Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovams R. L., M. S., D. P. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – A. S., A. B. ir antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas R. L. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog jis, siekdamas informuoti skolininkus apie kreditoriaus pasikeitimą, 2015 m. sausio 20 d. per savo atstovą išsiuntė 2015 m. sausio 19 d. pranešimus, kuriais pranešamas apie 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Priminė apie pareigą įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nuosprendį bei paprašė sumokėti 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistą žalą. Reikalavimo perdavimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teises, nesusijusias su kreditoriaus asmeniu, ir kreditoriaus asmuo nagrinėjamoje byloje ieškovui neturi jokios reikšmės.

Tretieji asmenys A. B. ir antstolis A. B. nepateikė atsiliepimų į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovas, atsakovai tinkamai pranešė jam apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą (patvirtina teismui pateiktas 2015 m. sausio 19 d. pranešimas su pašto kvitu). Teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir įrodytų šalių nesąžiningumą, todėl sudarius Reikalavimo teisių perleidimo sutartį nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos.

Teismas pažymėjo, kad nuosprendžiu priteista žala yra nesusijusi su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, todėl nelaikytinas CK 6.102 straipsnis, nes asmeninės ieškovo nurodytos priežastys nelaikytinos pagrįstomis nurodyto straipsnio prasme. Todėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai sudaryti ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ginčijamas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai neįvykdė CK 6.109 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytų pareigų. Teismas nustatė klaidingas faktines aplinkybes, kadangi, patikrinus 2015 m. sausio 19 d. pranešimo pašto kvite esančios registruotos siuntos numerį viešoje sistemoje www.post.lt, matyti, kad atitinkamas pranešimas nebuvo įteiktas ieškovui, o atsakovai nepateikė įrodymų apie tokio pranešimo ieškovui įteikimą (pranešimo išsiuntimas ir jo neįteikimas negali reikšti tinkamo skolininko informavimo). Atsakovui R. L. ir jo atstovui buvo puikiai žinoma paskutinė ieškovo gyvenamoji vieta dėl anksčiau vykusių teisminių procesų ir korespondencijos įteikimo adreso.

Ieškovas prašė teismo pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį tariamu sandoriu pagal CK 1.86 straipsnį. Teismas, nagrinėdamas šio ieškinio pagrindo ir reikalavimo pagrįstumą, tik pacitavo dvi kasacinio teismo nutartis ir nesuprantamai nurodė, kad: „teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios įrodymų, jog sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra realus sandoris, kurį planuojama įvykdyti, o ieškovo motyvai laikytini tik nepagrįstais ir neįrodytais samprotavimais“. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu. Teismas visiškai nenagrinėjo ir neanalizavo ieškovo nurodytų aplinkybių bei argumentų, bylos medžiagoje esančių įrodymų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad reikalavimas yra išimtinai susijęs su pradiniais kreditoriais. Ieškovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio nevykdo jau ilgą laiką ir nesumoka teismo priteistų sumų. Priešingai, vengia bendradarbiauti su kreditoriais ir sprendimą vykdančiu antstoliu. Ieškovas ieškiniu siekia, kad pradinis kreditorius ir toliau patirtų „atitinkamus emocinius išgyvenimus“, laukdamas sprendimo įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu pradiniai kreditoriai paaiškino, kad nenori turėti jokių reikalu su ieškovu, todėl ir nusprendė perleisti reikalavimo teisę. Nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi atsakovo R. L. motinos santykiai su ieškovu bei pareikštas ieškinys dėl paveldėjimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo niekine. Be to, pastarasis konfliktas kilo jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Reikalavimai, neatsiejamai susijusiais su kreditoriaus asmeniu, laikytini ne bet kokie reikalavimai atlyginti žalą, o tik reikalavimai atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. Ieškovas kreditoriaus siųsto 2015 m. sausio 19 d. pranešimo dėl reikalavimų perleidimo negavo, nes šį dokumentą vengė atsiimti. Ieškovas nei kreditoriams, nei antstoliui nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Todėl atsakovas reikalavimo perleidimo sutartį ieškovui pateikė kartu su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties pripažinimo niekine.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. P. ir M. S. prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas niekaip nepaaiškina, kokiu būdu, pasikeitus kreditoriams, yra pažeistos jo kaip skolininko teisės ir labiau suvaržytos jo prievolės. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl naujo kreditoriaus santykių su skolininku yra teisiškai nereikšmingos pirminių kreditorių atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į akivaizdų piktnaudžiavimo teise faktą ir prieštaravimus, nes skolininkas nurodo, jog nesutinka su kreditorių pasikeitimu ir nori prievolę vykdyti išimtinai pirminiams kreditoriams, tačiau kartu skolininkas pirminiams kreditoriams prievolės nevykdė ir nesistengia vykdyti (nedirbo ir nedirba). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, laikytina, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau, negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju ieškovo informavimas apie reikalavimo perleidimo sutarties buvimą ir jos pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, tinkamo skolininko informavimo apie šį sandorį bei galimo šio sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009 buvo solidariai priteista iš nuteistųjų A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. po 24 896,42 Lt turtinės ir po 10 000,00 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems M. S. ir D. P. atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2010 pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos paliko nepakeistą, tačiau nuosprendžio dalį kaltinamosios V. B. atžvilgiu panaikino ir bylą nutraukė, kadangi kaltinamoji mirė. Atsakovai R. L. ir M. S. 2014 m. gruodžio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui atsakovui R. L. visas pradinių kreditorių reikalavimo teises į skolininkų A. S., M. Ž., V. B. ir A. B. prievolių, kylančių iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009, vykdymą.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal šio straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Pagal CK 6.102 straipsnio 3 dalį draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t.).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog aukščiau nurodytose teisės normose nustatyti draudimai yra imperatyvūs. Tačiau pagal CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalių ir 6.102 straipsnio 3 dalies nuostatas imperatyvus draudimas yra nustatytas tik reikalavimo perleidimui, kuris yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Tuo tarpu aplinkybės, kurioms esant nustatomas prievolės neatsiejamumas nuo kreditoriaus asmens, yra vertinamojo pobūdžio, ir teismas kiekvienu atveju, sistemiškai taikydamas kitas teisės normas ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi konstatuoti šią reikalavimo teisės ir kreditoriaus asmens sąsają.

