Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-440-892/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-03
Bylos Nr.: e2-440-892/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-38952-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: M. K.
Advokatai: Vilius Martišius, Gintarė Raišutienė

Kategorijos

2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės

Civilinė byla Nr. e2-440-892/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38952-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.2.; 2.3.4.4.3.;3.2.6. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovei D. G. – K.

ieškovės atstovei advokatei Gintarei Raišutienei

atsakovui M. K.

atsakovo atstovui advokatui Viliui Martišiui

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. – K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Patikslinusi ieškinio reikalavimus (2021 m. gruodžio 22 d. pateiktas procesinis dokumentas DOK – 78448) ieškovė prašė: 1) nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė yra įvykdžiusi dukters J. K. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimą už dukters J. K. išlaikymą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu 16 524,80 Eur sumoje; 2) priteisti iš atsakovo 5 618,63 Eur sumą, kurią atsakovas iš ieškovės gavo santuokos nutraukimo sutarties pagrindu dukters J. K. išlaikymui ir išleido savo reikmėms bei nepagrįstai praturtėjo nesuteikęs išlaikymo nepilnametei dukrai J. K. iki jos pilnametystės; 3) pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-4437-391/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą bei nustatyti išlaikymo priteisimo momentą 2016 m. gruodžio 30 d. ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. K. naudai po 800 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, t. y. 2024 m. lapkričio 17 d. vienkartine pinigų suma, tai yra 72 415,60 Eur; 4) teismui netenkinus prašymo priteisti išlaikymą vienkartine pinigų suma, pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-4437-391/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą bei nustatyti išlaikymo priteisimo momentą 2016 m. gruodžio 30 d. ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. K. naudai po 800 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, t.y. 2024 m. lapkričio 17 d. periodinėmis išmokomis. Nustatyti, kad išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą uzufrukto teise valdo vaiko motina D. G. - K. Išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaikų tvarką: 5.1) įpareigoti atsakovą susitikti su sūnumi vaiko gimtadienio dieną (lapkričio 17 d.) ir praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute; 5.2) įpareigoti atsakovą susitikti su sūnumi vaiko vardadienio dieną (liepos 4 d.) ir praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute; 5.3) įpareigoti atsakovą susitikti su sūnumi šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir šv. Velykų proga ir praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute; 5.4) įpareigoti atsakovą susitikti su sūnumi Tėvo dienos proga ir praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute; 5.5) įpareigoti atsakovą susitikti su sūnumi atsakovo gimtadienio (rugpjūčio 9 d.) proga bei praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute; 5.6) įpareigoti atsakovą dalyvauti sūnaus mokyklos ir/ar muzikos mokyklos bei kitos popamokinės veiklos organizuojamuose renginiuose, koncertuose, šventėse, apdovanojimuose, kurių dalyvis yra sūnus; 5.7) įpareigoti atsakovą dalyvauti sūnaus mokykloje organizuojamuose tėvų susirinkimuose; 6) steigti atsakovo turtui - butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį įkeitimą (hipoteką) patenkintai ieškinio sumai; 7) teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, terminą atnaujinti kaip praleistą dėl aukščiau nurodytų svarbių priežasčių; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 9) sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu ieškovė įsivaikino atsakovo dukterį iš pirmos santuokos J. K., santuokoje šalims gimė sūnus T. K., kuris šiuo metu yra nepilnametis. 2013 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti nepilnamečių vaikų J. K. bei T. K. išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, o taip pat bendravimo su vaikais tvarka. Šalys susitarė lygiomis teisėmis dalyvauti vaikų auklėjime, įsipareigojo dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis (sutarties 1.3 punktas); šalys susitarė ir įsipareigojo netrukdyti viena kitai ir vaikų artimiesiems matytis ir bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime (CK 3.170 str.) (sutarties 1.4 punktas). Sutarties 3 punktas numatė, kad tėvų bendravimas su vaikais vyks bendru šalių sutarimu; šalys įsipareigojo užtikrinti vaikams jų amžių atitinkantį laisvalaikį. Pagal sutartį J. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, ieškovė įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai J. K. po 400 Lt per mėnesį iki J. K. sulauks pilnametystės. Šalys susitarė, kad išlaikymo suma apskaičiuota iki dukters pilnametystės yra 24 000 Lt. Po santuokos nutraukimo, ieškovė ir atsakovas kurį laiką ir toliau gyveno tame pačiame būste (šeimos name adresu (duomenys neskelbtini)), bet vedė atskirą ūkį, kartu rūpinosi ir prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, dalyvavo jų auklėjime. Po santuokos nutraukimo praėjus metams, t.y. 2014 m. sausį, atsakovas išvyko gyventi į kitą miestą, pradėjo kurti ten naują šeimą ir nepilnametę dukrą J. K. vienašališku sprendimu paliko gyventi su ieškove, vaikais nebesirūpino, juos aplankydavo epizodiškai, išlaikymo neteikė. Atsakovui vienašališkai nustojus vykdyti sutartį, ieškovė viena rūpinosi abiejų vaikų priežiūra, išlaikymu, auklėjimu, ugdymu, siekė užtikrinti jų poreikių tenkinimą, viena vykdė visas abiem tėvams tenkančias pareigas vaikams, tenkino tiek būtinuosius, tiek ir specialiuosius vaikų poreikius. 2016 m. gruodžio 30 d. J. K. sulaukė pilnametystės. 2017 m. birželio 30 d. J. K. baigė vidurinę mokyklą ir išvyko gyventi į užsienį. T. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Sutarties 2.1. punktu nustatyta, jog atsakovas įsipareigoja mokėti išlaikymą sūnui T. K. po 400 Lt per mėnesį iki T. K. sulauks pilnametystės. Šalys susitarė, kad išlaikymo suma apskaičiuota iki sūnaus pilnametystės yra 64 000 Lt. Sutarties 2.3. punktas numatė, jog išlaikymo sumos nepilnamečiams vaikams yra dengiamos tarpusavyje (64 000 Lt - 24 000 Lt), o likusi suma (40 000 Lt) skirta sūnaus išlaikymui yra atsakovo mokėtina ieškovei iš atsakovo gautinos kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį pagal sutarties 5.1.12 punktą. Sutarties 5.1.12 punktas numato, jog ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti 24 000 Lt išlaikymo sumą, skirtą dukters J. K. išlaikymui bei kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio dalintino turto dalį pagal sutartį, todėl bendroje sumoje ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 115 000 Lt kompensaciją. Sutartyje numatyta, jog iš šios kompensacijos 40 000 Lt yra įskaitomi pagal sutarties 2.3 punktą. Taigi, patvirtinus santuokos nutraukimo sutartį ieškovė liko skolinga atsakovui už jai atitekusią didesnę dalį namo (duomenys neskelbtini), kuris santuokoje buvo padalintas tarp šalių, ir atlikus 40 000 Lt įskaitymą (dėl išlaikymo) nurodytą sumą ieškovė įsipareigojo padengti per 1,5 metų. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį piniginių reikalavimų dalyje, visiškai įvykdė, t.y. išmokėjo atsakovui visą sutartą sumą, ir toliau vykdo sutartį nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Tuo tarpu, atsakovas pažeidė sutartį jau po metų, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d., nuo kada nustojo rūpintis vaikais, kai, kaip nurodyta, išvyko gyventi į kitą miestą, pradėjo kurti ten naują šeimą ir nepilnametę dukrą J. K. vienašališku sprendimu paliko gyventi su ieškove, vaikais nebesirūpino, juos aplankydavo epizodiškai, išlaikymo neteikė. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir geranoriškai abipusiu susitarimu nepavykus susitarti su atsakovu nei dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nei dėl įsiskolinimo kompensavimo, ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir kitų susijusių klausimų. Atsakovas, gavęs ieškinį, visiškai atsiribojo nuo nepilnamečio vaiko ir juo visiškai nesidomi ir nesirūpina, netgi nebendrauja (jau beveik dvejus metus), visiškai nedalyvauja vaiko priežiūroje, ugdyme ir auklėjime, neskambina, nesusitinka, nesveikina švenčių progomis. Išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikia tik teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir antstolio pagalba. 2021 m. rugsėjo mėn. nepilnametis sūnus Teodoras pakeitė ugdymo įstaigą iš Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus į Vilniaus privačią gimnaziją. Atsakovui nesidomint sūnaus gyvenimu, ieškovė siuntė atsakovui elektroninį laišką, norėdama aptarti pasikeitimą, tačiau atsakovas laišką ignoravo. Anksčiau tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas, kaip ir su vyresne dukterimi buvo nereguliarus ir iš esmės jį inicijuodavo vaikas, tačiau nuo to momento, kai atsakovui buvo įteiktas ieškinys iki dabar su vaiku tėvas susitiko vos du kartus vaiko iniciatyva 2020 m. sausio mėn. pradžioje, šiam aplankius atsakovą po būrelio. Kaip nurodė vaikas ieškovei, apsilankymo metu atsakovas vaikui priekaištavo dėl to, kad ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo į teismą, rodė jam procesinius dokumentus, juos skaitė sūnui, rodė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ją komentuodamas. Vaikas grįžęs namo labai išgyveno, pasakojo kaip blogai jautėsi, pyko, užsisklendė savyje ir nuo to laiko tėvas su sūnumi visiškai nebendrauja, tėvo ir sūnaus bendravimas nutrūko. Atsakovas nuo to laiko nei karto nepakvietė vaiko susitikti, nei karto nepaskambino vaikui, nesidomėjo jo mokslo pasiekimais, sveikata, laisvalaikiu, nei baziniais, nei emociniais ar kitais poreikiais (nei įprastomis sąlygomis, nei karantinų metu, nei vaikui netekus artimo žmogaus (kartu gyvenusio senelio)), nekviečia susitikti nei darbo, ne poilsio ar švenčių dienomis, nei atostogų metu, nepakvietė susitikti nei Kalėdų, nei Velykų, nei Naujųjų metų, nei Vaikų gynimo, nei Tėvo dienos progomis, net nepasveikino vaiko vardadienio, gimtadienio (14-tojo, 15-tojo) progomis ir kt. Kadangi ieškovė neprieštarauja tėvo bendravimui su vaiku (ginčo dėl dažnesnio bendravimo nebūtų) bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numatyta ne tik tėvų teisė bendrauti, domėtis vaiku, bet ir pareiga, ieškovė prašo įpareigoti atsakovą bent minimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodyta tvarka.

3. Dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. pakeitimo ir išlaidymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo praėjo beveik 9 metai ir per tą laikotarpį iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, jog po santuokos nutraukimo praėjus metams, t.y. 2014 m. sausį, atsakovas išvyko gyventi į kitą miestą, pradėjo kurti ten naują šeimą ir nepilnametę dukrą J. K. paliko gyventi vieną, todėl dukters globą perėmė ieškovė. Duktė su ieškove gyveno iki vidurinės mokyklos baigimo, t.y. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., todėl šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo sudengimo faktiškai tapo negaliojantis, nes abiejų vaikų gyvenamoji vieta faktiškai buvo su ieškove. Atitinkamai atsakovas, gyvendamas atskirai, turėjo mokėti išlaikymą abiejų vaikų atžvilgiu, tačiau išlaikymo niekada nei vienam vaikui nemokėjo. J. K. išlaikymui atsakovas skyrė tik epizodines sumas; o taip pat, šalys atskiru susitarimu susitarė, kad atsakovas išnuomos kambarį ieškovės darbinei veiklai jam nuosavybės teise priklausančio namo dalyje ir mokėtinų nuompinigių suma bus dalinai dengiami J. K. išlaikymo poreikiai. Atsakovas pažeidė įstatyminę abipusę tėvų pareigą rūpintis vaikais, juos prižiūrėti ir auklėti. Pažymėtina, kad atsakovas beveik dvejus metus, t.y. nuo 2015 liepos mėn. iki 2017 kovo mėn., faktiškai visiškai nebendravo ir nebendradarbiavo nei su ieškove jokiais vaikų priežiūros, auklėjimo, bendravimo, vaikų išlaikymo, o taip pat ir bendro turto išlaikymo (sutarties 5.1.13, 5.1.14 p.) klausimais, vaikus lankė tik kas keletą mėnesių, t.y. iš esmės beveik nebendravo su nepilnamečiais vaikais bei jais nesirūpino. Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės išaugusiais nepilnamečio sūnaus poreikiais, nuolat augančiu pragyvenimo lygiu, augančiomis bazinėmis pagrindinių ir kitų produktų kainomis bei iš esmės pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi bei pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi. Nepilnametis sūnus T. K. šiuo metu jau yra sulaukęs 15 metų ir jo poreikiai dėl amžiaus ir specialių poreikių yra iš esmės pakitę. Sūnus nuo pat pirmos klasės lanko privačią mokyklą (iki 2021 m. rugsėjo 1 d. lankė Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų, o šiuo metu lanko Vilniaus privačią gimnazija, mokslas mokamas), yra gabus muzikai (mokosi muzikos mokykloje, groja klarnetu ir pianinu), kalboms, nuolat lanko įvairias papildomas užklasines veiklas (sporto užsiėmimus (futbolas, badmintonas, kt.), jaunųjų technikų, automodeliavimo, vėliau keramikos būrelį, papildomas pamokas Digi klasėje, kt.), keičiasi vaiko laisvalaikis (daugiau laiko praleidžia su draugais, lanko šuns dresūros kursus, dažnai vyksta į žvejybą į skirtingas Lietuvos vietoves, kt.), išaugo vaiko baziniai poreikiai maistui, aprangai, higienai, kt. Visa tai lėmė, kad išlaidos, patiriamos vaiko ugdymui, lavinimui bei tobulėjimui, o taip pat būtiniesiems poreikiams bei laisvalaikiui išaugo, lyginant su išlaidomis santuokos nutraukimo metu. Būtiniems vaikų poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos pagal teismų praktiką yra siejamos su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris nuo išlaikymo nustatymo momento reikšmingai pasikeitė ir toliau kinta. Atsakovo turtinė padėtis yra itin gera. Atsakovas leidžia sau oficialiai nedirbti, nes turi kitų neoficialių pajamų šaltinių. Atsakovo gaunamos pajamos leidžia atsakovui su šeima daug keliauti po tolimas užsienio šalis (Japonija, Ispanija, Rusija, Čečėnija ir kt.), įsigyti brangius buities daiktus, kompiuterinę, garso, vaizdo ir kitą įrangą. Atsakovo reikšmingas pajamas, gaunamas iš užsienio bankų liudija ir vaikai, kurie pasakodavo, kad atsakovas jų akivaizdoje išsigrynindavo pinigines lėšas didelėmis sumomis bankomatuose iš užsienio banko kortelių/naudodamasis elektroninėmis mokėjimo sistemomis: Webmoney, Skrill, American express, Paysafecard, FxPro, Neteller, Payoneer bei kitų, o taip pat atsiskaitydavo užsienyje išduotomis banko kortelėmis. Atsakovas ne kartą teiravosi ieškovės ar jam į pašto dėžutę registruotu adresu ((duomenys neskelbtini)) nėra atsiųstos užsienyje išduotos banko kortelės. Atsakovas yra keleto internetinių svetainių įkūrėjas ir bendrasavininkis bei yra https://www.roboforex.com/lt/about/company/contacts/ filialo Lietuvoje vadovas, o taip pat bendradarbiauja su kitomis kompanijomis, teikiančiomis brokerio funkcijas forex prekybos rinkoje (Roboforex, Alpari, kt.). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neneigia, kad jis gauna papildomas pajamas iš komisinės partnerystės su įmone Roboforex, nurodo, kad iš brokerio Roboforex atsakovas gavo 5 546,59 dolerius partnerystės išmokų, o iš brokerio Alpari 1 292,42 dolerius partnerystės išmokų, tačiau neatskleidžia tikrojo šių ar kitų pajamų dydžio. Minimali mėnesinė alga nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. bus 730 Eur, tuo tarpu nepilnamečiui T. K. sulygtas išlaikymas iš atsakovo pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaro tik 115,85 Eur (400 Lt). Nuo 2013 m., kaip minėta, ne tik padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai, kadangi jis auga, pradėjo lankyti mokyklą, papildomo ugdymo užsiėmimus, išaugo fiziologiniai poreikiai, atsirado didesnės maisto, aprangos išlaidos, papildomos higienos, sveikatos užtikrinimo priemonės, bet ir apskritai pakito gyvenimo lygio indeksas, ką rodo ir nuolat auganti minimali mėnesinė alga. Nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 1 600 Eur suma per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio T. K. poreikiai yra išaugę dėl objektyvių aplinkybių, taip pat ir į tai, jog ieškovo ir atsakovės sulygta suma nepilnamečio vaiko išlaikymui šiandieninėmis rinkos sąlygomis nesiekia minimalios mėnesinės algos ir nustatytas išlaikymo dydis negali patenkinti būtinų vaiko poreikių, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečio T. K. naudai padidintą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo - 800 Eur per mėnesį išlaikymo sumą. Ieškovė teigė, kad, kaip matyti iš į bylą išreikalautų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų apie ieškovės ir atsakovo darbines pajamas, ieškovės pastovios pajamos santuokos nutraukimo metu buvo ženkliai didesnės, nei reiškiant ieškinį, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu atsakovas santuokos nutraukimo metu neturėjo jokių pastovių pajamų bei turėjo įsipareigojimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą iki pilnametystės, kurios išlaikymo vėliau nevykdė. Atsakovas santuokos nutraukimo sutartimi iš ieškovės gavo kompensaciją už tą patį vėliau mainų sutartimi jai perleistą namą, todėl realiai atsakovui ieškovė už jai perleistą santuokoje įgytą turtą sumokėjo papildomai 115 000 Litų (33 306, 30 Eur), taigi, atsakovas po santuokos nutraukimo įgijo 16 5000 Eur + 33 306,30 Eur=198,306,30 Eur vertės turtą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) yra įsteigęs ofšorinę įmonę (duomenys neskelbtini), kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra ir tikėtina gauna iš jos veiklos finansinę naudą, tačiau šių aplinkybių atsakovas neatskleidžia. Byloje turi būti vertinama realiai atsakovo vykdoma veikla - prekyba valiuta Forex valiutų rinkoje, mokymų, tarpininkavimo ir brokerio veiklos, kurią pagrindžia į bylą surinkti įrodymai (atsakovo ir jo sutuoktinės pripažinimas, dalies pajamų pripažinimas, ieškovės ir liudytojos J. K. parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atspindintis atsakovo veiklos turinį iš jo administruojamo puslapio, o taip pat Paypal ir kitų užsienio sąskaitų/kortelių išrašai, kurie patvirtina papildomas atsakovo gaunamas pajamas), o taip pat atsakovas prekiauja kriptovaliutomis, vykdo mokymus, užsiima investicine veikla. Atsakovas realiai nuosavybės teise valdo ne vieną, o 2,5 butus: dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo buvo/yra nuomojamas ir atsakovas turi objektyvią galimybę gauti papildomas pajamas iš nuomos, dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) (ne mažiau kaip 100 000 Eur vertės, kuris nors ir įformintas atsakovo valdomos ofšorinės kompanijos “Goldfinger solutions” vardu, bet pats atsakovas pripažino, kad tikrasis buto savininkas yra jis, tik jis tokiu įforminimu siekė išvengti atsakomybės ir prievolių vykdymo prieš ieškovę ir kreditą išdavusį banką “Swedbank”), ir trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas turi objektyvią galimybę nuomoti ir gauti papildomas pajamas, tačiau savo įsipareigojimo pagal teismo patvirtintas santuokos nutraukimo sutarties sąlygas vykdyti vengia, šią naštą, kaip ir kredito mokėjimo ir vaikų išlaikymo naštą užkraudamas ieškovei. Atsakovas byloje pripažino, jog jis turi reikalavimo teisę į jo įsteigtą ofšorinę bendrovę „Goldfinger solutions“, reikalavimo suma virš 80 000 Eur. Atsakovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį teisės srityje (tai patvirtina VSDFV pažyma, atsakovo išsilavinimo diplomas, kt.), jis turi specialių žinių finansų rinkose, prekiauja Forex valiutų rinkoje, turi puikius internetinio puslapių kūrimo, administravimo ir kitas specialias žinias ir įgūdžius, turi nekilnojamojo turto nuomos patirtį ir tikėtina gauna neoficialias pajamas iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos. Po santuokos nutraukimo atsakovas nedirbo oficialiai ir nesiregistravo darbo biržoje, tačiau nei atsakovas, nei jo sutuoktinė apklausta teisme liudytoja, neneigė prabangių užsienio kelionių fakto, epizodiškai vaikui pirktų brangių daiktų (pvz. ausinės už 94,99 Eur). Atsakovas įsidarbino tik bylos nagrinėjimo metu, o darbo santykius nutraukė iš karto bylą išnagrinėjus pirmos instancijos teisme. Visos šios aplinkybės liudija, kad atsakovas turi kitas pajamas, kurios nėra oficialios ir užtikrina jam objektyvią galimybę prabangiai gyventi, daug keliauti ir išvengti prievolių vykdymo. Šie faktai patvirtina, kad atsakovas turi objektyvią galimybę reikšmingesne suma prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, protingas vyras, turintis specialių žinių specifinėse srityse, puikiai valdo anglų ir rusų kalbas, šias specialias žinias atsakovas akivaizdžiai taiko gyvenime (steigia užsienyje ofšorinę įmonę, naudoja užsienio bankų korteles, jomis atlieka operacijas, prekiauja forex valiutų rinkoje, veda mokymus, kuria internetinius puslapius, įsigyja bitkoinus ir pan.). Nurodytos aplinkybės rodo galimybes, kad išlaikymą turintis teikti asmuo turi tiek objektyvią, tiek subjektyvią galimybę užsitikrinti didesnes pajamas ir tenkinti ne tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Pagal teisės aktus ir teismų praktiką, priimtiniausia vaiko išlaikymo forma yra piniginių lėšų vaiko poreikiams skyrimas. Byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad atsakovas nuo pat santuokos nutraukimo nepilnamečiams vaikams išlaikymo faktiškai neteikė ir apskritai jokių pareigų vaikų atžvilgiu neprisiėmė. Atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje, kartu su atsiliepimu į ieškinį į bylą pateikė įrodymą, išrašą iš Paypal sąskaitos, iš kurios jis yra pervedęs pilnametei dukrai J. K. pinigines lėšas. Šias aplinkybes, dėl atsakovo pervedamu piniginių lėšų taip pat paliudijo ir liudytoja duktė J. K.. Iš šios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas disponuoja ne eurais, o kita užsienio valiuta, todėl tai patvirtina atsakovo užsienio valstybėse turimus kitus pajamų šaltinius. Teismui atsakovas nepateikė šios Paypal banko sąskaitos išrašo, nors buvo įpareigotas tai padaryti. Atsakovas nuo pat santuokos nutraukimo, t. y. 2014 m. sausio 14 d., iš esmės jokių pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nevykdo, nesidomi bei nesirūpina jokių vaiko poreikių patenkinimu, ieškovės prašymus skirti vaikui išlaikymą, apmokėti vaiko mokslą ar būrelius, persvarstyti išlaikymo sūnui dydį ignoruoja, todėl visa nepilnamečio T. K. išlaikymo našta tenka vienai ieškovei, kuriai padėjo kartu gyvenantys tėvai, vaiko seneliai, o šiuo metu mama, vaiko močiutė. Ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta ne tik atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius, bet ir užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kitus kasdienius poreikius (transportą, sveikatos priežiūrą, laisvalaikį, kt.), nes atsakovas nesirūpina jokiais vaiko poreikiais. Atsakovas vaiko laisvalaikio, jo užimtumu po pamokų ar atostogų metu visiškai nesirūpino ir nesirūpina. Per visą laikotarpį nėra nei karto organizavęs nei vaiko užimtumo atostogų metu, nei vaiko gimtadienių ar kelionių (porą kartų kelioms dienoms yra vaiką paėmęs į kaimą), niekada nepaima vaiko pas save savaitgaliais, o nuo ieškinio padavimo dienos visiškai nutraukė bendravimą su sūnumi. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuriame įtvirtinamas išlaikymo priteisimo momentas, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į dėstomas aplinkybes, vertinant tai, kad atsakovas niekada tinkamai nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vertinant įstatymo įtvirtintą laikotarpį už kurį gali būti reiškiamas tokio pobūdžio reikalavimas, ieškovė prašo nustatyti, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo momentas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 30 d. t. y. už laikotarpį, kuris nėra ilgesnis nei treji metai iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė vaiko didesnius, nei vidutiniai poreikiai patvirtinančius įrodymus - vaikas lanko privačią mokyklą (iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus privačią gimnaziją (įrodymai teikiami)). Už mokslą Vilniaus prancūzų licėjuje yra susidaręs reikšmingas įsiskolinimas, vaikas nuolatos ir nuosekliai lanko užklasinės veiklos būrelius, vasarą vyksta į stovyklas, ieškovei turėjus galimybę, vykdavo į užsienį atostogauti. Šalių vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, mokyklai reikalingų priemonių nupirkimas, kt.), kurias patiria ieškovė. Atsakovas nebendrauja su vaiku ir nepatiria jokių papildomų išlaidų, kas savo ruožtu lemia didesnes ieškovės išlaidas vaiko poreikių tenkinimui. Tai lemia šalių teisių ir pareigų disbalansą. Byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Atsakovas nėra teikęs išlaikymo nepilnamečiui vaikui pinigine forma kasdienių vaiko poreikių tenkinimui. Tuo tarpu, pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Ieškovė pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

