Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo OOO “Ilbosko“ atstovui advokato padėjėjui Povilui Blažiui

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bontekus“ ieškinį atsakovams UAB „Vilogus“ ir OOO „Ilbosko“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Bontekus“, į. k. 303272485, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu bei papildymais, prašydama:

1) pripažinti 2022-09-09 ir 2022-09-22 tarp atsakovo OOO „Ilbosko“ ir atsakovės UAB „Vilogus“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento;

2) priteisti iš atsakovių OOO „Ilbosko“ ir UAB „Vilogus“ ieškovės UAB „Bontekus“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-7, dok-3736; b.l. 11-12 dok-48882; b.l.14 dok-50449).

Ieškinyje (b.l. 1-7, dok-3736) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2022-02-19 tarp ieškovės UAB „Bontekus“ ir atsakovo OOO „Ilbosko“ buvo sudarytas kontraktas (duomenys neskelbtini) (toliau – Kontraktas).

Kontrakto 1.1 p. atsakovas OOO „Ilbosko“ įsipareigojo pagal ieškovės UAB „Bontekus“ užsakymą pagaminti ir parduoti ieškovui spygliuočių pjautinę medieną (miško medieną), o ieškovė įsipareigojo nurodytą prekę priimti ir apmokėti. Kontrakto 6.1 p. numato, kad atsakovas OOO „Ilbosko“ garantuoja prekių atitikimą jų asortimentui ir Kontrakto sąlygoms.

Kontrakto 10.6 p. ieškovė UAB „Bontekus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“ aiškiai sulygo, kad nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal Kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo. Nepaisant Kontraktu prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas OOO „Ilbosko“ tinkamai neįvykdė savo teisių ir pareigų, kylančių iš Kontrakto.

Kontrakto vykdymo metu atsakovo OOO „Ilbosko“ pristatyta medienos produkcija, kuriai buvo išrašytos 2022-04-30 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 22 383,40 Eur sumai, 2022-05-21 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 22 386 Eur sumai, 2022-05-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 21 304,20 Eur ir 2022-05-25 sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 16 952,50 Eur sumai, esmingai neatitiko ieškovo UAB „Bontekus“ užsakytos pagaminti medienos produkcijos kokybės ir išmatavimų reikalavimų. Bendra sąskaitose faktūrose atsakovo OOO „Ilbosko“ nurodyta medienos produkcijos kaina 83 026,10 Eur.

Didžioji dalis atsakovo OOO „Ilbosko“ pristatytos medienos produkcijos buvo pamėlynavusi/pajuodavusi (dėl medienoje esančių ir ją ardančių grybų), su aiškiai matomais pelėsio pėdsakai, žievės likučiais. Pažymi, kad atsakovui OOO „Ilbosko“ buvo žinoma, kad medienos produkciją ieškovė UAB „Bontekus“ siekė įgyti su tikslu ją realizuoti trečiajam asmeniui obliuotos medienos produkcijos gaminimui, todėl medienos spalvos pakeitimai (dėl atsakovo netinkamo medienos produkcijos sandėliavimo ar kitų priežasčių) ir kiti medienos kokybės neatitikimai ieškovui buvo visiškai nepriimtini.

Didžioji dauguma pristatytos medienos produkcijos buvo mažesnių išmatavimų nei ieškovės UAB „Bontekus“ buvo užsakyta pagaminti bei užfiksuota pateiktose apmokėjimui sąskaitose faktūrose.

Iš pateikiamų sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovės Kontrakto pagrindu užsakomos medienos produkcijos išmatavimai turėjo būti: 23mm x 100/150mm x 3000/4000mm; 23mm x 150 x 4800; 23mm x 50/100/150mm x 6000mm; 50 mm x 50/100/150/200/250mm x 6000 mm. Visgi, pristatyta mediena neatitiko šių reikalavimų.

Iš ieškovės UAB „Bontekus“ pridedamų nuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad dalies pristatytos medienos storis siekė tik 45/46mm (nepaisant to, kad užsakytos medienos produkcijos storis pagal konkrečius išmatavimus turėjo būti 50mm), plotis - 145/147/152/196/197mm (nepaisant to, kad užsakytos medienos produkcijos plotis pagal konkrečius išmatavimus turėjo būti 150/200mm).

Apie 19 m³ pristatytos medienos produkcijos, įtrauktos į 2022-05-25 sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo OOO „Ilbosko“ buvo pakrautos pristatymui ir į sąskaitą faktūrą įtrauktos savavališkai be išankstinio ieškovo UAB „Bontekus“ užsakymo ir sutikimo.

Medienos produkcija pakrauta atsakovo OOO „Ilbosko“ savavališkai pagal nurodytą ieškinyje lentelę bendrai už 2924,80 Eur.

Atsakovui OOO „Ilbosko“ pristačius netinkamos kokybės medienos produkciją, ieškovė UAB „Bontekus“ pareiškė atsakovui OOO „Ilbosko“ pretenziją dėl netinkamos kokybės medienos produkcijos ir nuolat bendradarbiavo ieškant galimybių išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Atsakovas OOO „Ilbosko“, susipažinęs ir įvertinęs pateiktą medžiagą, su ieškovės UAB „Bontekus“ pareikštomis pretenzijomis sutiko ir pripažino, kad pristatyta medienos produkcija neatitinka ieškovės užsakytos medienos produkcijos kokybės ir kitų reikalavimų.

Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovo OOO „Ilbosko“ ir ieškovės UAB „Bontekus“ nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad pristatyta medienos produkcija neatitiko užsakytos pagaminti medienos kokybės ir matmenų reikalavimų. Atsakovas OOO „Ilbosko“ šią aplinkybę pripažino ir su ieškovės UAB „Bontekus“ pretenzijomis sutiko.

