- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- e2-277-517/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01135-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- V. A.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Dalia Dudėnienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovui Daliui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui V. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei V. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje; 2) nustatyti atskirai gyvenančio tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip: 2.1) tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį 18 val. į motinos gyvenamąją vietą. Jei mėnesio pirmas arba trečias savaitgalis yra sekmadienis, tai tėvas bendrauja nuo to savaitgalio šeštadienį. Vaiko grąžinimo ir pasiėmimo laikas gali būti keičiamas, pranešant motinai prieš 1 val. ar pagal situaciją SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis. Vaiko motina tėvui apie tai, kad negalės vaikas bendrauti su tėvu, vaiko motina tėvui praneša ne vėliau, kaip iki penktadienio vakaro 21 val., nurodant konkrečias priežastis. Tokiu atveju, bendravimo laikas perkeliamas sekantį savaitgalį tėvui ir motinai susitarus; 2.2) per didžiąsias šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv.Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: neporiniais metais, t. y. nuo 2023 m. ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas vaikas praleidžia su motina, poriniais metais, t. y. 2022 m., 2024 m. ir t. t. Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 10 val. iki 18 valandos, o vaiką gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 17 valandos; 2.3) nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis vaizdo ryšio priemonėmis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį laikotarpiu nuo 16 valandos iki 18 valandos, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau, nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba į tą pačią dieną; 2.4) motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui kurio tėvo ar motinos diena yra švenčiama; 2.5) motina įsipareigoja prieš savaitę iki atostogų pranešti tėvui vaiko atostogų laiką, trukmę, pradžią ir pabaigą; 2.6) tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 2.7) nustatyti, kad tik bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu); 2.8) vaiko ligos metu vaikų rūpinasi motina. Vaiko ligos metu bendrauja tėvas su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis ryšio priemonėmis visomis dienomis ligos laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val. laikotarpiu, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba tą pačią dieną; 2.9) tėvas bendraudamas su vaiku privalo asmeniškai užtikrinti vaiko saugumą,priežiūrą ir sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina. Tėvas privalo motinai atskleisti informaciją apie vaiko buvimo vietą, bendravimo su vaiku metu. Tėvas privalo sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina; 2.10) tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį motinos gyvenamoje vietoje iš anksto susitaręs; 2.11) jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių nenumatytų priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti raštu kitam vaiko tėvui iš anksto, tačiau ne vėliau nei prieš1 parą, informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei Šalys nesusitaria dėl perkeliamo neišnaudoto laiko, tai laikoma, kad neišnaudotas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią ne šventinį savaitgalį; 2.12) vaikas būna 2 savaites su tėvu tėvo kasmetinių atostogų metu, pasiimant sūnų su savimi, kai sūnus yra paimamas iš gyvenamosios vietos ir tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie būsimą bendravimą su vaiku tėvo atostogų metu prieš savaitę. Vaiko ir tėvo bendravimo, vaikui būnant pas tėvą, tėvo kasmetinių atostogų metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, poreikių patenkinimą ir interesų apsaugą; 2.13) tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiantį vaiko atostogas mokymo įstaigoje. Jei atostogų laikas dubliuojasi, tai su vaiku būna tas iš tėvų, kuriam atostogos paskirtos anksčiau; 2.14) motina įsipareigoja teikti pilnai visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę, mokslo ir visus gyvenimo įvykius tėvui SMS, telekomunikacijos priemonėmis; 2.15) motina įsipareigoja apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti vaiko tėvą per savaitę. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis. Jei vaikas išvyksta į užsienio valstybę, tai tėvai vienas kitą informuoja raštu, pranešant vaiko buvimo vietą; 2.16) tuo atveju, jei vaikas laikinai išvyktų iš savo gyvenamosios vietos Lietuvoje tėvas informuojamas SMS žinute prieš 3 dienas, o jeigu dukra išvyktų į užsienį, turi apie tai informuoti tėvą ne vėliau, kaip prieš savaitę; 2.17) vaiko tėvai privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant raštu (pvz. SMS žinute); 3) Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti man, ieškovei V. F., a.k. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1500 eurų nepilnamečiui sūnui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo 2022 m. vasario 7 d. kreipimosi į teismą dienos, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti man, V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5) teismo sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai; 6) neįteikus atsakovui V. A. procesinių dokumentų nurodytu adresu, prašau paskelbti jo paiešką arba įteikti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu; 7) priteisti iš atsakovo V. A. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir kitas išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu V. A. pradėjo kartu gyventi nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini). Šalys gyveno kartu su atsakovo V. A. tėvais viename gyvenamajame name. Gimus sūnui A. A., atsakovas gera valia pripažino tėvystę sūnaus atžvilgiu. Atsakovas V. A. yra įrašytas A. A. gimimo įraše ir gimimo liudijime tėvu. Nuo 2022 m. vasario 7 d. ieškovė su atsakovu V. A. išsiskyrė ir nuo to laiko ji gyvena su sūnumi A. A. atskirai nuo atsakovo. Gyvena su nepilnamečiu sūnumi A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas ieškovės mamą. Nepilnamečiui sūnui yra skirtas atskiras kambarys, jam sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Sūnus nuolat gyvena su ieškove, jis yra pripratęs prie ieškovės. Sūnumi tinkamai rūpinasi, tenkina visus jo poreikius, atstovauja jo interesus. Sūnui būtina jos priežiūra. Atsakovas neturi galimybės vaiku pasirūpinti tinkamai. Nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atskirai gyvenantis tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. A.. Tam, kad ateityje nekiltų ginčai dėl bendravimo tvarkos, prašo teismo nustatyti bendravimo tvarką atsakovo V. A. ir nepilnamečio sūnaus A. A.. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 400 – 500 eurų. Ieškovei mama L. F. teikia materialinę paramą. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 500 eurų. Tai išlaidos: maistui po 200 eurų, drabužiai, avalynė – 100 eurų, komunaliniai mokesčiai 30 eurų, transporto išlaidos 20 eurų, vitaminai, vaistai 20 eurų, higienos prekės – 30 eurų, lavinimo ir mokymo priemonės ir kitos priemonės 100 eurų (įskaitant mokestį darželiui – lopšeliui), iš viso 500 eurų.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m. vasario 7 d. 1 500,00 eurų. Atsakovas V. A. yra jauno amžiaus, darbingas. Jis neturi jokių sveikatos problemų. Jo turtinė padėtis nėra tokia reikšminga aplinkybė, kad nebūtų priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų ir patenkinti vaiko poreikius pilnai. Nepilnamečio vaiko išlaikymas yra asmeninė tėvų pareiga, kurios kitam asmeniui perkelti neįmanoma (t. 1., el. b. l. 1-6).
Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu kartu gyveno beveik 6 metus jo tėvo namuose, išsiskyrė, kadangi atsakovas nesirūpino šeima, vartojo alkoholį. Kartu su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 400 – 500 Eur. Atsakovas nuo išsiskyrimo vaiku nesirūpina, finansiškai nepadeda. Nors buvo kelis kartus pasiėmęs pas save sūnų, tačiau praėjusios vasaros su sūnumi nesimatė. Nurodo nenorinti, kad vaikas matytųsi su sūnumi, kadangi nepasitiki atsakovu, tačiau supranta, kad turi būti nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Šiuo metu jos sūnui mokami vaiko pinigai ir pašalpa, iš viso 136,22 Eur per mėnesį. Teismo prašo tenkinti ieškinį pilnai.
Šalies argumentai
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. A. iki bus išnagrinėta civilinė byla, nustatant, kad atsakovas su sūnumi A. bendrauju kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienio vakarą ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; darbo dienomis su vaiku bendraujama susitarus dėl konkrečios dienos su ieškove prieš dvi dienas; visomis ryšio priemonėmis su sūnumis bendrauju maksimaliai, atsižvelgdamas į sūnaus poilsio režimą, 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. A. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, t. y. vaiko tėvu V. A.; 3) priteisti iš V. F. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. A. po 150,00 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus A. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiam sūnui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant mane, V. A., kaip nepilnamečio vaiko tėvą ir įstatyminį atstovą; 4) nustatyti V. F. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. A. tvarką: sūnaus motina V. F. turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį 10 val. ir grąžinti sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; švenčių dienomis vaiko motina V. F. su nepilnamečiu sūnumi A. A. bendrauja antrą Velykų dieną, antrą Kalėdų dieną, Motinos dieną nuo 10 val. ryto iki vakaro 18 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą; atsakovas ir ieškovė turi įspėti vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku nurodant priežastis prieš dvi dienas; V. F. praleidžia su sūnumi dvi savaites jos kasmetinių atostogų metu, apie planuojamas atostogas pranešant vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš vieną savaitę; nustatyti, kad vaiko motina bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis vaizdo ryšio priemonėmis maksimaliai, atsižvelgiant į vaiko poilsio režimą; sūnui A. A. augant, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į jo norą, kai sūnus aiškiai sugebės jį išreikšti, vaiko tėvai spręs dėl bendravimo su vaiku tvarkos peržiūrėjimo vaiko mokymosi atostogų, švenčių metu; priteisti iš V. F. valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti V. F. pateikti teismui pažymas apie gaunamas pajamas bei išmokas (t. 1., el. b. l. 53-58).
