- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-350-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- O. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7684-1025/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui O. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo O. D. 432,08 Eur skolą, 148,89 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Omnitel“ (dabar – AB „Telia Lietuva“) ir atsakovas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM679178 (toliau – Ryšio paslaugų sutartis), pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Ieškovė UAB „Gelvora” ir UAB „Omnitel“ 2011 m. liepos 26 d. pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-10896/11-20-32 (toliau – Skolų pirkimo sutartis), pagal kurią UAB „Omnitel“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Atsakovui buvo pateiktas atsakymas į užklausimą, su kuriuo buvo pateikta Skolų pirkimo sutarties, Ryšio paslaugų sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Tačiau atsakovas ir toliau nevykdė savo prievolių.
3. Atsakovas pateiktais procesiniais dokumentais ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovės gavo laiškus, taip pat ieškovė skambino bei reikalavo padengti UAB „Omnitel“ skolą, kurią ieškovė įsigijo. Ne kartą kreipėsi į ieškovę su reikalavimu pateikti dokumentus – sutartį su UAB „Omnitel“, neapmokėtas sąskaitas bei visus dokumentus, kurių pagrindu buvo perleistas reikalavimas ir patvirtintas skolos dydis, tačiau ieškovė atsakymų bei dokumentų nepateikė. Apie tariamą skolos perleidimą atsakovui nebuvo žinoma. Atsakovas taip pat nesutinka su reikalaujama skola, mano, kad reali skola galėtų būti 28,96 Eur, jei ieškovė pateiktų duomenis apie tai, jog ji siuntė sąskaitas. UAB „Omnitel“ veiksmai nebuvo tokie apdairūs ir rūpestingi, nes nustačius 28,96 Eur kredito limito ribą, buvo leista ją viršyti net 15 kartų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovės UAB „Gelvora“ naudai iš atsakovo O. D. 432,08 Eur skolą, 148,89 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad UAB „Omnitel“ ir atsakovas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Ryšio paslaugų sutartį, kurios 6.1 punktu šalys sutarė, kad klientas privalo apmokėti pagal pateiktas sąskaitas iki sąskaitoje nurodytos dienos. Negavęs sąskaitų likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pabaigos klientas privalo kreiptis į UAB „Omnitel“ ir sumokėti už suteiktas paslaugas. Byloje duomenų, jog ieškovės pateiktos sąskaitos nurodytais terminais būtų apmokėtos nėra.
6. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nuo 2010 metų gegužės mėnesio UAB „Omnitel“ paslaugomis nebesinaudoja, todėl neturi apmokėti ieškovės nurodomų sąskaitų už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. Byloje tokių duomenų nepateikta, kaip ir nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų pranešęs pradiniam kreditoriui apie ketinimą nutraukti teikiamas paslaugas.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas akivaizdžiai žinojo, jog yra skolingas ir reikalavimo teisė į skolą perleista pradinio kreditoriaus ieškovei, kadangi kreipėsi į ieškovę užklausimais dar 2016 metais, o ieškovė atitinkamai jam 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakė ir pridėjo prašomus dokumentus apie skolos perleidimą. Atsakovo teiginiai, kad jam siųstuose ieškovės raginimuose sumokėti skolą kas kartą buvo nurodomos didesnės įsiskolinimo sumos, rodo, kad atsakovas apie įsiskolinimą žinojo ir nesumokėjo jokios dalies.
8. Nors atsakovas teigė, kad jam buvo nustatytas tik vienas mokėjimo planas „Mano 1“, tačiau pagal GSM abonento 2009 m. lapkričio 12 d. prašymą Nr. A22453 jam buvo sudarytas mokėjimo planas „Lyderis“, kurio pagrindu įjungtos paslaugos abonento numeriui 61806087, taip pat pagal GSM abonento 2009 m. gegužės 18 d. prašymą Nr. A88926 atsakovui buvo sudarytas mokėjimo planas „Connect Optimum“, įjungtos paslaugos abonento numeriui 61829354. Taigi, iš viso pagal atsakovo prašymus buvo sudaryti trys mokėjimo planai: „Mano 1“, „Lyderis“, „Connect Optimum“.
9. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl kredito limito, konstatavęs, kad jie paneigti AB „Telia Lietuva“ elektroniniu susirašinėjimu bei sudaryta Ryšio paslaugų sutartimi, kurios 8.1, 8.2 ir 8.3 punktuose nurodoma kredito limito suteikimo tvarka.
10. Įvertinęs byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl jis laikomas pažeidęs prievolę. Pradinis kreditorius 2011 m. liepos 6 d. Skolų pirkimo sutartimi atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Ieškovė, pareikšdama reikalavimą atsakovui, pateikė ir reikalavimo perleidimo sutartį, kuri kartu su ieškiniu buvo įteikta atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas O. D. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti – ieškovės UAB „Gelvora“ naudai iš atsakovo O. D. priteisti 28,96 Eur skolą, 7,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė dėl netinkamo ieškovės elgesio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės klaidingais paaiškinimais dėl jos 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakovui nurodyto skolos išieškojimo pagrindo, jos detalizavimo bei pateiktų dokumentų kopijų. Atsakovas niekada neneigė, kad jam buvo siunčiami vieno lapo pranešimai dėl taikaus susitarimo, dėl reikalavimo perleidimo, tačiau juose nebuvo jokios informacijos iš ko susideda skola, o nurodoma tik suma, kurią privalu sumokėti. Ieškovė nepateikė siuntimo kvito ir/ar kito rašytinio įrodymo apie tariamą 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą į užklausą.