Sudarant Kontraktą atsakovui OOO „Ilbosko“ buvo žinoma, kad medienos produkcijos kokybė ir išmatavimai turi esminės reikšmės ieškovei UAB „Bontekus“. Atsakovo OOO „Ilbosko“ pristatyta didžioji dalis medienos produkcijos turėjo būti realizuota trečiajam asmeniui, t. y. vykdant 2022-05-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės pirkėju UAB „Ineksa“. Aplinkybę, kad atsakovui OOO „Ilbosko“ buvo žinoma apie ieškovės UAB „Bontekus“ turimus įsipareigojimus ir medienos produkcijos kokybės ir išmatavimų esmingumą patvirtina ieškovės ir atsakovo OOO „Ilbosko“ susirašinėjimas.

Ieškovė UAB „Bontekus“, gindama savo kaip pirkėjo teises, reikalavo pasiimti pristatytą medienos produkciją bei netinkamos kokybės medienos produkciją pakeisti tinkamos kokybės preke arba sumažinti nekondicinės medienos kainą bei informavo atsakovą OOO „Ilbosko“, kad dėl jo netinkamo Kontrakto sąlygų ir pareigų vykdymo ieškovė patyrė nuostolius pagal 2022-05-13 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės pirkėju UAB „Ineksa“.

2022-06-03 ieškovės UAB „Bontekus“ pirkėjas UAB „Ineksa“ po atliktos atsakovo OOO „Ilbosko“ pristatytos medienos produkcijos apžiūros pateikė pretenziją dėl medienos produkcijos kokybės ir reikalavimų neatitikimo. Ieškovės pirkėjas UAB „Ineksa“ atsisakė vykdyti 2022¬05-13 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės UAB „Bontekus“ pirkėjui UAB „Ineksa“ atsisakius vykdyti 2022-05-13 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė 74 400 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

Atsakovui OOO „Ilbosko“ tinkamai neįvykdžius esminės savo pareigos - pagaminti ir parduoti ieškovei UAB „Bontekus“ prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitiktų Kontrakto sąlygas, ieškovė UAB „Bontekus“ sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą iki bus rastas susidariusios situacijos sprendimo būdas (CK 6.58 str. 1 d.).

2022-09-09 ir 2022-09-22 atsakovas OOO „Ilbosko“ ir atsakovė UAB „Vilogus“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“ 83 041 Eur sumai.

Sudarant Kontraktą šalys susitarė, kad pirkėjui (ieškovei UAB „Bontekus“) turi esminės reikšmės pardavėjo (atsakovo OOO „Ilbosko“) asmuo. Kontrakte aiškiai numatyta, kad pardavėjo teisių perleidimas galima tik pirkėjo rašytiniu sutikimu (Kontrakto 10.6. p.).

Pažymi, kad atsakovas OOO „Ilbosko“ yra Baltarusijos Respublikoje veikianti bendrovė, kurios pagrindinė veiklos sritis yra lentpjūvės ir medienos obliavimo veikla. Ieškovės UAB „Bontekus“ Lietuvos Respublikoje vykdoma veikla yra susijusi su mediena bei jos gaminiais, kurie yra superkami realizavimo tikslais. Taigi, ieškovei ypatingai svarbus pardavėjo patikimumas ir gebėjimas vykdyti visas sutartines prievoles (tiek pristatyti medienos gaminius, tiek, esant reikalui, pakeisti netinkamą medieną ir pan.).

Be to, atsižvelgdami į bendrovių vykdomų veiklų specifiką ir bendrus interesus, ieškovė UAB „Bontekus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“, sudarydami Kontraktą, siekė išlaikyti tarpusavio verslo santykių tęstinumą vykdant tarptautinius medienos produkcijos pirkimus-pardavimus. Ieškovės ir atsakovo OOO „Ilbosko“ ketinimą sukurti ilgalaikius verslo santykius patvirtina bendra Kontrakto suma, kuri siekia net 500 000 Eur (Kontrakto 2.4 p.).

Taigi, siekiant apsisaugoti nuo galimų Kontrakto pagrindu kylančių įsipareigojimų ir reikalavimų perleidimo tretiesiems asmenims, nesusijusiems su bendrovių vykdoma veikla, šalys sulygo dėl Kontrakto šalies asmens esminės reikšmės prievolių pagal Kontraktą vykdymui.

Nepaisant to, kad ieškovė UAB „Bontekus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“ Kontrakto 10.6. p. susitarė dėl Kontrakto šalies asmens esminės reikšmės nurodydami, kad nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal Kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo, 2022-09-16 atsakovė UAB „Vilogus“ informavo ieškovę UAB „Bontekus“ apie 2022-09-09 tarp atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį 60 657,60 Eur sumai. Vėliau atsakovė UAB „Vilogus“ informavo ieškovę UAB „Bontekus“ apie 2022-09-22 tarp atsakovų sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį 22 383,40 Eur sumai.

Ieškovei UAB „Bontekus“ ir atsakovui OOO „Ilbosko“ sulygus, kad Kontrakto šalies asmuo turi esminę reikšmę prievolių pagal Kontraktą vykdymui, prieš sudarant 2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovei UAB „Vilogus“ buvo perleistos atsakovo OOO „Ilbosko“ teisės, ieškovė turėjo būti iš anksto informuota apie tokį atsakovų ketinimą bei turėjo būti gautas išankstinis raštiškas ieškovės sutikimas, tačiau to neįvyko.

Ieškovės nuomone, atsakovė UAB „Vilogus“ prieš sudarydama ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis susipažino su reikalavimo teisę pagrindžiančiais dokumentais (Kontraktu, sąskaitomis faktūromis ir kitais su reikalavimo teise susijusiais dokumentais), taigi jai buvo žinoma Kontrakto sąlyga, numatanti draudimą atsakovui OOO „Ilbosko“ perleisti Kontrakto pagrindu kylančius įsipareigojimus ir reikalavimus į ieškovę UAB „Bontekus“ trečiajam asmeniui be raštiško ieškovo sutikimo.

Be to, 2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp atsakovo OOO „Ilbosko“ ir atsakovės UAB „Vilogus“ - bendrove, kuri verčiasi teisinių paslaugų (skolų ikiteisminiu išieškojimu, skolų pirkimu, skolų išieškojimu teisme ir kitose institucijose) Lietuvoje ir Baltarusijoje suteikimu ir jos veikla nėra susijusi su medienos produkcija ar jos gamyba.

