- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-40-557/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39000-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kategorijos
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103–106 str.)
- 2.1.15.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per 10 mėnesių atlyginti A. A. turtinę 899,01 Eur žalą.
Iš G. P. priteista 430,49 Eur turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai.
Iš G. P. priteistas 899,01 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai A. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. P. nuteista už tai, kad mušdama sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2023 m. spalio 2 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, konflikto su nukentėjusiąja A. A. metu, suėmusi nukentėjusiajai už kaklo, smaugė ją, po to tyčia kumščiais sudavė eilę smūgių į veidą, taip padarydama nukentėjusiajai dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir kūno dešinėje pusėje ties 43-44 dantimis, ir tuo nukentėjusiajai A. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nukentėjusioji A. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir iš nuteistosios G. P. jai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistų sumų visiško atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dėl neturtinės žalos dydžio – teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad žala A. A. (tiek turtinė, tiek ir neturtinė) yra padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistosios veiksmais, nuteistoji civilinio ieškinio iš viso nepripažįsta ir neketina jo atlyginti, pasikėsino į absoliučias vertybes, t. y. žmogaus gyvybę ir sveikatą, tačiau nepaisant šių aplinkybių, A. A. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Teismas savo sprendimą žymiai sumažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad A. A., pati būdama girta ir agresyviai nusiteikusi, atvyko pas nuteistąją į namus, turėdama tikslą pasimušti ir sukėlė triukšmą. A. A. neneigia, kad pas nuteistąją atvyko būdama išgėrusi, tačiau laiko visiškai nepagrįsta teismo išvadą, kad atvyko turėdama tikslą pasimušti ar sukelti triukšmą. Ši aplinkybė grindžiama tik pačios nuteistosios parodymais ir neatitinka bylos medžiagos: tiek ji, tiek nuteistoji iš pradžių santykius aiškinosi susirašinėdamos SMS žinutėmis; ji pas nuteistąją nuvyko tik tada, kai pastaroji parašė, kad atvažiuotų; A. A. atvažiavusi taksi automobiliu iki nuteistosios namų, parašė jai žinutę, kad yra vietoje ir kad ji išeitų; tada nuteistoji jai parašė, kad ji pati ateitų. Akivaizdu, kad nuteistoji žinojo, kad A. A. yra atvažiavusi prie jos namų, žinojo, dėl ko atvažiavo - ne muštis ar sukelti triukšmą, o pasikalbėti apie jos brolį. A. A. yra žymiai smulkesnio sudėjimo už nuteistąją, niekada net nebandytų su ja muštis, o tuo labiau jos namuose, kur kartu su ja gyvena sugyventinis ir nepilnamečiai vaikai. A. A. iki nuteistosios namų atvežęs taksi vairuotojas V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad A. A. jam sakė, jog važiuoja aiškintis kažkokių santykių, tačiau jis nenurodė tokios aplinkybės, kad A. A. būtų minėjusi, jog važiuoja muštis, kelti triukšmo ar pan. Šis liudytojas taip pat nenurodė, kad ji buvo agresyviai nusiteikusi.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad A. A. patyrė fizinį skausmą, iki pat šiol jaučia nerimą, liko baimė, vis dar turi vartoti vaistus, jaučia psichologinį diskomfortą, prarado darbą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kokias pasekmes A. A. sukelia šias įvykis: nuteistoji ją sumušė 2023 m. spalio 2 d., o ji iki pat šiol turi gydytis, t. y. konsultuotis su stomatologais (reikalingas dantų protezavimas), konsultuotis su LOR ir chirurgais (traumuotoje vietoje laikas nuo laiko susikaupia skysčiai ir ištinsta veidas), nuolat turi gerti nuskausminamuosius vaistus; dėl blogos sveikatos ir blogos savijautos jai yra sunku susirasti darbą (darbdaviams nepatinka, kai paaiškina, jog galimai turės prašytis išleidžiama pas gydytojus). Skundžiamame nuosprendyje teismas tik nurodė, kad po įvykio A. A. skaudėjo galvą, tačiau visiškai nevertino jos tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytų aplinkybių, kad ji gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta žandikaulio operacija, po atliktos operacijos pusantro mėnesio negalėjo įprastai maitintis, dėl ko neteko daug svorio, negalėjo aiškiai kalbėti, tinkamai išsivalyti dantų ir pan. Dėl mėlynių ant veido ilgą laiką negalėjo išeiti iš namų, nes buvo nejauku matyti į ją nukreiptus aplinkinių žmonių žvilgsnius. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji smūgiavo į veidą, t. y. į labiausiai pažeidžiamą žmogaus kūno vietą, kas ir sukėlė tokias neigiamas pasekmes A. A. sveikatai. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nuteistoji nepripažino ne tik civilinio ieškinio, bet viso proceso metu neigė savo kaltę, teigdama, kad ją galėjo sumušti kas nors kitas, kad ji A. A. nemušė, o tik išstūmė iš buto. Dėl tokių nuteistosios parodymų A. A. tik dar labiau jaučiasi pažeminta ir apšmeižta.
