- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2-7684-1025/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00780-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- O. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Advokatai
- Gintaras Degimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui O. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 432,08 Eur skolą, 148,89 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2007-08-06 AB „Telia Lietuva“ (buvęs UAB „Omnitel“) ir atsakovas sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM679178, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2011-07-26 UAB „Gelvora” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-10896/11-20-32, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs.
Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė dubliką, kuriuo su atsakovo pateiktais atsiliepimo argumentais bei dėstomais faktais nesutiko. Papildomai nurodė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes paskutinės atsakovui pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2010-09-15 apmokėjimo terminas buvo 2010-10-16, todėl senaties terminas baigsis 2020-10-16. Atsakovui buvo pateiktas atsakymas į užklausimą, su kuriuo buvo pateikta skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties, sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Tačiau atsakovas ir toliau nevykdė savo prievolių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog iš ieškovės gavo laiškus, taip pat ieškovė skambino bei reikalavo padengti menamą AB Omnitel skolą, kurią ieškovė įsigijo. Nekartą kreipėsi į ieškovę su reikalavimu pateikti dokumentus - sutartį su AB Omnitel, neapmokėtas sąskaitas bei visus dokumentus, kurių pagrindu buvo perleistas reikalavimas ir patvirtintas skolos dydis, tačiau ieškovė atsakymų bei dokumentų nepateikė. Apie tariamą skolos perleidimą atsakovui nebuvo žinoma. Ieškinys pareikštas praleidus dešimties metų ieškinio senatį, duomenų dėl praleisto senaties termino atnaujinimo nėra.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo su ieškovės dėstomais dublike motyvais nesutiko. Papildomai nurodė, jog ieškovės siųsto atsakymo negavo. Nesutinka su reikalaujama skola, mano, jog reali skola galėtų būtų 28,96 Eur, jei ieškovė pateiktų duomenis apie tai, jog ji siuntė sąskaitas. Teigia, jog ryšio operatoriaus (pradinio kreditoriaus) veiksmai nebuvo tokie apdairūs ir rūpestingi, nes nustačius 28,96 Eur kredito limito ribą, buvo leista ją viršyti net 15 kartų. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovo O. D. atstovas advokatas padėjėjas Gintaras Degimas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog ieškovė nesąžiningai naudojasi savo teisėmis. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas nebuvo informuotas, jokio pranešimo negavo iki šiol. Sutartis su AB „Telia Lietuva“ buvo pasirašyta 2007 metais, pasak atsakovo skolų nebuvo. Atsakovas naudojosi AB „Telia Lietuva“ paslaugomis iki 2010 metų gegužės mėnesio. Po to, jokių sąskaitų negavo ir nežinojo, kad yra skoloje. Ieškovė pastaruoju metu pradėjo aktyviai skambinti ir reikalauti iš atsakovo menamos skolos. Atsakovas neneigė, jog su AB „Telia Lietuva“ buvo sudaręs sutartį, vykdė įsipareigojimus. Sąskaitų dėl kurių vyksta ginčas, atsakovas nebuvo gavęs. Apie reikalavimo perleidimą jis sužinojo tik gavęs ieškinį. Taikyti senaties nebeprašo, nes įvertinus byloje medžiagą, matyti, kad ieškinio senatis nėra praleista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. 2007-08-06 atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB ,,Telia Lietuva” (buvęs pavadinimas UAB „Omnitel“) sudarė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM679178, pagal 2007-08-06 GSM abonento prašymą, mokėjimo planas nurodytas „Mano 1“, įjungtos paslaugos abonento numeriui 861095879. 2009-11-12 pasirašytas GSM abonentų prašymas Nr. A22453, mokėjimo planas nurodytas „Lyderis“, kurio pagrindu įjungtos paslaugos abonento numeriui 61806087. 2009-05-18 pasirašytas GSM abonentų prašymas Nr. A88926, mokėjimo planas nurodytas „Connect Optimum“, įjungtos paslaugos abonento numeriui 61829354. Prašymuose nurodyta siųsti sąskaitas adresu I. S. (duomenys neskelbtini).
Abonento numeriui 861095879 – 2010-06-15 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5084388845 sumokėti 93,00 Lt (26,93 Eur); 2010-07-15 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5085216293 sumokėti 118,56 Lt (34,34 Eur), 2010-08-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5086040899 sumokėti 104,17 Lt (30,17 Eur); 2010-09-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5085216293 89,92 Lt (26,04 Eur).