4. Grįsdama reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, kurią ieškovė įvykdė už jį (CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu) ieškovė nurodė, kad atsakovas vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas dėl J. K. gyvenamosios vietos ir beveik neprisidėjo prie jos būtinųjų ir specialiųjų poreikių dengimo. Visas šias pareigas įvykdė ieškovė. Nuo 2014 m. sausio mėnesio atsakovui nustojus rūpintis nepilnamete dukra J. K. ir neteikiant išlaikymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą už atsakovą vykdė ieškovė, todėl jai perėjo kreditoriaus teisės už teiktą išlaikymą CK 6.50 straipsnio pagrindu. Ieškovė tenkino visus kasdienius dukters poreikius, mokėjo už dukters mokslą, maistą, drabužius, transportą, vaistus, higienos priemones, komunalinius patarnavimus, mokėjo dienpinigius, skyrė pinigus gimtadienio švenčių organizavimui, draugų gimtadieniams, stovykloms, kitiems ugdymosi, laisvalaikio, atostogų, sveikatos poreikiams ir kt. J. K. vidurinę mokyklą baigė ir ieškovės buvo išlaikoma iki 2017 m. birželio 30 d., todėl atsakovo skola susidaro už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., viso 40 mėnesių. Ieškovė ir atsakovas, įvertinę dukters poreikius bendru sutarimu nusprendė, jog tinkamam nepilnametės dukters J. K. ugdymui yra būtina ją pervesti mokytis į privačią mokyklą (specialūs poreikiai). Abi šalys sutarė, jog J. K. lankys (duomenys neskelbtini)gimnaziją, kurią ji sėkmingai baigė. Pirmąsias įmokas už mokslą atliko atsakovas, vėliau mokėjimus už mokslą bei visus papildomus mokesčius ir išlaidas šiam specialiam poreikiui dengė ieškovė, dalinai naudodama atsakovui mokėtinos kompensacijos (sutarties 5.1.12 punktas) sumas, o taip pat ir atsakovui mokėtinas sumas pagal nuomos sutartį. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovo įsiskolinimas už J. K. išlaikymą siekia 7 000 Eur. Ši suma pagrįsta į bylą pateiktais ieškovės banko sąskaitos išrašais, pirkinių ir įvairių mokėjimų kvitais, sutartimis dėl paslaugų teikimo J. K. ir kt. Atsakovas neginčija, kad dukters gyvenamoji vieta po metų jo sprendimu buvo pakeista, t.y. duktė apsigyveno su ieškove, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kad jis teikė išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis. Atsakovui po santuokos nutraukimo išvykus gyventi į kitą miestą, atsakovas dukters neišlaikė, už jį dukrą išlaikė ieškovė, tai patvirtino ieškovė, o taip pat jau dabar pilnametė duktė, o atsakovas šias aplinkybes taip pat pripažino. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai tėvai buvo susitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo ir jų susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu, pasikeitus aplinkybėms ir vaikui laikinai gyvenant su kitu iš tėvų bei šiam tiesiogiai teikiant išlaikymą, tai nesudaro pagrindo teisme reikalauti atitinkamai (pagal faktiškai teiktą išlaikymą) retrospektyviai pakeisti tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo sąlygas. Toks teisių gynimo būdas susiklosčiusiomis aplinkybėmis nėra tinkamas, nes tokiu atveju paprastai kyla ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo, bet jų tinkamo vykdymo klausimas. Išlaikymą teikęs tėvas gali prašyti teismo nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą jis yra įvykdęs. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo už kitą iš tėvų (iš kurio nebuvo priteistas išlaikymas, nes su juo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), taikytina CK 6.50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Išlaikymo teikimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą reikalavimą, konkrečiai - pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, tuo tarpu pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai. Ieškovė įrodinėja nurodytas aplinkybes savo paaiškinimais, faktu, kad atsakovas neginčija nurodytų aplinkybių, taip pat banko sąskaitos išrašais, sutartimis su ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kt., išlaikymo aplinkybes taip pat paliudijo jau dabar pilnametė duktė J. K.. Atsakovui neįrodžius, kad jis įvykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukterį, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokį išlaikymą dukteriai teikė ieškovė su kuria duktė gyveno. Šalių dukterį ieškovė viena išlaikė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2017 m. birželio 30 d. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Todėl, ieškovės skaičiavimu, ieškinio senaties termino pradžia šiam pareikštam reikalavimui yra 2017 liepos 1 d. Ieškovė pateikė ieškinį teismui 2019 m. gruodžio 30 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Jei ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo šalių dukters, kuri buvo išlaikoma vienos ieškovės, pilnametystės, tai ieškinio senaties terminas taip pat nėra praleistas, nes pilnametystės duktė sulaukė 2016 m. gruodžio 30 d., ieškinys pareikštas 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Šalies argumentai

5. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo 19 400 Lt (5 618,63 Eur)) suma, kadangi santuokos nutraukimo sutartimi gavo 24 000 Lt sumą tuo metu nepilnametės dukters išlaikymui iki pilnametystės iš ieškovės, tačiau po 11,5 mėn. dukterį paliko ieškovės žinioje, išlaikymo sumos negrąžino, vaiko neišlaikė (24000 - (11,5 x 400) = 4600 Lt; 24000 - 4600=19400 Lt (5 618,63 Eur). Ši suma priteistina iš atsakovo. Reikalavimui dėl 5 618,63 Eur sumos priteisimo, ieškovės vertinimu taikytinas 10 metų senaties terminas, nes vaikui skirtos išlaikymo lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe, jos turi būti panaudotos vaikui. Byloje neabejotinai nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas savo pareigą vykdė tik 11 mėnesių, nors pasisavino išlaikymą, skirtą dukrai iki pilnametystės. Atsakovo kaip tuo metu paskirto uzufruktoriaus, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Byloje turėtų būti nustatytas faktas, kad šias ieškovės sumokėtas atsakovui lėšas savo poreikiams tenkinti panaudojo uzufruktorius (atsakovas), todėl turėtų būti sprendžiama dėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo. Ieškovės vertinimu, senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas. Tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, teismas ex officio privalo spręsti dėl ieškinio senaties atnaujinimo. Ieškovė nurodė, kad ji visada siekė su atsakovu susitarti dėl vaikų išlaikymo geruoju ir tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė, kuri akivaizdžiai lėmė negatyvias pasekmes vaikų interesams, nes bet koks konfliktas su atsakovu lemdavo vaikų teisių pažeidimus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos atsakovo užgautos ambicijos, kad ieškovė gina vaikų ir savo pažeistas teises ir prašo teismo priteisti išlaikymą bei jo įsiskolinimą iš atsakovo, lėmė atsakovą visišką nebendravimą su vaikais. Atsakovas nuo to momento, kai sužinojo apie jam pareikštą ieškinį nutraukė bet kokius ryšius ir su savo vaikais, su jais visiškai nebendrauja. Siekdama kaip galima labiau išvengti tokios situacijos arba ją kaip galima labiau atitolinti, ieškovė ieškinį pareiškė kaip galima vėliausiu terminu, tačiau nepraleidusi ieškinio senaties termino. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė prašė įvertinti susiklosčiusias aplinkybes, skolos susidarymo kilmę, nurodomus faktus, kitas svarbias aplinkybes ir terminą atnaujinti.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovo gaunamos oficialios pajamos yra nepakankamos tinkamam ir savalaikiam išlaikymo prievolės nepilnamečiui vaikui vykdymui. Atsakovas oficialiai yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą, mokėjimai nuolat vėluoja ir yra nepakankami, nes iš bedarbio pašalpos išskaitoma ir pervedama tik dalis lėšų išlaikymui (pvz. 2021 m. liepą ir rugpjūtį - po 108,70 Eur, 2021 m. rugsėjį 105,81 Eur, 2021 m. spalį 95,92 Eur ir pan., todėl atsakovas yra nuolat įsiskolinęs). 2021 m. gruodžio 2 d. patikslinto ieškinio pareiškimo dienai buvo susidaręs 506,15 Eur įsiskolinimas, 2021 m. gruodžio 21 d. patikslinto ieškinio pareiškimo dienai susidaręs 255,60 Eur įsiskolinimas. Atsakovas visais įmanomais būdais stengiasi išvengti išlaikymo mokėjimo savo sūnui. 2021 m. vasarą buvo gautos itin mažos išlaikymo sumos, o 2021 m. birželio mėnesį, išlaikymas išvis negautas. Paminėtas atsakovo elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad jis vengs teikti išlaikymą periodinėmis sumomis, vengs oficialių pajamų, siekdamas, kad išieškojimas taptų neįmanomas. Kita vertus, atsakovas turi nekilnojamojo turto, todėl ieškovė prašo išlaikymą iš atsakovo priteisti kita įstatyme numatyta forma: vienkartine pinigų suma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis), paskaičiuota iki vaiko pilnametystės. Už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. vienkartinė nepilnamečio vaiko išlaikymo suma, skaičiuojant po 800 Eur per mėnesį, sudaro 76 800 Eur (8 metai x 12 mėnesių x 800 Eur = 76 800 Eur). Iš šios sumos turi būti atimamos faktiškai iš atsakovo pagal laikinąsias apsaugos priemones sumokėtos sumos (iki 2021 m. gruodžio 20 d. jos sudaro 3 884,40 Eur). Ieškovė taip pat nurodė sutinkanti atimti ieškovo sumokėtą įmoką už vaiko ugdymą Vilniaus prancūzų licėjui 2018 vasarą - 500 Eur sumoje, nes tokiu būdu atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Todėl vienkartinės sumos dydis yra: 76 800 Eur – 3 884,40 Eur - 500 Eur = 72 415,60 Eur. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė įpareigojimo mokėti laikiną išlaikymą, neturi oficialių pajamų, kurios tenkintų vaiko poreikius, pajamas slepia, todėl išieškojimas iš atsakovo pajamų yra neįmanomas arba reikšmingai apsunkintas, todėl ieškovė prašė nustatyti priverstinę hipoteką.

