- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1060-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 79 423,57 Eur draudimo išmokos ir 208,78 Eur turto draudimo išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1 420 Eur žyminį mokestį ir 108,90 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti į bylą rašytinius įrodymus apie tai, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą arba, kad apie tai atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.65 straipsnyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
3. 2023 m. spalio 9 d. teisme buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl trūkumų pašalinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad ji, kaip teisių perėmėja, pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą siuntė 2023 m. rugsėjo 27 d. paprastu laišku ieškovui tuo metu žinomu paskutiniu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 5 dalį, nurodydamas, kad pranešimu laikomas bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kokio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, minėto įstatymo 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, nesiejant to su reikalavimo perleidimo sutarties ir / ar priedo pateikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Remdamasi išdėstytais argumentais, ieškovė nurodė, kad ji tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą, išsiųsdama jam pranešimą atsakovo paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Išaiškino ieškovei, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susipažinęs su ieškovės pateiktu pareiškimu dėl trūkumų šalinimo, nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą arba, kad apie tai buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, kaip nustatyta CK 1.65 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pateiktas išaiškinimas aktualus būtent tos konkrečios bylos kontekste, atsižvelgiant į individualias bylos faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovas toje byloje faktiškai buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Negalima teigti, kad kasacinis teismas suformulavo universalią informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu taisyklę.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Šią praktiką papildo ir vėlesnės nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas, kuris, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nuo 2016 m. gegužės 6 d. yra deklaravęs išvykimą į užsienį – Airiją, buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatyta tvarka, arba CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbiant viešai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė), prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9740-1071/2023 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantė akcentuoja, kad CPK 2.17 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatyta, kad, jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.
9.2. Ieškovė pažymi, kad pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą siuntė 2023 m. rugsėjo 27 d. paprastu laišku ieškovei tuo metu žinomu paskutiniu suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, pateikė tai patvirtinantį įrodymą. 2023 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė suinteresuotam asmeniui E. S. pranešimus apie reikalavimo perleidimą visais likusiais žinomais suinteresuoto asmens adresais – (duomenys neskelbtini). Apeliantė pabrėžia, kad, bylos duomenimis, suinteresuotam asmeniui pranešimai dėl turimo įsiskolinimo buvo siunčiami ir pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau suinteresuotas asmuo nebuvo susisiekęs nei su pradine, nei su naująja kreditore.
9.3. Apeliantė akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 konstatuota, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 105/2011). Pabrėžiama, kad nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartyje nėra suformuluota universali informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu taisyklė, tačiau šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės nuosekliai laikosi Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardų teismai (2019 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-613/2019, 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-63 464/2021).
9.4. Pareiškėjos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi visų priemonių informuoti suinteresuotą asmenį E. S. apie 2021 m. lapkričio 26 d. įvykusi reikalavimo perleidimą, taip pat prie 2023 m. spalio 3 d. ieškinio pridėjo Reikalavimo perleidimo sutarties bei jos priedo ištraukų kopijas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A 350-613/2019, 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021, apeliantės nuomone, tai yra laikoma pakankamu ir tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir tai atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta lakyti nepaduotu ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 6.101 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
14. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020, 20 punktas). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017, 16 punktas).
15. Svarbi taisyklė, sauganti skolininko interesus, įtvirtinta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje. Ji nustato pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Šis reikalavimas nėra savitikslis, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
Žemesnės instancijos teismas
16. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikyta ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėse apžvalga (Teismų praktika Nr. 54) Kasacinis teismas nurodė, kad „apie reikalavimo perleidimą atsakovą AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovui gavus ieškinį su priedais, kurių vienas taip pat buvo ir pirmiau nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135, 142 straipsniai). Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovas nebuvo įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad atsakovas visą laiką neigė savo atsakomybę už krovinio praradimą ir apskritai atsisakė atlyginti dėl krovinio praradimo padarytą žalą. Tokių bylos aplinkybių kontekste, t. y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teisėjų kolegija nurodo, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau, negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
18. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 nėra suformuluota universali informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu taisyklė, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės nuosekliai laikosi Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardų teismai, kurie 2019 m. ir 2021 m. nutartyse nurodo, kad informavimas apie teisių perleidimą ieškiniu skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių (2019 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-613/2019, 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-63-464/2021).
19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą siuntė atsakovui 2023 m. rugsėjo 27 d. paprastu laišku apeliantei tuo metu žinomu paskutiniu suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Teikdama ieškinį teismui, ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją, reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedo ištraukų kopijas. Be to, 2023 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė suinteresuotam asmeniui E. S. pranešimus apie reikalavimo perleidimą visais likusiais žinomais suinteresuoto asmens adresais: (duomenys neskelbtini).
20. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėjo pastangas, kad būtų tinkamai įgyvendinta jos pareiga informuoti skolininką apie 2021 m. lapkričio 26 d. įvykusį reikalavimo teisės perėmimą. Bylos duomenimis, pats suinteresuotas asmuo nebuvo susisiekęs nei su pradiniu, nei su naujuoju kreditoriumi, nėra nurodęs naujojo savo adreso, domėjęsis turimu įsiskolinimu ar jo padengimu. Kaip minėta, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius ieškovės reikalavimo teisės perėmimą (reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedo ištraukų kopijas) iš pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dokumentą, informuojantį skolininką apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą. Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
21. Nors pirmosios instancijos teismas, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015, akcentuoja, kad tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau minėtose kasacinio teismo nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nei šioje nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 teisėjų kolegija konstatavo, kad „sąskaitose faktūrose įrašytas pranešimas, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti kasatoriui, laikytinas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme ir nuo tokio pranešimo gavimo ieškovui tapo žinoma, kad sąskaitoje nurodytos sumos reikalavimas priklauso kasatoriui“. Taigi, pastarojoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, informacija apie reikalavimo teisių perleidimą buvo pateikta siųstose saskaitose faktūrose ir tai taip pat laikytina tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme. O pirmosios instancijos teismo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015 ginčas dėl tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą kilo po to, kai skolininkas sumokėjo pagal pagrindinę prievolę pradiniam kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodo ieškovė, nėra duomenų, kad pradinis kreditoriu iš skolininko būtų gavęs įmokų skolai pagal draudimo sutartį Nr. 040367 dengti (be sumos, gautos už hipoteka įkeisto turto pardavimą).
22. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, ir todėl ieškinį laikė nepaduotu, grąžindamas jį padavusiam asmeniui.
23. Pažymima, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovei pateikus visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių informuoti suinteresuotą asmenį E. S. apie 2021 m. lapkričio 26 d. įvykusi reikalavimo teisės perleidimą, taip pat prie 2023 m. spalio 3 d. ieškinio pridėjo reikalavimo perleidimo sutarties, jos priedo ištraukų kopijas, dokumentą, informuojantį skolininką apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą, ieškinio palikimas nenagrinėto nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.