Atsiliepimas
Ieškovė, susipažinusi su atsakovo priešieškiniu, pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad palaiko savo ieškinio reikalavimus ir prašo teismo juos patenkinti, o atsakovo priešieškinio reikalavimus atmesti. Teismo prašau nustatyti nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamoje vietoje. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neturi galimybės prižiūrėti ir auklėti sūnaus tinkamai. Jis sūnumi nesirūpino iki šiol. Per tą laiką, kai gyvena atskirai, atsakovas sūnui nupirko drabužių, tačiau ir tie buvo per maži. Tai įrodo, kad atsakovas neturi įgūdžių auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką. Jis neturės galimybės tinkamai auginti sūnų. Atsakovas neturi pastovių pajamų, dirba atsitiktinius darbus, todėl jam būtų sunku sūnų auginti. Vaikas turės lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas, mokyklą, o kaip atsakovas tai užtikrins įrodymų nepateikia. Atsakovas gyvena tėvo nuosavybės teise valdomame bute. Pagal Registrų centro duomenis, butas yra areštuotas vykdomoje byloje. Ieškovė nurodo neprieštaraujanti, kad atsakovas bendrautų su sūnumi nustatytu grafiku. Ieškovo atsiliepime nurodo, kad atsakovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka yra siaura, todėl ji siūlo platesnę bendravimo su vaiku tvarką, o būtent: 2.1) tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį 18 val. į motinos gyvenamąją vietą. Jei mėnesio pirmas arba trečias savaitgalis yra sekmadienis, tai tėvas bendrauja nuo to savaitgalio šeštadienį. Vaiko grąžinimo ir pasiėmimo laikas gali būti keičiamas, pranešant motinai prieš 1 val. ar pagal situaciją SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis. Vaiko motina tėvui apie tai, kad negalės vaikas bendrauti su tėvu, vaiko motina tėvui praneša ne vėliau, kaip iki penktadienio vakaro 21 val., nurodant konkrečias priežastis. Tokiu atveju, bendravimo laikas perkeliamas sekantį savaitgalį tėvui ir motinai susitarus; 2.2) per didžiąsias šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: neporiniais metais, t. y. nuo 2023 m. ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas vaikas praleidžia su motina, poriniais metais, t. y. 2022 m., 2024 m. ir t. t. Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 10 val. iki 18 val., o vaiką gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 17 valandos; 2.3) nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis vaizdo ryšio priemonėmis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį laikotarpiu nuo 16 valandos iki 18 valandos, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau, nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba į tą pačią dieną; 2.4) Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui kurio tėvo ar motinos diena yra švenčiama; 2.5) motina įsipareigoja prieš savaitę iki atostogų pranešti tėvui vaiko atostogų laiką, trukmę, pradžią ir pabaigą; 2.6) tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 2.7) nustatyti, kad tik bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu); 2.8) vaiko ligos metu vaikų rūpinasi motina. Vaiko ligos metu bendrauja tėvas su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis ryšio priemonėmis visomis dienomis ligos laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 valandos laikotarpiu, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba tą pačią dieną; 2.9) tėvas bendraudamas su vaiku privalo asmeniškai užtikrinti vaiko saugumą, priežiūrą ir sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina. Tėvas privalo motinai atskleisti informaciją apie vaiko buvimo vietą, bendravimo su vaiku metu. Tėvas privalo sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina; 2.10) tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį motinos gyvenamoje vietoje iš anksto susitaręs; 2.11) jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių nenumatytų priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti raštu kitam vaiko tėvui iš anksto, tačiau ne vėliau nei prieš1 parą, informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei Šalys nesusitaria dėl perkeliamo neišnaudoto laiko, tai laikoma, kad neišnaudotas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią ne šventinį savaitgalį; 2.12) vaikas būna 2 savaites su tėvu tėvo kasmetinių atostogų metu, pasiimant sūnų su savimi, kai sūnus yra paimamas iš gyvenamosios vietos ir tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie būsimą bendravimą su vaiku tėvo atostogų metu prieš savaitę. Vaiko ir tėvo bendravimo, vaikui būnant pas tėvą, tėvo kasmetinių atostogų metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, poreikių patenkinimą ir interesų apsaugą; 2.13) tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiantį vaiko atostogas mokymo įstaigoje. Jei atostogų laikas dubliuojasi, tai su vaiku būna tas iš tėvų, kuriam atostogos paskirtos anksčiau; 2.14) motina įsipareigoja teikti pilnai visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę, mokslo ir visus gyvenimo įvykius tėvui SMS, telekomunikacijos priemonėmis; 2.15) motina įsipareigoja apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti vaiko tėvą per savaitę. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis. Jei vaikas išvyksta į užsienio valstybę, tai tėvai vienas kitą informuoja raštu, pranešant vaiko buvimo vietą; 2.16) tuo atveju, jei vaikas laikinai išvyktų iš savo gyvenamosios vietos Lietuvoje tėvas informuojamas SMS žinute prieš 3 dienas, o jeigu dukra išvyktų į užsienį, turi apie tai informuoti tėvą ne vėliau, kaip prieš savaitę; 2.17) vaiko tėvai privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant raštu (pvz. SMS žinute). Atsiliepime taip pat prašoma nepilnamečiui A. A. iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti ieškovei. Taip pat iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 500 eurų nepilnamečiui sūnui A. A. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 eurų nuo 2022 m. vasario 7 d. kreipimosi į teismą dienos, pavedant išlaikymą uzufrukto teise ieškovei (t. 1., el. b. l. 82-85).
