Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 67-16 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. M. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų su 677,71 Eur bauda. 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2015 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir R. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 8 metams. BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams su 677,71 Eur bauda. Bausmės pradžia -2012 m. birželio 13 d., o pabaiga -2020 m. birželio 13 d. Komisija 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 67-16 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo R. M. atžvilgiu.Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad R. M. nors ir daro pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga, šiuo metu nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Skundu apygardos teismui nuteistojo R. M. gynėjas prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 67-16.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pervertino, nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei suteikė prioritetinės reikšmės aplinkybėms egzistavusioms apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, o taip pat ir nuobaudoms, kurios šiuo metu nebegalioja. Tačiau visiškai nevertino aplinkybių susijusių su nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tokiu būdu, apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, bet neatspindintys realybės. Pažymima, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis. Palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, paleistas lygtinai gyvens kartu su savo žmona. Dėl turimos specialybės bei pataisos namuose įgytų profesijų neabejotina, kad paleistas lygtinai nuteistasis sėkmingai integruosis į darbo rinką, o juo labiau, kad ir šiuo metu yra pateikta pažymą apie tai, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas įmonėje. Be to nuteistojo darbinė motyvacija aukšta, tiek įkalinimo įstaigoje, tiek būdamas laisvėje nuteistasis dirbo, todėl ir skundžiamoje nutartyje išskirtas kriminogeninis veiksnys ,,ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai“ yra prieštaringi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Akcentuojama ir tai, kad per visą laisvės atėmimo laiką nuteistasis turėjo tik keletą nuobaudų, kurios šiuo metu jos nebegaliojančios, o priešingai nuteistasis yra skatintas už aktyvų dalyvavimą elgesio korekcijos programose. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos balas yra žemas, o atsižvelgiant į lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, toks balas sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Tai pat, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, kadangi šiuo metu jie jau išnykę. Juo labiau, kad ankstesni teistumai bei kaltės nepripažinimas jau buvo įvertinti teismo paskyrusio bausmę už padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas vertindamas išskirtinai vienos, nebegaliojančios drausminės nuobaudos reikšmė, suabsoliutino drausminių nuobaudų paskirtį ir neatsižvelgė į tai, kad drausminė nuobauda jau senai nebegaliojanti. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo elgesys jau ilgą laiką nukreiptas išimtinai teigiama linkme, kas leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių. Taip pat pagrindo nuteistojo nepaleisti lygtinai nesudaro ir neatliktos bausmės dalis, kuri skundžiamoje nutartyje ypač akcentuojama, kadangi nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, kuri atsižvelgiant į įstatymų nuostatas, suteikia galimybę tikėtis lygtinio paleidimo.Nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, o Komisijos nutarimas dėl R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtintinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. M. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, kad tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. M. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui. Taip pat ir įkalinimo įstaigoje turėtoms drausminėms nuobaudoms, kurios be kita ko šiuo metu yra negaliojančios. Tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei ir kurios būtų pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kaip negalintys paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Sutinkamai su Komisijos išvadomis, akcentuotina, jog nuteistasis R. M. nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, tačiau šiuo metu jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamą bausmės dalį, netgi žymiai daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, jau leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, todėl, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, šiuo atveju sprendžiant R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinio reabilitacijos plano įgyvendinimas ir pažanga mažinant kriminalinio elgesio riziką, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visą skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, neabejotinai sudaro pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Remiantis 2018 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis R. M. pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – laikėsi pataisos įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tęsė darbinę veiklą bei palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Taip pat nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką yra tik 7 balai, kas priskiriama žemai rizikos grupei, be to iš šių balų tik 2 balai yra dinaminiai, o 5 balai yra statiniai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jas vertinant aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje (BVK 157 straipsnio 1 dalis), nuteistojo nuosekli nusikalstamo elgesio korekcija neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą nesutiktina su padarytomis išvadomis, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui ir ypač todėl, kad 2015 m. spalio 19 d. nuteistajam už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, buvo paskirta nuobauda ir jis 5 paroms buvo perkeltas į kameros tipo patalpas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu nuobauda yra nebegaliojanti, o analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis matosi, kad paskirta nuobauda buvo už ne itin pavojingą vidaus tvarkos pažeidimą (necenzūrinių žodžių vartojimas) ir negali būti vertinama kaip itin neigiamai charakterizuojanti nuteistąjį bei užkertanti kelią, jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Juo labiau, kad nuo 2015 m. spalio 19 d. nuteistasis nebuvo baustas bausminėmis nuobaudomis. Ir nors atsižvelgiant į tai, kad per visą laisvės atėmimo laikotarpį nuteistasis viso pažeidė vidaus tvarkos taisykles tris kartus ir dėl to jo nusikalstamo elgesio korekcija negali būti laikoma pastovia, tačiau po paskutinės nuobaudos gavimo R. M. kriminalinį elgesį koreguoja išimtinai teigiama linkme. Tokiu būdu, buvę vidaus tvarkos pažeidimai, šiuo atveju negali būti pervertinami, taip pat jiems negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kadangi tokiu atveju nuteistajam nesuteikiama galimybė tikėtis, jog jo pastangos keistis gali būti įvertintos. Pritariant Komisijos padarytoms išvadoms bei remiantis Socialinio tyrimo išvados rezultatais, abejoti tuo, jog nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas bei probacija pasieks savo tikslus, pagrindo nėra. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nors nuteistasis ir turi finansinių įsipareigojimų, kurie atsirado jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir neturint galimybės uždirbti pakankamą sumą šiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau nuteistojo R. M. darbinė motyvacija bei pastangos padengti atsiradusius įsipareigojimus teisėtais būdais, leidžia spręsti, kad ir lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų. Taip pat, vienas iš nuteistojo psichologinę gerovę patvirtinančių veiksnių yra tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius tiek su savo žmona, tiek su vaikais bei artimaisiais, o lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi kartu pas žmoną. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo asmenybės stabilumą ir šiuo metu jau egzistuojantį pozityvumą atskleidžia ir tai, kad R. M. sugeba tinkamai susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis, efektyviai įveikia stresą bei nerimą. Nuteistojo savivaizdis yra pagrįstas įprastomis socialinėmis vertybėmis, jis aktyviai siekia savo tikslų bei adekvačiai reaguoja į nesėkmes. Nėra neempatiškas aplinkai, priešingai yra komunikabilus, turi draugų ratą, kurie yra nepriekaištingos reputacijos. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis yra atvira naujovėms, linkęs praplėsti savo požiūrį, turi savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, moka ją suprantamai ir argumentuotai išdėstyti, nėra konfliktiškas. Spręsdamas problemas nėra impulsyvus, apgalvoja atliekamų veiksmų pasekmes bei alternatyvius problemų sprendimo būdus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros, o į priežiūra žiūri itin palankiai yra motyvuotas laikytis probacijos sąlygų ir nenusikalsti. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, naujų nuobaudų nebuvimą ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2018 m. birželio 5 d. Komisijos nutarimas Nr. 67-16 dėl R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Laivės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 67-16 dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, įpareigoti nuteistąjį R. M.:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.