11.2. Tiek pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. Ryšio paslaugų sutarties 8 punktą, tiek pagal AB „Telia Lietuva“ elektroninius susirašinėjimus atsakovui buvo suteiktas maksimalus 28,96 Eur kredito limitas. Todėl ieškovei pateikus duomenis apie atsakovo tinkamą informavimą, realus įsiskolinimas galėtų būti 28,96 Eur. Tačiau atsakovas buvo apmokėjęs visas sąskaitas-faktūras ir jokio įsiskolinimo nėra.
11.3. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, bet kokiomis priemonėmis stengėsi priversti atsakovą sumokėti ženkliai didesnę skolą, neteikdama jokių dokumentų, apsiribodama formaliu pranešimu.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Gelvora“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovas apie 2011 m. liepos 26 d. Skolų pirkimo sutartį buvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nusiunčiant pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas patvirtina gavęs ne vieną ieškovo pranešimą dėl reikalavimo perleidimo bei skolos apmokėjimo. Be to, atsakovui 2016 m. rugpjūčio 25 d. išsiųstas atsakymas į užklausimą, su kuriuo pateikta Skolų pirkimo sutarties kopija, išrašas iš Skolų pirkimo sutarties priedo Nr. 1, Ryšio paslaugų sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Kaip jau buvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, ieškovė neturi išsaugojusi dokumento originalo kopijos, todėl į bylą buvo pateikta elektroninio dokumento kopija. Registruotų siuntų lydraščiai AB Lietuvos pašte yra saugomi 6 mėnesius, o pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo atsakovui nurodytu adresu buvo išsiųstas 2016 m. rugpjūčio mėn., todėl galimybės pateikti minėtą registruotų siuntų lydraštį neturi. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.
12.2. UAB „Omnitel“ ir atsakovas 2007 m. rugpjūčio 6 d. sudarė neterminuotą Ryšio paslaugų sutartį (Ryšių paslaugų sutarties 10.1 punktas). Atsakovo įsiskolinimas susidarė dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. teiktas paslaugas trims Ryšio paslaugų sutartimi atsakovui suteiktiems abonementams: 1) 2007 m. rugpjūčio 6 d. GSM abonento prašymu suteiktas abonementas Nr. 861095879 (neapmokėtų sąskaitų suma 405,65 Lt); 2) 2009 m. lapkričio 12 d. GSM abonento prašymu suteiktas abonementas Nr. 861806087 (neapmokėtų sąskaitų suma 72,65 Lt); 3) 2009 m. gegužės 18 d. GSM abonento prašymu suteiktas abonementas Nr. 861829354 (neapmokėtų sąskaitų suma 1013,59 Lt).
12.3. Pagal Ryšio paslaugų sutarties 5.8 punktą atsakovas įsipareigojo laiku mokėti už suteiktas paslaugas bei įsigytas prekes pagal UAB „Omnitel“ pateiktas sąskaitas. Remiantis Ryšio paslaugų sutarties 6.1 punktu, negavęs sąskaitų likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį pabaigos, klientas privalo kreiptis į UAB „Omnitel“ ir apmokėti už suteiktas paslaugas. Pagal Ryšio paslaugų sutarties 4.13 punktą atsakovas turėjo teisę per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl, jo manymu, ginčytino pateiktoje sąskaitoje mokesčio. Tačiau atsakovas nepateikė jokiu įrodymu, kad PVM sąskaitos-faktūros už laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. teiktas paslaugas būtu apmokėtos ar būtu raštu kreiptasi dėl pateiktu apmokėti sąskaitų pagrįstumo.
