Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 67-2 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. M. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų bei 677,71 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 71 ct) bauda.2017 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas. R. M. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 677,71 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 71 ct) bauda.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. birželio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 13 d.2018 m. sausio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-2 nutarta taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo būsima gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti, manoma, jog jis sėkmingai integruosis į darbo rinką. Be to, R. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės laikymo sąlygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 9 balai, todėl tikimasi, kad nuteistasis po lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir taikoma probacija pasieks tikslą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Be to, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai – žema tolerancija frustracijai, manipuliatyvumas, savikritiškumo ir įžvalgos apie problemas stoka, ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai. R. M. daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir akivaizdi.Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas D. S. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 24 d. nutarimą. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, kadangi apylinkės teismo teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, pakankamai neįvertino eilės svarbių aplinkybių, kurios paneigia galutines išvadas, padarytas apie tai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, kad R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės laikymo sąlygomis, palaikė ir palaiko (kiek leidžia bausmės atlikimo režimo sąlygos) itin tamprius ryšius su artimaisiais. Pritaikius lygtinį paleidimą, jis gyventų pas žmoną L. M.. Būdamas laisvas, R. M. sėkmingai integruosis į darbo rinką. Yra įgijęs žemės ūkio specialisto kvalifikaciją, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes. Planuoja ir turi visas galimybes įsidarbinti UAB „(duomenys nekelbtini)“. Nuo pat atvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistasis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje. R. M. jau labai ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę (prieš tai labai ilgą laiką buvo laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis, tas laikas nuteistajam įskaitytas į bausmės atlikimo laiką) ir per visą tą laiką turėjo tik keletą nuobaudų. Šiuo metu jokių galiojančių nuobaudų neturi. Už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose R. M. buvo paskirtas paskatinimas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones R. M. vykdo. Nuteistasis yra pažangus mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. R. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nustatyta labai maža - 9 balai.? Apylinkės teismo argumentai, kad R. M. buvo skirta mažai paskatinimų, taip pat, kad praeityje jis buvo teistas, nesudaro pagrindo netenkinti Komisijos nutarimo R. M. atžvilgiu. Paskatinimų oficialus skyrimas yra gana subjektyvaus pobūdžio veiksmas, nepilnai priklausantis nuo nuteistojo. Nors R. M. stengėsi ir stengiasi elgtis nepriekaištingai, tačiau paskatinimus skiria konkretūs pareigūnai, t. y. iš dalies paskatinimų skyrimas priklauso nuo kitų asmenų. R. M. praeities teistumai yra išnykę. Be to, aplinkybė, kad praeityje R. M. buvo teistas, jau buvo įvertinta jam skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurią dabar jis atlieka. Atkreipiamas dėmesys, kad R. M. turėjo ir turi laisvėje nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kartu su L. M. užaugino dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini)., be to, dar augina mažametę dukrą S. Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nors vyresnioji jų dukra jau suaugusi, tačiau antrasis R. M. vaikas dar reikalingas jo tėviškos globos, kurios, būdamas laisvės atėmimo sąlygomis, R. M. neturi galimybės pilnavertiškai teikti. Nuteistajam jau labai ilgą laiką esant izoliuotam nuo visuomenės, jo šeima visą tą laiką yra labai sunkioje padėtyje, t. y. jo šeimai labai sunku turtiniu požiūriu. Šeimą išlaiko praktiškai viena L. M. ir ji nepajėgi viena nešti visas šeimos išlaikymo išlaidas (šeima nuolat turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas bei kt.). Būdamas laisvas R. M. turėjo galimybes teikti ir teikė visapusišką pagalbą motinai D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl savo amžiaus ir sunkaus sveikatos stovio reikalingai kito žmogaus nuolatinės pagalbos. Būdamas laisvas, iki pat byloje vykusio jo sulaikymo (ir po to sekusio suėmimo) R. M. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) pagalbinių darbuotojų skyriuje, gaudamas darbo užmokestį, išlaikė vaikus, savo šeimą, padėjo savo motinai. R. M. minėtos darbovietės buvo charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai. Advokatas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydama įkalinimo įstaigas ir pateikdama visuomenei savo atsiliepimus bei nuostatas, ne kartą yra pareiškusi, kad Lietuvos Respublika tarpe Europos valstybių yra tarp lyderių pagal kalinių gausą ir tai nėra gerai, yra tikslinga įkalinimą keisti alternatyviomis bausmėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad pagal įkalintų asmenų skaičių vienam šimtui tūkstančių gyventojų Lietuva pirmauja Europoje, mus lenkia tik Rusija ir Baltarusija. Šias nuostatas reikia įvertinti ir sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią, BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Analizuojamu atveju R. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (9 balai pagal OASys metodiką), tačiau tai nereiškia, kad jo pastangos koreguoti savo netinkamą elgesį vertinamos mažiau atidžiai. Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, matyti, kad R. M. pamažu koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, dirba valgyklos darbininku, palaiko ryšius su artimaisiais (žmona, seserimi, vaikais), už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose yra kartą paskatintas, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra gautas raštas dėl nuteistojo galimo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 29 d. įsakymu jam skirta paskatinimo priemonė – papildomas trumpalaikis pasimatymas. Be to, nuteistasis buvo nuolatinis pozityvaus užimtumo programos dalyvis, geranoriškai ir neatlygintinai atliko gerbūvio darbus, rodė iniciatyvą gerinant kitų nuteistųjų buitį. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją ir leidžia daryti išvadą, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis nustatyto režimo reikalavimų, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo advokato skundo teiginiais, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nepakankamai argumentuota. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino lygtinio paleidimo taikymui skirtas BVK nuostatas, įvertino nuteistojo asmens charakteristiką ir motyvavo, kodėl nepritaria lygtinio paleidimo taikymui. Taigi, skundžiama nutartis tiek savo forma, tiek turiniu atitinka teismo sprendimų surašymui keliamus reikalavimus. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka R. M. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą lemiantis veiksnys. Pažymėtina, jog probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau ši alternatyva gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo apklausos metu pripažino, nors ankstesnio vertinimo metu neigė. Vis dėlto, teisėjų kolegija nuteistojo kaltės pripažinimą laiko labiau deklaratyviu poelgiu nei nuoširdžiu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. M. mano, jog kiti bendrininkai pasinaudojo jo gerumu, padėdamas jiems, jis nesuvokė, kad daro nusikaltimą. Šie nuteistojo teiginiai patvirtina, kad savo kaltę jis stengiasi minimizuoti, nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokia, priešingų teisei veiksmų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius. Pilnai nesuvokiant nusikalstamos veikos neteisėtumo, negalima tikėtis R. M. įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Nėra prasmės kalbėti ir apie paskirtos bausmės paskirties bei tikslų įgyvendinimą.Aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą bei pastovią gyvenamąją vietą, nesutrukdė jam padaryti nusikalstamos veikos, todėl tai nelaikytina svariu argumentu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Apie pagalbos reikalingą senyvo amžiaus motiną nuteistasis taip pat privalėjo galvoti prieš vykdydamas labai sunkią nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog R. M. savo neteisėta veika siekė lengvai pasipelnyti, todėl kur kas tikslingiau įvertinti jo požiūrį į darbą, lėšų tvarkymo gebėjimus. Nors nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, bausmės atlikimo metu jis dirba, tokiu būdu įprasmindamas savo buvimą įkalinimo įstaigoje, tačiau R. M. turi nemažai nepadengtų skolų. Yra gautas vykdomasis dokumentas dėl 12 534,19 Eur