7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendravimo tvarkos nustatymas reikštų prievartą, laisvo pasirinkimo apribojimus vaiko atžvilgiu, nes vaikas, kuris yra jau sulaukęs 15 metų amžiaus, paauglys, pats gali nenorėti susitikinėti su atsakovu nustatytomis dienomis/laiku. Pati ieškovė pripažįsta patikslintame ieškinyje, kad pažodinis teismo sprendimo vykdymas gali neatitikti geriausių vaiko interesų, kad būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, kurie vaikui augant natūraliai kinta, todėl, atsakovo vertinimu, tokios priemonės nepadės atkurti šiltų, glaudžių vaiko ir tėvo santykių. Patikslinto ieškinio 4.5, 4.6 punktuose išdėstyti reikalavimai (įpareigoti atsakovą dalyvauti sūnaus mokyklos ir/ar muzikos mokyklos bei kitos popamokinės veiklos organizuojamuose renginiuose, koncertuose, šventėse, apdovanojimuose, kurių dalyvis yra sūnus; atsakovą dalyvauti sūnaus mokykloje organizuojamuose tėvų susirinkimuose) yra iš viso nesusiję su bendravimo tvarka. Įpareigojimas dalyvauti renginiuose, koncertuose, šventėse, tėvų susirinkimuose tai nėra bendravimas tarp tėvo ir vaiko, tai jau peržengia bet kokias ribas ir neatitinka jokių teisės normų. Todėl tokie punktai į teismo sprendimu nustatomą bendravimo tvarką negali būti įtraukiami. Atsakovas teigė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti padidinti išlaikymo iki jos reikalaujamų 800 Eur/mėn sumos, nes tam nėra įstatyme nustatytų sąlygų: vaiko poreikių pasikeitimo ir/ar tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad tik privačios mokyklos lankymas yra būtinas sūnaus poreikis, kad įprastoje valstybinėje mokykloje jis negalėtų mokytis, todėl privačios mokyklos lankymo išlaidos negali būti įtrauktos į būtinų vaiko poreikių paskaičiavimą. Be to, tokiais savo sprendimais ir veiksmais ieškovė faktiškai patvirtino, kad jos pačios turtinė padėtis ir gaunamos pajamos leidžia jai tokią prabangą, kad vaikas ir toliau mokytųsi privačioje mokykloje. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo yra ne pablogėjusi, o reikšmingai pagerėjusi, ypač dar atsižvelgiant į jos 2021 metais paveldėtą nekilnojamąjį turtą po tėvo mirties. Ieškovės nurodomi argumentai, kad tas paveldėtas turtas yra menkavertis ar net bevertis, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovo žiniomis, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra normalios būklės, dalis jo yra mūrinis, jame yra šildymas centrinis kietu kuru, boileris, vandentiekis, kanalizacija, visi patogumai. Žemės sklypai (ar dalis jų) yra užsodinti graikiškais riešutmedžiais, todėl jų vertė yra žymiai didesnė nei tiesiog tuščios žemės ūkio paskirties žemės. Vien susumavus 2021 m. rugpjūčio 4 d. Paveldėjimo teisės liudijime nurodytas ieškovės paveldėto nekilnojamojo turto vertes pagal VĮ „Registrų centras“ nustatomą masinį vertinimą, jos paveldėto nekilnojamojo turto vertė sudaro beveik 80 000 Eur, reali šio turto rinkos vertė yra kelis kartus didesnė. Atsakovo turtinė padėtis yra dar labiau pablogėjusi, nes nuo 2021 m. vidurio jo gaunamas pajamas sudaro tik užimtumo tarnybos mokama bedarbystės išmoka. Atsakovas pažymi, kad jis siekia parsikvalifikuoti ir užsiimti nauja veikla. Nuo 2021 m. rudens jis lanko fitneso trenerių kursus VšĮ Fitneso mokymo centre Aeromix, siekia įgyti asmeninio trenerio licenciją (pridedami duomenys apie tai iš interneto svetainės www.mokymai.aeromix.lt). Atsakovas visą gyvenimą buvo susijęs su sportu, todėl dabar nusprendė užsiimti tuo profesionaliai. Gavus trenerio licenciją, atsakovas planuoja užsiimti šia individualia veikla ir iš to gauti pastovais pajamas. Atsakovas nurodė, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), faktinė padėtis iki šiol yra nepasikeitusi, remontas neatliktas, nes jis neturi lėšų šio buto remontui. Todėl jis negali šio buto nuomoti ir iš to gauti papildomų pajamų. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių tenkinimą. Teismo priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimas yra nedidelis, ir jis yra susidaręs dėl to, kad atsakovas po ankstesnio 2021 m. birželio 2 d. teismo sprendimo šioje byloje priėmimo laikė, jog laikino išlaikymo mokėjimas yra pasibaigęs. 2020 m. sausio 22 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas buvo nutaręs priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K. kas mėnesį mokamomis 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl atsakovas buvo pasinaudojęs savo teise ir apskundę antstolio veiksmus dėl laikino išlaikymo tolesnio išieškojimo po teismo sprendimo priėmimo. Kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 26 d. nutartimi buvo atmestas atsakovo skundas dėl antstolio veiksmų ir išaiškino, kad laikinas išlaikymas turėjo būti mokamas ir toliau, atsakovas laikino išlaikymo mokėjimą tęsė, įsiskolinimą sumažino. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. įsiskolinimas sudarė 255,60 Eur.

Atsiliepimas

8. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, kad ji viena išlaikė dukterį J. K. nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio 30 d. neatitinka tikrovės. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (atsakovo banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2012 m. spalio iki 2015 m. sausio, iš kurių matyti nuolatiniai pavedimai J. K. bei mokėjimai už jos mokslą: 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 30 d. – 2 900 Lt ir 50 Lt, 2015 m. sausio 26 d. - 839,90 Eur ir 593,72 Eur). Be to, atsakovo motina G. D. į atsakovo sąskaitą yra pervedusi lėšas, kurias atsakovas skyrė dukros poreikiams sumokėdamas grynais pinigais: 2013 m. lapkričio 18 d. „korepetitoriui“ 1 000 Lt, 2014 m. vasario 20 d. „Jonės reikmėms“ 1 000 Lt, 2014 m. birželio 17 d. „Vaikams“ 1 000 Lt. Po skyrybų su ieškove atsakovui išvykus gyventi į kaimą, tarp jo ir ieškovės buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas 5 metus neatlygintinai ieškovei leis naudotis jam priklausančiomis patalpomis name (duomenys neskelbtini), o ieškovė rūpinsis J. K. išlaikymu. Ieškovės iniciatyva buvo sudaryta formali 2014 m. rugsėjo 19 d. Patalpų nuomos sutartis, numatanti 100 Eur/mėn. nuomos mokestį už šias patalpas. Po šio susitarimo sudarymo, ieškovė į šias patalpas oficialiai perkėlė savo advokatų kontorą (advokatės D. G. profesinę bendriją) ir faktiškai neatlygintinai naudojosi šiomis patalpomis iki pat mainų sutarties sudarymo 2018 m. gegužės 29 d. Po šios mainų sutarties patalpos tapo ieškovės nuosavybe. Šių komercinių/biuro patalpų (60 m²) nuomos rinkos kaina tuo metu siekė 500 - 600 Eur/mėn., ir tai maždaug du kartus viršijo J. K. išlaikymo sumas, kurias ieškovė nurodo patikslintame ieškinyje kaip tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą. Be to, J. K. sulaukus pilnametystės ir 2017 m. liepos 1 d. išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovė ir toliau neatlygintinai naudojosi tomis atsakovo patalpomis, nors pareigos išlaikyti J. K. jau nebuvo. Tokiu būdu, ieškovė, dukrai jau negyvenant su ja ir neteikiant jokio išlaikymo, papildomai beveik 11 mėnesių nemokamai naudojosi minėtomis patalpomis, kas sudaro apie 6 600 Eur sumą už nuomą rinkos kainomis. Ieškovė niekada nėra sumokėjusi atsakovui net ir tų formalių 100 Eur/mėn. pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį, ką ji pati patvirtina atimdama šias sumas pagal patikslintame ieškinyje jos pateiktus skaičiavimus, kiek jai neva kainavo dukters išlaikymas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė per ketverius metus, iki pat mainų sutarties sudarymo 2017 m. gegužės 29 d. nėra reiškusi atsakovui jokių pretenzijų dėl J. K. išlaikymo ir su tuo susijusių skolų, kurių pareikalavo tik ieškinyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė 16 524,80 Eur skolos susidarymo, jos realumo ir pagrįstumo. Pastebėtina, kad ieškovės pozicija lyginant su pradiniame ieškinyje ir 2020 m. gruodžio 10 d. patikslintame ieškinyje nurodyta skolos suma (7 000 Eur) yra ženkliai pasikeitusi. Ieškovės prašomo priteisti 5 618,63 Eur kaip „nepagrįsto praturtėjimo“ skola neva yra susidarius nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. dėl įsiskolinimo už ieškovės teiktą J. K. išlaikymą. Šis reikalavimas yra atmestinas ir dėl kitų aukščiau jau nurodytų argumentų, ir dėl to, kad pareikštas praleidus CK 3.200 str. nustatytą trejų metų terminą. Ieškovė nurodo, kad ji neva išlaikymą dukrai teikė už atsakovą iki 2017 m. liepos 30 d. (nors dukra pilnametystės sulaukė 2016 m. gruodžio 30 d.). Tai reiškia, kad reikalavimas dėl šio nepagrįsto praturtėjimo priteisimo galėjo būti pareikštas iki 2020 m. birželio 30 d. Kadangi ieškovė šio reikalavimo nepareiškė pradiniame ieškinyje, o pareiškė tik 2020 m. gruodžio 10 d. patikslintame ieškinyje, ji praleido CK 3.200 str. nustatytą trejų metų terminą tokiam ieškinio reikalavimui pareikšti. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo šį terminą, juo rėmėsi prašydama išlaikymo įsiskolinimo sūnaus atžvilgiu už 3 metus iki ieškinio pareiškimo, taigi, šis terminas jai yra neabejotinai žinomas. Jis turi būti vienodai taikytinas ir sūnaus ir dukters išlaikymo įsiskolinimo atžvilgiu ar atsakovo nepagrįsto praturtėjimo atžvilgiu. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad reikalavimui dėl „nepagrįsto praturtėjimo“ taikytinas bendras 10 metų senaties terminas. Taip pakeitus skolos, atsiradusios dėl išlaikymo teikimo, senaties termino skaičiavimą, ieškovė teoriškai galėtų pareikalauti išlaikymo įsiskolinimo net už keliolika metų atgal. Pažymėtina, kad pagal CK 1.128 straipsniu prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jos skaičiavimo tvarkos. Todėl ieškovė, remdamasi jos nurodomu prievolės atsiradimo pagrindu, numatytu CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, netinkamai aiškina Civilinio Kodekso nuostatas, susijusias su ieškinio senaties terminu tokio reikalavimo atžvilgiu. Patikslintame ieškinyje (153 p.) nurodomos neva svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra tai, kad ieškovė gina nepilnamečių vaikų bei savo teises, siekė susitarti geruoju, siekė išvengti ar kuo labiau atitolinti negatyvias pasekmes vaikams, kurių ji jau atseit tikėjosi iš atsakovo, todėl ji ieškinį pareiškė kaip galima vėliausiu terminu. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad šis terminas ieškovei buvo žinomas ir suprantamas. Tačiau ieškovė klaidingai skaičiuoja termino eigos pradžią. Tokios jos nurodomos priežastys ir aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir kad jis galėtų būti atnaujintas. Ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys ir prašymas jį atnaujinti atsirado tik pastarajame patikslintame ieškinyje, ankstesniuose ieškiniuose ji nebuvo to nurodžiusi.