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (t. 2., el. b. l. 14).
Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 2022 m. rugpjūčio 12 d., išvadą Nr. 3SD-5443, kurioje nurodyta, kad Tarnyba siūlo nepilnamečio A. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. F.. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Tarnyba nurodo, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečio A. A. poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tarnybai nepakanka duomenų, kad galėtų įvertinti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimą nepilnamečiui sūnui. Tarnyba, įvertinusi ieškinyje siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaiku užtikrinant jo teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia – užtikrinant vaikų ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat kitas aplinkybes, vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka, leis užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą, neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų (t. 1., el. b. l. 21-26).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo priešieškinį institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad, ištyrus ir įvertinus tėvų aplinkos bei materialines sąlygas nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos su motina yra geresnes, namuose švaru, tvarkinga. Gyvenant su motina vaikas bus tinkamai prižiūrėtas. Motina turi realias galimybes jo dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, t. y. vadovaujantis pirmiau aptartais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišęs, todėl, Tarnybos nuomone, pakeitus jo gyvenamąją vietą, būtų pakenkta vaiko psichologinei būklei ir tai prieštarautų jo interesams. Pastebėta, kad nėra duomenų, jog motina netinkamai rūpintųsi vaiku. Vaikui gyvenant su motina, bus geriau užtikrinama jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida. V. A. savo priešieškinyje prašo priteisti iš V. F. vaiko A. A. išlaikymui po 150 eurų, mokant periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos. Vaikas A. A. visą tą laiką gyveno su savo motina V. F.. Duomenų apie tai, kad vaikui A. A. tėvas V. A. būtų teikęs išlaikymą, nėra. Manytina, kad nėra sąžininga reikalauti išlaikymo už laikotarpį kai vaikas gyveno su savo motina ir buvo jos išlaikomas. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio A. A. gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į aplinkybę, kad vaikas nuolat gyvena su motina, o Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį vaiko atžvilgiu, taip pat į kitas nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, atsižvelgusi į glaudų emocinį ryšį tarp vaiko ir motinos, vertina, kad nepilnamečio A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. F. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaikais ir, prisidengiant vaikų interesais, siekti savo tikslų. Taip pat negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į tėvų bendravimo su vaikais santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaikų atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Palaiko 2022 m. rugpjūčio 12 d., išvadą Nr. 3SD-5443. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba prašo atsakovo V. A. priešieškinį atmesti, priešieškinio reikalavimų netenkinti (t. 1., el. b. l. 86-89).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, jos gyvenamosios vietos sąlygos atitinka vaiko interesus, todėl pritariama, kad vaikas liktų gyventi su mama. Atsižvelgiant į tai, palaiko išvadoje ir atsiliepime nurodytus argumentus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi bylos duomenis atsakovas vaiku nesirūpina, jo nelanko. Vaikas visą laiką gyveno su mama, todėl nėra pagrindo keisti jo gyvenamąją vietą. Taip pat prašo teismo nustatyti ieškinyje nurodytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes atsakovas turėdamas galimybę bendrauti ir matytis su vaiku, šios savo teisės nėra linkęs įgyvendinti. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo, pažymėtina, kad atsakovas turėdamas galimybę pateikti teismui duomenis apie gaunamas pajamas, buvo neaktyvus, nesusidomėjo teisminiu procesu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašoma ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Priešieškinis atmetamas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
Vadovaujantis bylos duomenimis, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A. (t. 1., el. b. l. 8). Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės prašymu, pateikė priešieškinį, kuriame prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad gimus sūnui šalys gyveno kartu atsakovo tėvui priklausančiuose namuose, tačiau šalims 2022 m. vasario 7 d. išsiskyrus, jų nepilnametis vaikas liko gyventi kartu su ieškove. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodė, pagrįstai manantis, kad sūnaus A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nes, ieškovės aplinkoje augti sūnui šiuo metu nėra gerai, kai pati ieškovė nuolat keičia gyvenamąsias vietas ir partnerius.