Abonento numeriui 61806087 – 2010-06-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5084388846 19,89 Lt (5,76 Eur); 2010-07-15 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr.5085216294 10,09 Lt (2,92 Eur); 2010-08-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5086040900 12,84 Lt (3,71 Eur); 2010-09-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5086863411 29,83 Lt (8,64 Eur);
Abonento numeriui 61829354 – 2010-06-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5084388847 29,49 Lt (8,54 Eur); 2010-07-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 50852162295 123,73 Lt (35,83 Eur); 2010-08-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr. 5086040901 407,39 Lt (117,99 Eur); 2010-09-16 išrašyta PVM sąskaita faktūra JUP Nr.5086863412 452,98 Lt (131,19 Eur).
Iš AB „Telia Lietuva“ skolų suderinimo akto matyti, jog atsakovo skolos likutis 2010-12-31 sudarė 1491,89 Lt (432,08 Eur). Ieškovė paskaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2011-07-26 iki 2018-05-11, kurias sudaro 148,89 Eur.
2011-07-26 pradinis kreditorius AB ,,Telia Lietuva” ir UAB „Gelvora“ sudarė Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TR3700-10896/11-20-32, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę ieškovei į atsakovo skolą – 432,08 Eur. 2011-08-03 ieškovė pranešė atsakovui, adresu I. S. (duomenys neskelbtini), apie reikalavimo perleidimą ir paragino susimokėti įsiskolinimą. 2016-08-03 ieškovė informavo atsakovą dėl skolos nemokėjimo adresu (duomenys neskelbtini), dar kartą priminė apie reikalavimo perleidimą, pakartotinai siuntė atsakovui raginimus ir priminimą 2016-10-06, 2016-11-19; 2017-05-05, 2018-04-06, 2017-06-06, 2018-05-08. 2016-08-25 ieškovė atsakovui nurodė skolos išieškojimo pagrindą, detalizavo skolą, nurodė kaip skaičiuojami delspinigiai, pateikė dokumentų kopijas.
2016-10-17 atsakovas, o 2016-11-17 atsakovo atstovas kreipėsi į ieškovę prašydamas atsiųsti reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų kopijas, neapmokėtas sąskaitas faktūras, pagrįsti skolos dydį. Atsakovo atstovas pateikė el. susirašinėjimus, iš kurių matyti, jog Telia Klientų aptarnavimo specialistė paaiškino apie kredito limitus, jog mažiausiais yra 15 Eur, apie tai, jog klientas turi SMS žinute pranešti jei nesinaudoja paslaugomis ir tokiu atveju paslaugos būna apribotos, o jeigu nesumoka daugiau nei pusantro mėnesio, paslaugos ribojamos artimiausiu metu.
Atsakovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas tokio prašymo nebepalaikė, nes susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, jog ieškinio senatis nėra praleista. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Telia Lietuva“ išrašė PVM sąskaitas –faktūras 2010-06-16 – 2010-09-16, apmokėjimą nurodant per mėnesį laiko, tai yra 2010-06-16 išrašyta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2010-07-16, o paskutinioji išrašyta sąskaita 2010-09-16, turėjo būti apmokėta iki 2010-10-16. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018-05-21. Akivaizdu, jog ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleidusi bendrojo dešimties metų ieškinio termino (CK 1.124 str., 1.125 str., 1.127 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo neapmokėtų sąskaitų, atsakovas teigia, jog jis paslaugomis nesinaudojo, apie perduotą skolos reikalavimo teisę nieko nežinojo, o ieškovė buvo pati nerūpestinga ir neapdairi, nes neturėjo leisti didėti skoloms bei nutraukti paslaugų teikimą, nes buvo numatytas kredito limitas. Ieškovė tokius atsakovo argumentus paneigė pateikdama rašytinius įrodymus (2007-08-06 pradinę sutartį, sąskaitas –faktūras, reikalavimo teisų perleidimo sutartį ir priedus, raginimus atsakovui, atsakymą į atsakovo užklausą).
