- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-204-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00375-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. U.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. U. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 26 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. U. nuteistas 2015 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 1, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 4 dalis, laisvės atėmimu 11 metų su 30 MGL bauda ir automobilio konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 30 MGL bauda. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė –12 metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia - 2012 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga - 2024 m. birželio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. sausio 26 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės. Komisija įvertinusi D. U. asmenybę charakterizuojančią medžiagą sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. U. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis D. U. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime išdėstyti argumentai apylinkės teismo nutartyje taip ir liko nepaneigti, nes tam nėra pagrindo, kadangi Komisijos nutarimo motyvai yra pagrįsti bei teisingi. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo motyvais atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą ir pažymi, kad jis šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog BK 41 straipsnyje numatytas bausmės tikslas - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi jo laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiką.
5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas taip pat neįvertino (arba netinkamai įvertino) šias aplinkybes: nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje, iki nusikaltimo gyveno nuosavame name su sutuoktine ir dukromis (10 ir 22 metų), ten dabar vyksta į trumpalaikes išvykas iš Pusiaukelės namų, išėjęs į laisvę taip pat ten planuoja gyventi. Bei pažymi, kad iki įkalinimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir elektriko šaltkalvio specialybę. Prieš suėmimą visa laiką dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, o nuo 2019 m. spalio 7 d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi programuotoju, pinigų užtenka pragyvenimui ir taupymui, vykdomųjų raštų į pusiaukelės namus negauta, įsiskolinimų neturi, jo socialiniai ryšiai geri, pastoviai bendrauja su savo šeimos nariais telefonu, trumpalaikių išvykų metu, pataisos namuose jį lankė žmona, dukros. Nuteistasis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, o šeimos parama veikia kaip teigiamas veiksnys. Suvokia, kad buvusių draugų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikaltimu, tačiau pažymi, kad perkeltas į Pusiaukelės namus adaptavosi labai greitai ir ten nėra fiksuota jokių pažeidimų susijusių su trumpalaikėmis išvykomis. Taip pat turi draugų, bet nuo neigiamos draugų įtakos atsiribojęs ir nori gyventi dorai. Narkotikų nevartoja, o Pusiaukelės namuose alkoholio vartojimas taip pat neužfiksuotas. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, geba į ateitį žvelgti pozityviai, emocijų reguliacijos sunkumai jam nebūdingi, siūlomas intervencijas priima bei savarankiškai domisi psichologine saviugda, turi realius lūkesčius ir nėra pernelyg kritiškas kitiems, geba suprasti kitų požiūrį. Save vertina adekvačiai, remiasi įprastomis socialinėmis normomis, geba į save pažvelgti objektyviai, sąžiningai pripažįsta savo silpnąsias ir stipriąsias puses, nors nėra linkęs apie tai atvirauti, pasižymi aukštu saviveiksmingumo lygiu, tarpasmeninio bendravimo įgūdžių problemų neturi, geba palaikyti pokalbį, mintis dėsto sklandžiai ir motyvuotai, geba argumentuoti savo pasirinkimus, priimti kitų požiūrį, geba įvardinti priežastis, įtakojusias nusikaltimus. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių. Apie savitvardos praradimo atvejus informacijos taip pat nėra, turi realistinius tikslus, geba numatyti uždavinius jiems pasiekti, yra patenkintas oficialiu darbu, jaučiasi darbe save realizuojantis, domisi naujovėmis, nuolat stengiasi tobulinti savo sugebėjimus, supranta ir gerbia įstatymo normas, supranta poreikį turėti bendras, visuotinai pripažintas bendražmogiškąsias vertybes, būtinybę laikytis įstatymų bei taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Taip pat ne kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, didelę svarbą teikia darbui ir santykiams su šeimos nariais, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, bausmę atlieka lengvoje grupėje. 2019 m. liepos 15 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje baigė „Meno terapijos“ programą, 2019 m. rugsėjo 19 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, Pusiaukelės namų vidaus taisyklių nepažeidinėja, dalyvauja įvairiose programoje, kurių metu mokosi išreikšti savo nuomonę, išklausyti kitus, atpažinti jausmus, emocijas, jas valdyti, taip pat po darbo dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykstančiose tiek Pusiaukelės namuose, tiek už jos ribų. Pusiaukelės namuose nuteistasis draugiškas, ramus, paslaugus, tvarkingas, imlus permainoms, sutaria su įvairiais žmonėmis, administracija nusiskundimų dėl nuteistojo elgesio niekada nepareiškė, nes jis yra taktiškas ir mandagus.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepagrįstai atmetė nuteistojo argumentus susijusius su gana nelengvu jo sveikatos stoviu. Jis serga pavojinga liga - miego apnėja, dėl ko jis kiekvieną naktį miegodamas turi naudoti plaučių ventiliatorių. Akivaizdu, jog sirgdamas minėta liga tam kad pilnavertiškai pasirūpinti savuoju sveikatos stoviu, turėtų gyventi laisvėje.