Prievolėje pasikeitus šaliai, t. y. atsakovei UAB „Vilogus“ perėmus reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“, ieškovės, kaip pirkėjo, teisės yra nepagrįstai ir neleistinai ribojamos.

Faktiškai susiklostė situacija, kad atsakovui OOO „Ilbosko“ perleidus reikalavimo teises (bet ne pareigas) atsakovei UAB „Vilogus“, kuri neturi nieko bendro su medienos gamyba, ieškovė UAB „Bontekus“ prarado galimybę tinkamai ginti savo, kaip pirkėjo, teises, reikšti pretenzijas ir reikalavimus, susijusius su medienos produkcijos trūkumais, reikalauti pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybes preke, reikalauti įskaityti priešpriešinius reikalavimus (ieškovė patyrė nuostolius dėl neįvykdytos 2022-05-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės pirkėju bei kitas išlaidas, susijusias su netinkamos kokybės medienos produkcijos transportavimu, priežiūra, sandėliavimu ir kt.) ir atlikti kitus įstatymo leidžiamus, pirkėjo teises ginančius, veiksmus, kuriuos santykyje su atsakovu OOO „Ilbosko“ ieškovė įgyvendinti turi teisę ir galimybę.

Aplinkybę, kad ginčijamais perleidimo sandoriais buvo iš esmės apribotos atsakovės teisės patvirtina ir žemiau pateikiamas pavyzdys.

Atsakovei UAB „Vilogus“ 2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu reikalaujant sumokėti už atsakovo OOO „Ilbosko“ pristatytą netinkamos kokybės medienos produkciją, ieškovė, siekdama taikiai susitarti, siūlė atsiskaitymą susieti su netinkamos medienos produkcijos realizavimo galimybėmis, tačiau atsakovei UAB „Vilogus“ toks pasiūlymas buvo nepriimtinas, o dėl kitų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų susitarti nepavyko.

Taigi ne tik Kontrakto 10.6 p. nuostata, kuria ieškovė UAB „Bontekus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“ sulygo dėl kreditoriaus asmens esminės reikšmės, bet ir faktiškai susiklosčiusi situacija liudija, kad atsakovo OOO „Ilbosko“, kaip kreditoriaus asmuo, ieškovei UAB „Bontekus“ turi esminę reikšmę prievolių pagal Kontraktą vykdymui.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovo OOO „Ilbosko“ reikalavimas į ieškovę UAB „Bontekus“ yra kildinamas iš Kontrakto vykdymo metu išrašytų sąskaitų faktūrų už pristatytą netinkamos kokybės medienos produkciją: 2022-04-30 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 22 383,40 Eur sumai, 2022-05-21 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 22 386 Eur sumai, 2022-05-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 21 304,20 Eur ir 2022-05-25 sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 16 952,50 Eur sumai, viso už 83 026,10 Eur.

Tuo tarpu pagal atsakovų sudarytas 2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutartis atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“ 83 041 Eur sumai, t. y. didesnei sumai nei nurodyta aukščiau aptartose sąskaitose faktūrose.

Atsakovas OOO „Ilbosko“ ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į 83 041 Eur sumą, todėl faktiškai negalėjo perleisti reikalavimo teisės atsakovei UAB „Vilogus“ tokioje apimtyje. Atsakovo OOO „Ilbosko“ reikalavimų perleidimas 2022-09-09 ir 2022-09-22 sutarčių pagrindu pažeidžia ieškovės teises bei nepagrįstai išplečia atsakovės UAB „Vilogus“ reikalavimo teisių apimtį.

2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutartys gali būti pripažįstamos negaliojančiomis ir dėl jų galimo tariamumo (CK 1.86 str. 1 d.).

Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Vilogus“ yra bendrovė, kuri teikia teisines paslaugas ir kaip pati viešai deklaruoja verčiasi skolų supirkimu ir jų išieškojimu ikiteisminiu ir teisminiu keliu. Tokiu būdu keistai atrodo situacija, kai atsakovė UAB „Vilogus“, būdamas pelno siekiančiu subjektu, bei veikdama savo rizika sudarė 2022-09-09 perleidimo sutartį pagal kurią perleidžiamo reikalavimo kaina (60 657,60 Eur) yra identiška perleidžiamai reikalavimo į ieškovę UAB „Bontekus“ sumai (60 657,60 Eur), o pagal 2022-09-22 sutartį perleidžiamo reikalavimo kaina (60 657, 60 Eur) yra beveik tris kartus didesnė nei perleidžiamo reikalavimo į ieškovę UAB „Bontekus“ suma (22 383,40 Eur) (2022-09-09 reikalavimo perleidimo sutarties 1 str. 2 ir 4 dalis; 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutarties 1 str. 2 ir 4 dalis).

Ieškovė UAB „Bontekus“ mano, kad galimą 2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutarčių tariamumą patvirtina aplinkybė, jog mokėjimai pagal ginčijamus sandorius, t. y. atsakovės UAB „Vilogus“ atsiskaitymai už atsakovo OOO „Ilbosko“ perleidžiamas reikalavimo teises į ieškovę UAB „Bontekus“, yra siejami ne su reikalavimo perleidimo faktu, bet su išieškotų iš ieškovo sumų gavimu (2022-09¬09 reikalavimo perleidimo sutarties 1 str. 4 d.; 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutarties 1 str. 4 d.).

Ieškovės nuomone, šios aplinkybės liudija, kad ginčijami sandoriai iš esmės sudaryti skolos išieškojimo tikslais, bet ne realaus skolos perleidimo tikslu t. y. atsakovui OOO „Ilbosko“ faktiškai nesiekiant perleisti reikalavimo atsakovei UAB „Vilogus“.

Kita vertus, tokios sutartys gali būti vertinamos ir CK 1.87 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aspektu, kaip apsimestiniai sandoriai, t.y. atsakovų atliktais formaliais veiksmais yra siekiama sukurti teisinę situaciją, jog atsakovės UAB „Vilogus“ galėtų atstovauti atsakovą OOO „Ilbosko“ išieškant tariamą ieškovo skolą Lietuvos Respublikos teismuose. Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės juridiniam asmeniui atstovauti kitą juridinį asmenį teisminiame procese (CPK 51 str., 56 str.). Taigi, perleidimo sutartys vertintinos kaip sudarytos siekiant išvengti CPK numatytų apribojimų. Tokios apsimestinės sutartys yra niekinės.

