Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1907-861/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: 2A-1907-861/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01052-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: D. P.
Atsakovas: D. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1907-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01052-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei D. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą D. B. mokėti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai P. B. ir nepilnamečiam sūnui T. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši civilinė byla; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove) adresu (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta ši civilinė byla; nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo D. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais P. B. ir T. B. iki bus išnagrinėta civilinė byla, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakarą ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; darbo dienomis su vaikais bendraujama susitarus dėl konkrečios dienos su ieškove prieš dvi dienas; atsakovas su vaikais visomis ryšio priemonėmis bendrauja maksimaliai; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su motina D. P.; 3) nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų P. B., T. B. ir J. S. naudai gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., uzufruktą iki vaikai sulauks pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnametei dukrai P. B. ir nepilnamečiam sūnui T. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams vaikams P. B. ir T. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai P. B. ir nepilnamečiam sūnui T. B. už praeitą laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 722 Eur; 6) nustatyti atsakovo D. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais P. B. ir T. B., nurodant, kad: atsakovas D. B. su dukra P. ir sūnumi T. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakarą ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, atsižvelgiant į vaikų norą ir dienotvarkę, dėl bendravimo susitaręs su ieškove prieš dvi dienas; dėl dukros P. B. ir sūnaus T. B. buvimo su vaikų tėvu D. B. vaikų atostogų metų, abu tėvai susitaria abipusiu susitarimu; atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais P. ir T. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę; vaiko tėvai įspėja vienas kitą telefonu ar sms žinute apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių, ne mažiau nei prieš vieną dieną; 7) priteisti iš D. B. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. B. santuokos nėra sudariusi, vienuolika metų yra sugyventiniai, kartu yra nuo (duomenys neskelbtini) vasaros pabaigos. Susipažinę ir draugavę Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mėnesį kartu išvyko į Jungtinę Karalystę, ten dirbo, kartu gyveno. (duomenys neskelbtini) su atsakovu grįžo į Lietuvą. Tik grįžę į Lietuvą, kartu su atsakovu rinkosi žemės sklypus gyvenamojo namo statybai, 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje atsakovo vardu buvo nupirkti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), namo statybai. 2013 m. vasarą kelis mėnesius gyveno atsakovo tėvų bute, vėliau gyveno išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Maždaug 2017 m. vasaros pabaigoje visa šeima įsikėlė į naujai pastatytą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškovės ir atsakovo vaikais, gyveno ir ieškovės nepilnametis sūnus J. S.. Tarp ieškovės ir atsakovo ne kartą buvo kilę tarpusavio nesutarimai, atsakovas yra ūmus, užėjus pykčiui jis vartoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, taip pat vartoja psichologinį smurtą ieškovės nepilnamečio sūnaus J. S. atžvilgiu. 2019 m. gegužės 21 d. ieškovė atsakovo buvo sumušta, kreipėsi tik į gydytojus, į policiją nesikreipė, nes daug metų yra šeima ir tikėjosi, kad susitaikę vėl gyvens kartu. Tačiau po šio įvykio padažnėjo atsakovo vartojamas psichologinis smurtas ieškovės sūnaus J. atžvilgiu, gindama nepilnamečio vaiko interesus kreipėsi į policijos komisariatą, į vaiko teisių skyrių.

3. Ieškovė nuo 2019 m. liepos 1 d. su atsakovu D. B. nebeveda bendro gyvenimo. Vaikai gyvena kartu su ieškove, atsakovas gyvena atskirai. Dukra savo nuomonę yra išsakiusi, kad tėvams išsiskyrus, ji norėtų likti gyventi su ieškove, sūnui T. yra trys metai, jis yra prisirišęs prie mamos, tačiau jam reikia ir tėvo, sūnus dar negali aiškiai išsakyti savo norų, juolab, kad jo norai priklauso ir nuo vaikui daromos įtakos. Ieškovė mano, kad nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, vaikų motina, geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų realius ir pagristus poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 380-400 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 550 Eur, iš savivaldybės gauna vaiko pinigus, kurie yra 50 Eur vienam vaikui. Nuosavybės teise ji neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas D. B. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, jo gaunamos pajamos, ieškovės žiniomis, yra apie 1500-2000 Eur. Atsakovo vardu yra registruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas, o būtent naujai pastatytas gyvenamasis namas. Dabartiniu metu ieškovei padeda jos tėvai, tačiau atsakovas D. B. turi pareigą bei galimybę teikti reguliarų išlaikymą savo vaikams, juolab, kad daugiau išlaikytinių jis neturi. Iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, kadangi tokio dydžio išlaikymas yra protingas ir teisingas, ir kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę dalį išlaikymo vaikams negu ieškovė. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2019 m. liepos 1 d., tačiau vaikų išlaikymui jis lėšų nebeskyrė jau nuo 2019 m. gegužės mėnesio pabaigos. Atsakovas kartais pasiima vaikus pas save, tačiau nuolatinė ir kasdieninė vaikų priežiūra, jų išlaikymas tenka ieškovei vienai, o atsakovas jokių lėšų bendrų vaikų išlaikymui neskiria, tokia atsakovo pozicija aiškiai neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių ir interesų. Tokiu būdu, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo teikia 722 Eur sumai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimui dienos (už vieną mėnesį ir 25 dienas, skaičiuojant po 200,00 Eur per mėnesį).

