- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- A2.-1404-517/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00117-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pažeidėjas
- D. B.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., jo atstovei – advokatei G. B.,
suinteresuoto asmens – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 4 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girdint mažamečiams T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), neteisėtai trukdė kartu gyvenančiam sugyventinės D. P. sūnui – nepilnamečiui J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), pasinaudoti savo teisėmis ir laisvėmis bei naudojo psichologinę agresiją prieš nukentėjusįjį J. S., tai yra nuolat įžeidinėjo, užgauliojo, vadino įžeidžiančiais žodžiais, prikaišiojo žodžiais: „keliauk pas savo tėvą, jei kas netinka“, „mano maisto neliesk, o valgyk tai ką nuperka mama“, be to, neleido gulėti ant bendros šeimyninės lovos, keletą kartų išvarė iš kambario, išvadindamas necenzūriniais žodžiais, atjungė internetą, išnešė iš namo televizorių, tokiais savo veiksmais trukdė nepilnamečiui vaikui – nukentėjusiajam J. S. naudotis savo teise sveikai vystytis, pažeidė vaiko teisę į garbę ir orumą, neužtikrino vaiko teisės į sveiką bei saugią aplinką, į saugias gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei sukėlė emocinį stresą.
Suinteresuoto asmens Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. G. paaiškino, kad šeima tarnybai yra žinoma. Į šią šeimą ne kartą buvo kviesta policija, yra nustatytas grėsmės vaikui – J. S. lygis. Kitiems vaikams šioje šeimoje grėsmės lygis nustatytas nebuvo. Mano, kad vaiko J. S. teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. teisme kaltu padarius administracinį nusižengimą neprisipažino ir paaiškino, kad visa situacija yra perdėta. Stengėsi visą laiką, kad J. S. būtų geriau, skatino, kad mokytųsi. Skatino dėl sveikos mitybos, sporto. Rūpinosi J. dantimis, tačiau galutiniame rezultate dėl J. auklėjimo jis pykdavosi su sugyventine D. P.. Jis turėjo nustatęs taisykles, viską „sudėliojo į lentynėles“, o D. tai buvo tiesiog vaikas. Jis nepritaria kai J. visą laisvalaikį leidžia prie televizoriaus. Jam yra svarbu, kad kartu gyvenantys kiti du jo vaikai nematytų periodiškai sėdinčio vyresnio brolio prie televizoriaus. Vystėsi konfliktas tarp jo ir D. dėl vaikų auklėjimo. J. nekreipia dėmesio į tvarką namuose, nekloja lovos, neveda šuns į lauką, kai šuo buvo nupirktas tam, kad vaikas ugdytųsi. Konfliktas dėl lovos įvyko kai jis grįžo namo ir išgirdo, kaip J. šokinėja ant lovos. J. bas sveria apie 90 kg. Vaikui sakyta ne kartą, kad eitų į savo kambarį. Pagrindinis televizorius yra svetainėje. Rado peržiūrėtus puslapius pornografijos, todėl išnešė televizorių, nes vis tik vaikai namuose. Su D. kalbėjosi apie tai, kad vaikai ilgai žiūri televizorių, nes jie pasidaro irzlūs, negalima su jais susikalbėti, jie yra pasinėrę į „Youtube“. Internetą atjungė dėl to, kad išsikėlė pas tėvą, o internetas jam duotas darbovietės, todėl jam reikėjo lygiai taip pat interneto. Tai įvyko po 2019 m. gegužės 21 d., nes tuo metu jis jau dažnai minėtuose namuose nebūdavo, suprato, kad su D. P. kartu negyvens ir jau po truputį nešdavosi iš namų daiktus, todėl išsinešė ir interneto prietaisą. Jis J. S. tiesiogiai neužgauliojo, nenorėjo vaiko pažeminti. Pasakė J. S., kad reikia būti asilu, kad keturiems užlipti ant batuto ir jį sulaužyti. Buvo liepęs lipti ant batuto po vieną. Jis tokių žodžių kaip „tešlagalvis, pizdaruris“ ar panašiai nevartojo. Mano, kad D. P. primokino vaikus sakyti tokius žodžius. Jis iki birželio mėnesio maistą pirko, visi tuo maistu naudojosi. Kai birželio 2 d. gavo žinutę iš D., kurioje buvo nurodyta, kad jis neliestų pastarosios maisto, tuomet jis irgi pirko maistą tik sau ir savo vaikams. Jis dėdavo maistą į atskirtą lentyną, tačiau iš jos maistą imdavo D. ir J. ir viską kas buvo skaniausia suvalgydavo J. Sutinka, kad parašė raštelį, jog nebūtų liečiamas jo maistas, bet tai padarė tik po D. minėtos žinutės. Stengėsi, kad taisyklės šeimoje būtų