CK 1.80 str. 1 dalyje yra įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

Pažymėjo, kad imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma - kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės - žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (LAT 2010 m. lapkričio 30 d. nutaris nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-480/2010; 2011 gruodžio 21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3k-3-523/2011; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

CK 6.101 str. 5 d. įtvirtina, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.101 str. 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-498/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad šalys pačioje sutartyje yra laisvos susitarti, jog kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę (LAT 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K- 3-416-378/2018).

Kontrakto 10.6. p. ieškovė UAB „Bontekus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“ aiškiai sulygo, kad nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal Kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokia sutarties sąlyga gali būti pripažįstama kaip susitarimas dėl kreditoriaus asmens esminės reikšmės (LAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-22-313/2018, 38-40 punktai).

Ieškovė mano, kad atsakovams nepranešus ir negavus išankstinio ieškovės sutikimo dėl 2022-09-09 ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, draudžiančiai be skolininko (UAB „Bontekus“) sutikimo kreditoriui (OOO „Ilbosko“) perleisti reikalavimo teisę, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-199/2008).

Šiuo atveju pažymėtina, kad sudaryti ginčijami sandoriai prieštarauja ne tik imperatyviai įstatymo normai, bet ir ieškovės UAB „Bontekus“ ir atsakovo OOO „Ilbosko“ sudaryto Kontrakto 10.6 p.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu (LAT 2011 m. vasario 8 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 288-611/2016; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-311- 1075/2019).

CK 6.102 str. 1 dalyje nurodoma, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-199/2008, 2019 m. spalio 28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-313-611/2019).

Pagal teisėje galiojanti principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisiu, negu pats turi (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-199/2008).

Ginčo atveju atsakovas OOO „Ilbosko“ perleido atsakovei UAB „Vilogus“ reikalavimo teisę didesnėje apimtyje nei pats atsakovas OOO „Ilbosko“ (tariamai) turėjo. Faktiškai susiklostė situacija, kad ginčijamu sutarčių pagrindu atsakovas UAB „Vilogus“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“ 83 041 Eur sumai nepaisant to, kad reikalavimas tokioje apimtyje faktiškai neegzistavo. Be to, net ir pats reikalavimas yra ginčijamas Vilniaus apygardos teisme civ.byloje Nr.e2-1492-864/2023. Ieškovės nuomone, sudarant ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.

Be to, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarys gali būti prižįstamos negaliojančiomis ir CK 1.86 straipsnyje bei 1.87 straipsnyje įtvirtintų teisės normų pagrindu.

Ieškovės UAB „Bontekus“ teigimu, atsakovų OOO „Ilbosko“ ir UAB „Vilogus“ sudarytos 2022-09-09 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovą 60 657,60 Eur sumai ir 2022-09-22 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovą 22 383,40 Eur sumai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir Kontrakto sąlygoms, todėl pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

Atsakovė UAB „Vilogus“, į. k. 301425587, pateikė teismui atsiliepimą, į ieškinį, prašo ieškovės UAB „Bontekus“ pareikštą ieškinį atsakovams UAB „Vilogus“ ir OOO „Ilbosko“ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.36-38, dok-140286).

Atsiliepime (b.l.36-38, dok-140286) bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu pasirėmė teismų praktika bei nurodė, kad pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinti negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (LAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (LAT 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Sandorių negaliojimo institutas taikytinas tuo atveju, kai sprendžiama, ar sutartis sudaryta teisėtai. Atitinkamai, taikant CK 1.80 str. 1 dalį, sprendžiama, ar sutarties sudarymas joje šalių sutartomis sąlygomis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėtai sudarytos sutarties vykdymas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) iš principo negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad sutartis vykdoma nesilaikant jos teisėtų sąlygų, reiškia sutarties pažeidimą, bet ne sandorio negaliojimą. Taigi sandorių negaliojimo institutas negali būti taikomas sutarties pažeidimo atveju, nes tai neatitiktų sandorių negaliojimo paskirties.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo principas - teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas nusako sutarties reikšmę ir jos svarbą sutarties šalims. Tai reiškia, kad, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui, sutartimi pagal suderintą šalių valią nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės ir bendru šalių sutarimu prisiimti įsipareigojimai dėl jos sąlygų vykdymo prilygsta įstatymui. Sutartis, net kaip įstatymo galią turintis susitarimas ją sudariusioms šalims, negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, tačiau pati sutartis negali būti laikoma imperatyviąja teisės norma. CK 6.189 str. 1 dalies normoje sutarties ir įstatymo sutapatinimu siekiama sureikšminti sutarties vykdytinumą, tačiau šiuo principu negali būti remiamasi tuomet, kai sprendžiama dėl sutarties negaliojimo, nes sutarties vykdymo pažeidimas negali lemti sutarties negaliojimo.