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti tokią nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškove tvarką: 2.1) kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove D. P.; 2.2) atsakovas D. B. P. B. ir T. B. nuveža ieškovės D. P. gyvenamosios vietos adresu, o ieškovė vaikus P. B. ir T. B. atveža atsakovui į jo gyvenamąją vietą, nebent šalys atskirai raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) sutartų kitaip. Pasikeitus ieškovės D. P. gyvenamosios vietos adresui ji informuoja atsakovą D. B. ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nepilnamečių vaikų nuvežimo; 2.3) ugdymo įstaigų atostogų metu P. B. ir T. B. pusę atostogų nepertraukiamai praleidžia su ieškove D. P., likusią atostogų dalį - nepertraukiamai su atsakovu D. B.; 2.4) kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. (vasaros atostogų metu) P. B. ir T. B. 1 mėnesį nepertraukiamai praleidžia su ieškove D. P. ir 1 mėnesį nepertraukiamai su atsakovu D. B.. Pirmenybę pasirinkti nepertraukiamų atostogų datą poriniais metais turi ieškovė D. P., neporiniais - atsakovas D. B.. Apie planuojamas atostogų datas (pradžią ir pabaigą) šalys viena kitą informuoja raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; 2.5) ieškovės D. P. suplanuotų atostogų darbovietėje metu P. B. ir T. B. kartu pusę ieškovės D. P. atostogų laiko nepertraukiamai praleidžia su ieškove D. P., nebent šalys iš anksto susitars dėl kitokio laiko (pvz. kelionės trukmės ir pan.) ir jei tai netrukdo nepilnamečių vaikų ugdymuisi. Apie planuojamas atostogų datas ieškovė D. P. informuoja atsakovą D. B. raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; 2.6) Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas P. B. ir T. B. su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove D. P., Šv. Velykų šventines dienas - su atsakovu D. B., sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu D. B., o Šv. Velykų šventines dienas - su ieškove D. P. ir t. t.; 2.7) kiekvienais metais Motinos dieną P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove D. P.; 2.8) kiekvienais metais Tėvo dieną P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu D. B.; 2.9) P. B. ir T. B. gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti vaiką, su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; 2.10) ieškovė D. P. su nepilnamečiais vaikais P. B. ir T. B. gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE, FaceTime programos ir pan.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir popamokinių veiklų užimtumą; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. išlaikymui periodines išmokas po 100 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovui D. B.; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad šalys santykius pradėjo (duomenys neskelbtini) metais, kartu buvo išvykę į Jungtinę Karalystę, ten (duomenys neskelbtini) gimė duktė P. B. Į Lietuvą šalys su dukra grįžo (duomenys neskelbtini). Atsakovas už savo asmenines lėšas 2013 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2 žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovas pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sužalotas, gulėjo ligoninėje, vėliau buvo tęsiamas reabilitacijos procesas. Šiuo laikotarpiu atsakovu ir jo fizine būkle rūpinosi jo mama, ieškovė prie atsakovo slaugymo nei po eismo įvykio, nei reabilitacijos metu žymiai neprisidėjo. Tiek po gydymosi ligoninėje, tiek reabilitaciniu laikotarpiu atsakovas gyveno pas tėvus. Šalių santykiai buvo nutrūkę laikotarpiui nuo 2014 m. pabaigos - 2015 m. pradžios ir šiuo laikotarpiu šalys gyveno atskirai. Atsakovui gavus draudimo išmokas už eismo įvykį, taip pat žalos atlyginimą pareiškus civilinį ieškinį baudžiamajame procese, gyvenamojo namo statybos vėl buvo tęsiamos, o ieškovė iniciavo šalių susitaikymą. 2015 m. šalys vėl pradėjo kurti santykius, o (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus T. B.. Dalinai įrengus gyvenamąjį namą, šalys persikėlė į jį gyventi 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Šalių santykiai nutrūko 2019 m. liepos mėn. Nurodo, jog tuo laikotarpiu, kai atsakovas jau buvo išsikraustęs iš gyvenamojo namo, ieškovė naudojosi komunalinėmis paslaugomis, tačiau neatliko jokių mokėjimų, už sunaudotas komunalines paslaugas sumokėjo atsakovas (sutartys buvo sudarytos jo vardu). Dėl šios skolos buvo iškelta civilinė byla, kurioje pirmos instancijos teismas tenkino D. B. ieškinį ir iš D. P. priteisė 981,38 Eur skolą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1161-1136/2021). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-739/2021 pirmos instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę pripažinimo ir turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės (civilinė byla Nr. 2-126-517/2021), kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-553-643/2022 ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Atsakovas visada rūpinosi nepilnamečiais P. B. ir T. B.. Atsakovas mokėjo už nepilnamečių vaikų ugdymosi įstaigas, popamokinės veiklos būrelius. Ieškovė šalims gyvenant kartu nei prie bendro šeimos ūkio, nei prie vaikų poreikių tenkinimo finansiškai beveik neprisidėdavo. Atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiai yra šilti, atsakovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad išlaikyti artimą ir šiltą ryšį su vaikais, šį santykį stengėsi atkurti ir toliau jį puoselėti. Su P. B. santykiai buvo komplikuoti dėl įvykio, kurio metu atsakovas dėl P. B. vagysčių iš parduotuvių, vagystės iš atsakovo tėvo namų, sudavė dukrai P. B. Atsakovas pripažino savo kaltę, 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, yra išklausęs 50 valandų paskirtus kursus ir sumokėjęs 1 700 Eur baudą. Po įvykio atsakovas stengėsi kalbėtis su dukra P. B., nuolat kvietėsi P. B. kartu leisti laiką. Nors tarp atsakovo ir dukters P. B. buvo laikotarpis, kuomet santykiai buvo pašliję, tačiau nuo 2021 m. lapkričio mėnesio nepilnametė dukra susitinka su atsakovu ir su juo praleidžia savaitgalius, atostogas. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), o jo darbo grafikas yra lankstus. Atsakovo darbovietėje yra įrengtos ir vaikams draugiškos erdvės, taip pat virtuvė, dušas, todėl net tuo atveju, jei atsakovui tektų dirbti iš darbovietės ofiso, nepilnamečiai vaikai galėtų saugiai leisti laiką atsakovo darbovietėje.

6. Nepilnamečiai vaikai taip pat išreiškė norą būti su atsakovu, nurodydami, kad būdami kartu jaučiasi ramiai. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose, juose vaikams yra įrengti kambariai. Vaikų ir atsakovo partnerės M. P. ir jos sūnaus santykiai yra šilti, jie visi praleidžia labai daug laiko, stengiasi užsiimti ne tik aktyvia veikla, tačiau ir kūrybine veikla - kartu piešia, konstruoja, kuria žaislus, vaidina.

