- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- 1-235-385/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39000-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. 1-235-385/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39000-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.
2024 m. lapkričio 4 d.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, nukentėjusiajai A. A., jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, kaltinamajai G. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. mušdama sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą: (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, konflikto su nukentėjusiąja A. A. metu, suėmusi nukentėjusiajai už kaklo, smaugė, po to tyčia kumščiais sudavė eilę smūgių į veidą, taip padarydama nukentėjusiajai dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir kūno dešinėje pusėje, ties 43-44 dantimis ir tuo nukentėjusiajai A. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), po pietų, buvo namuose kartu su sugyventiniu A. N. ir dviem mažamečiais vaikais. Brolis L. P. buvo išėjęs. Vakare brolio sugyventinė A. A. parašė žinutę, ar galėtų ji pas save pasiimti L. ir dar vieną žinutę, kad jie iki policijos daeis. Žino, kad A. A. su L. P. nuolatos pykstasi, rašo pareiškimus policijai, po to taikosi. Ji nusiuntė žinutę, kodėl čia ją kiša, prie ko čia ji. Dar parašė - ar pirmą kartą ta policija, juk čia pastoviai. Tada A. A. ėmė jai priekaištauti, kad ši nuteikinėjanti L. P. priešiškai. Nežinojo, kad A. A. ruošiasi pas ją į namus atvažiuoti, nors rašinėjo žinutes, kad išeitų į lauką. Tada ji atrašė - jei reikia, pati ir ateik. A. A. ateidama pas ją stipriai atidarė buto duris, kurios buvo paliktos neužrakintos, ir pasakė "aš čia net nesibarškinu". Agresyviai nusiteikusią A. A. ji iš karto suėmė už rankų ir laikė, jos nesmaugė. Sugyventinis į konfliktą nesikišo. Ji liepė A. A. išeiti iš buto, ir kadangi ši priešinosi tam, stumdama A. A. iš buto galėjo netyčia suduoti kokį smūgį. To neneigia, bet kur pataikė, pasakyti negali. Pripažįsta, kad laikė A. A. suėmusi už abiejų riešų. Tyčia A. A. smūgio nesudavė, tik varė pastarąją, kėlusią konfliktą jos namuose, lauk iš buto. Po jos suduoto smūgio A. A. iš buto išėjo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Nežino, kokiu būdu A. A. buvo taip sužalota, matyt, dabar nori pasipelnyti, nors pati atvyko pas ją į namus agresyviai nusiteikusi. Nesutinka su nukentėjusiosios ieškiniu, taip pat nepripažįsta ir ligonių kasos ieškinio.
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini), vakare G. P. parašė SMS žinutę, kur skundėsi šios brolio (jos buvusio sugyventinio) L. P. elgesiu ir jos su G. P. apsikeitė atvažiuotų. Apie (duomenys neskelbtini) val. taksi automobiliu nuvažiavo prie daugiabučio (duomenys neskelbtini)., kur gyvena G. P., parašė, kad yra vietoje, o G. P. atrašė, kad ji ateitų. Nuėjo į butą, kur gyvena G. P., ir tik įėjus į namus, ši atbėgo, suėmė už kaklo ir smaugė, vadindama necenzūriniais žodžiais. Jai skaudėjo kaklo srityje nuo smaugimo. Po to G. P. jai sudavė smūgius kumščiais į veidą. Smūgių buvo suduota daug, jie buvo stiprūs, jų skaičiaus nurodyti negali. Nors ir nematė, bet galvoja, kad G. P. smūgius galėjo suduoti ir kažkokiu daiktu, nes nuo suduotų smūgių jai buvo sulaužytas žandikaulis. Tie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Po to neatsimena, ar G. P. ją išstūmė per duris, ar ji pati išėjo. Nulipusi į pirmą aukštą, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Buvo gėrusi alkoholio tą dieną. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nusprendė detalesniam apžiūrėjimui vežti į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. Ji nuvažiavo į priėmimo skyrių ir nesulaukusi detalaus apžiūrėjimo, iš skyriaus pasišalino. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Namo parvažiavo taksi ir visą naktį buvo namuose. Tik kitą rytą pamatė, jog kairės pusės skruosto apatinė dalis ištinusi, ji spjaudėsi krauju, labai skaudėjo, todėl taksi automobiliu nuvažiavo į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. Tą pačią dieną medikai išvežė į Klaipėdos universiteto ligoninę, kur atliko žandikaulio operaciją. Klaipėdos universiteto ligoninėje buvo gydoma 6 dienas, (duomenys neskelbtini) dieną išleido į namus, o ligoninėje nustatė apatinio žandikaulio kairio kampo lūžimą. Prašo priteisti iš kaltinamosios 899,01 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytojas A. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare, sugyventinė G. P. pasakė, jog A. A. rašo grasinančias žinutes, sako, jog atvažiuos į namus. Suprato, kad A. A. yra neblaivi ir elgiasi neadekvačiai, ramino G. P., kad A. A. niekur nevažiuos. Vienu metu išgirdo, kaip kažkas trankiai atidarė buto duris ir pradėjo šaukti. Suprato, kad tai atvyko A. A.. Pastarosios nėjo žiūrėti, nes buvo kambaryje su vaiku, o be to, žinojo, kad G. P. A. A. iš namų pati išvarys. Iš garsų suprato, kad G. P. bando A. A. išstumti iš buto, o ši nesileidžia. Visas veiksmas vyko labai trumpai, gal apie 2 minutes. Kai buvo A. A. išvaryta iš buto, jam G. P. nesakė, kad A. A. būtų sudavusi smūgius. Neužilgo į namus atvyko ir policijos pareigūnai, iš ko suprato, kad juos išsikvietė A. A.. Nežino, ką ši pasakojo policijos pareigūnams, nežino, kodėl sako, kad sumušė G. P.. Niekas A. A. į namus nesikvietė, o ko ji atvyko pas G. P., nežino.
Liudytojas V. V. parodė, kad dirba taksi vairuotoju ir (duomenys neskelbtini) vakare iš matymo pažįstamą merginą iš Šilutės miesto vežė į Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k. Mergina, kurios nei vardo nei pavardės nežino, matėsi, kad yra neblaivi, minėjo, jog važiuoja kažkokių santykių aiškintis. Merginos prašymu nuvežė į Šilutės r., (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur paprašė palaukti, o po to parvežti atgal į Šilutę, nesakė kiek laiko užtruks. Kadangi prie namo laiptinės, į kurią nuėjo atvežta mergina, privažiuoti nėjo, su automobiliu atsistojo šiek tiek toliau, kur buvo galima stovėti. Maždaug po 5-10 min. mergina atėjo prie automobilio, matėsi, kad kažkas atsitiko, mergina skundėsi, jog skauda žandikaulį, daugiau nieko nesakė. Mergina išsikvietė policijos pareigūnus ir prašė palaukti, kol šie atvažiuos. Kai pamatė atvykusius pareigūnus, su kuriais mergina nuėjo kalbėtis, jis išvažiavo. Kada buvo atvykusi greitoji pagalba, nematė. Po kurio laiko gavo iškvietimą vykti į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, prie kurio laukė ta pati mergina, kurią vežė į (duomenys neskelbtini) kaimą ir prašė ją parvežti į (duomenys neskelbtini). Tada mergina pasakojo, kad iš priėmimo skyriaus pabėgo, nesakė priežasties, apie įvykį nieko nepasakojo. Merginą parvežė į šios nurodytą kiemą ir mergina nesakė, kad kažkur dar eis. Jis matė, kaip ši nuėjo į savo laiptinę, ten kur ji gyvena.
(duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo O. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini). atvykus pranešėjos A. A. nurodytu adresu, pasitiko pati pranešėja, kuriai nustatytas 2,25 prom. girtumas, moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, šūkavo, nerišliai pasakojo, kad sumušė sugyventinio sesuo G. P.. Paklausus pranešėjos, kaip sumušė, ši to nurodyti negalėjo, tik vis minėjo, kad atvažiavo į muštynes. A. A. tikslaus įvykio aplinkybių dėl savo neblaivumo negalėjo nurodyti. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidariusi G. P. buvo blaivi ir paaiškino, kad jai į mobilųjį telefoną rašinėjo A. A. ir rašė, jog atvyks pasimušti. G. P. nesitikėjo, jog tai nutiks, todėl ir buto duris buvo neužsirakinusi. Apie (duomenys neskelbtini) val. G. P., išėjusi iš tualeto, koridoriuje pamatė A. A., kuri pasakė "aš nesibeldus atėjau" ir bandė suduoti smūgį G. P., bet ši sulaikė A. rankas, ėmė stumti iš buto ir grumtynių metu G. P. delnu trenkė A. A., o ši tada išėjo iš buto ir pagrasino kviesianti policiją, nes sumušė. G. P. turėjo pretenzijų dėl A. A. netinkamo elgesio. Atvykę medikai apžiūrėjo A. A., nustatė liežuvio įkandimą, nuvežė į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, bet po kurio laiko ši apžiūros atsisakė ir išvyko namo (1 t., b. l. 1).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede – foto lentelėje(1 t., b. l. 40-46) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini) (dokumente padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant >.. (duomenys neskelbtini)..< (1 t., b. l. 47), buto koridoriuje.
Alkotesteriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. A. A. nustatytas 2,25 prom. girtumas, G. P. buvo blaivi (1 t., b. l. 56).
Akistatos metu tikrinant nukentėjusiosios A. A. ir įtariamosios G. P. parodymus, kiekviena jų patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 72-75).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. G 425/2023(10) nurodyta, kad A. A. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir kūno dešinėje pusėje, ties 43-44 dantimis, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz., kumščiu, kita rankos dalimi ar kt., padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku, būdu, mažiausiai vienu smūgiu, galėjo būti padaryti traumuojančiai jėgai veikiant tiek įstrižai į apatinio žandikaulio kūno dešinę pusę, tiek į kairio kampo sritį ir yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš tyrimui pateiktų medicininių dokumentų - VšĮ Šilutės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, jog A. A., apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos darbuotojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. teigė, kad kumščiu sumušė giminaitė, stebimas patinimas apatinio žandikaulio srityje, kraujosruvų nestebima, burnoje matoma šiek tiek kraujo, buvo įsikąsta į liežuvį (1 t., b. l. 115-116).
Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apžiūrėtas: girdėti, kaip A. A. paskambinusi sako, jog buvusi sumušta Šilutės r., (duomenys neskelbtini), sugyventinio sesuo sumušė kumščiais (1 t., b. l. 147-149).
Policijos pareigūnų kūno kameromis darytas vaizdo ir garso įrašas apžiūrėtas, jame užfiksuotas A. A. pasakojimas, kad sugyventinio sesuo jai sulaužė žandikaulį, kad išsikvietė atvykti, o po to sumušė. Bute esanti G. P. pasakoja, kad A. A. net nepasibeldusi įėjo į butą, kad atvažiavo muštis dėl jų susirašinėjimo, aiškinantis A. A. ir L. P. santykius, kad puolė muštis, o ji gynėsi, nes buvo savo namuose (1 t., b. l. 150-152).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. A. A. pranešė, jog giminaitė sumušė rankomis (2 t., b. l. 49).
Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir aptartais įrodymais. Kaltinamoji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme iš esmės neigė sumušusi nukentėjusiąją, tik aiškino, kad bandydama išstumti ją iš buto, galėjo suduoti smūgį. Pati nelabai supranta, ar galima kumščiu sulaužyti žandikaulį. Paties įvykio, kilusio konflikto, kaltinamoji neginčija. Kad nurodytu laiku kaltinamosios bute įvyko jos susistumdymas su nukentėjusiąja, abejonių nekyla. Tai patvirtina kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūra, tarnybiniai pranešimai, garso įrašas, pareigūnų kūnų kameromis darytas vaizdo ir garso įrašas. Medicininiu tyrimu nustatytas nukentėjusiosios sužalojimo laipsnis - nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas taip pat patvirtina padarytą nusikaltimą. Nagrinėjimo metu nustatyta konflikto kilimo priežastis – nepagarbus, įžeidžiantis nukentėjusiosios ir kaltinamosios bendravimas trumposiomis žinutėmis. Nors kaltinamoji nepripažįsta padariusi nusikaltimą, tačiau netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jos sužalojimo aplinkybių, nėra pagrindo. Visi byloje surinkti įrodymai nuosekliai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Vos tik išstumta iš kaltinamosios buto, ji aiškiai visiems su bendravusiems nurodė, kad įvyko konfliktas su giminaite, kad ją sumušė, kad gali būti išmušti dantys, nes jai skaudėjo ir buvo sunku kalbėti. Atvykę medikai į įvykio vietą nustatė sužalojimus ir išvežė ją detalesniam tyrimui. Kaltinamoji kelia klausimą dėl to, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota vėliau tą naktį kitų asmenų, nes nežinoma, kur ji buvo ir ką veikė, nes savavališkas jos pasišalinimas iš priėmimo skyriaus neatlikus detalios apžiūros rodo, kad tą vakarą ji nebuvo sužalota, bent jau nebuvo sulaužytas žandikaulis. Iš tikrųjų, nukentėjusioji negali paaiškinti, kodėl ji pasišalino iš priėmimo skyriaus neatlikus apžiūros, tačiau tai gali būti paaiškinama jos girtumu – 2,25 promilės. Toks girtumas savaime reiškia, kad ji adekvačiai negalėjo suvokti įvykio aplinkybių, be to, dėl alkoholio poveikio galėjo būti sumažėjęs jautrumas skausmui. Pati nukentėjusioji teigė, kad visą naktį ji praleido namuose, taksistas, parvežęs ją namo iš priėmimo skyriaus ir apklaustas