CK 6.101 str. 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šioje normoje vartojama loginė žodžių konstrukcija „jeigu tai neprieštarauja sutarčiai" parodo normos dispozityvumą, bet ne jos imperatyvumą. Tokia įstatymo nuostata formuluojama bendroji taisyklė dėl kreditoriaus teisės perleisti savo reikalavimą ir leidžiama sutarties šalims susitarti kitaip, t. y. sutartimi nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir nustatyti, kad draudžiama perleisti reikalavimą, arba perleisti jį be skolininko sutikimo. Pažymėtina, kad ne CK 6.101 str. 1 dalies, o būtent CK 6.102 str. norma, įtvirtinanti konkrečius atvejus, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, laikytina imperatyviąja, nuo kurios šalys negali nukrypti. Taigi net ir tuo atveju, kai sutarties šalys susitaria dėl reikalavimo teisės perleidimo tik esant skolininko sutikimui, toks šalių susitarimas a priori negali būti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sąlygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė. Sutarties sąlygos pažeidimas negali reikšti pačios sutarties negaliojimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Vilogus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“ 2022-09-09 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią buvo perleistas 60 657,60 Eur skolos reikalavimas iš skolininko UAB „Bontekus“. 2022-09-22 tarp tų pačių šalių buvo sudaryta kita reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią buvo perleistas 22 383,40 Eur reikalavimas iš skolininko UAB „Bontekus“. 2022-02-19 Kontrakte, pasirašytame tarp UAB "Bontekus“ ir OOO „Ilbosko“ 10.6 p. nurodyta, kad nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, jog nukrypimas nuo tokios pradinės sutarties sąlygos, negali reikšti pačių reikalavimo sutarčių negaliojimo. Atsakovų sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys negali būti pripažintos niekinėmis CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes šios sutartys sudarytos dviejų juridinių asmenų ir sutartyje nustatyta sąlyga negali būti prilyginama imperatyviajai įstatymo normai CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas reikalavimo perleidimo draudimas, siejamas su skolininko sutikimo nebuvimu, yra sutarties pažeidimas, kuris gali būti pagrindas sutartinei atsakomybei kilti. Dėl to atsakovai sudarydami reikalavimo perleidimo sutartis, pažeidė ne imperatyviąją CK 6.101 str. 1 d. nuostatą, o ieškovės ir atsakovo OOO „Ilbosko“ sudarytos tiekimo sutarties sąlygą, kuria draudžiama perleisti reikalavimą nesant ieškovės (skolininko) sutikimo. Toks atsakovo OOO „Ilbosko“ veiksmas yra kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 str. 1 d. prasme. Atsakovo OOO „Ilbosko" veiksmai (sutarties sąlygos pažeidimas) atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą civilinės atsakomybės prasme, todėl, atsižvelgiant į sutarties pažeidimo pobūdį, kitos sutarties šalies teisės galėtų būti ginamos taikant sutartį pažeidusiai šaliai sutartinę atsakomybę. Be to, ieškovė nesilaikė pradinės sutarties sąlygų ir laiku neatsiskaitė su OOO "Ilbosko" už patiektas prekes, dėl ko buvo perleisti skolų reikalavimai UAB „Vilogus“. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1492-864/2023 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurioje ieškove šioje byloje yra atsakovė, o atsakovė UAB „Vilogus“ yra ieškovė. Minėta civilinė byla yra sustabdyta iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Atsakovės nuomone, pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys, kurias ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, yra sudarytos abiem šalim išreiškiant valią ir yra galiojančios. Jose yra aptartos sąlygos, kurias tiek viena, tiek kita šalis vykdo. Sudaryta sutartimi yra siekiama išreikalauti skolą iš skolininko UAB „Bontekus“, kuris piktybiškai skolos neapmoka už tinkamai pristatytas prekes. Minėtos reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo sudarytos dėl vaizdo. Skolininkas buvo tinkamai apie šių sutarčių sudarymą informuotas, o jam neatsiskaičius, buvo kreiptąsi į teismą dėl skolos priteisimo. Sutartimis buvo faktiškai perduoti reikalavimai į skolininko realią skolą, su pasirašytomis sutartimis buvo perduoti visi dokumentai, kurie įrodo galiojančią skolą. Ieškovės pateikiami argumentai, jog skolos nėra, kadangi pateiktos prekės yra nekokybiškos, o jų tiekimas padarė ieškovei didelę žalą, yra nepagrįsti ir atsirado tik pradėjus nagrinėti ginčą Vilniaus apygardos teisme. Pažymėtina, kad dėl prekių kokybės ieškovė niekada nesikreipė nei į pradinį kreditorių OOO „Ilbosko“, nei į naująjį kreditorių UAB „Vilogus“.

Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad atsakovo pristatyta mediena buvo brokuota. Nurodo patirtos žalos paskaičiavimus bei kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje yra keliamas ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o ginčas dėl skolos yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1492-864/2023, kuri yra šiuo metu sustabdyta. Būtent šioje byloje yra nagrinėjamos aplinkybės tame tarpe ir dėl prekių kokybės ir patirtos žalos. Prekių kokybės bei patirtų ieškovės nuostolių šioje byloje nagrinėti negalima, kadangi tai nėra šios bylos objektas.

Atsakovas OOO „Ilbosko“, u.n.p. 791156322, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (b.l. 56-57 dok-140937), kuriuose nurodė, kad 2022 m. vasario 19 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Kontraktą (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą pagaminti ir parduoti ieškovei spygliuočių pjautinę medieną (miško medieną), o ieškovė įsipareigojo atsakovės pagamintą spygliuočių pjautinę medieną (miško medieną) priimti ir už ją tinkamai ir laiku atsiskaityti. Kontrakto pagrindu ieškovė pagamino ir perdavė atsakovui, o atsakovas priėmė spygliuočių pjautinės medienos už 83 026,10 Eur. Tai patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovui apmokėjimui pateiktos sąskaitos faktūros: 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 21 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 25 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 25 d. sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad Kontrakto 5.1 p. šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja atsiskaityti su atsakovu bankiniu pavedimu per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsakovo sąskaitos faktūros išrašymo ir jos pateikimo ieškovei dienos. Tačiau ieškovė savo prievolės laiku atsiskaityti su atsakovu už pagamintą ir perduotą spygliuočių pjautinę medieną nei nustatytais terminais, nei vėliau neįvykdė ir liko skolinga 83 026,10 Eur.

Kadangi ieškovė gera valia nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Kontraktą, todėl 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovas ir UAB „Vilogus“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas perleido UAB „Vilogus“, o UAB „Vilogus“ iš atsakovo priėmė visas iš Kontrakto, sudaryto tarp atsakovo ir ieškovės, kylančias ar su ja susijusias atsakovo teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, atsakovo teisę reikalauti ir gauti iš ieškovės su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei baudas, jei tokių būtų. Taigi, 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atsakovo perleido ieškovei iš viso 83 026,10 Eur reikalavimo teisę pagal Kontraktą.