7. Atsakovas siūlo nustatyti nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. bendravimo su ieškove tvarką: kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove; atsakovas P. B. ir T. B. nuveža ieškovės gyvenamosios vietos adresu, o ieškovė vaikus P. B. ir T. B. atveža atsakovui į jo gyvenamąją vietą, nebent šalys atskirai raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) sutartų kitaip; ugdymo įstaigų atostogų metu P. B. ir T. B. pusę atostogų nepertraukiamai praleidžia su ieškove, likusią atostogų dalį - nepertraukiamai su atsakovu; kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. (vasaros atostogų metu) P. B. ir T. B. 1 mėnesį nepertraukiamai praleidžia su ieškove. Apie planuojamas atostogų datas (pradžią ir pabaigą) ieškovė informuoja atsakovą raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prie 1 mėnesį; ieškovės suplanuotų atostogų darbovietėje metu P. B. ir T. B. kartu pusę ieškovės atostogų laiko nepertraukiamai praleidžia su ieškove, nebent šalys iš anksto susitars dėl kitokio laiko (pvz. kelionės trukmės ir pan.) ir jei tai netrukdo nepilnamečių vaikų ugdymuisi. Apie planuojamas atostogų datas ieškovė informuoja atsakovą raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prie 1 mėnesį; Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas P. B. ir T. B. su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove, Šv. Velykų šventines dienas - su atsakovu, sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykų šventines dienas - su ieškove ir t. t.; kiekvienais metais Motinos dieną P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove; kiekvienais metais Tėvo dieną sūnūs P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu; P. B. ir T. B. gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti vaiką, su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; ieškovė su nepilnamečiais vaikais P. B. ir T. B. gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE, FaceTime programos ir pan.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir popamokinių veiklų užimtumą.

8. Atsakovo nuomone, nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės turėtų būti priteisiamas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šias išlaidas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti atsakovą. Atsakovas supranta, kad didesnė vaikų išlaikymo našta paprastai tenka tėvui, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, todėl vaikų poreikiams padidėjus (pvz. dėl reikiamų brangesnių pirkinių ar pan.), atsakovas prisiima šią finansinę atsakomybę.

Atsiliepimas

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodo, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškina, kad atsakovo patikslinto priešieškinio pateikimą vertina kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis.

10. Atsakovas teigia, kad jų santykiai buvo nutrūkę laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. pradžios, kuomet po reabilitacijos jis gyveno pas savo tėvus, taip pat nurodo, kad jis buvo išvarytas iš namų 2019 m. liepos mėnesį. Ieškovė nesutinka su tokiu jų santykiu vertinimu laikotarpiu, kai atsakovas buvo sužalotas eismo įvykyje. Po avarijos ieškovė atsakovu rūpinosi jam būnant ligoninėje, kasdien vežė namie gamintą maistą, juo rūpinosi, prausė, karpė nagus, kartu leido laiką. Šeiminių konfliktų tarp jų pasitaikė, buvo mažametė dukra, todėl atsakovas po gydymosi stacionare nuvyko pas savo tėvus iki pasveiko. 2019 m. liepos mėnesį atsakovas iš namų nebuvo išvarytas, jis pats susirinko daiktus ir nieko nesakęs ir nepaaiškinęs išvyko iš namų. 2019 m. gegužės 21 d. atsakovas ieškovę sumušė, dėl to kreipėsi į gydytojus, į policiją iš karto po įvykio nesikreipė, tikėdamasi, kad atsakovas atsiprašys, kad jie susitaikys, nes sekančią dieną buvo jų sūnaus gimtadienis. Taigi sekančią dieną po ieškovės sumušimo buvo sūnaus trečiasis gimtadienis, kurį rengė ji viena, turėjo svečių, atsakovas bendravo su svečiais, bet ieškovę ignoravo ir visai nebendravo. Nuo to laiko atsakovas su ieškove visai nebendravo, tarp jų nebuvo jokių konfliktų ar ieškovės provokuojamo elgesio, pykčio, nes tarp jų nebuvo jokio bendravimo. Po smurto atvejo prieš ieškovę padažnėjo atsakovo vartojamas psichologinis smurtas jos vyriausio sūnaus atžvilgiu, dėl ko ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą, į vaiko teisių skyrių, atsakovas taip pat pradėjo negrįžti naktimis namo, o nuo 2019 m. liepos 1 d. pats išsikraustė iš namų. Paaiškina, kad jie su atsakovu gyveno kaip šeima, statėsi namą, šeimos poreikius tenkino bendrai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nepilnametė dukra ne kartą vaiko teisių specialistams yra išreiškusi norą gyventi su ieškove, kalbėdama su teismo psichologu, dukra išsakė teigiamą nuomonę apie pasibuvimą pas atsakovą. Mažametis sūnus nori gyventi su abiem tėvais. Atsakovas teigia, kad gali sukurti emociškai saugią ir pastovią aplinką vaikams, nes vaikams pažįstamas gyvenamasis namas, kuriame atsakovas dabar gyvena. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl atsakovo ir jo dabartinės sugyventinės santykių į šiuos namus ne kartą buvo kviesta policija. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-1404-517/2019 ir atsakovas nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje. Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas atsakovo netinkamas elgesys ieškovės nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Be to, atsakovas baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.el-831-517/2020 pripažintas kaltu, dėl nusikaltimo įvykdyto prieš jų dukrą padarymo. Teigia, jog geriausiai prioritetiniais laikomus vaiko interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ja vaikų motina. Atkreiptinas dėmesys, kad jau beveik trys metai ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, jų nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tačiau vaikai matosi ir bendrauja su atsakovu.

