Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos V. M. netaikymo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 mm. birželio 1 d., neatlikta bausmės dalis – 3 metai 2 dienos.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis įvykdė visas socialinės reabilitacijos programas ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, buvo tris kartus paskatintas, atliko daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės. Pasak nuteistojo, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bausmė turėjo pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam, kad jis lygtinio paleidimo atveju naujų nusikalstamų veikų nedarys.

5.2. Nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo metu jis gyventų su dukra ir sugyventine jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kur būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis V. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (60 balų pagal OASys), nuo pirmojo vertinimo ji padidėjo šešiais balais, be to, ją sudaro itin didelis dinaminių balų skaičius – 40 svertinių taškų, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo – jis pakankamai aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir įgijo specialybę, buvo tris kartus paskatintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, sudaro pagrindą spręsti apie tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau, įvertinus šias aplinkybes nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, jos nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. V. M. yra teistas keturis kartus. Paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė siekdamas finansinės naudos, todėl nusikaltimas priskiriamas nuteistajam būdingam nusikalstamo elgesio modeliui. Pataisos įstaigoje jis nevykdo Komisijos rekomendacijų pradėti dirbti. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas bausmę nuteistasis nedirba, todėl jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistajam pataisos įstaigoje aktyviai nesiekiant eliminuoti finansinių sunkumų bei galimybės įsidarbinti, užsitikrinant legalų pajamų šaltinį, rizikos, pastarojo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis nėra pakankama. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam priteistas civilinis ieškinys iki šiol nėra dengiamas savanoriškai, tuo pažeidžiant ir kitą Komisijos rekomendaciją. Finansinio stabilumo trūkumas nuteistajam išskiriamas ir kaip kriminogeninis veiksnys, kas patvirtina, jog rizika nusikalsti susidūrus su finansiniais sunkumais dar nėra eliminuota ir tai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis savo tikslų lygtinio paleidimo atveju sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo riziką nusikalsti, išskiriami netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama draugų įtaka. Jis, spręsdamas problemas pasirenka netinkamas sprendimų strategijas, neįvertina ankstesnio patyrimo, yra linkęs vadovautis savo įsitikinimais, pasitikėti sėkmės tikimybe, o jo mąstymas išlieka gana konkretus. Nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti savo veiksmus, kas sudaro pagrindą abejoti, jog susidūręs su galimais finansiniais sunkumais probacijos laikotarpiu, nuteistasis, savo veiksmus pateisindamas ir neprisiimdamas atsakomybės už juos, pakartotinai nenusikalstų.

13. Tai, kad nuteistojo elgesys šiuo metu vis dar nėra koreguojamas tinkama linkme ir nuteistasis tik formaliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, patvirtina aplinkybė, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį V. M. sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko už itin šiurkščius pataisos įstaigos režimo pažeidimus jam paskiriant griežčiausias BVK numatytas nuobaudas. Paskutinioji iš jų nustojo galioti tik 2019 m. kovo 22 d., taigi, įvertinus nuteistojo nuobaudų santykį su turimais trimis paskatinimais, daroma pagrįsta išvada, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje šiuo metu nesugeba laikytis nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, todėl pagrindo manyti, jog nuteistasis integruosis į visuomenę lygtinio paleidimo metu ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistasis dar nėra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, o jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmė turėjo pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam.

14. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas V. M. skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 81/04-420 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.