5.4. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo vertinta ir nuteistojo šeimos padėtis. Nuteistasis pažymi, kad užauginęs dukrą K. U., jis dar turi užauginti ir mažametę dukrą - S. U., gimusią (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog jis būdamas laisvas galėtų pilnavertiškiau ją auginti, o taip pat, galėtų dirbti ir kitus oficialius darbus bei tokiu būdu teikti dukrai kiek įmanoma didesnį išlaikymą. Apylinkės teismo nutartyje visi pastarieji nuteistojo argumentai atmesti motyvuojant tuo, jog D. U. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jau turėjo vaikus, tačiau jų turėjimas jam nesutrukdė nusikalsti (ir pan.). Nuteistojo manymu, toks nutarties motyvavimas nėra tinkamas, kadangi šiuo metu nėra sprendžiamas nuteistajam skirtinos bausmės (jos rūšies, dydžio) klausimas. Jis pagrįstai kėlė ir kelia klausimą dėl lygtinio paleidimo ir todėl sprendžiant pastarąjį klausimą nuteistojo šeimyninė padėtis yra labai svarbi.
5.5. Nuteistasis taip pat įžvelgia prieštaravimų tiek pačioje nutartyje tie jos motyvacijoje, todėl jie negali būti pateisinti kitu tos nutarties kontekstu bei pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jos laipsnis. Pastarasis jo atveju yra labai žemas, o tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl savo ruožtu asmeniškai pažada niekada nenusikalsti ir likusią savo gyvenimo dalį nugyventi nepriekaištingai. Tokios nuostatos nuteistasis priėjo jau seniai ir jos tvirtai laikysis, įstatymų nepažeidinės, juo labiau, nedarys jokių nusikalstamų veikų, dirbs ir augins bei išlaikysi savo mažametę dukrą. Ir visa tai bus naudingiau valstybei bei visuomenei, nei toliau laikyti jį laisvės atėmimo vietoje, kad ir Pusiaukelės namuose.
5.6. Anot apelianto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu apylinkės teismas nutartyje nustatęs žemą nusikalstamo elgesio riziką, savais motyvais argumentuoja, jog trūksta D. U. pažangos ją dar mažinti. Tokiu būdu pagal nutarties logiką reikalaujama, kad D. U. įvykdytų abu minėtuosius alternatyvius to įstatymo reikalavimus, kai tuo tarpu pagal įstatymo raidę pakanka vieno iš jų, todėl nutartis šioje dalyje prieštaringa.
5.7. Skunde teigiama, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria jam nepalankias sprendžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgesiu D. U. pasikeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, o apylinkės teismo nutartis, kuriai nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vis tik nelaikytina teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.8. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kuri pasak apelianto turėtų būti kiek įmanoma vienoda ir stabili. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-547-594/2018 teisingai patvirtinta, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą lemiamą reikšmę turi tai, kokia yra tendencija laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesyje, kas tokiais atvejais yra lemiama aplinkybė. Šiuo gi aspektu jo elgesio tendencijos kalba nuteistojo naudai.?
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. U. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos D. U.. Tokiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
8. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 34 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
9. Kaip teigia pats D. U., jis yra atlikęs įstatymu nustatytą bausmės dalį, elgiasi nepriekaištingai, per ilgą bausmės atlikimo laiką yra padaręs išvadas ir pažada tvirtai laikysis nuostatų nenusikalsti ateityje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pažangos trūkumo mažinimo yra nepagrįsti. Nuteistojo teigimu jį neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, nusveria teigiami nuteistojo duomenys, kuriems nuteistasis skunde skiria daug dėmesio, teigdamas, kad šie duomenys pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nebuvo įvertinti arba įvertinti netinkamai. Tačiau aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali ir pažymi, kad D. U. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, o socialinio tyrimo išvadoje bei skundžiamojoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvardija, kaip prieštaringas Komisijos priimtam sprendimui. Tuo tarpu apylinkės teismas vertindamas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau įvertinęs ne tik teigiamus nuteistojo pokyčius, padarė išvadą, jog D. U. elgesys nėra esmingai pakitęs, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
10. Laisvės atėmimo bausmę D. U. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 3 dalis, BK 253 straipsnio 2 dalis) bei labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą bendrininkaujant. Praeityje jis buvo teistas keturis kartus, pirmą kartą buvo teisiamas būdamas 16 metų, kas rodo, jog asocialaus elgesio nuostatos susiformavo dar būnant nepilnamečiu. Taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis padarė naują nusikaltimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.
11. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie D. U. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
12. Minėta, jog nuteistojo D. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama žemai rizikos grupei ir sudaro 34 balus, iš kurių 9 balai yra dinaminiai ir kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirminio vertinimo, atlikto 2018 m. sausio 24 d., metu D. U. nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 32 balais, iš kurių 12 balų buvo dinaminiai. Tuo tarpu praėjus beveik trims metams nuo pirminio vertinimo kintamieji nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai sumažėjo tik 3 balais. Bylos duomenys patvirtina, kad D. U. bendrą balų skaičiaus didėjimą lėmė patikslinti ankstesnių teistumų duomenys, tačiau pažymėtina, kad 2020 m. liepos 7 d. D. U. buvo nustatyti tie patys 25 statiniai ir 9 dinaminiai balai, kaip ir praėjus pusei metų, t. y. 2021 m. sausio 13 d., todėl akivaizdžios D. U. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju neįžvelgia ir aukštesnysis teismas, atkreipdamas dėmesį, kad D. U. jau pirmojo vertinimo metu priklausė žemai rizikos grupei, todėl spendžiant lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą D. U. atžvilgiu turi būti vertinama ne tik žema rizika, bet ir nuteistojo pažanga.
13. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, todėl jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos buvo tinkamai įvertinta, D. U. buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę ir į Pusiaukelės namus, taip pat suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų. Be to sutinkama ir su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybės, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose tiek Pusiaukelės namuose, tiek už jos ribų, yra išklausęs ne vieną socialinės reabilitacijos programą, geba užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, su visomis aiškinamosiomis temomis susipažino ir jas įsisavinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir po socialinės reabilitacijos programų išklausymo, nuteistojo D. U. bendravime visgi stebima manipuliacija, stengiantis apie save sudaryti gerą socialiai priimtiną įspūdį. Tai pat nuteistasis geba įvardinti priežastis įtakojusias nusikalsti, tačiau įžvalgos gilumo stokoja. Dažnai sprendimus priima detaliai apgalvojęs, bet nusikaltimą padarė neapsvarstęs visų galimų pasekmių. Nuteistajam taip pat būdingas tiesioginio atlygio siekis, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Mąstyme stebimas polinkis minimalizuoti savo veiksmų pasekmes, racionalizuoti pasirinkimus. Aukščiau aptartos aplinkybės nors ir rodo teigiamus nuteistojo pokyčius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia konstatuoti akivaizdžios D. U. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
14. Nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, nes D. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ilgą laiką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. D. U. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 5 dienos, atsižvelgiant į tai, kad D. U. nuteistas ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą ir jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
15. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad skundžiamojoje nutartyje nebuvo vertina jo šeimos padėtis, tačiau po to sau prieštaraudamas nurodo, kad visgi apylinkės teismas netinkamai motyvavo aplinkybes susijusias su pastarojo šeima. Teisėjų kolegija įvertinusi apylinkės teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytoms aplinkybėms susijusioms su nuteistojo šeima, visiškai pritaria padarytai išvadai, kad D. U. nusikaltimus darė jau gyvendamas šeimoje. Taigi, šeima bei iš šeimos santykių kylančios pareigos nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, todėl šis skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
16. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo argumentus susijusius su pastarojo sveikata, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje niekaip nevertino D. U. sveikatos būklės, kadangi nagrinėjamu atveju buvo svarstomas Komisijos nutarimo pavirtinimo klausimas, o ne nagrinėjamas D. U. skundas dėl lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiką atlieka bausmę ir jo sveikatos būklė iki šiol netrukdė atlikti bausmę. Be to kaip matyti iš skundo argumentų, nuteistajam yra sudarytos sąlygos naktiniam poilsiui ir naudojant medicininės paskirties prietaisą.
17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar nesilaikė formuojamos teismų praktikos, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus visą D. U. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų jo elgesio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. U. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. U. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.