12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad galimas abiejų tėvų manipuliavimas vaikų jausmais, siekiant sumenkinti ar nutraukti ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina. 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. spalio 17 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Nuo 2019 m. liepos 15 d. šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Ukmergės socialinių paslaugų centras šeimai skyrė ir teikė socialines paslaugas. Ieškovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, nuo 2020 m. liepos 17 d. socialines paslaugas jai ir nepilnamečiams vaikams teikia ir atvejo vadybos procesą iki šiol taiko Panevėžio socialinių paslaugų centras. Atsakovui atvejo vadybos procesas iki šiol tęsiamas Ukmergės socialinių paslaugų centre. Vertinant P. B. situaciją nustatyti du rizikos veiksniai, numatyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše: 29.3.6. p. p., kuris numato, kad yra neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku (P. B. nurodo, kad šiuo metu nenori važiuoti pas tėtį, nenori su juo kalbėtis telefonu su įjungta kamera. Mergaitė teigia, kad jai mama nedraudžia bendrauti su tėčiu, su juo matytis, tačiau ji pati nenori dėl ankstesnių įvykių, kai tėtis smurtavo prieš dukrą. Mergaitė galimai dar jaučia nuoskaudas ir teigia, kad bijo važiuoti pas tėtį) ir 29.3.7. p. p., kuris numato, kad yra nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai apie vaiko raidą ir brandą, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančią raidą. Vaiko įstatyminiai atstovai galimai įtraukia dukrą į suaugusiųjų konfliktus ir tokie veiksmai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai. Mergaitė išgyvena dėl tėvų tarpusavio konfliktų ir esamos situacijos. Tarnyba, ištyrusi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo sąlygas, patikrinusi duomenis apie jų gaunamas pajamas Tarnybai prieinamuose registruose vertina, kad abi šalys turi pakankamas galimybes ir sąlygas vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarnybai bendraujant su nepilnamečiais šalių vaikais T. B. ir P. B. ir jų tėvais matyti, kad nepilnamečių vaikų emocinis ryšys tiek su tėčiu, tiek su mama yra stiprus ir artimas. Abu tėvai aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, domisi jų ugdymu, pasiekimais, sveikata. Atkreipė dėmesį, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šalių nepilnamečiai vaikai ugdymosi įstaigų pateiktais duomenimis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mieste. Ugdymo įstaigų duomenimis vaikai gerai prisitaikė naujose ugdymosi įstaigose, mokykloje noriai bendrauja, yra aktyvūs, turi draugų.

13. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, ištyrusi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenimo sąlygas, patikrinusi duomenis apie jų gaunamas pajamas Tarnybai prieinamuose registruose vertina, kad abi šalys turi pakankamas galimybes ir sąlygas vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Abu tėvai aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, domisi jų ugdymu, pasiekimais, sveikata. T. B. ir P. B. emocinis ryšys tiek su tėčiu, tiek su mama yra stiprus ir artimas. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečių P. B. ir T. B. gyvenimo su ieškove sąlygas, nustatytas atsakovo gyvenimo sąlygas, atsižvelgusi į nepilnamečių vaikų išsakytą nuomonę, bei esantį tėvų ginčą, atsižvelgusi į kitus byloje pateiktus duomenis bei aplinkybes, vertina, kad nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina - ieškove D. P. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų. D. P. niekada neveikė priešingai savo vaikų interesams. Vaikai, T. B. ir P. B. yra mažamečiai ir jiems yra reikalingesnė motinos priežiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nepilnamečių P. B. bei T. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove D. P., priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. B. ir T. B. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki vaikų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 722,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė atsakovo D. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Priteisė iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 188,04 Eur žyminio mokesčio bei 1 075,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnamečiai šalių vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaikų interesus, nėra. Taip pat nustatė, kad atsakovas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1404-517/2019 nubaustas, pripažinus, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, t. y. pažeidė nepilnamečio vaiko J. S., kuris yra ieškovės sūnus iš ankstesnių santykių, teises. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo mažametę dukrą P. B., t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamojo įsakymo priėmimo, atsakovo ir jo nepilnametės dukros P. B. tarpusavio santykiai buvo sudėtingi, iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad atsakovo ir nepilnametės dukros konfliktiški santykiai.

16. Tarnybos išvada patvirtina, kad nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina – ieškove D. P. geriausiai atitiktų vaikų interesus ir jų nepažeistų, kadangi ieškovė niekada neveikė priešingai savo vaikų interesams.

17. Teismas pažymėjo, kad keičiant vaikų gyvenamąją vietą būtina nustatyti, jog esanti aplinka jiems tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveikų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jų tėvų. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar vaikų nuomonė nebuvo suformuota vieno iš tėvų, ar ji objektyviai atspindi tikrąją vaiko poziciją ir užtikrina vaiko interesus. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai ir lemia vaikų norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, susitapatinti su vienu iš tėvų ir atsisakyti bendrauti su kitu tėvu, manant, kad jis yra kaltas dėl kylančių konfliktų. Atkreipė dėmes, jog teismas gali neatsižvelgti į vaikų nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkančią jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismo posėdžio metu apklausus nepilnamečius šalių vaikus, pastarieji nurodė, kad nori gyventi su atsakovu, nepilnamečiai šalių vaikai nedetalizavo motyvų, kodėl norėtų keisti gyvenamąją vietą ir likti gyventi su atsakovu, nepaaiškino, kokie ieškovės veiksmai, sąlygojo nepilnamečių vaikų nuomonės pasikeitimą. Iš bylos medžiagos, be kita ko, nustatyta, kad vaikai nėra vienareikšmiškai apsisprendę, kur nori likti nuolat gyventi, ką patvirtina byloje pateikti susirašinėjimai. Teismo posėdžio metu apklausti nepilnamečiai šalių vaikai nurodė, kad pas atsakovą lankosi savaitgaliais, atostogų metu, t. y. laisvalaikiu, todėl jie užsiima įvairiomis veiklomis, pramogauja, stovyklauja, sportuoja, vyksta apsipirkti. Tuo tarpu su ieškove vaikai praleidžia visą kitą laiko dalį, kai reikia eiti į ugdymo įstaigas, atlikti kasdienes pareigas.