2.3. Teismas, ženkliai sumažindamas A. A. priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Aktuali teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra išsamiai išanalizuota Šiaulių apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-744/2023. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 str. l d.) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 Eur iki 4000 Eur. Iš minėtos praktikos matyti, kad 1 000 – 1 500 Eur dydis priteisiamas retai ir paprastai tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis b. b. Nr. lA-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. lA-524-908/2021, lA-37-843/2022). 2 500 – 4 000 Eur siekianti žala priteisiama tais atvejais, kai nustatomi veido kaulų lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis b. b. Nr. lA-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis b. b. Nr. lA-666- 594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis b. b. Nr. lA-15-361/2022). Šiuo atveju byloje esančioje Valstybės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 425/2023 (10) nurodyta, kad A. A. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir kūno dešinėje pusėje, ties 43-44 dantimis, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Tad teismo sprendimas sumažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur yra nepagrįstas ne tik bylos medžiaga, bet ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteisiant A. A. naudai iš nuteistosios 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
2.4. Dėl procesinių palūkanų priteisimo – pirmosios instancijos teismas neišsprendė A. A. prašymo dėl procesinių palūkanų iš nuteistosios priteisimo, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad: teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 str. 2 d.; teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali priteisti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje prokurorė ir gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nukentėjusiosios A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Dėl neturtinės žalos
6. Nukentėjusioji A. A. apeliaciniu skundu skundžia apylinkės teismo sprendimą sumažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 5 000 Eur iki 1 000 Eur. Teismas savo sprendimą žymiai sumažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad A. A. pati būdama girta ir agresyviai nusiteikusi, atvyko pas nuteistąją į namus, turėdama tikslą pasimušti ir sukėlė triukšmą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kokias ilgalaikes pasekmes ir žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų nuteistosios G. P. veiksmų, todėl neteisingai nustatė nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį.
7. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių. Asmens sveikatai ar gyvybei nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-227-697/2022).
8. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal teismų praktiką bylose, susijusiose su nesunkiu sveikatos sutrikdymu priteisiamos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 eurų iki 4000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1000-1500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo. Didžiausia (3000-4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui.
9. Įvertinusi tai, kad nukentėjusioji A. A. dėl smurtinių G. P. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – jai nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir kūno dešinėje pusėje, ties 43-44 dantimis (t. 1, b. l. 115-116), 2023 m. spalio 3 d. ji operuota – atlikta lūžgalių repozicija ir fiksacija vieliniais įtvarais, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2023 m. spalio 9 d. stacionariai gydyta Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ (t. 1, b. l. 18), 2023 m. spalio 19 d. lankėsi pas odontologą (užapvalinti aštrūs ligatūrų kraštai, braižę skruostus ir lūpas) (t. 2, b. l. 56), 2023 m. lapkričio 10 d. lankėsi pas odontologą (nuimtos ligatūros) (t. 2, b. l. 57), 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Všį „Šilutės ligoninė“ dėl kaklo skausmo požandikaulinėje srityje, požandikaulinės srities kairės pusės sutinimo (t. 2, b. l. 114), 2024 m. gegužės 21 d. kreipėsi į UAB Medicinos centrą „Puriena“ veido žandikaulių chirurgo konsultacijai dėl pasikartojančio kairės kaklo pusės skausmo, skausmo ryjant (t. 2, b. l. 115), 2024 m. gegužės 30 d. lankėsi pas odontologą ekstrinės pagalbos dėl skausmo, tinimo apatinio žando kairėje pusėje, jai nustatytas ribotas išsižiojimas, sunkiasi eksudatas retromoliarinėje srityje (t. 2, b. l. 148), nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų teko pašalinti du dantis (t. 2, b. l. 127), toliau tęsiamas žandikaulio gydymas, nuteistosios G. P. turtinę padėtį (yra darbinga, dirba, turi du mažamečius vaikus), o taip pat aukščiau paminėtą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai A. A. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino paminėtas nusikalstamos veikos pasekmes bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nustatė pernelyg mažą nukentėjusiosios A. A. dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteistinos neturtinės žalos dydį padidinant iki 3 500 Eur. Todėl šioje dalyje nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį nėra pakankamo pagrindo, nes byloje sukaupti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų neliks kokių tai liekamųjų reiškinių po to, kai bus atkurti netekti dantys; nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, ji būtų buvusi atskirta nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų itin reikšmingai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Sprendimas priteisti nukentėjusiajai 3 500 Eur, o ne 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui priimamas, be kita ko, įvertinus ir bylos aplinkybes, kad pati nukentėjusioji A. A., būdama neblaivi, atvyko pas nuteistąją aiškintis santykių ir kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, abi buvo įsiaudrinusios, agresyviai nusiteikusios ir abi puolė viena kitą (t. 2, b. l. 126).
Dėl procesinių palūkanų
10. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo iš nuteistosios, todėl apeliaciniu skundu prašo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Kasacinės instancijos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
12. Tauragės apylinkės teismas, iš dalies patenkindamas nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį ir iš G. P. A. A. naudai priteisdamas 899,01 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nieko nepasisakė dėl nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje pateikto prašymo priteisti jai iš nuteistosios procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas nustatant, kad iš nuteistosios G. P. nukentėjusiajai A. A. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
13. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-00325 dėl advokatės M. K. nuteistajai G. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100 Eur (t. 3, b. l. 17).
14. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).
15. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajai G. P. gynėja buvo paskirta siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistosios gynėjos dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti nuteistosios teisę į gynybą, gynėjos dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios G. P. valios. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios A. A. apeliacinį skundą, kuris iš dalies tenkinamas, tačiau nuteistoji G. P., nors ir yra dirbanti, viena augina du mažamečius vaikus, be to, nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis iš nuteistosios šia nutartimi padidintas iki 3 500 Eur, todėl, atsižvelgiant į nuteistosios turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios G. P. nepriteistinos (analogiškai teisinės pagalbos išlaidų klausimas yra išspręstas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuris šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.
Patenkintą nukentėjusiosios A. A. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinti iki 3500 eurų.
Priteisti iš nuteistosios G. P. nukentėjusiajai A. A. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 899,01 Eur turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo šios nutarties priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.