griežtos. Gavosi psichologinė kova su D., kuris yra „kietesnis“. Kas liečia pasakymą, kad kas nepatinka, tai važiuok pas tėvą, tai toje situacijoje pasakė, kad turi auklėti motina ir tėvas. Nuotraukoje, kuri pridėta prie šios bylos, ant J. rašyto lapelio jis parašė pliusą ir parašė raides, kad palieka ramybėje. Tai nereiškia amžiną atilsį. Jis nurodė, jog palieka juos ramybėje. Su D. P. kartu gyveno taip, kad dvi savaites bendraudavo, tris nebendraudavo. Jie yra pažįstami 10 metų, name, esančiame Braškių gatvėje gyvena nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Prieš tai, grįžę iš užsienio, jie taip pat gyveno kartu, nuomojo butą. Administracinio nusižengimo protokole nurodytų žodžių jis J. S. nesakė, mano, kad D. vaikus primokė, nes tai jai naudinga šiuo metu vykstančiam civiliniam procesui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, nekilnojamojo turto nuosavybės klausimų.
Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su D. B. kartu gyvena apie 11 metų. Prieš metus mirė pastarojo motina V. B., po ko situacija šeimoje pasikeitė, atsirado įtampa, stresas. Konfliktai su sugyventiniu prasidėjo 2019 m. gegužės 22 d. kuomet ji ir jos sūnus J. S. buvo sumušti, dėl ko į policiją nesikreipė, tačiau ji kreipėsi į medikus. 2019 m. gegužės 24 d. buvo jos sūnaus J. S. gimtadienis. Ji tikėjosi, kad viskas pasikeis, tačiau D. B. neatsiprašė ir pradėjo vykdyti psichologinio smurto veiksmus. D. B., laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 4 d. naudojo psichologinį smurtą prieš jos sūnų J. S.. Pastarasis atjungdavo internetą, neleisdavo žiūrėti televizijos. D. B. jos vaikui dažnai liepdavo eiti pas tėvą, neleisdavo valgyti jo maisto, neleisdavo gulėti ant bendros šeimyninės lovos, vardydavo vaiką iš kambario. Sugyventinis vadino jos sūnų įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Ji asmeniškai to negirdėjo, tačiau jai tai papasakojo jos sūnus J. S. ir dukra P. B., kuriais ji tiki. Be to, minėtu laikotarpiu D. B. išnešė iš namų televizorių, išnešė iš namų lovą, atjungė internetą. Jos sūnus J. S. parašė D. B. laišką padėkodamas, kad jį užaugino ir atsiprašydamas, tačiau D. B. ant šio laiško nupiešė kryžių ir užrašė raides „RIP“, ką matė jos vaikas J. Be to, D. B. paliko virtuvėje ant spintelės raštelį, kuriame nurodė, kad maistas yra P., T. ir D., o kitiems asmenims jo negalim liesti. Dėl tokių D. B. veiksmų jos sūnus J. nuolat buvo žeminamas, jautė nuolatinę nervinę įtampą, patyrė nuolatinį psichologinį smurtą. Dėl ko pardėjo blogai miegoti naktimis, atsirado valgymo sutrikimai. Jos sūnus dėl patiriamo psichologinio smurto iki šiol lankos pas psichologą. Anksčiau D. B. ją yra du kartus stipriai sumušęs, vieną kartą dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Nuolat D. B. ją pastumdavo, apspjaudavo, pargriaudavo ant žemės, tampydavo už plaukų, dėl ko ji į policiją nesikreipdavo. Konfliktų metu ji stengdavosi gintis, yra sudavusi D. B.. D. B. teisiškai rūpintis jos sūnumi J. S. neturi pareigos.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. P. 2019 m. birželio 19 d. pareiškime, kuriame nurodoma, jog ji gyvena kartu su savo sugyventiniu D. B., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos sūnus iš pirmos santuokos J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), bei jų bendri vaikai: P. B., gimusi duomenys neskelbtini), T. B., gimęs duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. gegužės 21 d. D. B. pradėjo nuolat kibti prie jos sūnaus J. S. bei neduoti jam ramybės. Kiekvieną dieną jos vaiką vadindavo necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „pizdagalvis, tešlaruris” ir kitais. Pastarasis šaukia ant jos vaiko, nuolat kimba dėl mažų smulkmenų. Paskutiniu metu D. B. iš J. S. atėmė televizoriaus pultelį, atjungė internetą, išnešė iš namų kavos aparatą, išnešė televizorių, atjungė internetą, kuriais naudojosi kartu gyvenantys vaikai. Dėl tokio elgesio jos sūnus J. S. blogai miega naktimis, krūpčioja, tapo dirglus ir piktas. Be to, dėl tokio elgesio vaikai negali gyvent normalaus gyvenimo, jaučia baimę, patiria stresą (b. l. 5).
Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tarpusavio santykiai su D. B. niekuomet nebuvo geri, jis nesulaukdavo nei palaikymo, nei meilės. Mirus D. B. mamai, pastarasis labai pasikeitė, šeimoje atsirado įtampa. Laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 4 d. kol mama būdavo darbe, D. B. jį šmeiždavo, dėl ko jis jausdavo stresą. Pastarasis jį vadino tokias žodžiais kaip: „tešlius, storašiknis, debilitas“ ir panašiais įžeidžiančiais žodžiais. Konfliktai vykdavo svetainėje ir virtuvėje. D. B. dažnai jam sakydavo, tiek girdint mamai, tiek negirdint, kad jis (J. S.) eitų pas savo tėvą, kad neliestų maisto. Konfliktų metu D. B. taip pat naudodavo fizinį smurtą. Visada pirmas „pakeldavo ranką“ prieš mamą D. B., o mama tik gindavosi, jis padėdavo mamai gintis. Miegamajame miegodavo mama ir jos sugyventinis. Kai jis gulėdavo ant tos lovos, nes būdavo su sese, pastarasis jį išvarydavo iš kambario. Vienas televizorius buvo svetainėje, visi šeimos nariai jį žiūrėdavo. D. B. šį televizorių išnešė. Kai mama pajungė kitą, D. taip pat jį išvežė. Dabar namuose nėra nei vieno televizoriaus. Be to, kol dar buvo televizoriai, D. buvo paėmęs pultelį, kad negalėtų jo įjungti. Taip pat, D. B. išvežė interneto prietaisą, dėl ko namuose nebuvo galima naudotis internetu. Jis 2019 m. gegužės 22 d. išvadino D. B. negražiais žodžiais, kai D. B. sumušė jo mamą. Jis kitą dieną atsiprašė D. B. dėl tokių savo žodžių bei padėkojo, kad juo rūpinosi parašydamas raštelį. Šį raštelį paliko prie lovos, kurioje D. miegojo. Vėliau jis surado minėtą raštelį ir ant jo buvo nupieštas kryžius ir trys raidės, kurios išvertus iš anglų kabos reiškia – amžiną atilsį. Ant spintelės, kur buvo laikomi maisto produktai, D. B. vieną kartą paliko raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog jam (J. S.) draudžiama imti maistą. Su broliu ir sese jų tarpusavio santykiai yra geri, tačiau kartais su P. jie truputį prasivardžiuoja. Būna, kad jis nesusivaldo ir parodo sesei nepadorius gestus, pravardžiuoja seserį. Sesuo irgi jam nenusileidžia ir jį pravardžiuoja taip pat. Būdavo, kad D. B. jam nuperka daiktų, tačiau dažniau pirkdavo mama. Pagrindinė mamos ir D. B. konfliktų priežastis yra tai, kad mama gina jį (J. S.) nuo D. B.. Būna, kad jis nesupranta dėl ko mama susipyksta su sugyventiniu. Jis yra D. B. sudavęs bei vadinęs jį negražiais žodžiais, tačiau tai darė, nes gynė mamą. Tuo metu kai nuvarė jį nuo lovos D. B., jis sėdėjo ant lovos su rūbais, kuriuos vilkėdavo tiek namie, tiek lauke. Jis yra užgavęs seserį P. B., užgavo ant batuto ne kartą. D. B. dėl to buvo nepatenkintas, kildavo dėl to konfliktai. D. B. buvo pagavęs jį rūkantį, kalbėjosi dėl to, pokalbis jam nepatiko. Suprato, kad jis blogai darė, kad rūkė. Vieną kartą yra vogęs pinigus iš D. B. piniginės, nieko nenusipirko, nes jį D. pagavo vagiantį. Yra pirkęs elektroninę cigaretę, pinigus jai pats susitaupė. Dėl vagystės D. B. taip pat su juo kalbėjosi, jam pokalbis nepatiko.