18. Byloje nesant duomenų, kad nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (su ieškove) šalių vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą nei kad ji buvo nustatyta teismo nutartimi. Pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu nepateikė duomenų, neabejotinai pagrindžiančių, jog esanti aplinka (gyvenimas su motina) vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveikų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu.

19. Šalys itin konfliktuoja ne tik tarpusavyje, bet į šiuos konfliktus įtraukdamos ir šalių nepilnamečius vaikus. Tokią išvadą itin sustiprina ir vaikų teismo posėdžio metu įvykusi apklausa, kurios metu abu šalių nepilnamečiai vaikai nurodė, kad teismo posėdžio išvakarėse, tiek su atsakovu, tiek su ieškove bendravo apie teismo procesą, laukiančią jų (vaikų) apklausą, ką jie turėtų jos metu pasakyti, dalijosi prisiminimais, žiūrėjo nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti įvairūs gyvenimo įvykiai. Vaikų išreikšta nuomonė patvirtino, kad jai susiformuoti turėjo įtakos ir tėvų konfliktiški santykiai, jų pasirinkti sprendimo būdai (kreipiantis į policiją ar Tarnybą, kuri jau yra ne kartą apklaususi nepilnamečius vaikus), ir šalių išsakomos nuostatos vienas kito atžvilgiu.

20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas Tarnybos išvadas, taip pat išsakytą vaikų nuomonę, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tai, jog ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiams P. B. ir T. B., taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiais vaikais. Priešingai, bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo namuose net ir po jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį šeimoje keičiančioje programoje, įvykdymo, kildavo konfliktinių situacijų, į kurias įsikišti tekdavo policijos pareigūnams. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai atsakovas išsikėlė iš namų, liko gyventi su ieškove ir gyvena iki šiol, į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kurie pagrįstų, kad gyvenimas su ieškove daro žalingą įtaką nepilnamečių vaikų auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui, į šalių nepilnamečių vaikų tarpusavio tamprų ryšį, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią mažamečiam vaikui reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti, sprendė, kad P. B. ir T. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

21. Atmetus atsakovo priešieškinį, ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra ir sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakarą ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, atsižvelgiant į vaikų norą ir dienotvarkę, dėl bendravimo susitaręs su ieškove prieš dvi dienas; dėl dukros ir sūnaus buvimo su vaikų tėvu vaikų atostogų metų, abu tėvai susitaria abipusiu susitarimu; atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę; vaiko tėvai įspėja vienas kitą telefonu ar sms žinute apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių, ne mažiau nei prieš vieną dieną.

22. Įvertinus ieškovės pateiktą atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ji yra apibrėžta ir pakankamai aiški. Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos tenkino. Teismas vertino, jog nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes sudarys prielaidas neprasti ryšio su tėčiu, užtikrins jiems būti auklėjamiems abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaikais.

23. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti po 200,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, įvertinus pačios ieškovės gaunamas pajamas, nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, todėl prašymą tenkino visiškai.

Atsiliepimas

24. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d.) jis vaikams teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie vaikų išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaikus jis vykdė bent iš dalies. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą tenkino ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams P. B. ir T. B. 722,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.174 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai vadovavosi CK 3.174 straipsnio 4 dalimi, nesivadovavo kasacinio teismo ir EŽTT teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė;

25.2. kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, byloje sprendžiamas nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, o ne ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kuomet jau yra nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta;

25.3. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį ir priešieškinį, turėjo aiškintis ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš tėvų pastangomis bei galimybėmis užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, įskaitant vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo;

25.4. pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo kiekvieno iš tėvų pastangų ir galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, nenagrinėjo ir netyrė nepilnamečių vaikų ir kiekvieno iš tėvų tarpusavio santykių, nesiaiškino kiekvieno iš nepilnamečių vaikų prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų, brolių / sesers ir kitų giminaičių ir kitų esminių aplinkybių, vertinamų sprendžiant šalių ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo;

25.5. iš 2023-03-06 teismo posėdžio garso įrašo nedviprasmiškai girdėti, kad sūnus T. paaiškino, jog su atsakovu kalbėjosi apie teismo posėdį, atsakovas jam paaiškino kaip viskas vyks (jam bus užduodami klausimai, vaikus šalys matys per teismo posėdžių salėje esantį televizorių ir pan.), tuo tarpu grįžus pas ieškovę, pastaroji vaikams pasakojo, kad neleis gyventi su atsakovu, nes „mama juos pagimdė“, sūnui T. B. darė psichologinį poveikį, pasakodama jam apie tai, kad neleis gyventi su atsakovu, nes ji pagimdė T. B., taip pat pasakojo, kad jei sūnus liks gyventi su atsakovu, atsakovas nebebus toks geras, su diržu jį užmuš. Taip pat rodė įvairias nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti galimai sumuštos ieškovės atvaizdai. Šias aplinkybes patvirtino ir T. B., ir P. B.. Apklausiant P. B. pastaroji nurodė, kad jos nuomone ieškovė tokias nuotraukas T. B. rodė su tikslu pakeisti jo nuomonę dėl noro gyventi su tėčiu ir kad jis liktų gyventi su ieškove;

25.6. pirmosios instancijos teismas šį abiejų vaikų patvirtintą įvykį įvertino „kaip dalijimąsi prisiminimais“, tačiau nevertino, kad tokiu būdu vaikams ne pirmą kartą yra daromas psichologinis poveikis, kartojant, kad ieškovė neleis gyventi su atsakovu, kad vaikai turi gyventi su mama, nes ji juos pagimdė ir teigdama, kad atsakovas užmuš diržu, jei pas jį gyvens vaikai;