12.4. Kaip ir nurodyta atsakovo pateiktame AB „Telia Lietuva“ elektroninio susirašinėjimo atsakyme, mažiausias galimas kredito limitas šiuo metu yra 15 Eur, o kiekvienu konkrečiu atveju yra suteikiamas individualiai pagal kliento poreikius ir naudojimosi paslaugomis aplinkybes (Ryšio paslaugų sutarties 8.3 punktas). Atsakovui kredito limitas buvo suteiktas pagal naudojimosi paslaugomis aplinkybes, t. y. atsakovas ilgą laiką mokėdavo sąskaitas, kurių dydis buvo apie 300,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau sąskaitos buvo apmokamos laiku, sistema kredito limitą perskaičiuodavo pagal atsakovo vartojimo poreikius. Atskiras nurodymas/prašymas iš atsakovo dėl kredito limito mažinimo nebuvo gautas (Ryšio paslaugų sutarties 8.1 punktas). Apie suteiktą kredito limitą klientas buvo informuojamas kiekvienoje sąskaitoje (Ryšio paslaugų sutarties 8.2 punktas). Į paslaugų vartojimo limitą nėra įskaičiuojamas pasirinkto plano abonentinis mokestis, o visos kliento apmokestintos paslaugos viršijančios plano mokestį nustatyto mėnesinio kredito limito (750,00 Lt) neviršijo. Paslaugų apribojimas atsakovui buvo vykdytas standartiškai, nesumokėjus pateiktų sąskaitų (bet ne dėl kredito limito viršijimo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl ginčo esmės
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą, konstatavęs, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal Ryšio paslaugų sutartį ir jos pagrindu sudarytus mokėjimo planus pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ neįvykdė, todėl jis laikomas pažeidęs prievolę. Pradinis kreditorius 2011 m. liepos 6 d. Skolų pirkimo sutartimi atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Ieškovė, pareikšdama reikalavimą atsakovui, pateikė ir reikalavimo perleidimo sutartį, kuri kartu su ieškiniu buvo įteikta atsakovui.
15. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės teigdamas, kad ieškovės jam siųstuose vieno lapo pranešimuose dėl taikaus susitarimo bei dėl reikalavimo perleidimo nebuvo jokios informacijos iš ko susideda skola, o nurodoma tik suma, kurią privalu sumokėti. Be to, ieškovė nepateikė siuntimo kvito ir/ar kito rašytinio įrodymo apie tariamą 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą į užklausą. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
16. Pagal CK 6.101 straipsnį reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė yra ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Todėl prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
17. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju apie pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ 2011 m. liepos 6 d. Skolų pirkimo sutartimi perleistą reikalavimą ieškovei UAB „Gelvora“ atsakovas buvo informuotas dar 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pranešimu ir reikalavimu sumokėti naujajai kreditorei 1 491,89 Lt (432,08 Eur) skolą, 118,75 Lt (34,39 Eur) delspinigių bei 361,04 Lt (104,56 Eur) išieškojimo išlaidų. Nors atsakovas teigia, jog jis nėra gavęs ieškovės 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo į užklausą dėl skolos detalizavimo ir jo prašomų dokumentų pateikimo, o ieškovė nurodo, kad neturi galimybės pateikti registruotų siuntų lydraščių, nes jie AB Lietuvos pašte yra saugomi tik 6 mėnesius, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas apie cesiją buvo informuotas tinkamai dar 2011 m. rugpjūčio mėn. Be to, Skolų pirkimo sutarties kopija, įsiskolinimo detalizavimas bei su juo susiję dokumentai buvo pateikti atsakovui kartu su ieškiniu. Taigi, pagal šios nutarties 18 punkto motyvus šių dokumentų pateikimas atsakovui kartu su ieškiniu taip pat laikomas tinkamu jo informavimu, neribojančiu jo teisių ir gynybos priemonių.
20. Atsakovas taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu priteisto įsiskolinimo dydžiu, argumentuodamas, kad tiek pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. Ryšio paslaugų sutarties 8 punktą, tiek pagal AB „Telia Lietuva“ elektroninius susirašinėjimus atsakovui buvo suteiktas maksimalus 28,96 Eur kredito limitas. Todėl ieškovei pateikus duomenis apie atsakovo tinkamą informavimą, realus įsiskolinimas galėtų būti tik 28,96 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo teiginiais.
21. 2007 m. rugpjūčio 6 d. Ryšio paslaugų sutarties 8.1 punktu pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ ir atsakovas susitarė, kad atsakovui (klientui) suteikiamas pradinis 100 Lt kreditas, kuris gali būti keičiamas priklausomai nuo kliento abonentų skaičiaus, vartojimo ypatumų bei kitų pagrįstų priežasčių. Suteiktas kredito limitas klientui nurodomas UAB „Omnitel“ pateikiamose sąskaitose už suteiktas paslaugas (Ryšio paslaugų sutarties 8.2 punktas).
22. Pagal byloje pateiktus paties atsakovo pasirašytus 2007 m. rugpjūčio 6 d., 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d. GSM abonento prašymus atsakovui buvo suteikti atitinkamai: abonementas Nr. 861095879, abonementas Nr. 861829354 ir abonementas Nr. 861806087. Šių atsakovo prašymų pagrindu minėtiems abonementams buvo sudaryti mokėjimo planai „Mano 1“, „Lyderis“, „Connect Optimum“. Pradinis kreditorius UAB „Omnitel“, remiantis Ryšio paslaugų sutartimi bei sudarytais mokėjimų planais, atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo pagal Ryšio paslaugų sutarties 5.8 punktą laiku mokėti už suteiktas paslaugas bei įsigytas prekes pagal UAB „Omnitel“ pateiktas sąskaitas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui ginčo PVM sąskaitas-faktūras, tačiau byloje nėra duomenų ir atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad minėtas PVM sąskaitas-faktūras būtų apmokėjęs.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.