2022 m. gruodžio 12 d. atsakovas kreipėsi į UAB „Vilogus“ su pranešimu dėl vienašališko 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių nutraukimo, kuriame nurodė, kad UAB „Vilogus“ netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartis, nesiimą jokių teisinių veiksmų dėl 83 026,10 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės ir nekomunikuoja su atsakovu Reikalavimo perleidimo sutarčių vykdymo klausimais, todėl atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutraukia 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi, Reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Vilogus“, buvo nutrauktos 2023 m. gruodžio 12 d.

Atsakovas praleido terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teikia teismui rašytinius paaiškinimus.

Atsakovės nuomone, padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškinį atsakovams dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis privalo būti nutraukta, kadangi ieškovės reikalavimas negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių.

2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovai sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas perleido UAB „Vilogus“, o UAB „Vilogus“ iš atsakovo priėmė visas iš Kontrakto, sudaryto tarp atsakovo ir ieškovės, kylančias ar su ja susijusias atsakovo teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, atsakovo teisę reikalauti ir gauti iš ieškovės su skolos gražinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei baudas, jei tokių būtų. Tačiau 2022 m. gruodžio 12 d. atsakovas kreipėsi į UAB „Vilogus“ su Pranešimu dėl vienašališko 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių nutraukimo, kuriuo informavo, kad nuo 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovas vienašališkai nutraukia 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartis dėl esminių sutarties pažeidimų. Tuo tarpu, 2023 m. kovo 13 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo metu, kada Reikalavimo perleidimo sutartys jau buvo nutrauktos ir nebegaliojančios. Vadinasi, ieškovės reikalavimas negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių ir civilinė bylą privalo būti nutraukta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022-02-19 ieškovė UAB „Bontekus“ ir atsakovas OOO „Ilbosko“ sudarė kontraktą (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas OOO „Ilbosko“ įsipareigojo pagal ieškovės UAB „Bontekus“ užsakymą pagaminti ir parduoti ieškovui spygliuočių pjautinę medieną (miško medieną), o ieškovė UAB „Bontekus“ įsipareigojo nurodytą prekę priimti ir apmokėti (Kontrakto 1.1 p.).

Vykdant Kontraktą ieškovei buvo išrašytos 2022-04-30 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 22 383,40 Eur sumai, 2022-05-21 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 22 386 Eur sumai, 2022-05-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 21 304,20 Eur ir 2022-05-25 sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 16 952,50 Eur sumai, viso už 83 026,10 Eur.

Ieškovės teigimu, vykdant Kontraktą atsakovas OOO „Ilbosko“ pristatytė ieškovei medienos produkciją, kuri neatitiko ieškovės UAB „Bontekus“ užsakytos pagaminti medienos produkcijos kokybės ir išmatavimų reikalavimų, t.y. medienos produkcija buvo pamėlynavusi/pajuodavusi (dėl medienoje esančių ir ją ardančių grybų), su aiškiai matomais pelėsio pėdsakai, žievės likučiais.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė UAB „Bontekus“ pirko medieną iš atsakovo OOO „Ilbosko“ tikslu ją realizuoti pirkėjui UAB „Ineksa“ pagal pagal 2022-05-13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)d.

2022-06-03 d. ieškovės UAB „Bontekus“ pirkėjas UAB „Ineksa“ po atliktos atsakovo OOO „Ilbosko“ pristatytos medienos produkcijos apžiūros pateikė pretenziją dėl medienos produkcijos kokybės ir reikalavimų neatitikimo.

Ieškovė UAB „Bontekus“ pareiškė atsakovui OOO „Ilbosko“ pretenziją dėl netinkamos kokybės medienos produkcijos, dėl ko patyrė nuostolius, tačiau atsakovas su pretenzija nesutiko.

Ieškovės pirkėjas UAB „Ineksa“ atsisakė vykdyti 2022-05-13 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė UAB „Bontekus“ patyrė 74 400 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

UAB „Bontekus“ su OOO „Ilbosko“ už pateiktą medieną pagal 2022-02-19 d. kontraktą (duomenys neskelbtini)neatsiskaitė, todėl 2022-09-09 d. (dėl 60 657,60 Eur), 2022-09-22 d. (22 383,40 Eur) atsakovas OOO „Ilbosko“ ir atsakovė UAB „Vilogus“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartis, kurių pagrindu atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“ 83 041 Eur sumai (60 657,60+22 383,40 Eur).

Kaip matyti iš Liteko sistemos, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1492-864/2023, kurioje 2022-12-14 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilogus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bontekus“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 83 026,10 Eur skolą, 3 561,82 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo pilno įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo preliminariu 2023-01-04 d. sprendimu šioje byloje ieškinys buvo patenkintas visiškai.

UAB „Bontekus“ pateikė Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1492-864/2023 prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo preliminariau 2023-01-04 d. sprendimo, kurie buvo priimti. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2023-04-19 nutartimi civ.byloje e2-1492-864/2023 buvo nutarta sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-1492-864/2023 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04788-2022-6) iki bus išnagrinėta ir įsiteisės priimtas sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-8094-545/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03745-2023-5).

Taigi, šioje civ.byloje nagrinėjimo objektas yra reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. atsakovo OOO „Ilbosko“ ir atsakovės UAB „Vilogus“ sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių, kurių pagrindu atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“ 83 041 Eur sumai, CK 1.80 str. 1 d., 1.86 str. , 1.87 str. pagrindu.

Atsakovas OOO „Ilbosko“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad byla dėl 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis privalo būti nutraukta, kadangi 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartys yra atsakovo vienašališkai nutrauktos ir negaliojančios nuo 2023-12-12 d. Atsakovo teigimu, jis 2022-12-12 d. kreipėsi į UAB „Vilogus“ su pranešimu dėl vienašališko šių ginčo sutarčių nutraukimo, nurodant, kad UAB „Vilogus“ netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartis, nesiimą jokių teisinių veiksmų dėl 83 026,10 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės ir nekomunikuoja su atsakovu Reikalavimo perleidimo sutarčių vykdymo klausimais.