25.7. pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai netyrė ir nepasisakė dėl kiekvieno iš vaikų ryšio su kiekvienu iš tėvų, netyrė ir nesiaiškino kiekvieno iš vaikų emocinio ryšio su tėvais stiprumo, taip pat visiškai neatsižvelgė į vaikų išdėstytus argumentus dėl emocinės būklės būnant su kiekvienu iš tėvų;

25.8. sprendimas dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra motyvuojamas iš esmės vertinant aplinkybes, kurios byloje nebuvo įrodinėjamos, nes sprendžiant ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (ne pakeitimo) tokios aplinkybės net nėra įrodinėjamos;

25.9. pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi, taip pat teismai, nesivadovaudami minėto prioriteto principu, netinkamai taikė CK 3.164 straipsnio 1 dalį, CK 3.174 straipsnio 2 dalį, CK 3.177 straipsnio nuostatas dėl teismo pareigos atsižvelgti į vaiko valią, ignoravo byloje surinktus reikšmingus įrodymus, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, bylą išsprendė visiškai neatsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų aiškiai ir nevienareikšmiškai išreikštą norą gyventi su atsakovu ir sprendime nepasisakė, kodėl ir kokiu būdu vaikų gyvenimas su tėvu pažeis vaikų interesus;

25.10. pažymi, jog P. B. emocinis santykis su atsakovu yra tvirtesnis, vaikas labiau juo pasitiki, drąsiau atsiveria, taip pat jaučiasi emociškai su juo saugesnė, gali pasidalinti bet kokiais ją neraminančiais klausimais, jaučiasi suprasta, padrąsinama. Tuo tarpu ieškovei mergaitė neatsiveria, siekdama išvengti ieškovės pykčio, nedetalizuoja ir nesivelia į jokius pokalbius, kurie galėtų iššaukti ieškovės pyktį jos atžvilgiu. P. B. yra pakankamai brandaus amžiaus, kad į jos nuomonę būtų atsižvelgta, todėl vertinant visumą įrodymų ir aplinkybių, manytina, kad priimant sprendimą turėjo būti atsižvelgta į išsakytą norą gyventi su atsakovu. T. B. tiek 2022-01-06 apklausos metu, tiek 2023-03-06 apklausos metu, nurodė, kad norėtų gyventi su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokie vaikų interesai bus pažeisti nustačius gyvenamąją vietą su atsakovu, kad buvo nuspręsta nesivadovauti vaikų išsakyta nuomone dėl gyvenimo su atsakovu;

25.11. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės siūlytą bendravimo su vaikais tvarką skyrium gyvenančiam atsakovui, nesivadovavo kasacinio teismo formuojama praktika tokios kategorijos bylose, nustatyta bendravimo tvarka negali būti tinkamai įgyvendinama dėl šalių gyvenimo aplinkybių ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovo pateiktą bendravimo su vaikais tvarkos modelį;

25.12. pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės 2019 m. pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, išsikraustė į kitą miestą. Todėl nustatyta tvarka darbo dienomis naudotis yra iš esmės neįmanoma, kadangi atsakovas su vaikais galėtų bendrauti tik vėlai vakare ir trumpą laiką, atsižvelgiant į kelionės trukmę, vaikų dienotvarkes ir kitus aspektus;

25.13. konstatuojama, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į tai, kad ieškovės siūlyta bendravimo tvarka numato nuolatinį šalių bendravimą derinantis dėl atostogų ir pan. Akivaizdu, kad šalių santykiams esant konfliktiškiems, tokia tvarka ilgalaikėje perspektyvoje tik dar labiau aštrins šalių santykius;

25.14. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai ir neišsprendė klausimo dėl kelionės išlaidų vykdant nustatytą bendravimo tvarką. Nepaisant to, kad atsakovo reikalavimas dėl gyvenamosios vietos su juo nustatymo nebuvo tenkintas, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, į tai, kad tėvai gyvena skirtinguose miestuose, į šalių konfliktiškus santykius;

25.15. jei vaikų poreikiams per mėnesį reikiama suma ieškovės teigimu, sudaro 380-400 Eur, iš šios sumos turėtų būti atimamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos, kadangi tai tikslinės išmokos, skirtos būtent vaiko poreikių tenkinimui;

25.16. pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė 700 Eur įsiskolinimą. Vadovaujantis bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad ieškinyje minimu laikotarpiu atsakovas išlaikymo vaikams neteikė ar nevykdė pareigos išlaikyti vaikus. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė įrodymus, kad ne tik minimu laikotarpiu, tačiau ir apskritai atsakovas išlaiko vaikus ir jais materialiai pasirūpina.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. P. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. teismas pagrįstai nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove;

26.2. teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi kasacinio teismo praktika sprendžiant ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaikų noro gyventi su vienu ar kitu tėvu vertinimo, dėl vaiko aplinkos keitimo pasekmes ir išgyvenimus nepilnamečiams vaikams, priešingai nei teigia atsakovas savo apeliaciniame skunde. Atsakovas skunde akcentuoja tik jam naudingus vaikų pasakymus ar kitas aplinkybes, tačiau nevertina aplinkybių visumos;

Žemesnės instancijos teismas

26.3. teismas nustatė, kad byloje nesant duomenų, jog nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su mama šalių vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kurie pagrįstų, kad gyvenimas su ieškove, vaikų motina, daro žalingą įtaką nepilnamečių vaikų auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią mažamečiam vaikui labai reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti;

26.4. teismas išklausė ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų nuomonę ir vertino bylai svarbių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

30. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: dukters P. B. rankos fotonuotrauką, darytą 2023-06-11 vakarienės metu, kurioje matosi, kad nepilnametė duktė, gyvendama pas ieškovę, tyčia save susižalojo susipjaustydama rankos dilbį aštriu daiktu, taip pat 2023-08-14 Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus duomenis –2023-06-16 vaiko situacijos vertinimo anketą.