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos nukentėjusiojo J. S. 2019 m. liepos 3 d. paaiškinime iš kurio matyti, kad jis gyvena kartu su mama D. P. ir patėviu D. B. bei broliu T. B. ir sese P. B. viename name. Nuo šių metų gegužės mėnesio šeimoje prasidėjo konfliktai, kurių metų jo tėvai, tai yra mama ir patėvis pradėjo pyktis. Jis nėra D. B. sūnus. Prasidėjus minėtiems konfliktams pastarasis tai nuolat akcentuodavo, sakydamas: „keliauk pas savo tėvą, jei kažkas neįtinka", „mano maisto neliesk", „tegu maitina tavo motina ir tavo tėvas" ir panašiai. Tokie prikaišiojimai ar užgauliojimai yra dažni. Taip pat minėtu laikotarpiu nuo gegužės mėnesio iki šiol patėvis jį vadino, girdint kitiems mažamečiais vaikams, tai yra broliui ir sesei įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kai: „pizdagalvis, tešlagalvis" ir dar panašiais žodžiais. Patėvis kabinėjasi prie jo dėl suvalgomo maisto, pabrėždavo, jog gali valgyti tik tai, ką nuperka mama. Taip pat, birželio mėnesį D. B. iš namų išnešė televizorių ir atjungė internetą. Vėliau namuose internetą pajungė mama. Taip pat buvo tokia situacija, kad jis gulėjo ant tėvų lovos, o grįžęs į namus D. B., jį išvarė. Išvarymo metu patėvis šaukė: „šikniau", sakė, kad išneš lovą ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Būdamas namuose vienas jis bijo, kad patėvis jo neužgauliotų, kad nebūtų konfliktų (b. l. 7).
Liudytoja – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliko tyrimą pagal D. P. pareiškimą dėl D. B. netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu. Ji surinko pilnai medžiagą, apklausė asmenis ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Be to, nusiuntė raštą į Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdydamas tarnybines funkcijas Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje ne kartą lankėsi D. P. ir D. B. šeimoje. Buvo gauta informacija iš Policijos registro, kad į namus kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešėjas buvo D. B., kuris pranešė, kad namuose triukšmauja sugyventinė ir kad namuose yra mažamečių vaikų. Tuomet vyko į šią šeimą. Duris atidarė D. P.. Įsileido labai nenoriai, sakė, kad susitaikė ir nieko nenori daryti. Vėliau, šiais metais gavo pranešimą iš policijos apie tai, kad D. B. galimai naudoja psichologinį smurtą sugyventinės sūnaus atžvilgiu. Buvo paprašyta apsilankyti šeimoje ir įvertinti vaikų saugumą. Vaiko teisių apsaugos skyrius išsikvietė D. B. ir D. P.. Buvo vertinamas grėsmės vaikams lygis. J. S. buvo nustatytas pirmasis grėsmės lygis. Pirmas lygis reiškia, kad yra tam tikra grėsmė, bet ji nekelia vaiko saugumui ar gyvybei pavojaus. Ši informacija buvo perduota į nestacionarių paslaugų centrą, tam, kad šeimai būtų teikiama pagalba. Jis bendravo su J. S. ir su P. B.. J. jam papasakojo, kad D. B. nuolat pravardžiuoja negražiais žodžiais. J. nurodė, kad kai sulaužė batutą, D. labai barėsi ant jo, pravardžiavo. Tą ką sakė J., patvirtino ir P. B., pagrindo netikėti J. neturėjo. Mergaitė jam papasakojo, kad tėtis negražiai vadina J., sakė, kad ir J. negražiai pasako ant tėčio. Nemano, kad J. melavo. Iš pradžių bendravo su mama, paskui su vaikais. D. P. paaiškino, jog konfliktuoja sūnus J. su jos sugyventiniu D. B.. Pasakojo, kad J. nelaiko D. B. tėvu, o D. B. pastarąjį netinkamai auklėja, užgaulioja. Pasakojo, kad buvo šeimoje smurto, tik ji nesiskundė. J. minėjo, kad gindavo mamą, kad kai D. susipyksta su mama, tada lenda prie mamos, ją baksnoja. Vaikas buvo liudytojas psichologinio, galbūt ir fizinio smurto šeimoje. Šeimoje buvo konfliktų daugiau. Jis matė, kad šiai šeimai reikia pagalbos, kažkokių paslaugų. Nestacionarių paslaugų centro darbuotojai lankosi šioje šeimoje. Paskutiniu metu neturi naujos informacijos apie šeimą. Tik žino, kad prasidėjęs skyrybų procesas. Grėsmės lygis buvo nustatytas iš visų aplinkybių. Konfliktas šeimoje vyksta, tų konfliktų metu yra rizika, kad nukentės vaikai. Kalbėjosi su visais šeimos nariais netgi skirtingomis dienomis. Saugiam vystymuisi televizorius gal ir nereikalingas, tačiau laisvalaikiui reikalingas. Vaikas turi teisę į laisvalaikį, turi teisę žaisti kompiuterinius žaidimus.