Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. U. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nuteistojo D. U. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. U. nuteistas 2015 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 1, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 4 dalis, laisvės atėmimu 11 metų su 30 MGL bauda ir automobilio konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 30 MGL bauda. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė –12 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia - 2012 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga - 2024 m. birželio 1 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis D. U. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, pažymėdamas, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. U. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. U. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti D. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 34 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

10. Kaip teigia pats D. U., jis yra atlikęs įstatymu nustatytą bausmės dalį, daug metų elgiasi nepriekaištingai be galiojančių drausminių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o stebimas balų didėjimas yra susijęs su seksualiniu smurtiniu nusikaltimu įvykdytu prieš 34 metus, už kurį teistumas jau seniai išnykęs. Nuteistojo teigimu jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes paneigia, socialinio tyrimo išvadoje nurodytos teigiamai apibūdinančios aplinkybės, susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, privalomų bei papildomų socialinės reabilitacijos programų lankymu, socialiniais ryšiais, teigiamu požiūriu į darbą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad D. U. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, o socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvardija, kaip prieštaringas ir neįtikinamas, lėmusias tiek Komisijos, tiek teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi duomenys pateikti socialinio tyrimo išvadoje yra gauti individualaus pokalbio su nuteistuoju metu, remiantis bylos duomenimis, individualaus darbo su nuteistuoju knygele, savęs vertinimo anketa, be to nuteistasis su socialinio tyrimo išvada yra supažindinamas pasirašytinai. Kaip matyti iš bylos medžiagos (4 t., a. b. 44-48) D. U. su socialinio tyrimo išvada susipažino 2020 m. liepos 2 d. ir jokių pastabų dėl socialinio tyrimo išvados prieštaringumo nepareiškė, todėl šie apelianto nurodyti argumentai laikomi nepagrįstais.

11. Laisvės atėmimo bausmę D. U. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 3 dalis, BK 253 straipsnio 2 dalis) bei labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą bendrininkaujant. Praeityje jis buvo teistas dar keturis kartus, pirmą kartą buvo teisiamas būdamas 16 metų, kas rodo, jog asocialaus elgesio nuostatos susiformavo dar būnant nepilnamečiu. Taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis padarė naują nusikaltimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

12. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistasis teigia, kad informacija apie anksčiau įvykdytą seksualinį smurtinį nusikaltimą nebuvo vertinama tame kontekste, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė prieš 34 metus, teismo jam paskirtą sankciją įvykdė, teistumas išnykęs. Tačiau pažymėtina, kad informacija apie D. U. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Minėta, jog nuteistojo D. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. balai didėjo nuo 23 iki 34 balų, nors ir apeliaciniame skunde akcentuojama, kad balų didėjimas stebimas dėl anksčiau įvykdyto seksualinio smurtinio nusikaltimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prieš balų didėjimą D. U. buvo nustatyta trijų dinaminių balų suma (2019 m. rugpjūčio 8 d. socialinio tyrimo išvada), o po 2020 m. liepos 7 d. vertinimo, dinaminiai veiksniai padidėjo iki 9 balų, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas, jis keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šios nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog D. U. daug metų nepriekaištingai atlieka laisvės atėmimo bausmę be galiojančių nuobaudų. Vien tik jų egzistavimas patvirtina, jog nuteistojo elgesys viso bausmės vykdymo metu nebuvo pavyzdingas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai jis vis tik nedėjo, todėl ignoruoti šį faktą sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, asmeniui siekiant lygtinio paleidimo, nederėtų. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad net ir šiuo metu D. U. pasižymi polinkiu minimalizuoti savo veiksmų pasekmes, racionalizuoti pasirinkimus, iškraipyti ir sumenkinti informaciją apie savo nusikaltimus. Nors nuteistasis ir supranta bei gerbia įstatymo normas, tačiau negeba įvardinti savo veiksmų pasekmių platesniu mastu. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos buvo tinkamai įvertinta, D. U. buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę ir į Pusiaukelės namus, taip pat suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų. Be to pažymėtina, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose tiek Pusiaukelės namuose, tiek už jos ribų, yra išklausęs ne vieną socialinės reabilitacijos programą, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje geba užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, su visomis aiškinamosiomis temomis susipažino ir jas įsisavinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir po socialinės reabilitacijos programų išklausymo, nuteistasis ne visuomet geba įvertinti kylančias emocijas ir parinkti konstruktyvius būdus stresinėms situacijos spręsti, jų metu stokoja apdairumo, yra linkęs elgtis neapgalvotai, kas įvertinus D. U. praeityje buvusį elgesį leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis gali pasirinkti situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti akivaizdžios D. U. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

15. Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su D. U. sveikatos būkle bei šeimynine padėtimi, aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į šiuos apelianto argumentus išsamiai atsakė skundžiamojoje nutartyje, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja ir jiems visiškai pritaria.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar nesilaikė formuojamos teismų praktikos, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. U. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų jo elgesio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. U. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. U. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.