išskaičiavimo iš nuteistojo, tačiau šiuo metu padengta vos 1101,08 Eur. Kaip skunde nurodo advokatas, R. M. šeima susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, nuolat turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir pan., taigi, artimieji nuteistajam materialiai negali padėti. R. M., paleistas lygtinai, turėtų tvarkyti ne tik savo finansinius įsipareigojimus, tačiau prisidėti ir prie šeimos išlaikymo, dengti šeimos įsiskolinimus, kas, net ir įvertinus jo galimybę įsidarbinti, būtų rimtas iššūkis bei galimai skatintų vėl nusikalsti. Taigi, lėšų tvarkymas ir pajamos (ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai) yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingai nėra mažinamas.Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog R. M. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis šešis kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, dėl ko tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Vieną kartą R. M. buvo perkeltas penkioms paroms į kamerų tipo patalpas, kas patvirtina, jog nuteistojo elgesys buvo visiškai netoleruotinas. Paskutinė nuobauda gauta 2016 m. lapkričio 22 d., taigi, ji negalioja tik nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Pažymėtina, kad nuteistasis iki priimant sprendimą apylinkės teisme, buvo skatintas tik vieną kartą - 2014 m. balandžio mėnesį. Vėliau jo elgesys tik blogėjo, R. M. sistemingai nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, nereagavo į pareigūnų pastabas. Pastaruoju metu nuteistojo elgesys pasitaisė, todėl jis skatinimui buvo teiktas keturis kartus, tačiau Drausmės komisija nusprendė jo neskatinti. Nors advokatas skunde teigia, kad paskatinimo gavimas priklauso ne vien nuo nuteistojo, tačiau ir nuo paskatinimą skiriančių asmenų, tačiau teisėjų kolegija plačiau šių teiginių neanalizuoja. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie liudytų, jog nuteistojo priežiūrą vykdantys asmenys būtų kaip nors priešiškai nusistatę R. M. atžvilgiu, todėl tiek nuobaudų, tiek paskatinimų gavimas išimtinai priklauso tik nuo paties nuteistojo elgesio - jo dedamų pastangų nepriekaištingai elgtis arba, priešingai - nustatyto režimo piktybiško ignoravimo.Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad R. M. praeityje kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir, nors probacijos sąlygų jis nepažeidė, tačiau po kurio laiko vėl prasikalto. Vadinasi, švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad nusikaltimas, už kurio padarymą R. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas veikiant grupėje asmenų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bendrauja ne tik su šeimos nariais, bet turi ir gerų draugų, kurie jį paremia ir palaiko. Duomenų ar nuteistasis yra pasiryžęs nutraukti ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, pateiktoje bylos medžiagoje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad R. M. sugebės atsakingai rinktis draugų ratą bei nepasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai.Sėkmingai probacijai gali trukdyti ir nuteistojo netinkamas mąstymas bei elgesys. R. M. pasižymi aukšta saviverte, yra ekstravertiškas. Nors agresyvus, impulsyvus elgesys jam nebūdingas, tačiau nuteistasis neretai susierzina, vertindamas savo elgesį, stokoja savikritiškumo bei įžvalgos dėl savo indėlio į tam tikrų problemų atsiradimą, taip pat stebima žema tolerancija frustracijai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu nuteistasis bendradarbiavo, tačiau stengėsi sudaryti palankų įspūdį apie save. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. M. tikslinga toliau konsultuotis su įstaigos psichologu, kuris padėtų valdyti stresą bei emocijas, kurias nuteistasis ne kartą yra išreiškęs netinkama forma pareigūnų atžvilgiu. Pažymėtina, kad vien aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nesuteikia aukštesniajam teismui pagrindo spręsti, jog nuteistojo probacija bus sėkminga. Svarbu ne tai, kiek skirtingų programų nuteistasis lankė, tačiau ar įsisavino jų metu pateiktas žinias ir, ar taiko jas praktiškai. Šiuo metu teisėjų kolegija nenustatė R. M. netinkamų nuostatų reikšmingo keitimo. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Skunde pateiktų Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teiginių apie įkalinimo įstaigų perpildymą teisėjų kolegija nevertina, nes tai nesusiję su lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam svarstymu.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, R. M. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje.Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.