- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-1640-432/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01052-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- D. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. B., atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 08 12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, pareikšdama ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiais vaikams priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- įpareigoti atsakovą D. B. mokėti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai P. B.
ir nepilnamečiam sūnui T. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla;
- nustatyti nepilnamečių vaikų: dukros P. B. ir sūnaus T. B. gyvenamąją vietą su ieškove (duomenys neskelbtini) kol bus išnagrinėta ši civilinė byla;
- nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kol bus išnagrinėta civilinė byla: atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakare ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, iki 17 val.; darbo dienomis su vaikais bendraujama, susitarus su ieškove prieš dvi dienas dėl konkrečios bendravimo dienos; atsakovas su vaikais visomis ryšio priemonėmis bendrauja neribotai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. 2019-08-01 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla; priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti ieškovei; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta ši civilinė byla; nustatyti atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakare ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, iki 17val.; darbo dienomis su vaikais bendraujama, susitarus su ieškove prieš dvi dienas dėl konkrečios bendravimo dienos; atsakovas su vaikais visomis ryšio priemonėmis bendrauja neribotai.
3. Pirmosios instancijos teismas 2019-08-01 nutartyje nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės- laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur, taikytinos iš dalies, priteisiant laikiną išlaikymą po 160 Eur, mokamą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
4. Ieškovės ir nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamąja nutartimi nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta kartu su ieškove ir patvirtino ieškovės pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką, siekdamas išvengti nesusipratimų ir šalių santykių nesklandumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
4. A. D. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-08-01 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu (duomenys neskelbtini), nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdama abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakare ir parveždama vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; darbo dienomis su vaikais ieškovė bendrauja, susitarusi dėl konkrečios dienos su atsakovu prieš 2 dienas.
5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė būtinumo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra reikalingas, kadangi nėra pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, nėra pažeidžiamos ieškovės teisės, o pritaikius ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, yra apribojami atsakovo teisėti interesai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytu laikinu nepilnamečių vaikų išlaikymu. Atsakovas tvirtina, kad jis moka visus mokesčius, susijusius su naudojimusi namu (duomenys neskelbtini), kur dalį laiko gyvena atsakovo nepilnamečiai vaikai bei ieškovė ir jos sūnus iš ankstesnės santuokos J. S.. Ieškovė neprisideda prie mokesčių mokėjimo už teikiamą energiją, vandenį, ryšių, komunalines ir kitas paslaugas. Teigia, jog moka visus mokesčius, susijusius su vaikų ugdymu, rūpinasi jų būtinaisiais poreikiais ir laisvalaikiu.
7. Nepilnamečiai vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia su atsakovu, gyvena atsakovo tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas dalyvauja vaikų ugdyme ir auklėjime, veža ir pasiima sūnų iš darželio, dukrą iš mokyklos, leidžia laisvalaikį kartu su vaikais, rengia turistinius žygius.
Šalies argumentai
8. Apeliantas paaiškina, kad ieškovė nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos kartu su vaikais nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei kurioje nors kitoje vietoje. Nėra įmanoma nustatyti gyvenamosios vietos kartu su ieškove (duomenys neskelbtini), kadangi šio pastato statyba nėra baigta.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, kadangi jos vykdymas priklauso nuo ieškovės geranoriškumo.
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas pateikia teismui 2016 metų pirkinių (vežimėlio, rūbų) kvitus, taip teigdamas, kad išlaiko vaikus. Ieškovė pažymi, kad nuo 2008 m. vasaros pabaigos iki šių metų liepos 1 d. ieškovė su atsakovu ir vaikais gyveno kartu, todėl gimus sūnui T. buvo perkamas vežimėlis, bendrai perkami kiti pirkiniai. Santykiai su atsakovu itin pablogėjo nuo 2019-05-21 ir nuo to laiko atsakovas vaikų išlaikymu rūpinasi tik epizodiškai, jis išėjo iš namų, išsivežė daug buitinės technikos, be kita ko, būtinos ir vaikų poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
11. Ieškovė paaiškino, kad teikia banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad reguliariai buvo atliekami pirkimai prekybos centruose. Siekdama užtikrinti įvairų vaikų laisvalaikį, organizavo visos šeimos dalyvavimą šeimos stovykloje, už ją mokėjo, šią vasarą dukra P. taip pat buvo vaikų vasaros stovykloje, už kurią mokėjo ieškovė, sūnaus T. trečiąjį gimtadienį šių metų gegužės 22 d. rengė viena, atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus šventės. 2019 m. birželio mėnesį užsakė interneto pasaugas namams. Prieš šiuos mokslo metus, rugpjūčio mėnesį dukrai P. nupirko išsimokėtinai kompiuterį, kurio vertė apie 570 Eur.
12. Ieškovė, ginčija atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, jog vaikams nesaugu gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nes nėra laiptų turėklų, vaikai gali nukristi, kiemas nėra aptvertas tvora ir vaikai gali išbėgti į gatvę. Ieškovė paaiškina, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), statė kartu su atsakovu, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio jame gyveno visa šeima, nors name vis vyko statybos darbai. Atsakovas nurodo, kad jo tėvui priklausančiame gyvenamajame name vaikams yra saugu ir patogu. Tačiau ieškovė paaiškina, kad būtent į atsakovo tėvui priklausantį tvenkinį, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įkritęs sūnus T..
