Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. U. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam D. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 10 mėnesių. Nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistojo D. U. gynėjos apeliacinis skundas atmestas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 15 parų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir D. U. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų ir 30 MGL (1 129,52 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2015 m. vasario 23 d. Šios nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 21 d.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeitė: D. U. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir D. U. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir D. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams ir 30 MGL (1 129,52 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus pataisos namų administracija 2017 m. kovo 20 d. teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama subendrinti D. U. bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę.

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi patenkino Vilniaus pataisos namų administracijos teikimą ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, paskirtą subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir nuteistajam D. U. paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaudamasis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitė laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2015 m. vasario 23 d.

Nuteistasis nurodė, kad nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso straipsniuose, reglamentuojančiuose atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso straipsniuose, reglamentuojančiuose atsakomybę už disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogmenimis, pavojingumas labai skiriasi nuo nusikalstamų veikų nuosavybei pavojingumo. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtingi šių nusikalstamų veikų kėsinimosi objektai bei tokiomis veikomis pažeidžiami teisiniai gėriai, tiek ir įstatymų leidėjo numatytos baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas ribos. Nusikaltimais nuosavybei pažeidžiamos asmens asmeninės turtinės teisės ir asmeniniai turtiniai interesai, o neteisėtu disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis bei šaudmenimis kėsinamasi į žymios visuomenės dalies sveikatą, saugumą ir net gyvybę, pažeidžiami valstybės nustatyti draudimai ir/ar ribojimai disponuoti civilinėje apyvartoje uždraustais ar ribotos civilinės apyvartos dalykais. Atitinkamai už disponavimą labai dideliu narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekiu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, nustatant labai griežtą jos minimalią ribą (nuo 10 metų), o už didelės vertės svetimo turto vagystę (BK 178 straipsnio 3 dalis) nustatyta minimali bausmės riba siekia 3 mėnesius, maksimali bausmės riba (8 metai) nesiekia minimalios laisvės atėmimo bausmės, galimos skirti už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, ribos.

Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms: BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas arba viena nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (,,Teismų praktika“ Nr. 27, p. 316).

Dėl to priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, bendrinant bausmes pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendį, būtina taikyti bausmių apėmimo, o ne bausmių dalinio sudėjimo taisykles, nes šiuo atveju egzistuoja visos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos, t. y. pagal šiuos nuosprendžius paskirtos bausmės labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir baudžiamajame įstatyme pagal sunkumą atskirtos per vieną kategoriją.

Nuteistasis D. U. skunde prašė Kauno apygardos teismo nutartį pakeisti ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. U. skundas atmetamas.

BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nurodyta bausmių bendrinimo taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

Kauno apygardos teismas, 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi subendrindamas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, nuteistajam D. U. paskirtą subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų, priešingai nei nurodė nuteistasis, taikė teisingą bausmių subendrinimo būdą.

Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas užtikrino, jog ta pati bausmė nebūtų subendrinta du kartus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistajam D. U. paskirta bausmė subendrinta du kartus, t. y. ir su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, ir su Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu. Toks bausmių bendrinimas pažeidžia BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Veika, už kurią D. U. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, padaryta anksčiau, negu veikos, už kurias jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, todėl bausmės turi būti subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, o ne BK 64 straipsnio 1, 3 d.

Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs Kauno apygardos teismas, bendrindamas bausmes pagal skirtingu laiku priimtus nuosprendžius, bausmių bendrinimui rėmėsi subendrinta, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 10 metų laisvės atėmimo bausme, D. U. paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nuteistajam subendrino bausmes bausmių sudėjimo būdu.

Nuteistasis skunde nesutiko su pritaikytu bausmių bendrinimo būdu teigdamas, kad bausmės turėjo būti bendrinamos, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis ir apimtos, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Tokie skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos pagal sunkumą priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-54/2009, 2K-474/2010 ir kt.).

D. U. padarytos veikos priskirtinos nesunkių (BK 223 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 253 straipsnio 1 dalis, 302¹ straipsnio 1 dalis), sunkių (BK 178 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms, baudžiamajam nusižengimui (BK 259 straipsnio 2 dalis), todėl neatitinka minėto reikalavimo skirtis bent per vieną ar kelias kategorijas pagal sunkumą.

Nusikalstamos veikos, už kurias D. U. nuteistas, nurodytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialios dalies skyriuose: baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1, 2 dalys, 260 straipsnio 3 dalis) numatyta BK XXXVII skyriuje; baudžiamoji atsakomybė už disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) numatyta BK XXXVI skyriuje; baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą vagystę (BK 178 straipsnio 3 dalis) – BK XXVIII skyriuje; aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 straipsnio 1 dalis) – XXXII skyriuje; baudžiamoji atsakomybė už įrangos, skirtos klastoti dokumentams, gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą (BK 302¹ straipsnio 1 dalis) numatyta BK XLIII skyriuje. Nežiūrint į tai, pagal jų pavojingumą visuomenei, atsižvelgiant į šių nusikaltimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, negalima teigti, kad viena veika yra mažiau pavojinga ar pavojingesnė už kitą. Dėl to nėra pagrindo D. U. paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, nurodytų BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktuose, kurios leistų taikyti bausmių apėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad, bendrindamas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, Kauno apygardos teismas pagrįstai taikė bausmių sudėjimo būdą. Be to, teismas bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog D. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje išdėstytų išvadų ir neduoda pagrindo jos panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.