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių Policijos registro duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. sausio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo kviesti policijos pareigūnai į D. B. ir D. P. šeimą dėl joje vykstančių konfliktų (b. l. 10-11, 12-14, 15-17).
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant popieriaus lapo, kuriame užrašytas tekstas: „Ačiū tau, kad mane užaugini. Tu man (neįskaitomas tekstas). Nuo Jokūbo“ yra nupieštas kryžiaus ženklas virš, kurio parašytos raidės RIP. Ant mažesnio popieriaus lapo yra užrašas: „Perlos, Tito, Domo!! Kitų prašau neliesti!!“ (b. l. 19, 20).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 9 d. rašto Nr. 88-ANR K 1744-2019 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie tai, jog gauta informacija, kad D. P. sūnų J. S. užgaulioja, pastoviai kabinėjasi ir neduoda ramybės sugyventinis D. B. (b. l. 21).
Iš byloje esančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lipos 16 d. rašto Nr. 3SD-2700 matyti, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone vertino D. P. ir D. B. šeimoje gyvenančių vaikų grėsmės vaikams lygį. T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas, o J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Nuo 2019 m. liepos 15 d. D. P. šeimai buvo inicijuotas ir pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. D. B. veiksmuose įžvelgtinas vaiko teisių pažeidimas, kuomet buvo pažeista Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta vaiko teisė į garbę ir orumą (b. l. 22).
Iš byloje esančio AB „Telia Lietuva“ abonento įjungimo, akcijos užsakymo, garantinės pažymos bei PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad D. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu 2019 m. birželio 7 d. buvo užsakytas neribotas interneto duomenų planas bei įsigytas interneto duomenų perdavimo įrenginys (b. l. 90-93).
Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
ANK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veikla užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki penkiasdešimties eurų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019-04-20 iki 2019-08-30) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vaikas turi teisę į garbę ir orumą, o 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Iš šių nuostatų išplaukia visų asmenų pareiga apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio bei užtikrinti jų teisę į saugią bei sveiką aplinką, į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, teisę į garbę ir orumą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą vaiko teisių pažeidimą, neigia, jo kaltė yra įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais D. P. ir J. S. tiesioginiais parodymais, o taip pat juos patvirtinančiais liudytojo A. P. parodymais, policijos registro duomenimis, fotonuotraukomis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, kita bylos medžiaga.
Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nepilnamečio J. S. parodymais, kuriuose jis tiek apklausiamas pareigūnų, tiek teisme teigė, jog laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 4 d. nuolat jautė emocinį stresą, baimę, nes kartu gyvenantis mamos sugyventinis D. B. (kurį vaikas apklausoje vadina patėviu) jį šmeiždavo, vadindavo įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „tešlius, storašiknis, debilitas“ ir panašiais žodžiais. Pasak nepilnamečio, D. B. jam dažnai sakydavo eiti pas tikrą tėvą, neliesti maisto, išvarydavo iš kambario, kuriame miegodavo jo mama ir būdavo sesuo, vadindamas negražiais žodžiais. Be to, paėmė pultelį, neleisdamas perjungti kanalų, išvežė iš namų du televizorius, išvežė interneto prietaisą, dėl ko namuose nebuvo galima naudotis internetu. Ant jo parašyto raštelio, D. B. nupiešė kryžių su raidėmis, kurios išvertus iš anglų kalbos reiškia – amžiną atilsį, paliko virtuvėje raštelį, kuriame buvo nurodyta, jam neimti maisto. Šie nepilnamečio parodymai visiškai sutampa su jo mamos – liudytojos D. P. nuosekliais parodymais, kuriuose ji nurodė, jog D. B., laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 4 d. naudojo psichologinį smurtą prieš jos sūnų J. S.. Pastarasis atjungdavo internetą, neleisdavo žiūrėti televizijos. D. B. jos vaikui dažnai liepdavo eiti pas tėvą, neleisdavo valgyti jo maisto, neleisdavo gulėti ant bendros šeimyninės lovos, vardydavo vaiką iš kambario. Sugyventinis vadino jos sūnų įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Be to, minėtu laikotarpiu D. B. išnešė iš namų televizorių, išnešė iš namų lovą, atjungė internetą. Jos sūnus J. S. parašė D. B. laišką padėkodamas, kad jį užaugino ir atsiprašydamas, tačiau D. B. ant šio laiško nupiešė kryžių ir užrašė raides „RIP“, ką matė jos vaikas J. Be to, D. B. paliko virtuvėje ant spintelės raštelį, kuriame nurodė, kad maistas yra P., T. ir D., o kitiems asmenims jo negalim liesti. Dėl tokių D. B. veiksmų jos sūnus J. nuolat buvo žeminamas, jautė nuolatinę nervinę įtampą, patyrė nuolatinį psichologinį smurtą. Dėl ko pardėjo blogai miegoti naktimis, atsirado valgymo sutrikimai. Jos sūnus dėl patiriamo psichologinio smurto iki šiol lankos pas psichologą. Šiuos liudytojų parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas A. P., kuris lankydamasis šioje šeimoje bendravo ne tik su nukentėjusiuoju J. S., bet ir su jo seserimi P. B.. Abu vaikai vaiko teisių apsaugos specialistui nurodė analogiškas aplinkybes, jog D. B. vadina J. S. negražiais žodžiais, labai barasi, pravardžiuoja. Vaiko teisių apsaugos skyrius atliko grėsmės vaikams lygio vertinimą ir J. S. nustatė pirmą grėsmės lygį. Pasak specialisto, pagrindo netikėti vaikais neturėjo, abu vaikai papasakojo analogiškas aplinkybes apie netinkamą D. B. elgesį su šeimoje gyvenančiu sugyventinės D. P. sūnumi J. S.. Analogiškas aplinkybes vaiko teisių apsaugos specialistui nurodė ir J. motina D. P., kuri be kita ko pasakojo ir aplinkybes apie D. B. fizinio smurto prieš ją naudojimą nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog televizorius reikalingas vaiko laisvalaikiui, vaikas turi teisę į laisvalaikį, turi teisę žaisti kompiuterinius žaidimus. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: 1) iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant popieriaus lapo, kuriame užrašytas tekstas: „Ačiū tau, kad mane užaugini. Tu man (neįskaitomas tekstas). Nuo Jokūbo“ yra nupieštas kryžiaus ženklas virš, kurio parašytos raidės RIP. Ant mažesnio popieriaus lapo yra užrašas: „P., T., D.!! Kitų prašau neliesti!!“ (b. l. 19, 20); 2) iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 9 d. rašto Nr. 88-ANR K 1744-2019 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie tai, jog gauta informacija, kad D. P. sūnų J. S. užgaulioja, pastoviai kabinėjasi ir neduoda ramybės sugyventinis D. B. (b. l. 21); 3) iš byloje esančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lipos 16 d. rašto Nr. 3SD-2700 matyti, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone vertino D. P. ir D. B. šeimoje gyvenančių vaikų grėsmės vaikams lygį. T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas, o J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Nuo 2019 m. liepos 15 d. D. P. šeimai buvo inicijuotas ir pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. D. B. veiksmuose įžvelgtinas vaiko teisių pažeidimas, kuomet buvo pažeista Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta vaiko teisė į garbę ir orumą (b. l. 22). Be to, atsižvelgtina į tai, kad šioje šeimoje konfliktai galimai vaikų akivaizdoje vyksta ne tik nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. liepos 4 d., bet ir kur kas anksčiau. Šias aplinkybes patvirtina Policijos registro duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. sausio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo kviesti policijos pareigūnai į D. B. ir D. P. šeimą dėl joje vykstančių konfliktų (b. l. 10-11, 12-14, 15-17).