Šalies argumentai
13. Ieškovė teigia, kad atsakovas D. B. yra staigaus būdo žmogus, nevengiantis vartoti fizinio ir psichologinio smurto ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus J. atžvilgiu. Atsakovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės sumušimo, teismo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl atsakovo nederamo elgesio ieškovės nepilnamečio sūnaus J. S. atžvilgiu.
14. Taip pat ieškovė nurodo, kad iš bendro gyvenamojo namo atsakovas išėjo 2019-07-01, nuo to laiko atsakovas bando kenkti ir apsunkinti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenimą. Atsakovas iš gyvenamojo būsto išvežė buitinius prietaisus, baldus, dėl ko 2019-07-10 ieškovė kreipėsi į policiją. Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai bendravo su atsakovu, kuris patvirtino, kad iš namų paėmė daiktus, nes jie yra atsakovo. Kaip teigia ieškovė, tokie atsakovo veiksmai, kai iš bendrų namų išvežami baldai, buitiniai prietaisai, reikalingi kasdieniam nepilnamečių vaikų ir ieškovės gyvenimui, įrodo atsakovo impulsyvumą, savų interesų iškėlimą aukščiau vaikų interesų.
15. Ieškovė paaiškina, kad nepilnametė dukra P. ne kartą yra išsakiusi savo norą gyventi su ieškove ir broliais, nes mergaitė aiškiai formuluoja savo mintis ir išsako norus. Dukra ne kartą yra sakiusi, kad pas senelį, t. y. atsakovo tėvą, nuolat tenka girdėti labai negražius žodžius ieškovės atžvilgiu, kad senelis dažnai po darbo būna išgėręs alkoholio. Atsakovas nevartoja alkoholio, o jo tėvas V. B. nevengia išgerti, o išgėręs jis tampa įkyrus, keikiasi, tarp atsakovo ir jo tėvo tuomet kyla konfliktai, kuriuos mato ir girdi nepilnamečiai vaikai. Pastaraisiais mėnesiais darželio auklėtojos pastebėjo pasikeitusį sūnaus T. elgesį, nes po viešnagės pas atsakovą ir jo tėvą, sūnus būna piktas, agresyvus, nors paprastai sūnus yra švelnaus ir gero būdo. Mažametis sūnus T. keliauja iš vienų namų į kitus, taip yra išbalansuojama jo būsena, jis jaučiasi nestabiliai ir pavargęs, dukra P. taip pat nori daugiau pastovumo.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių- laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su atsakovu tvarkos, yra teisėta. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir teigia, kad jos turi būti panaikintos ir turėtų būti taikomos ieškovės atžvilgiu.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinas išlaikymas nepilnamečiais vaikams yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau- CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti šalių teisinius santykius iki ginčo išsprendimo iš esmės.
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
21. Ieškovė, prašydama laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, prašė priteisti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam ieškovės ir atsakovo nepilnamečiui vaikui. Teismas, taikydamas laikinąsias apaugos priemones, ieškovės prašymą patenkino iš dalies- priteisė po 160 Eur kas mėnesį kiekvienam šalių nepilnamečiu vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantas priteistos laikino išlaikymo sumos iš esmės neginčija, nesutikimą grindžia tik tuo, kad jis vienas išlaiko vaikus ir užtikrina ieškovės bei vaikų gyvenimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dviem vaikams. Skunde nurodyti atsakovo argumentai negali būti pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, į juos atsižvelgs pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu specialią CK 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiams šalių vaikams, gyvenantiems skyrium nuo tėvo. Ši priemonė atitinka prioritetinį tikslą, kurio siekiama šeimos bylose, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimus: užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.).
23. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad teismas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką nustato, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šia tvarka siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.
Šalies argumentai
24.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatyto. Ieškovė nurodė, kad su vaikais gyvena kartu su atsakovu statytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad minėtame name vaikams gyventi nėra saugu, kadangi namas nėra baigtas įrengti, t. y. nėra laiptų ir balkono turėklų, namas nėra aptvertas tvora. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad tokiame name šeima gyvena nuo 2017 m., tad atsakovo nurodyta nesaugi gyvenamoji aplinka vaikams yra pažįstama. Taip pat ieškovė nurodė, kad prie atsakovo tėvo namo, kuriame atsakovas nori gyventi su nepilnamečiai vaikais, yra tvenkinys į kurį buvo įkritęs jų sūnus T. B..
25. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų-nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, kol teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, kol byla neišnagrinėta iš esmės, neturi faktinio pagrindo abejoti, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos su ieškove toje vietoje, kur vaikai gyvena nuo 2017 metų ((duomenys neskelbtini)), yra tinkamos.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones taip pat pagrįstai patenkino ir ieškovės prašymą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Šioje tvarkoje nėra šalių nelygybės, bendraujant su vaikais, požymių, ji užtikrina pakankamą atsakovo ryšį su vaikais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
27. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Teismas papildomai pažymi, kad iš atsakovo nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ar iš esmės pasikeitė situacija, buvusi priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
A. D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-01 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.