liudytoju – V. V. patvirtino, kad išlaipino ją prie pat jos namo ir matė, kaip ji nuėjo į vidų, todėl nukentėjusiosios parodymai nekelia abejonių. Vertinant kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus matyti, kad iš esmės jie sutampa, sutampa ir su kitais įrodymais, todėl galima teigti, kad kaltinamoji nurodytu laiku, nurodytoje vietoje tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją. Tokia kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdama neteista (1 t., b. l. 165-167), charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 162, 163-164), kaltės nepripažino, žalos neatlygino, ieškinių nepripažįsta. Įvertinant visas šias aplinkybes manytina, jog tikslinga kaltinamajai skirti laisvės apribojimo bausmę. Skirtinas įpareigojimas (BK 48 str. 4 d. 3 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 430,49 Eur A. A. gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamosios (1 t., b. l. 124-126). Iš ieškinio matyti, kad VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Klaipėdos ligoninė“ suteikė paslaugų A. A. už 430,49 Eur. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl iš G. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 430,49 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų (BPK 109 str., 112-113 str., 115 str.; CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji A. A. pareiškė civilinį ieškinį G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 106-118). Ji prašo priteisti iš kaltinamosios 899,01 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji nurodo, kad dėl sužalojimo ji pirko vaistus, kurie kainavo 148,21 Eur bei konsultavosi su gydytojais, kas jai kainavo 117,80 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) ji pradėjo dirbti padavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl to, kad (duomenys neskelbtini) buvo sužalota, tęsti darbo nebegalėjo ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo nutraukta. Kadangi visą mėnesį negalėjo dirbti ir negavo atlyginimo, kuris sudarė 633 Eur per mėnesį, prašo šias negautas pajamas priteisti iš kaltinamosios. Viso prašo priteisti 899,01 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šis prašymas tenkintinas. Nukentėjusioji savo reikalavimus pagrindė dokumentais – darbo sutarties kopija, SODROS pažyma, kvitų kopijomis. Dėl to jos prašoma suma turi būti priteista (CK 6.249 str., BPK 109 str.).
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji nukentėjusiajai neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašytų teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, iki šiol jaučia nerimą, liko baimė, vis dar turi vartoti vaistus, iš karto po įvykio skaudėjo galva, jaučia psichologinį diskomfortą, prarado darbą. Įvertinant visas šias aplinkybes bei tai, kad nukentėjusioji pati atvyko kas kaltinamąją į jos namus girta, agresyviai nusiteikusi, su tikslu pasimušti, sukėlė triukšmą, o kaltinamoji nepripažįsta ieškinio, neketina žalą atlyginti, ieškinys iš dalies tenkintinas ir iš G. P. A. A. naudai priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024-09-21 pažymą (patikslintą) dėl 760,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. A..
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).
Šios išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį – yra viena dirbanti, išlaiko du mažamečius vaikus.
Kaltinamajame akte nurodyti nukentėjusiosios A. A. kartu su pareiškimu - protokolu pateikti medicinos dokumentų išrašas, susirašinėjimas su G. P. ir nuotraukos, darytos Klaipėdos universiteto ligoninėje, kur užfiksuoti jos sužalojimai (1 t., b. l. 18- 33), nelaikytini daiktiniais įrodymais, kadangi neturi daiktinių įrodymų požymių (BPK 91 str.). Dėl to jų likimo klausimas nespręstinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302 str., 307-308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. P. pripažinti kalta pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 10 mėnesių atlyginti A. A. turtinę 899,01 Eur žalą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.
Patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš G. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 430,49 Eur nukentėjusiosios A. A. gydymo išlaidų.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį ir iš G. P. A. A. naudai priteisti 899,01 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.