Bylos duomenys patvirtina, jog 2007-08-06 AB „Telia Lietuva“ (buvęs UAB „Omnitel“) ir atsakovas sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM679178, 6.1 punkte šalys sutarė, kad klientas privalo apmokėti pagal pateiktas sąskaitas iki sąskaitoje nurodytos dienos. Negavęs sąskaitų likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pabaigos klientas privalo kreiptis į UAB „Omnitel“ ir sumokėti už suteiktas paslaugas. Byloje duomenų, jog ieškovės pateiktos sąskaitos nurodytais terminais būtų apmokėtos nėra. Atsakovo atstovas teigia, jog atsakovas šiuo adresu gaudavo sąskaitas ir jas apmokėdavo, tačiau nuo 2010 metų gegužės mėnesio AB „Telia Lietuva“ paslaugomis nebesinaudoja, todėl neturi apmokėti ieškovės nurodomų sąskaitų už laikotarpį nuo 2010-06-16 iki 2010-09-16. Pažymėtina, jog sutartyje ir abonento prašymuose atsakovas nurodė siųsti sąskaitas adresu I. S. (duomenys neskelbtini), todėl pasikeitus adresui atsakovas turėjo pranešti pradiniam kreditoriui, kur atsiųsti sąskaitas. Byloje tokių duomenų nepateikta, kaip ir nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų pranešęs pradiniam kreditoriui apie ketinimą nutraukti naudotis teikiamomis paslaugomis.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie 2011-07-26 reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Teismui pateiktas 2011-08-03 atsakovui siųstas pranešimas adresu I. S. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą ir paragino susimokėti įsiskolinimą.
Be to, akivaizdu, jog atsakovas žinojo, jog yra skolingas ir reikalavimo teisė į skolą perleista pradinio kreditoriaus ieškovei, kadangi kreipėsi į ieškovę užklausimais dar 2016 metais, o ieškovė atitinkamai jam 2016-08-25 atsakė ir pridėjo prašomus dokumentus apie skolos perleidimą. Atsakovas teigia, jog jam siųstuose raginimuose (ieškovė pateikė teismui 2016-08-03, 2016-10-06, 2016-11-19; 2017-05-05, 2018-04-06, 2017-06-06, 2018-05-08 raginimus) sumokėti skolą kas kartą buvo nurodomos didesnės įsiskolinimo sumos, tai rodo, jog atsakovas apie įsiskolinimą žinojo ir nesumokėjo jokios dalies.
Atsakovas teigia, jog jam buvo nustatytas tik vienas mokėjimo planas „Mano 1“, tačiau iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra 2009-11-12 GSM abonentų prašymo Nr. A22453, matyti, jog buvo sudarytas mokėjimo planas „Lyderis“, kurio pagrindu įjungtos paslaugos abonento numeriui 61806087, taip pat 2009-05-18 GSM abonentų prašymo Nr. A88926 matyti, jog mokėjimo planas nurodytas „Connect Optimum“, įjungtos paslaugos abonento numeriui 61829354, taigi iš viso atsakovas buvo sudaręs tris prašymus dėl abonentų su mokėjimo planais „Mano 1“, „Lyderis“, „Connect Optimum“. Atsakovas teigia, jog turėjo būti taikomas kredito limitas. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas už paslaugas mokėdavo laiku, todėl sistema kredito limitą perskaičiuodavo pagal atsakovo vartojimo poreikius, mažinti kredito limitą, atsakovas neprašė, be to sąskaitose buvo nurodoma apie suteikiamą kredito limitą, pažymėjo, jog atsakovui paslaugos apribotos dėl sąskaitų nesumokėjimo. Taigi atsakovo teiginiai dėl kredito limito paneigti AB „Telia Lietuva“ elektroniniu susirašinėjimu bei sudaryta viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM679178 sutartimi, kurios 8.1 p., 8.2 p., 8.3 p. nurodoma kredito limito suteikimo tvarka.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra pirminis kreditorius įgijo pareigą parduoti atsakovui sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovas įgijo pareigą sumokėti pirminiam kreditoriui sutartimi numatytą perkamų paslaugų kainą nustatytu terminu ir tvarka. Prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl jis laikomas pažeidęs prievolę. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). Šiuo atveju pirminis kreditorius 2011-07-26 sutartimi atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ – ieškovei. Ieškovė patvirtino, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, teismui pateikti duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes (CK 6.109 str. 1 d., CPK 178 str.). Ieškovė, pareikšdama reikalavimą atsakovui, pateikė ir reikalavimo perleidimo sutartį, kuri kartu su ieškiniu buvo įteikta atsakovui (CK 6.109 str. 7 d.). Atsakovas pažeidė prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, neatsiskaitė už jam suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 432,08 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.101 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.245 str., 6.305 str.).
Palūkanas pagal prievoles numato įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Nustačius, jog atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, taip pažeidė savo prievolę, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius. Pradinis kreditorius ir atsakovas sudarydami sutartį palūkanų dydžio neaptarė, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio kompensacijos palūkanos - 148,89 Eur (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.
Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 580,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį paduotą elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl tenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 432,08 Eur skolą, 148,89 Eur palūkanų, iš viso 580,97 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo 2018-05-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis) ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, adresu Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.