Pažymėtina, kad CK 6.102 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu: reikalavimas išlaikyti, reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t. CK 1.114 straipsnis detalizuoja asmenines neturtines teises ir vertybes bei asmenines neturtines teises, tačiau taip pat nepateikia baigtinio sąrašo vertybių ir teisių, iš kurių kylantys reikalavimai būtų neatsiejamai susiję su kreditoriaus asmeniu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-203/2009 ieškovas ir kiti skolininkai buvo nuteisti už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra už sukčiavimą. Taigi, nusikalstama veika ieškovas su kitais skolininkais pažeidė nuketėjusiųjų turtines teises ir interesus. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovas su kitais skolininkais apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas D. P. ir M. S. 108 000 Lt turtinę žalą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems M. S. ir D. P. buvo padaryta neturtinė žala – dėl kaltinamųjų apgaulės jie prarado didelės vertės turtą, patyrė pažeminimą, dalyvaudami ikiteisminio tyrimo ir teismo procese. Teismas taip pat pripažino, jog vienas iš nukentėjusiųjų yra (duomenys neskelbtini), todėl pablogėjo šio asmens reputacija visuomenėje, abu nukentėjusieji prarado pasitikėjimą kitais asmenimis ir saugumu visuomenėje. Šie nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai sudaro neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 10 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovams nusikalstama veika buvo padaryta žala jų turtui ir turtiniams interesams, todėl reikalavimas, kylantis iš teismo nuosprendžiu jiems priteistos turinės žalos, nepripažintinas neatsiejamai susijęs su kreditorių asmeniu. Neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo priteista faktiškai už jų patirtus neigiamus išgyvenimus dėl turto praradimo ir dalyvavimo baudžiamajame procese, teismas nuosprendžiu nustatė fiksuotą pinigų sumą, kuri turėtų kompensuoti šiuos išgyvenimus. Tik nedidelę dalį šios žalos sudaro vieno iš nukentėjusiųjų dalykinės reputacijos pablogėjimas, kurios yra neįmanoma išskirti iš visos teismo priteistos 10 000 Lt dydžio žalos, todėl pripažintina, kad ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal teismo nuosprendį nėra neatsiejamai susijęs nei su vieno iš pradinių kreditorių asmeniu.

Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo santykiais su naujuoju kreditoriumi, atsakovu R. L., nepatenka į CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalių bei 6.102 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį, kadangi minėti straipsniai apibrėžia tik perleidžiamo reikalavimo sąsają su pradiniu kreditoriumi ir šio pradinio kreditoriaus asmens reikšmę skolininkui.

Teismui pateiktas 2015 m. sausio 19 d. pranešimas su pašto kvitu patvirtina, jog ieškovui buvo siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą registruota pašto siunta. Ieškovas ieškinyje pats patvirtino, jog apie reikalavimo perleidimą jis sužinojo 2015 m. kovo 31 d., gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie naujojo kreditoriaus jam pareikštą ieškinį kitoje civilinėje byloje. Taigi, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, jog teismų praktikoje įtvirtinta, kad po kreipimosi į teismą ir pateikus teismui reikalavimo perleidimo sutartį, laikoma, jog apie reikalavimo perleidimą tapo žinoma ir skolininkui (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2S-661-527/2013). Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą, yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovui, jog aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, panaikino, nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą aplinkybę dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, ir bylą šioje dalyje nutraukė, nedaro nukentėjusiųjų perleisto reikalavimo negaliojančiu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio patenkinimo liko nepakeista. Be to, visų kitų kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamoji byla nebuvo nutraukta, jie liko pripažinti padarę nusikalstamas veikas ir todėl turi pareigą atlyginti nuketėjusiesiems žalą, o pastarieji turi galiojančią reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovu, jog skundžiamame sprendime nebuvo pakankamai aptartos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimai tariamo sandorio sudarymo. Tačiau taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį sudaryta tik dėl akių.

Aukščiau aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad naujasis kreditorius apie reikalavimo perleidimą faktiškai pranešti ieškovui galėjo tik 2015 m. kovo 31 d., perleidimo sutartį pridėdamas prie ieškinio kitoje civilinėje byloje. Aplinkybės, jog ieškovui ilgai nebuvo galima įteikti pranešimo bei tarp šalių kilo ginčas dėl reikalavimo teisės perleidimo, paaiškina, kodėl naujasis kreditorius ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas pradiniams kreditoriams savanoriškai nei karto nemokėjo žalos atlyginimo, taip pat šios skolos nepavyko išieškoti ir antstoliui. Pripažintina, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos sudaro pradiniams kreditoriams galimybę atgauti nors ir 25 procentais mažesnę sumą, tačiau visiškai nedalyvaujant vykdymo procese bei neatliekant jokių teisinių veiksmų. Todėl nėra pagrindo reikalavimo perleidimo sutarties dėl jos II dalies sąlygų pripažinti tariamu sandoriu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą neprašė atlyginti jiems bylinėjimosi išlaidas, nepateikė duomenų apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.