Atsakovė UAB „Vilogus“ nurodė, kad jokio atsakovo OOO „Ilbosko“ pranešimo dėl 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis vienašališko nutraukimo nėra gavusi. Apie tai sužinojo tik šią bylą nagrinėjant teisme. Be to, Kontrakto 10.6 p. nurodyta, kad nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo, tačiau nukrypimas nuo tokios pradinės sutarties sąlygos negali reikšti pačių reikalavimo sutarčių negaliojimo ir imperatyvios CK 6.101 str. 1 d. nuostatos pažeidimo, o reiškia atsakovo OOO „Ilbosko“ sutarties nevykdymą CK 6.205 str. 1 d. prasme. Ieškovė pati nesilaikė pradinės sutarties sąlygų ir laiku neatsiskaitė su OOO „Ilbosko“ už patiektas prekes, dėl ko buvo perleisti skolų reikalavimai UAB „Vilogus“.

Dėl reikalavimų teisės perleidimo sutarčių nutraukimo

Svarstant klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo (pagal atsakovo OOO „Ilbosko“ prašymą), nes pradinis kreditorius atsakovas OOO “Ilbosko“ 2022-12-12 d. vienašališku pranešimu nutraukė 2022-09-09 d. (dėl 60 657,60 Eur), 2022-09-22 d. (22 383,40 Eur) reikalavimų perleidimo sutartis, kurių pagrindu naujasis kreditorius atsakovė UAB „Vilogus“ perėmė reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Bontekus“ 83 041 Eur sumai (60 657,60+22 383,40 Eur), teismas atsižvelgia į galiojantį teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas OOO “Ilbosko“ 2022-12-12 d. būtų pranešęs atsakovei UAB „Vilogus“ apie vienašališku pranešimu 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutarčių nutraukimą (CPK 12, 178 str.). Ši aplinkybė paaiškėjo tik šią civilinę bylą nagrinėjant teisme, atsakovui OOO “Ilbosko“ pateikus 2023-10-11 d. teismui rašytinius paaiškinimus (b.l.68-70, dok-160625). Teisminio nagrinėjimo metu (2023-12-07 d.) atsakovo OOO „Ilbosko“ atstovas teigė, kad jokių 2022-12-12 d. įteikimo atsakovei UAB „Vilogus“ įrodymų (nei žodžiu, nei raštu, nei el.paštu ir pan.) neturi. UAB „Vilogus“ atstovas taip pat patvirtino, kad jam nėra žinoma apie 2022-12-12 d. atsakovo OOO “Ilbosko“ vienašališką parnešimą nutraukti 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutartis buvimą.

Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009-04-02 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „Vilogus“ 2022-12-12 d. atsakovo OOO “Ilbosko“ vienašališko pranešimo dėl 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutarčių nutraukimo nėra gavusi.

Sprendžiant klausimą kokias teisines pasekmes sukelia atsakovo OOO “Ilbosko“ vienašališkas pranešima dėl 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutarčių nutraukimo, teismas atsižvelgia į galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-733-370/2023).

Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso, kad prievolė bus įvykdyta, praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartiniuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (LAT 2016 m. liepos 22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-375-687/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (LAT 2018 m. spalio 26 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (LAT 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).

Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (LAT 2018 m. spalio 26 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).

Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalys gali pačios susitarti dėl tokio pranešimo formos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (LAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-364/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (LAT 2022 m. spalio 19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-236-823/2022; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (LAT 2017 m. liepos 5 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

Taigi, nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Vilogus“ padarė esminį 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutarčių pažeidimą, šios aplinkybės atsakovas OOO „Ilbosko“ nagrinėjamoje byloje ir neįrodinėja, apsiribojamas tik fakto konstatavimu, jog 2022-12-12 d. pats vienašališkai nutraukė šias ginčo sutartis. Teismo vertinimu, 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutartys galėjo būti nutrauktos arba jos sudariusių šalių abipusių susitarimu arba teismo sprendimu. To nebuvo padaryta, atsakovas OOO “Ilbosko“ nutraukė ginčo sutartis vienašališkai, nesant kitos šalies -UAB „Vilogus“ esminio sutarčių pažeidimo, be to, apie ginčo sutarčių nutraukimą atsakovės UAB „Vilogus“ neinformavo.

Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos (LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas OOO „Ilbosko“ vienašališkai neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutarčių galiojimą, todėl toks teisinis atsakovo elgesys nesukelia teisinių pasekmių atsakovei UAB „Vilogus“, civilinė byla šiuo pagrindu negali būti nutraukta. Ginčo sutartys galioja, kol nėra panaikintos teismo sprendimu.

Dėl reikalavimų teisės perleidimo sutarčių negaliojimo

Kaip nustatyta byloje, Kontrakto 10.6 p. nurodyta, kad nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo.

Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (LAT 2015 m. spalio 7 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).

Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas (t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas), o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis), (LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).

Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (LAT 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-349/2010 ir kt.).

CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civ.byloje Nr. e2S-1060-642/2023).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB Bontekus“ nepareiškė atsakovui OOO „Ilbosko“ rašytinio sutikimo perduoti savo teises ir įsipareigojimus pagal kontraktą trečiajai šaliai-atsakovei UAB „Vilogus“. Teismas konstatuoja, kad atsakovas OOO „Ilbosko“ pažeidė Kontrakto 10.6 p., perduodamas savo turtines teises priteisti 83 041 Eur iš ieškovės UAB „Bontekus“ atsakovei UAB „Vilogus“ . Vien šio fakto konstatvimas sąlygoja ieškinio patenkinimą.

Kitą vertus, ieškovė nurodė, kad ir kreditoriaus asmuo jai turi esminės reikšmės.

Perleidžiant reikalavimo teisę paprastai nėra reikalingas skolininko sutikimas, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t.y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (LAT 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-168/2010). Jeigu laikomasi šių įstatymo reikalavimų, t. y. nėra pažeidžiamos skolininko teisės ar pastarasis labiau suvaržomas, tai kreditoriaus pasikeitimas jam nesukelia jokių papildomų sunkumų (Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1090-657/2023).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėta, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-498/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civ.byloje Nr. 2-1093-370/2018).

Pažymėtina, kad CK 6.102 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu: reikalavimas išlaikyti, reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t. CK 1.114 straipsnis detalizuoja asmenines neturtines teises ir vertybes bei asmenines neturtines teises, tačiau taip pat nepateikia baigtinio sąrašo vertybių ir teisių, iš kurių kylantys reikalavimai būtų neatsiejamai susiję su kreditoriaus asmeniu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1089-431/2017).

Kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės tuo atveju, jei reikalavimo perleidimas naujam kreditoriui labiau suvaržė ar išplėtė kasatoriaus prievoles, negu jas turėjo pradinis kreditorius (LAT 2013 m. spalio 16 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-498/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė OOO “Ilbosko“ yra Baltarusijos įmonė, kurios pagrindinė veikla yra lentpjūvės ir medienos obliavimo veikla. Nurodyta veikla užsiima ir ieškovė UAB „Bontekus“, kuri supirkinėja medieną ir jos gaminius realizacijos tikslais, t.y. šios šalys sieja tarptautiniai santykiai, perkant parduodant medieną. Kaip matyti iš šių šalių Kontrakto 2.4 p., bendra kontrakto suma sudaro 500 000 Eur, kas užtikrina ilgalaikį bendradarbiavimą, pasitikėjimą verslo srityje, galimybę sklandžiai vystyti verslą, pvz., pakeisti medieną, jos gaminius, jei jų kokybė netinkama ir pan. Kontrakto šalims vykdant panašią veiklą. Kreditoriaus asmens esminę reikšmę užtikrina ir šalių Kontrakto 10.6 p., pagal kurį nei viena iš šalių negali perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal kontraktą trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo OOO „Ilbosko“ -kreditoriaus asmuo skolininkui -ieškovei turi esminės reikšmės. Teismas pritaria ieškovės nurodytai teismų praktikai, kad tokia sutarties sąlyga gali būti pripažįstama kaip susitarimas dėl kreditorriaus asmens esminės reikšmės (LAT 2018-02-14 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-22-313/2018 38-40 p.p.).

Teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Vilogus“ (naujasis kreditorius) medienos, jos gaminių gamyba, pardavimu neužsiima, jos pagrindinė veikla yra teisinių paslaugų Lietuvoje ir Baltarusijoje suteikimas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas OOO „Ilbosko“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į 83041 Eur sumą, nes pagal teismo sprendime nurodytas sąskaitas-faktūras turėjo teisę į mažesnę sumą-83026,10 Eur.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad naujasis kreditorius UAB „Vilogus“ neturi reikalavimo teisės tik dėl 14,90 Eur (83041Eur-83026,10 Eur), o ne dėl visos sumos (83041 Eur), kaip teigia ieškovė. Atsakovės UAB „Vilogus“ teigimu, ši 14,90 Eur skolos suma atsirado iš kito sandorio su OOO „Ilbosko“ .

Svarstant klausimą dėl perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgtina į tai, kad ex officio teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (LAT 2012 m. spalio 5 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-400-916/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 36 p.; 2022 vasario 17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-35-611/2022).

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-288/2009). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (LAT 2018 m. vasario 7 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (LAT 2018 m. vasario 28 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).

Apsimestiniu laikytinas sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (LAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (LAT 2011 m. sausio 28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-26/2011). Pažymėtina, kad tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-629-538/2017).

CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (LAT 2017-06-22 d. nutartis civ. ibyloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (LAT 2017-11-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčo sutartys prieštarauja Kontrakto 10.6 p. bei atsakovo OOO “Ilbosko“ (kreditoriaus asmuo) turi esminės reikšmės ieškovei, tokiu būdu ginčo sutartys negalioja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. CK normose įtvirtintas reikalavimas sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys jokiais pagrindais negali šio reikalavimo nesilaikyti ar jį riboti. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus. Sąžiningas sutartinės prievolės vykdymas reiškia, kad ne tik prievolės įvykdymo forma turi atitikti sandoryje aptartas sąlygas, bet ir šios prievolės įvykdymo turinys.

Kitų 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. reikalavimų perleidimo sutarčių negaliojimo pagrindų (CK 1.86 bei 1.87 str.) teismas nekonstatuoja. Nėra įrodymų, kad UAB „Vilogus“ ginčo sutartis sudarė tikslu atstovauti atsakovą OOO „Ilbosko“ Lietuvos teismuose (CPK 12 str., 178 str.).

Šios faktinės bylos aplinkybės, teismų praktika bei teisinis reglamentavimas, išdėstyti teismo sprendime suponuoja ieškinio tenkinimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė UAB „Bontekus“ patyrė 1471 Eur žyminio mokesčio, 2904 Eur advokato ir vertimo išlaidų (b.l.78, dok-178502).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1471 Eur žyminio mokesčio elektroninėje byloje ieškovės naudai (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 7 p.; 93 str. 1 d.).

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, vieno tomo, nesudėtinga, tačiau kilęs iš sutartinių santykių, todėl reikalingas pakankamas laikas įvertinti šalių susirašinėjimą ir veiksmus, ginčas turtinis, ginčo suma didelė -83041 Eur, buvo paskirti keli posėdžiai, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistina 2904 Eur advokato bei vertimo išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis, Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 4375 Eur (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovės UAB „Vilogus“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes sprendimas priimtas ieškovės naudai (CPK 93 str., b.l. 67, dok-160945; b.l.81, dok-193067).

Valstybė patyrė 25,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis (po 12,78 Eur) į valstybės pajamas priteistinos šios pašto išlaidos (25,56 Eur) CPK 96 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2022-09-09 d., 2022-09-22 d. tarp atsakovo OOO „Ilbosko“ u.n.p.791156322, (Baltarusija) ir atsakovės UAB „Vilogus“ j.a.k. 301425587, sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovų OOO „Ilbosko“ u.n.p.791156322, (Baltarusija) ir UAB „Vilogus“ j.a.k. 301425587, lygiomis dalimis 4375 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus sepyniasdešimt penkis Eur) (po 2187,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Bontekus“ j.a.k. 303272485, naudai.

Priteisti iš atsakovų OOO „Ilbosko“ u.n.p. 791156322, (Baltarusija) ir UAB „Vilogus“ j.a.k. 301425587, lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 25,56 Eur (dvidešimt penkis Eur 56 ct) (po 12,78 Eur iš kiekvieno atsakovo) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.