Pažymėtina, jog nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. neigė padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, tačiau pripažino, jog nuolat nesutardavo su sugyventine D. P. dėl pastarosios nepilnamečio sūnaus J. S. auklėjimo. Pasak D. B., jis turėjo nustatęs taisykles, viską „sudėliojo į lentynėles“, o D. tai buvo tiesiog vaikas. Jis nepritaria kai J. visą laisvalaikį leidžia prie televizoriaus. Jam yra svarbu, kad kartu gyvenantys kiti du jo vaikai nematytų periodiškai sėdinčio vyresnio brolio prie televizoriaus. Vystėsi konfliktas tarp jo ir D. dėl vaiko auklėjimo. Vien jau šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog nepilnametis J. S. būdamas konfliktų priežastimi jautė dvasinius išgyvenimus, jautė kartu su mama gyvenančio vyro, kurį pats vaikas vadino patėviu, priešiškumą. Kita vertus, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, jog ne kartą J. liepė eiti į savo kambarį, išnešė iš namų televizorių, atjungė internetą. Tai, kad D. B. atjungė internetą patvirtino ir D. P. pateikti rašytiniai įrodymai – AB „Telia Lietuva“ abonento įjungimo, akcijos užsakymo, garantinės pažymos bei PVM sąskaitos – faktūros, iš kurių matyti, kad D. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu 2019 m. birželio 7 d. buvo užsakytas neribotas interneto duomenų planas bei įsigytas interneto duomenų perdavimo įrenginys (b. l. 90-93). Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog vadino J. S. asilu, nuo 2019 m. birželio 2 d. neleisdavo J. S. imti iš virtuvės spintelės jo nupirkto maisto, parašė raštelį, kuriame tai buvo nurodyta. Be to, pats pripažino, jog ant vaiko atsiprašymo laiško parašė pliusą ir parašė raides, kad palieka ramybėje. Teismo vertinimu, tokie D. B. veiksmai, kuriuos jis pats pripažįsta, neabejotinai vertė nepilnametį J. S. namų aplinkoje jaustis nesaugiai, žemino vaiko garbę ir orumą, kėlė jam dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, jog, skirtingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš byloje esančios fotonuotraukos akivaizdu, jog joje pavaizduotas ne pliuso ženklas, o kryžius. Taip pat pažymėtina, jog nepilnametis vaikas virš kryžiaus parašytas raides „RIP“ suprato, išvesdamas iš anglų kalbos, kaip užrašą – amžiną atilsį, kas taip pat jam kėlė namų aplinkoje nesaugumo jausmą.
Tokiu būdu, įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. B. pažeidė nepilnamečio vaiko teises, tai yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019-04-20 iki 2019-08-30) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą vaiko teisę į garbę ir orumą, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą vaiko teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką bei 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole, surašytame D. B., buvo nurodyta aplinkybė, jog vaiko teisių pažeidimas pasireiškė ir tuo, jog jis išnešė iš namų lovą. Teismo posėdžio metu nei nukentėjusysis, nei liudytojai jokių aplinkybių apie galimą lovos išnešimą iš namų nenurodė, tokios aplinkybės nenustatytos ir administracinio nusižengimo medžiagoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, aplinkybė, jog D. B. iš namų išnešė lovą šalintina iš administracinio nusižengimo protokolo.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, neteistas. Yra dirbantis. Nusižengimu turtinė žala nepadaryta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. B. yra paskirtina sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, tai yra, pažeidus nepilnamečio vaiko J. S. teises, jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, iš nukentėjusiojo nepilnamečio J. S. atstovės – motinos D. P., nėra priteistinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,
nutarė:
Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkė teismo Ukmergės rūmus.