Teismas, vertindamas bylos šalių pateiktus duomenis, sietinus su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, pažymi, kad nepilnametis šalių vaikas nuo pat gimimo gyveno kartu su ieškove, atsakovas nors ir pateikdamas priešieškinį nurodė, kad sūnui geriau gyventi su juo vaikui pažįstamoje aplinkoje, tačiau po priešieškinio pateikimo byla nebesidomėjo, į teismo posėdžius neatvykdavo, nepranešdavo apie neatvykimo priežastis, kas rodo atsakovo atsainumą ir nepatikimumą. Iš teisme gauto atsakovą atstovavusios atstovės advokatės Dalios Dudėnienės pranešimo nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T- 03191 antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui V. A. nutrauktas, kadangi jis nebesusisiekė su atstove, nerodė suinteresuotumo tolimesne bylos baigtimi. Be to, kaip nustatyta iš Tarnybos išvados, siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugpjūčio 8 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas reg. Nr. 3ŠTA-171). Buvo nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku A. A. gyvena jos motinos L. F. nuomojamame bute. Butas daugiabučiame name su visais patogumais. Buto plotas apie 50 kv. m. Vaikas su motina turi atskirą kambarį, kuriame yra visi vaikui reikalingi daiktai ir baldai, žaislai. Vaikui sudarytos sąlygos vaiko poreikių tenkinimui. Taip pat buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugpjūčio 8 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas reg. Nr. 3ŠTA-172). Buvo nustatyta, kad atsakovas gyvena trijų kambarių, jo tėvui A. A. priklausančiame bute, kurio plotas apie 69 kvadratiniai metrai. Bute yra daliniai patogumai, įrengtas individualus šildymas, karštas vanduo ruošiamas kūrenant kietojo kuro katilą. Šaltas vanduo tiekiamas iš miesto tinklų, nuotekos šalinamos į miesto tinklus. Kambaryje buvusi vaiko lovytė, išsikrausčius V. F., buvo išmesta. Nėra vaikui skirtos poilsio, laisvalaikio ir žaidimų zona. Sąlygos vaiko poreikių tenkinimui šiuo metu nesudarytos. Bute labai trūksta švaros ir tvarkos, reikalingas remontas. V. A. dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo nesutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. F. ir mano, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta ir su juo. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio vaiko A. A. gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į glaudų emocinį ryšį tarp motinos ir sūnaus, išklausiusi ieškovės ir atsakovo nuomonę, vertina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. F. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų (t. 1., el. b. l. 21-26, 29-31, 32-34). Kartu iš Tarnybos pateikto atsiliepimo nustatyta, kad ištyrus ir įvertinus tėvų aplinkos bei materialines sąlygas nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos su motina yra geresnes, namuose švaru, tvarkinga. Gyvenant su motina vaikas bus tinkamai prižiūrėtas. Motina turi realias galimybes jo dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, t. y. vadovaujantis pirmiau aptartais kriterijais, kurie reikšmingi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišęs, todėl, Tarnybos nuomone, pakeitus jo gyvenamąją vietą, būtų pakenkta vaiko psichologinei būklei ir tai prieštarautų jo interesams. Pastebėta, kad nėra duomenų, jog motina netinkamai rūpintųsi vaiku. Vaikui gyvenant su motina, bus geriau užtikrinama jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida (t. 1., el. b. l. 86-89). Minėtas aplinkybės patvirtina ir 2023 m. sausio 10 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1ŠTA-18 ir 2023 m. sausio 10 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1VAIK-12 (t. 1., el. b. l. 157-159, 160-161).
Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnamečio sūnaus motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, jog vaikas nuo gimimo visą laiką, nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri sūnumi rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos, nes yra susiformavęs pastovus emocinis ryšys, į tai, kad atsakovas nededa pakankamai nuolatinių pastangų užtikrinti nepertraukiamą bendravimą su sūnumi, nepilnamečio A. A. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove (CPK 178 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam – geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.).
Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo patvirtinti jų pateiktas ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkas. Ieškovė prašo patvirtinti tokią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi: 1) tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį 18 val. į motinos gyvenamąją vietą. Jei mėnesio pirmas arba trečias savaitgalis yra sekmadienis, tai tėvas bendrauja nuo to savaitgalio šeštadienį. Vaiko grąžinimo ir pasiėmimo laikas gali būti keičiamas, pranešant motinai prieš 1 val. ar pagal situaciją SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis. Vaiko motina tėvui apie tai, kad negalės vaikas bendrauti su tėvu, vaiko motina tėvui praneša ne vėliau, kaip iki penktadienio vakaro 21 val., nurodant konkrečias priežastis. Tokiu atveju, bendravimo laikas perkeliamas sekantį savaitgalį tėvui ir motinai susitarus; 2) per didžiąsias šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv.Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: neporiniais metais, t. y. nuo 2023 m. ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas vaikas praleidžia su motina, poriniais metais, t. y. 2022 m., 2024 m. ir t. t. Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 10 val. iki 18 valandos, o vaiką gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 17 valandos; 3) nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis vaizdo ryšio priemonėmis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį laikotarpiu nuo 16 valandos iki 18 valandos, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau, nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba į tą pačią dieną; 4) motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui kurio tėvo ar motinos diena yra švenčiama; 5) motina įsipareigoja prieš savaitę iki atostogų pranešti tėvui vaiko atostogų laiką, trukmę, pradžią ir pabaigą; 6) tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų; 7) nustatyti, kad tik bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu); 8) vaiko ligos metu vaikų rūpinasi motina. Vaiko ligos metu bendrauja tėvas su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis ryšio priemonėmis visomis dienomis ligos laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val. laikotarpiu, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba tą pačią dieną; 9) tėvas bendraudamas su vaiku privalo asmeniškai užtikrinti vaiko saugumą, priežiūrą ir sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina. Tėvas privalo motinai atskleisti informaciją apie vaiko buvimo vietą, bendravimo su vaiku metu. Tėvas privalo sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina; 10) tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį motinos gyvenamoje vietoje iš anksto susitaręs; 11) jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių nenumatytų priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti raštu kitam vaiko tėvui iš anksto, tačiau ne vėliau nei prieš1 parą, informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei Šalys nesusitaria dėl perkeliamo neišnaudoto laiko, tai laikoma, kad neišnaudotas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią ne šventinį savaitgalį; 12) vaikas būna 2 savaites su tėvu tėvo kasmetinių atostogų metu, pasiimant sūnų su savimi, kai sūnus yra paimamas iš gyvenamosios vietos ir tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie būsimą bendravimą su vaiku tėvo atostogų metu prieš savaitę. Vaiko ir tėvo bendravimo, vaikui būnant pas tėvą, tėvo kasmetinių atostogų metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, poreikių patenkinimą ir interesų apsaugą; 13) tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiantį vaiko atostogas mokymo įstaigoje. Jei atostogų laikas dubliuojasi, tai su vaiku būna tas iš tėvų, kuriam atostogos paskirtos anksčiau; 14) motina įsipareigoja teikti pilnai visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę, mokslo ir visus gyvenimo įvykius tėvui SMS, telekomunikacijos priemonėmis; 15) motina įsipareigoja apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti vaiko tėvą per savaitę. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis. Jei vaikas išvyksta į užsienio valstybę, tai tėvai vienas kitą informuoja raštu, pranešant vaiko buvimo vietą; 16) tuo atveju, jei vaikas laikinai išvyktų iš savo gyvenamosios vietos Lietuvoje tėvas informuojamas SMS žinute prieš 3 dienas, o jeigu dukra išvyktų į užsienį, turi apie tai informuoti tėvą ne vėliau, kaip prieš savaitę; 17) vaiko tėvai privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant raštu (pvz. SMS žinute). Atsakovas prašė patvirtinti tokią ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką: 1) sūnaus motina V. F. turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį 10 val. ir grąžinti sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) švenčių dienomis vaiko motina V. F. su nepilnamečiu sūnumi A. bendrauja antrą Velykų dieną, antrą Kalėdų dieną, Motinos dieną nuo 10 val. ryto iki vakaro 18 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą; 3) atsakovas ir ieškovė turi įspėti vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku nurodant priežastis prieš dvi dienas; 4) V. F. praleidžia su sūnumi dvi savaites jos kasmetinių atostogų metu, apie planuojamas atostogas pranešant vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš vieną savaitę; 5) nustatyti, kad vaiko motina bendrauja su vaikų telefonu ar kitomis vaizdo ryšio priemonėmis maksimaliai, atsižvelgiant į vaiko poilsio režimą; 6) sūnui A. A. augant, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į jo norą, kai sūnus aiškiai sugebės jį išreikšti, vaiko tėvai spręs dėl bendravimo su vaiku tvarkos peržiūrėjimo vaiko mokymosi atostogų, švenčių metu.
Šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus: siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, teismas gali savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (prašymo) dalyku ir pagrindu, gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.65 straipsnis, CPK 376 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikas yra mažametis, pagal Tarnybos išvadą, įvertinus ieškovės pateiktą atsakovo ir jų mažamečio sūnaus bendravimo tvarką, ją numatė apibrėžtą ir pakankamai aiškią. Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaiko poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tenkintina. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, jog nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečio vaiko interesus, nes sudarys prielaidas neprasti ryšio su tėčiu, užtikrins jam būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaiku.
Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi vertinti vaiko teises ir interesus, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti vaiko išlaikymui sumas, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, įvertindamas ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašomo išlaikymo sumą ieškinyje grindė nurodydama, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 500,00 Eur, o būtent: maistui – 200,00 Eur, drabužiams, avalynei – 100,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 30,00 Eur, išlaidoms, sietinoms su transportu – 20,00 Eur, vitaminams, vaistams – 20,00 Eur, higienos prekėms – 30,00 Eur, lavinimui ir mokymo priemonėms – 100,00 Eur. Atsakovas pateikdamas priešieškinį, prašė teismo iš ieškovės vaiko išlaikymui priteisti po 150,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nurodydamas, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia 300,00 Eur – 350,00 Eur: maistui – apie 130,00 Eur – 150,00 Eur, rūbams, avalynei – apie 50,00 Eur, asmeninės higienos priemonėms – apie 5,00 Eur – 10,00 Eur, vitaminams, papildams, vaistams – apie 20,00 Eur, vaiko lavinimo priemonėms – apie 30,00 Eur. Kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių įrodinėti nereikia.
Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui ir auginimui per reikalinga skirti apie 500,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas, nors ir pateikė teismui priešieškinį, nurodydamas, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 300,00 Eur – 350,00 Eur, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, teismo neinformavo apie nedalyvavimo priežastis, todėl nėra galimybės įvertinti atsakovo nurodyto reikalavimo pagrįstumo.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
Šiuo metu valstybės išmokos vaikui sudaro 136,22 Eur. Atėmus šią sumą, abiejų šalių vaikui teiktino išlaikymo dydis siektų apie 500 Eur per mėnesį (vaiko poreikių užtikrinimui suapvalinus į didesnę pusę).
CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad, ieškovė šiuo metu sukūrusi naują šeimą, augina kūdikį, gauna vaiko priežiūros išmoką 162,00 Eur per mėnesį, vaiko pinigus 127,00 Eur per mėnesį, socialinę pašalpą 150,00 Eur, iš viso jos mėnesinės pajamos yra apie 439,00 Eur per mėnesį (t. 1., el. b. l. 157-159). Finansiškai padeda ir ieškovės tėvai, kiti giminaičiai. Duomenų apie ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą byloje nėra,
Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, juridinius asmenis, jų akcijas, nario ar dalininko teises byloje nėra. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovas pateikdamas priešieškinį nurodė, kad dabartiniu metu dirba pagalbinius darbus, moka atlikti statybos darbus, gyvena kaimiškoje vietovėje, automobilio nevairuoja, todėl yra problema dirbti miesto įmonėse. Nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, neturi automobilio. Nurodo, kad laikinai, finansiškai jam padeda sesuo, tėvas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia, su vaiku nebendrauja. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių registruoto jo vardu. Nurodo, kad materialiai padeda šeimos nariai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Duomenų, jog atsakovas išlaikytų bei rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, įrodymų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi būtų apribotos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, tačiau šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nė kiek neprisideda prie savo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi juo, visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie sūnaus A. A. išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad esant tokiai situacijai, kai nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik vienas iš tėvų, o kitas yra visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų, teisingas ir protingas išlaikymo santykis yra atitinkamai ieškovei 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 45 p.). Įvertinus ieškovės gaunamas išmokas, 2/3 dalys reikalingo šalių nepilnamečiam sūnui A. A. išlaikymo sumos būtų suapvalinus į didesnę pusę – 250,00 eurų per mėnesį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko A. A. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 25 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas 250,00 Eur dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys informuojamos, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 7 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. liepos 25 d.).
Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš vaiko tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už nurodytą laikotarpį neprieštarauja teisiniam reglamentavimui.
Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad išsiskyrus su atsakovu 2022 m. vasario 7 d. ir pradėjus gyventi skyrium, atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovė viena turėjo išlaikyti ir visapusiškai rūpintis sūnumi, mokėti mokesčius, nuolatinė ir kasdienė vaiko priežiūra, išlaikymas teko tik ieškovei.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Ieškinyje ieškovė teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu reikėjo tenkinti būtinuosius sūnaus poreikius, juos išvardino, tačiau kiekvieno jų tenkinimui skirtinų sumų nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui buvo reikalinga nurodyta suma, todėl priteisiama iš atsakovo vaikui 1 500,00 Eur neteikto išlaikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-1102-5644 ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-03191 atsakovas taip pat 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 18 d. pažyma Nr. APD-2023-010262 už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui V. A. yra susidariusios 316,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (t. 1., el. b. l. 164-165). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 21 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-2763 už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei V. F. yra susidariusios 430,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (t. 2., el. b. l. 10-11).
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų (t. 1., el. b. l. 45-46). Nors valstybė teikdama ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 430,00 Eur išlaidas, taip pat teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, tačiau net ir ta aplinkybė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T- 03191 antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui V. A. nutrauktas, nepaneigia atsakovo sunkios materialinės padėties, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą ar jį apsunkinęs. Išdėstyto pagrindu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji atsakovo V. A. ir sūnaus A. A. bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas iki bus išnagrinėta civilinė byla bendrauja su vaiku: kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienio vakarą ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; darbo dienomis su vaiku bendrauja susitarus dėl konkrečios dienos su ieškove prieš dvi dienas; visomis ryšio priemonėmis su sūnumi bendrauja maksimaliai, atsižvelgdamas į sūnaus poilsio rėžimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.
CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė šioje byloje yra mažamečio vaiko A. A. atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo mažamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje.
Nustatyti atskirai gyvenančio tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), taip:
1.Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį šeštadienį 10 val. ir grąžinti jį motinai sekmadienį 18 val. į motinos gyvenamąją vietą. Jei mėnesio pirmas arba trečias savaitgalis yra sekmadienis, tai tėvas bendrauja nuo to savaitgalio šeštadienį. Vaiko grąžinimo ir pasiėmimo laikas gali būti keičiamas, pranešant motinai prieš 1 val. ar pagal situaciją SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis. Vaiko motina tėvui apie tai, kad negalės vaikas bendrauti su tėvu, vaiko motina tėvui praneša ne vėliau, kaip iki penktadienio vakaro 21 val., nurodant konkrečias priežastis. Tokiu atveju, bendravimo laikas perkeliamas sekantį savaitgalį tėvui ir motinai susitarus;
2. Per didžiąsias šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: neporiniais metais, t. y. nuo 2023 m. ir t. t., Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas vaikas praleidžia su motina, poriniais metais, t. y. 2022 m., 2024 m. ir t.t. Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas Šv. Kūčias bei Kalėdas, Naujuosius metus vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 10 val. iki 18 valandos, o vaiką gražins motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 17 valandos;
3. Nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis vaizdo ryšio priemonėmis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį laikotarpiu nuo 16 valandos iki 18 valandos, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau, nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba į tą pačią dieną;
4. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui kurio tėvo ar motinos diena yra švenčiama;
5. Motina įsipareigoja prieš savaitę iki atostogų pranešti tėvui vaiko atostogų laiką, trukmę, pradžią ir pabaigą;
6. Tėvas bendrauja su vaiku pusę vaiko atostogų. Jei šalys nesusitaria dėl bendravimo laiko per vaiko atostogas, tai tėvui priklauso pirmoji pusė vaiko atostogų;
7. Nustatyti, kad tik bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu);
8. Vaiko ligos metu vaikų rūpinasi motina. Vaiko ligos metu bendrauja tėvas su vaiku telefonu arba internetu ir kitomis ryšio priemonėmis visomis dienomis ligos laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 valandos laikotarpiu, tačiau vieno pokalbio metu ne ilgiau nei iki 1 valandos; pokalbių skaičius neribojamas šiomis valandomis. Jeigu vaikas negali kalbėti šiomis valandomis, vaiko pokalbiai perkeliami į sekančią dieną arba tą pačią dieną;
9. Tėvas bendraudamas su vaiku privalo asmeniškai užtikrinti vaiko saugumą,priežiūrą ir sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina. Tėvas privalo motinai atskleisti informaciją apie vaiko buvimo vietą, bendravimo su vaiku metu. Tėvas privalo sudaryti galimybes vaikui susisiekti su motina;
10. Tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį motinos gyvenamoje vietoje iš anksto susitaręs;
11. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių nenumatytų priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti raštu kitam vaiko tėvui iš anksto, tačiau ne vėliau nei prieš 1 parą, informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei Šalys nesusitaria dėl perkeliamo neišnaudoto laiko, tai laikoma, kad neišnaudotas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią ne šventinį savaitgalį;
12. Vaikas būna 2 savaites su tėvu tėvo kasmetinių atostogų metu, pasiimant sūnų su savimi, kai sūnus yra paimamas iš gyvenamosios vietos ir tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie būsimą bendravimą su vaiku tėvo atostogų metu prieš savaitę. Vaiko ir tėvo bendravimo, vaikui būnant pas tėvą, tėvo kasmetinių atostogų metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, poreikių patenkinimą ir interesų apsaugą;
13. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiantį vaiko atostogas mokymo įstaigoje. Jei atostogų laikas dubliuojasi, tai su vaiku būna tas iš tėvų, kuriam atostogos paskirtos anksčiau;
14. Motina įsipareigoja teikti pilnai visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę, mokslo ir visus gyvenimo įvykius tėvui SMS, telekomunikacijos priemonėmis;
15. Motina įsipareigoja apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti vaiko tėvą per savaitę. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą, nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis. Jei vaikas išvyksta į užsienio valstybę, tai tėvai vienas kitą informuoja raštu, pranešant vaiko buvimo vietą.
16. Tuo atveju, jei vaikas laikinai išvyktų iš savo gyvenamosios vietos Lietuvoje tėvas informuojamas SMS žinute prieš 3 dienas, o jeigu dukra išvyktų į užsienį, turi apie tai informuoti tėvą ne vėliau, kaip prieš savaitę.
17. Vaiko tėvai privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant raštu (pvz. SMS žinute).
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 25 d.), išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant išlaikymą tvarkyti man, ieškovei V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) nepilnamečiui sūnui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) eurų nuo 2022 m. vasario 7 d. kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 25 d.), pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.