Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. gruodžio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai gamino, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis, veikdamas organizuotoje grupėje su D. U., V. M., V. D. ir R. L., kuriam baudžiamoji byla nutraukta kaip asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupuotės nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnio pagrindu), laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d., vykdydamas organizatoriaus D. U. nurodymus – surasti, nupirkti bei nugabenti psichotropinėms medžiagoms gaminti reikalingas chemines medžiagas, jis iki 2012 m. birželio 1 d. 20 val., įgydamas iš UAB „E“, esančios J. D. g. 6, Vilniuje, chemines medžiagas – acto rūgštį, amonio acetatą, izopropilo spiritą, nitroetaną, naudotas psichotropinių medžiagų gamyboje bei nugabendamas nurodytas chemines medžiagas į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), padėjo neteisėtai pagaminti labai didelį kiekį – rudos spalvos 10821 g (10,821 kg) skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 2540,026 g, šviesiai geltonos spalvos 20 250 g (20,250 kg) miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5783,959 g (5,784 kg), ir jas neteisėtai laikė iki 2012 m. birželio 1 d., 20 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2012 m. birželio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skunde taip pat tvirtinama, kad R. M. ilgą laiką suėmime laikomas abejotinų kaltinimų pagrindu, nesant jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jo atžvilgiu gali būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į šeimines aplinkybes ir suėmime išbūtą ilgą laiką, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones R. M. darys naujus nusikaltimus. Skunde pažymima, kad suimtojo buvusi sutuoktinė pasirengusi įnešti už kaltinamąjį iki 15000 litų dydžio užstatą. Gynėjo tvirtinimu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. M. taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir užstatą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria R. M. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kito kaltinamojo (V. D.) ir liudytojų (I. F., R. V.) parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, apžiūros, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar suimtasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesprendžiama.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas pratęsė R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtarimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. M., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, yra ne atsitiktinio pobūdžio, o galimai gerai jo paties ir kitų organizuotos grupės narių suplanuotas, susijęs su pelnymusi iš neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti. Bylos duomenimis R. M. anksčiau teistas tris kartus, inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai vykdė vykstant baudžiamiesiems procesams kitose baudžiamosiose bylose. Ši aplinkybė rodo kaltinamojo polinkį nepaisyti įstatymų reikalavimų ir tuo pačiu jo pavojingumą visuomenei. Nusikalstamos veikos pobūdis taip pat leidžia manyti, kad kaltinamasis gaudavo papildomų lėšų iš nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjo skunde nurodomos šeiminės aplinkybės bei tai, kad iki sulaikymo kaltinamasis dirbo, nešalina šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

Skunde teisingai pažymima, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. M. taikoma ilgą laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra jo asmenybės pavojingumas ir visuomenei itin pavojingas inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis. Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nagrinėjama dėl organizuota grupe padaryto labai sunkaus nusikaltimo bei kitų su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei šaudmenimis susijusių nusikalstamų veikų, daug proceso dalyvių (keturi kaltinamieji, trylika liudytojų), bylą sudaro dešimt tomų. Perdavus bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų. Ilgą laiką kaltinamajam R. M. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Pusiausvyra tarp galimai padaryto nusikaltimo sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas nepažeistas.

Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad kaltinamasis R. M. dėl hipertenzijos buvo dešimt dienų gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl sveikatos būklės jis negali toliau būti laikomas suimtas ar nėra galimybės taikyti gydymą minėtoje gydymo įstaigoje.

Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti taikant R. M. gynėjo skunde nurodytas švelnesnes kardomąsias priemones. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria R. M. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. M. gynėjo advokato D. S. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.