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

32. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės pateikti nauji duomenys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo objektu. Visi pateikti įrodymai atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atitinkamai objektyviai negalėjo būti pateikti teismui ankščiau. Nauji įrodymai yra susiję su kitais byloje jau esančiais duomenimis, todėl atsakovo ir ieškovės pateikti dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

34. Atsakovas nurodo, jog teismas netyrė ir nenagrinėjo kiekvieno iš tėvų pastangų ir galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, nenagrinėjo ir netyrė nepilnamečių vaikų ir kiekvieno iš tėvų tarpusavio santykių, nesiaiškino ir nesiaiškino kiekvieno iš nepilnamečių vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių / sesers ir kitų giminaičių ir kitų esminių aplinkybių, vertinamų sprendžiant šalių ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat teismas neatsižvelgė į vaikų išsakytą nuomonę, jog jie nori gyventi su atsakovu.

35. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

36. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

37. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

39. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

40. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

41. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

42. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

43. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

44. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas vaikų auginimui savo gyvenamosiose vietose, taip pat abu tėvai geba pasirūpinti vaikais. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Spręsdamas dėl vaikų nuomonės atitikties jų interesams, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas.

45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnamečiai šalių vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaikų interesus, nėra.

47. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1404-517/2019 nubaustas, pripažinus, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, t. y. pažeidė nepilnamečio vaiko J. S., kuris yra ieškovės sūnus iš ankstesnių santykių, teises. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo mažametę dukrą P. B., t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamojo įsakymo priėmimo, atsakovo ir jo nepilnametės dukros P. B. tarpusavio santykiai buvo sudėtingi, iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad atsakovo ir nepilnametės dukros konfliktiški santykiai, dėl atsakovo kritikos dėl nepilnametės dukros užsiėmimų ir požiūrio.

Žemesnės instancijos teismas

48. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu apklausti nepilnamečiai šalių vaikai nurodė, kad pas atsakovą lankosi savaitgaliais, atostogų metu, t. y. laisvalaikiu, todėl jie užsiimama įvairiomis veiklomis, pramogauja, stovyklauja, sportuoja, vyksta apsipirkti. Tuo tarpu su ieškove vaikai praleidžia visą kitą laiko dalį, kai reikia eiti į ugdymo įstaigas, atlikti kasdienes pareigas.

49. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tai, jog ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiams P. B. ir T. B., taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovės elgesį su nepilnamečiais vaikais. Priešingai, bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo namuose net ir po jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį šeimoje keičiančioje programoje, įvykdymo, kildavo konfliktinių situacijų, į kurias įsikišti tekdavo policijos pareigūnams. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai atsakovas išsikėlė iš namų, liko gyventi su ieškove ir gyvena iki šiol, į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kurie pagrįstų, kad gyvenimas su ieškove daro žalingą įtaką nepilnamečių vaikų auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui, į šalių nepilnamečių vaikų tarpusavio tamprų ryšį, teismas pagrįstai sprendė, jog motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

Dėl bendravimo tvarkos

50. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės 2019 m. pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, išsikraustė į kitą miestą. Todėl nustatyta tvarka darbo dienomis naudotis yra iš esmės neįmanoma, kadangi atsakovas su vaikais galėtų bendrauti tik vėlai vakare ir trumpą laiką, atsižvelgiant į kelionės trukmę, vaikų dienotvarkes ir kitus aspektus. Pažymi, jog tėvų santykiai yra itin konfliktiški, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į tai, kad ieškovės siūlyta bendravimo tvarka numato nuolatinį šalių bendravimą derinantis dėl atostogų ir pan. Akivaizdu, kad šalių santykiams esant konfliktiškiems, tokia tvarka ilgalaikėje perspektyvoje tik dar labiau aštrins šalių santykius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai ir neišsprendė klausimo dėl kelionės išlaidų vykdant nustatytą bendravimo tvarką. Nepaisant to, kad atsakovo reikalavimas dėl gyvenamosios vietos su juo nustatymo nebuvo tenkintas, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, į tai, kad tėvai gyvena skirtinguose miestuose, į šalių konfliktiškus santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos.

51. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos sprendimu nustatė atsakovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: atsakovas D. B. su dukra P. B. ir sūnumi T. B. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakarą ir parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, atsižvelgiant į vaikų norą ir dienotvarkę, dėl bendravimo susitaręs su ieškove prieš dvi dienas; dėl dukros P. B. ir sūnaus T. B. buvimo su vaikų tėvu D. B. vaikų atostogų metų, abu tėvai susitaria abipusiu susitarimu; atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais P. B. ir T. B. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų dienotvarkę; vaiko tėvai įspėja vienas kitą telefonu ar sms žinute apie negalėjimą bendrauti su vaikais dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių, ne mažiau nei prieš vieną dieną.

54. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priimti naują sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, numatant, kad: kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove; ugdymo įstaigų atostogų metu P. B. ir T. B. pusę atostogų nepertraukiamai praleidžia su ieškove, likusią atostogų dalį – nepertraukiamai su atsakovu; kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. (vasaros atostogų metu) P. B. ir T. B. 1 mėnesį nepertraukiamai praleidžia su ieškove. Apie planuojamas atostogų datas (pradžią ir pabaigą) ieškovė informuoja atsakovą raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; ieškovės suplanuotų atostogų darbovietėje metu P. B. ir T. B. kartu pusę ieškovės atostogų laiko nepertraukiamai praleidžia su ieškove, nebent šalys iš anksto susitars dėl kitokio laiko (pvz. kelionės trukmės ir pan.) ir jei tai netrukdo nepilnamečių vaikų ugdymuisi. Apie planuojamas atostogų datas ieškovė informuoja atsakovą raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prie 1 mėnesį; Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas P. B. ir T. B. su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove, Šv. Velykų šventines dienas - su Atsakovu, sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykų šventines dienas - su ieškove ir t.t.; kiekvienais metais Motinos dieną P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove; kiekvienais metais Tėvo dieną P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu; P. B. ir T. B. gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti vaiką, su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; ieškovė su nepilnamečiais vaikais P. B. ir T. B. gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE, FaceTime programos ir pan.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir popamokinių veiklų užimtumą.

55. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės patvirtino ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

56. Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

57. Savo esme analogiškos pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Remiantis EŽTT formuojama praktika vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

58. Kartu pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

59. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikai yra nepilnamečiai, pagal Tarnybos išvadą, įvertinus ieškovės pateiktą atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, ji numatyta apibrėžta ir pakankamai aiški. Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tenkino. Teismas vertina, jog nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su tėčiu, užtikrins jiems būti auklėjamiems abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaikais.

60. Taigi pagal teismų formuojamą praktiką, geriausius vaiko interesus, kaip minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaikais, siekdamas visapusiško vaikų interesų užtikrinimo, pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga nustatyti ieškovės pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką. Teismas, nustatydamas minėtą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgė į vaikų poreikį maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, pagrįstai rėmėsi Tarnybos išvada, kurioje buvo nurodyta, kad Tarnybos nuomone, turėtų būti nustatyta maksimali vaikų bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų.

61. Nors apeliantas nurodo, kad tarp jo ir ieškovės gyvenamosios vietos yra didelis atstumas važiuojant automobiliu, vaikų vežiojimas tokį atstumą yra nepagrįstas, yra finansinė našta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais argumentais. Vertintina, jog bendravimo tvarkos vykdymas nėra sunkiai įgyvendinamas. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu atsakovo užimtumas apsunkintų atsakovo galimybę pristatyti vaiką į vaikų gyvenamąją vietą. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad gyvenamosios vietos keitimas yra per dažnas, vaikams atsiliepia emociškai, psichologiškai.

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka buvo taikoma anksčiau, galioja gana ilgą laiką, vaikai su šia tvarka apsiprato, taip pat įvertinęs, kad pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaikais nėra, pagrįstai sprendė, kad nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir mažamečių vaikų bendravimo tvarka suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant vaikus, puoselėti su jais nuolatinį emocinį ryšį.

63. Kartu pažymėtina, kad atsakovas neįrodė objektyvių priežasčių (reikšmingai pasikeitusių faktinių aplinkybių), sudarančių teisinį pagrindą esamą ir nusistovėjusią bendravimo tvarką pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kaip pageidauja atsakovas, nėra teisinio pagrindo.

64. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto pateiktų paaiškinimų bei įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti.

65. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-181-823/2022).

66. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus ir neišsprendė klausimo dėl kelionės išlaidų, vykdant nustatytą bendravimo tvarką. Teigia, jog tėvai gyvena skirtinguose miestuose, tačiau visa kelionių našta tenka atsakovui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės dabartinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovo – (duomenys neskelbtini), atstumas tarp miestų ~ 60 km. Pirmosios instancijos teismas kompleksiškai analizavo ir vertino visas aplinkybes, todėl su apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog ieškovė nedažnai, tačiau kartais pasirūpindavo vaikų kelionėmis ir kelionių išlaidomis iki atsakovo gyvenamosios vietos. Be to, byloje pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna ne tik mažesnes pajamas už atsakovą, bet jai tenka ir kasdieninė vaikų priežiūra, vertintina, jog pareiga pasirūpinti išlaidomis, kurios atsiras apeliantui įgyvendinant savo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, turi tekti apeliantui.

67. Visi kiti atsakovo nurodyti ir ginčijami aspektai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra esminiai veiksniai sprendžiant dėl atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais nustatymo. Natūralu, kad tėvų požiūriai dėl vaikų ugdymo, auklėjimo ir kitų vaikų priežiūros aspektų gali išsiskirti. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tėvų požiūriai ar elgesys su vaikais būtų tokio pobūdžio, jog galėtų tikėtinai padaryti reikšmingą žalą geriausiems vaikų interesams. Vaiko tėvai turi teisę diskutuoti dėl to, kas yra geriausia vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieškoti bendro sutarimo, kad būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Tačiau šie aspektai nėra lemiantys veiksniai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

68. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

69. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog iš priteistino vaikui išlaikymo dydžio turi būti atimama pagal įstatymus valstybės vaikui skiriama išmoka, taip pat teismas netinkamai įvertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, todėl priteisė iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui periodinę 200 Eur sumą, kuri neatitinka realių vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

70. Nustatyta, jog ieškovė prašė priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų P. B. ir T. B. realius ir pagristus poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 380,00 – 400,00 Eur kiekvienam vaikui.

71. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

72. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

73. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

75. Pažymėtina, jog minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (po mokesčių – 633 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

76. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Be to, teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos.

77. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir šalių procesiniais dokumentais, negali pritarti ir apelianto argumentams dėl priteisto per didelio išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 200 Eur išlaikymo suma yra mažesnė, negu pagal aptartus teisės aktus ir teismų praktiką pripažįstama minimali mokėtina suma. Vertintina, jog šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.

78. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

79. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

80. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui per mėnesį yra pagrįsta ir proporcinga tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

81. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą, nes jis teikė vaikams išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais.

82. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

83. Ieškovė prašė priteisi iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d., nes jis neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 1 mėnesio ir 25 dienų laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d., kuris sudaro 722,00 Eur.

84. Minimali mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo 555 Eur (po mokesčių – 396 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 50,16 Eur (1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį) universali išmoka vaikui. Ieškovės prašoma suma 722,00 Eur už 1 mėnesio ir 25 dienų laikotarpį neviršijo minimalios neįrodinėtinos išlaikymo sumos.

85. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis teikė vaikams išlaikymą, aiškina, jog į bylą pateikti tai patvirtinantys duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo pateikti duomenys, pvz. kino bilietai, pavienės sąskaitos už komunalinius mokesčius, nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas teikė konkrečiu laikotarpiu išlaikymą vaikams.

Dėl procesinės bylos baigties

86. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, vadovavosi aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio nėra pagrindo nei panaikinti, nei pakeisti vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

89. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nustatyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygi 170,00 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina prašoma 170,00 Eur suma (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apelianto (atsakovo) D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 170,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokLinas Zinkevičius