Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau -ir Komisijos) 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

2. Bausmės pradžia 2012 m. birželio 1 d., jos pabaiga – 2022 m. birželio 1 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 5 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 27 d.).

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo 2018 m. lapkričio 27 d. buvo svarstytas ketvirtą kartą. Po paskutinio svarstymo, vykusio 2018 m. birželio 5 d., Komisijai nusprendus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; pradėti dirbti; savanoriškai dengti ieškinį. Nuteistasis per šešių mėnesių laikotarpį neįvykdė dviejų Komisijos teiktų rekomendacijų: savanoriškai dengti ieškinį ir pradėti dirbti. Byloje net nėra duomenų apie tai, kad jis būtų išreiškęs norą dirbti, nesant galimybės įsidarbinti, atlikęs tam tikrus darbus visuomeniniais pagrindais. Kadangi nuteistasis nevykdo Komisijos rekomendacijų, tai jau savaime yra pagrindas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, juolab, kad ir jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką priskiriama ne žemai, o vidutinei rizikos grupei (54 balai).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

11. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Kaip ir minėta, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės (54 balai). Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Bausmės atlikimo metu V. M. net 10 kartų buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už pakankamai šiurkščius drausmės pažeidimus. Tuo tarpu skatintas jis tik 3 kartus. Paskutinis paskatinimas skirtas pakankamai seniai – 2017 m. rugpjūčio 29 d. Po paskutinio paskatinimo du kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos vis dar galioja. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo nuostatos į priežiūrą yra dviprasmiškos. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. savo elgesio nekoreguoja vien tik teigiama linkme, rodo jo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai: finansinio stabilumo trūkumas, netinkamų elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka. Iš 54 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, 20 balų yra statiniai, o likę 34 balai kintami, kurie siekiant įrodyti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ne tik gali, bet ir privalo būti mažinami, tam, jog nuteistasis įrodytų, jog siekia teigiamos savo priešingo teisei elgesio korekcijos.

12. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino V. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, taip pat ankstesnius teistumus, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste. Šias aplinkybes įvertinus kartu su anksčiau paminėtais duomenimis, negalima konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, todėl pagrįstai atsisakyta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir V. M. teiginiai, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesniojo teismo formuojama praktika, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas su „OASys“ rezultatais bei kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas dėl jiems paskirtos bausmės pasikeičia vienodai teigiama linkme ir pan.), todėl nuteistojo minima diskriminacija šiuo konkrečiu atžvilgiu neįžvelgiama. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, naikinti ją nuteistojo V. M. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.