9. Pasisakydamas dėl reikalavimo taikyti priverstinę hipoteką atsakovas nurodė, kad jis turi būti atmetamas tuo pagrindu, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Jeigu būtų priteistos tik tam tikros periodinės išmokos, tai nesudarytų pagrindo jau teismo sprendimo priėmimo metu daryti išvadai, kad teismo sprendimas nebus vykdomas. Ieškovės prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo grindžiamas prielaidomis, kad išieškojimas iš atsakovo pajamų yra neįmanomas arba reikšmingai apsunkintas, kad atsakovas turi kažkokių menamų neoficialių pajamų, kurių šaltinis nėra aiškus, kad atsakovas yra linkęs vengti prievolių vykdymo ir pan. Visi šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais bylos faktiniais duomenimis, jokiais įrodymais. Hipotekos butui nustatymas reikšmingai apsunkintų atsakovo galimybes gauti paskolą šio buto remontui, jį suremontuoti ir gauti iš nuomos reguliarias pajamas, nes joks kreditorius nesutiks priimti tokio turto kaip užstato (įkeisti jį antros eilės hipoteka).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

10. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kitų nuostatų buvo susitarta, jog:

1) J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos tėvu M. K.;

2) T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina D. G. – K.;

3) tėvas M. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą sūnui T. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturi šimtai litų) per mėnesį iki T. K. sulauks pilnametystės. Neįgalumo, ilgalaikės ligos atveju ar esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, tėvas įsipareigoja teikti išlaikymą ilgesnį laiką, t. y. iki baigsis ypatingos aplinkybės. Šalys susitaria ir pareiškia, kad išlaikymo suma 64 000 Lt (šešiasdešimt keturi tūkstančiai litų) yra apskaičiuota iki sūnaus pilnametystės;

4) motina D. G. – K. įsipareigoja teikti išlaikymą dukrai J. K., gim. 1998 m. gruodžio 30 d. po 400,00 Lt (keturi šimtai litų ) per mėnesį iki J. K. sulauks pilnametystės. Neįgalumo, ilgalaikės ligos atveju ar esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, motina įsipareigoja teikti išlaikymą ilgesnį laiką, t. y. iki baigsis ypatingos aplinkybės. Šalys susitaria ir pareiškia, kad visa išlaikymo suma 24 000 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai litų) yra apskaičiuota iki dukters pilnametystės;

5) šalys susitaria ir pareiškia, kad išlaikymo sumos nepilnamečiams vaikams yra dengiamos tarpusavyje (64 000 Lt – 24 000 Lt), o likusi 40 000 Lt suma M. K. mokėtina D. G. – K. sūnaus išlaikymui yra išskaitoma iš M. K. gautinos kompensacijos už perleisto nekilnojamojo turto dalį pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1.12 p.;

Žemesnės instancijos teismas

6) šalys su nepilnamečiais vaikais bendrauja bendru sutarimu;

7) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šalių pageidavimu buvo suteiktas šeimos turto statusas. Po santuokos nutraukimo namas, esantis (duomenys neskelbtini), praranda šeimos turto statusą. Šalys įsipareigoja atlaisvinti joms sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepriskirtas patalpas pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Patalpų atidalinimo, t. y. pertvarų tarp asmenine nuosavybės teise priklausančių patalpų sumūrijimo (be apdailos) išlaidos apmokamos lygiomis dalimis. Apdailos darbus ir bet kokius kitus asmenine nuosavybės teise tenkančių patalpų remonto darbus, susijusius su santuokos nutraukimu ir nekilnojamojo turto padalinimu, šalys atlieka savo sąskaita;

8) santuokos nutraukimo metu D. G. – K. asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0725 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esančius pastatus: 325/1000 dalį pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A2p, kurio bendras plotas 270,19 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato – garažo, plane pažymėto 2G1p, kurio užstatytas plotas 28 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių ( tvoros, atliekų dėžės, kiemo aikštelės; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

9) santuokos nutraukimo metu M. K. asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 0,0725 ha ir šiame sklype esančius pastatus: 675/1000 dalį pastato – gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A2p, kurio bendras plotas 270,19 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato-garažo, plane pažymėto 2G1p, kurio užstatytas plotas 28 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros, atliekų dėžės, kiemo aikštelės; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

Žemesnės instancijos teismas

10) šalys susitarė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių - namas) tarp šalių po santuokos nutraukimo dalinamas tokiu būdu: pusrūsio patalpos ( iš viso 57,92 kv. m.), pažymėtos indeksais: R-2 (5,47 kv. m.), R-3 (20,77 kv. m.), R-4 (5,50 kv. m.), R-5 ( 5,79 kv. m.), R-6 (20,39 kv. m.), lieka asmenine M. K. nuosavybė; 10.2) pusrūsio patalpos ( iš viso 18,81 kv. m.), pažymėtos indeksais R-1 (9,25 kv. m.), R-7 ( 7,54 kv. m.), R-9 (2,02 kv. m.), lieka asmenine D. G. – K. nuosavybe; 10.3) pusrūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-8 ( 10,14 kv. m.), kurioje yra kuro katilas bei kuro sandėliavimo patalpa R-10 (6,11 kv. m.), lieka bendra daline abiejų šalių nuosavybe ir tarp šalių dalinamos lygiomis dalimis; pirmojo aukšto patalpos ( iš viso 62,89 kv. m.), plane pažymėtos indeksais: 1-1 ( 26,16 kv. m.), 1-2 ( 3,29 kv. m.), 1-3 ( 1,64 kv. m.), 1-4 ( 4,45 kv. m.), 1-9 ( 22,03 kv. m.), 1-10 ( 5,32 kv. m.), lauko laiptai ( iš indeksu 1-10 pažymėtos patalpos), lieka asmenine M. K. nuosavybe; 10.5) pirmojo aukšto patalpos (iš viso 27,05 kv. m.), plane pažymėtos indeksais: 1 – 2 a ( 1,15 kv. m.), 1-5 ( 10,84 kv. m.), 1-6 ( 2,03 kv. m.), lauko laiptai ( iš indeksu 1-6 pažymėtos patalpos) bei laiptai į pusrūsį, 1-7 ( 8,07 kv. m.), laiptai iš pirmojo į antrąjį aukštą ( 3,25 kv. m.), 1-8 ( 1,71 kv. m.), lauko laiptai (iš indeksu 1-8 pažymėtos patalpos), lieka asmenine D. G.-K. nuosavybe; antrojo aukšto patalpos ( iš viso 80,52 kv. m.), pažymėtos indeksu 1-11 ( 22,03 kv. m.), 1-12 ( 22,29 kv. m., su 2 balkonais), 1-13 ( 4,30 kv. m.), 1-14 ( 1,55 kv. m.), 1-15 ( 4,45 kv. m.), 1-16 ( 10,73 kv. m., su balkonu ), 1-17 ( 2,10 kv. m.), 1-18 ( 12,47 kv. m.), 1-17a ( 0,60 kv. m., praėjimas į pastogę) bei pastogė, esanti virš antrojo aukšto patalpų, lieka asmenine D. G. – K. nuosavybe; pastatas-garažas (unikalus Nr.1096-1007-4027), toliau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių – garažas, lieka asmenine D. G. – K. nuosavybe;

11) atsižvelgiant į tai, kad D. G. – K. įsipareigoja sumokėti M. K. 24.000 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai litų) išlaikymo sumą dukters J. K. išlaikymui ( sutarties 2.2 p.) bei kompensaciją už jai pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tenkančią didesnę dalintino turto (47 kv. m. namo ir ½ garažo) dalį, tai bendroje sumoje, šalių susitarimu, D. G. – K. įsipareigoja sumokėti M. K. 115.000 Lt kompensaciją. Kompensacija sumokama šiomis dalimis ir tvarka: 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) yra įskaitomi pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 p. kaip M. K. mokėtinas išlaikymas sūnui T. K. iki sūnus sulauks pilnametystės, 15 000 Lt sumokėta iki 2012 m. rugsėjo 30 d., 15 000 Lt sumokama M. K. iki 2012 m. gruodžio 31 d., likusi suma – 45.000 Lt sumokama per 1,5 metų (pusantrų) nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos, pervedant pinigus į M. K. banko sąskaitą Nr.LT667300010071301337. Bet kokius mokesčius, susijusius su šios kompensacijos mokėjimu apmoka D. G. – K.;

Dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priteisti 16 524,80 Eur įsiskolinimą už dukters J. K. išlaikymą bei 5 618,63 Eur sumą, atsakovo gautą santuokos nutraukimo sutarties pagrindu

11. Ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad ji įvykdė už atsakovą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį) - (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Pateikęs reikalavimą priteisti išlaikymo skolą iš kito iš tėvų, ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, tuo tarpu pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimu nepilnametės J. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis 2014 m. sausio mėnesį išvyko gyventi į kitą miestą, nepilnametė J. K. liko gyventi su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad šalių duktė J. K. nepertraukiamai nuo 2014 m. sausio mėnesio gyveno pas ieškovę, kuri rūpinosi dukterimi, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu būtent ieškovei teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnamete dukterimi ir patirti jos išlaikymo išlaidas. Ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybę dėl ieškovės patirtų lėšų nepilnametės J. K. išlaikymui (pervedimai dienpinigiams, transporto bilietams, gimtadieniams, kelionėmis ir kt.). Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė yra įvykdžiusi dukters J. K. atžvilgiu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė įvykdė teismo sprendimu patvirtintą susitarimą sumokėti išlaikymą J. K., todėl paminėtas juridinis faktas nustatytinas (CPK 178, 185 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo faktiškai pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta, ieškovė pateikė atsakovui reikalavimą dėl 16 524,80 Eur įsiskolinimo už J. K. išlaikymą priteisimo. Šį reikalavimą ieškovė grindė duomenimis apie minimalią mėnesinę algą nuo 2014 m. sausio mėnesio (už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2017 m. liepos 1 d. sudarė 13 912,80 Eur), išlaidomis už J. mokymąsi privačioje gimnazijoje (6 115 Eur), taip pat 2014 m. lapkričio 1 d. apmokėta sąskaita už teatro užsiėmimus (140 Eur), 2015 m. gruodžio 28 d. apmokėta sąskaita už dantų tvarkymą bei 2017 m. sausio 19 d. apmokėta 322 Eur sąskaita už anglų kalbos kursus.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. 2016 m. gruodžio 30 d. sulaukė pilnametystės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama, tačiau, jei tėvai šios pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipiasi jis pats, nes turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis, Klaipėdos apygardos 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-825-524/2019 ir kt.). Todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl išlaikymo, teikto J. K. nuo 2016 m. gruodžio 30 d. priteisimo atmestinas tuo pagrindu, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl J. K. išlaikymo nuo 2016 m. gruodžio 30 d. priteisimo, nes sulaukus pilnametystės vaikas (J. K.), bet ne vienas iš tėvų, turi teisę gauti paramą.

15. Atsakovas, ginčydamas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už J. išlaikymą priteisimo paaiškino, kad po skyrybų jam išvykus gyventi į kaimą, tarp jo ir ieškovės buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas 5 metus neatlygintinai ieškovei leis naudotis jam priklausančiomis patalpomis name (duomenys neskelbtini), o ieškovė rūpinsis J. K. išlaikymu. Teismo posėdyje ir atsiliepime atsakovas nurodė, kad jam 2013 m. išvykus su dukra gyventi į Juodšilius, ieškovė mokėjo atsakovui po 1 000 Lt kaip nuomos mokestį už jos naudojamas advokato kontorai patalpas atsakovui priklausiusiame namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Atsakovas į bylą pateikė minėtą aplinkybę patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovui 2014 metais išvykus gyventi į kaimą, J. K. likus gyventi su ieškove (duomenys neskelbtini), ieškovė ir toliau naudojosi (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto, priklausiusio atsakovui, patalpomis, tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas 5 metus neatlygintinai leis naudotis savo patalpomis (duomenys neskelbtini), o ieškovė rūpinsis J. K. išlaikymu. Atsakovo teigimu, ieškovės iniciatyva buvo sudaryta formali 2014 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartis. Atsakovas teigė, kad patalpų nuomos kaina neatitiko tuo metu buvusių komercinei veiklai tinkamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos kainų, nuomos sutartis sudaryta siekiant kompensuoti dukros gyvenimo pas ieškovę išlaidas. Dukrai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) ieškovė tomis pačiomis sąlygomis minėtas patalpas nuomojosi iki 2018 m. gegužės 29 d.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį penkeriems metams, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už 345 Lt mėnesio mokestį, kuris apėmė komunalinius ir kitus mokesčius. Sutartyje numatyta, kad ieškovė turi teisę įkurti patalpose advokato darbo vietą. Ieškovė, skaičiuodama išlaikymo dydį, jį mažino mokėtinų nuompinigių suma tokiu būdu iš esmės pripažindama atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pagal minėtą nuomos sutartį faktiškai nuompinigiai nebuvo mokami. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atskiru susitarimu šalys pripažino, jog atsakovas išnuomos kambarį ieškovės darbinei veiklai jam nuosavybės teise priklausančio namo dalyje ir mokėtinų nuompinigių suma bus dalinai dengiami J. K. išlaikymo poreikiai. Ieškovė patiksliname ieškinyje taip pat pripažino, kad J. K. išlaikymui atsakovas skyrė epizodines lėšas.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. J. K. mokėsi (duomenys neskelbtini). Į bylą atsakovas pateikė įrodymus, kad jis 2014, 2015 metais padengė J. mokymosi privačioje gimnazijoje išlaidas (2014 m. rugsėjį sumokėjo 4 590 Lt, 2015 m. – 1 433,62 Eur), pervesdavo lėšas J. (pvz. 2014 m. vasario 23 d. pervedė 500 Lt pirkiniams, balandžio 17 d. – 100 Lt, gegužės 2 d. - 60 Lt).

18. Ieškovė, teigdama, jog atsakovui priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos dalimi buvo dengiama tik dalis J. K. išlaikymo lėšų nenurodė, kokia pagal susitarimą buvo likusi dalis, kurią atsakovas pagal pasikeitusią situaciją ir susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos bei jų išlaikymo, turėjo pareigą teikti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. žinutėje ieškovei, kai ji paprašė apmokėti už J. mokslus atsakovas nurodė, kad „dėl J. – mes buvome su tavimi susitarę, kad išlaikymas eina iš tavo pusės, o tu naudojiesi patalpomis,.... „jei tu nori, aš galiu tęsti jos išlaikymą (apmokėti mokslus), bet tada atlaisvink ofiso patalpas ir nutraukiam sutartį“. 2013 m. sausio 14 d. susitarimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad ieškovė teiks išlaikymą po 400 Lt nepilnametės J. K. išlaikymui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos duomenys patvirtina, kad nuomos sutartyje numatytas mokestis buvo artimas šalių sutartam dydžiui dėl J. K. išlaikymo. Todėl įtikinami atsakovo argumentai, jog šalių dukrai J. K. likus gyventi su ieškove už atsakovo prievolės teikti išlaikymą J. K. vykdymą ieškovei naudojimuisi buvo perduotos atsakovui priklausanti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, už kurią ieškovė faktiškai nuomos mokesčio nemokėjo. Todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 16 524,80 Eur įsiskolinimą už dukters J. K. išlaikymą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiame kontekste nėra reikšmingi ieškovės argumentai, kad nuomos sutartimi jai buvo išnuomotas ne visas pirmo aukšto plotas, o tik dalis jų, kadangi likusioje dalyje gyveno J. K., nes, kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau nuomoto viso pirmo aukšto kaina buvo didesnė, o pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. sutartį – ji iš esmės prilygo šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartam J. K. išlaikymo dydžiui. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas papildomai pervesdavo lėšas J. K. išlaikymui (apmokėjo jos mokslus, pervedė J. pinigų pirkiniams). Taigi, bylos duomenys nesuponuoja manymo, kad J. K. likus gyventi su ieškove, tik ieškovė teikė jai išlaikymą bei vykdė išlaikymo prievolę už atsakovą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 16 524,80 Eur įsiskolinimo už dukters J. K. išlaikymą priteisimo.

19. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

20. Ieškovė bendro pobūdžio reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už J. K. teiktą išlaikymą pareiškė 2019 m. gruodžio 31 d., jį tikslino 2020 m. gruodžio 20 d. (prašė priteisti 7 000 Eur) bei 2021 m. gruodžio 22 d. (prašė priteisti 16 524,80 Eur). Taigi, reikalavimas dėl 16 524,80 Eur išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 30 d. priteisimo atmestinas ir tuo pagrindu, kad jis apima laikotarpį, ilgesnį nei CK 3.200 straipsnyje numatytas 3 metų terminą. Minėta norma yra imperatyvi, joje numatytas terminas yra naikinamasis ir negali būti sprendžiamas dėl jo pratęsimo/atnaujinimo.

21. CK 6.237 straipsnyje numatyta, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Tokia pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo. Atsakovei, kaip uzufruktatorei, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. Reikalavimas sąžiningai tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, jas panaudoti vaiko išlaikymo poreikiams susijęs su reikalavimu dėl nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-784-278/2020).

22. Pagal CK 3.203 straipsnio 1 dalį vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo numatyta išlaikymo nepilnametei J. K. skirta lėšų suma buvo panaudota jos išlaikymui (pastoviam kasdienių poreikių tenkinimui). Byloje nustatyta, kad nuo 2014 m. pradžios, priešingai nei numatyta teismo spendime, J. K. gyveno ne su atsakovu, o su ieškove. Nustačius paminėtą darytina išvada, kad atsakovas uzufrukto teise neturėjo teisės disponuoti J. K. išlaikymui iš ieškovės gautomis lėšomis ir neturi teisės pasilikti dalies J. K. išlaikymo lėšų (paskaičiuotų nuo 2014 m. pradžios iki J. K. pilnametystės), kurias jam ieškovė sumokėjo kaip išlaikymo dalį.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 618,63 Eur suma (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad minėta suma nėra atsakovo neteiktas išlaikymo įsiskolinimas, todėl jos priteisimui CK 3.200 straipsnis netaikomas. Minėtų lėšų priteisimui taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

24. Ieškovė nurodė, kad būtina nustatyti atsakovo bendravimo su T. K. tvarką, nes atsakovas jau 1,5 metų visiškai nebendrauja su vaiku, nepasveikina net gimtadienio proga, neskambino pareikšti užuojautos mirus seneliui. Atsakovas nurodė, kad nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri būtų vykdoma priverstinai, teigė, kad ieškovė nuteikinėja vaiką prieš atsakovą.

25. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. spalio 30 d. pokalbio su vaiko teisių apsaugos atstove T. K. nurodė, kad nesijaučia ypatingai blogai, jog nebendrauja su tėčiu, tačiau norėtų bendrauti su juo kaip anksčiau, daugiau. 2021 m. vasario 5 d. vaiko išklausymo akte nurodyta, kad Teodoras sakė, jog paskutinį kartą tėvą matė gyvai 2020 m. sausio mėnesį, nuo to laiko su tėvu nebuvo susitikęs, bendravo minimaliai, nuo balandžio mėnesio bendravimas visiškai nutrūko, nerašė, neskambino, nesveikino su šventėmis ir gimimo diena. Teodoras pasakojo, kad 2020 m. sausio mėnesį tėvas buvo supykęs, kad mama padavė jį į teismą dėl išlaikymo. Vaikinas pasakojo, kad tėvas davė jam skaityti teismo dokumentus, teigė, kad daugiau jam nieko nepirks, nedovanos. Teodoras sakė, kad tą dieną tėvas jo nenuvežė, nedavė pinigų autobuso bilietui, dėl to teko laukti mamos. Vaikinas sakė, kad nenorėtų su tėčiu susitikti, nes ilgai nematė, būtų nejauku ir keista. Anot vaikino, jis jau priprato, kad tėvas nedalyvauja jo gyvenime. 2022 m. kovo 16 d. pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistu metu T. K. nurodė, kad su tėvu nebendrauja, pas jį nesilanko, šis nesidomi juo. Nurodė, kad susitaikė su šia situacija, tačiau, jei tėvas norėtų bendrauti, jis bendrautų.

26. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

27. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, pagal teisės aktus ir teismų praktiką bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra ne tik vieno iš tėvų teisė, bet ir pareiga. Nors atsakovas teigė, kad jis nebendrauja su vaiku, nes ieškovė nuteikinėja vaiką prieš atsakovą, byloje esantys duomenys, tai yra ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje, kad ji siekia, jog tėvas atkurtų ryšį su vaiku, reikalavimų, susijusių su minėto santykio atkūrimu teikimas, tikslinimas, siekis byla spręsti mediacijos būdu bei paties vaiko paaiškinimai vaiko teisių apsaugos specialistams sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas vengia bendrauti su vaiku. Minėta aplinkybė patvirtina būtinumą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri, atsakovui jos nevykdant, gali būti vykdoma priverstinai. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas nesiūlė jokios alternatyvios bendravimo su vaiku tvarkos, tuo tarpu teismui nekyla abejonių, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas atitiks vaiko interesus, nes ją patvirtinus bus sudarytos prielaidos atstatyti vaiko ir tėvo santykį, kuris, kaip patvirtina vaiko paaiškinimai vaiko teisių apsaugos specialistams šiuo metu yra nutrūkęs dėl atsakovo kaltės.

28. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra racionali, protinga, užtikrinanti vaiko interesus bendrauti su tėvu, todėl iš esmės yra pagrįsta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.3 straipsnis, 3.170 straipsnis). Ieškovės siūloma bendravimo tvarka apima bendravimą tam tikromis dienomis nenurodant konkretaus bendravimo laiko, įpareigojant jį suderinti su ieškove. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Todėl siekiant, kad nekiltų neaiškumų minėtos tvarkos vykdyme ji pildytina nurodant, kad atsakovas privalo suderinti jo susitikimo su vaiku laiką ne anksčiau nei prieš dvi savaites iki susitikimo datos. Byloje nustačius, kad atsakovas vengia bendrauti su vaiku, atsakovui nepasiūlius jokios alternatyvios bendravimo tvarkos, konstatuotina, kad derinant bendravimo laiką prioritetas teikiamas vaiko interesui (jo per ieškovę ar tiesiogiai pasiūlytam laikui). Nepilnamečiui T. K. sutikus aukščiau nurodyta kiekviena iš bendravimo dienų gali būti pakeista į šalia esančią dieną (CK 3.3 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

29. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka dalyje dėl dalyvavimo sūnaus mokyklos ir/ar muzikos mokyklos bei kitos popamokinės veiklos organizuojamuose renginiuose, koncertuose, šventėse, apdovanojimuose, kurių dalyvis yra sūnus bei atsakovo įpareigojimas dalyvauti sūnaus mokykloje organizuojamuose tėvų susirinkimuose, neapima tiesioginio ir betarpiško atsakovo bendravimo su vaiku. Todėl minėtoje dalyje ieškovės reikalavimas netenkintinas (patikslinto reikalavimo 5.6 ir 5.7 punktai).

Dėl reikalavimo pakeisti T. K. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą išlaikymo dydį

30. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-221/2020 ir kt.). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo taikytina bendros įrodinėjimo taisyklės - asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

31. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą grindė aplinkybėmis dėl pagerėjusios atsakovo turtinės padėties, iš esmės pablogėjusios ieškovės turinės padėties bei išlaidų vaiko poreikiams išaugimu.

32. Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu ji verčiasi advokato praktika, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2005 m. liepos 20 d. dovanojimo sutartis, 2013 m. sausio 14 d. teismo sprendimas, 2018 m. gegužes 29 d. mainų sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad nutraukus santuoką ieškovei atiteko dalis namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini) mainais į ½ dalį žemės sklypo bei 47/100 dalį pastato - gyvenamojo namo, 1/21 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Už turto verčių skirtumą ieškovė sumokėjo 105 000 Eur priemoką, šalys pareiškė, kad jokių materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų dėl mainomo turto viena kitai neturi ir ateityje nereikš. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad namo dalies įgijimui ieškovė 2018 m. gegužės 28 d. pasiskolino iš UAB „Gelsva“ 50 000 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su tėvais 2018 m. gegužės 29 d. sudarė susitarimą dėl gyvenamųjų patalpų panaudos ir jungtinės veiklos, kuriuo ieškovė perdavė tėvams turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti ir juo naudotis. Dalyviai susitarė minėtame bendra veikla ir pastangomis Gyvenamosiose patalpose sukurti objektą, tinkamą trumpalaikei nuomai ir vykdyti trumpalaikės nuomos veiklą, ją vystyti ir gauti pelną. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad iki karantino nuomojo dalį namo (duomenys neskelbtini), per booking.com platformą (apartamentų viešbutis (duomenys neskelbtini)), tačiau karantino metu saugumo sumetimais minėta veikla buvo sustabdyta. Šiuo metu patalpose apgyvendinti pabėgėliai iš Ukrainos. Remiantis į bylą pateiktu 2021 m. rugpjūčio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimu nustatyta, kad ieškovė po tėvo A. G. mirties paveldėjo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 14 730 Eur, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė nurodyta 64 321 Eur. 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad gyvenamojo namo faktinis stovis avarinis, nes jos tėčiui persikėlus gyventi į Vilnių, žiemos metu name (duomenys neskelbtini) niekas negyveno, įvykus vandentiekio avarijai namai buvo užlieti, juose įsiveisęs pelėsis, įgriuvo grindys, namą planuojama nugriauti, kiti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir neturi didelės vertės, ieškovės tėtis, prisiimdamas įsipareigojimus pagal Nacionalinės mokėjimų agentūros programą kartu su ieškove pasodino šiuose sklypuose sodą. Aplinkybę dėl prastos ieškovės paveldėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės patvirtina 2022 m. sausio 27 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

33. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad, kai prasidėjo teisminis ginčas, atsakovas įsidarbino Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, jo darbo užmokestis sudarė apie 520 Eur atskaičius mokesčius. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. gegužės 17 d. registruotas užimtumo tarnyboje. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad gauna bedarbio išmoką, kuri sudaro apie 250 Eur, šią aplinkybę patvirtina 2021 m. gegužės 27 d. pažyma (iš jos matyti, kad išmoka nepastovi, 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje buvo apie 250 Eur per mėnesį). Remiantis atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu lanko kursus Fitness trenerio licencijai gauti. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovas su sutuoktine įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), kurią valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrovės pranešime nurodyta, kad jam atlyginimas ar kokios nors kitos išmokos nuo jo paskyrimo dienos 2018 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. vasario 22 d. nebuvo priskaičiuotos ir išmokėtos. Iš bylos duomenų matyti, kad Spekuliantas.com priklauso ir yra valdoma kompanijos (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 26 d. prašyme dėl duomenų atsakovo atstovas nurodė, kad UAB „Namas investicijos“, kurio 50 procentų akcijų priklauso atsakovui, likviduojama. Bendrovė nevykdė jokios ūkinės veiklos, neturi jokio turto, todėl jos akcijos bevertės. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. kartu su sutuoktine paskolino įmonei (duomenys neskelbtini) 89 000 Eur buto (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ofšorinė kompanija buvo įkurta ne verslui, bet, kad nebūtų atimtas butas.

34. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma nesuponuoja išvados dėl atsakovo esminio turtinės padėties pagerėjimo, o ieškovės esminio turtinės padėties pablogėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovei tėvai padovanojo butą, kurį ji išmainė į dalį namo su priemoka, šiai sumokėti ieškovė sudarė paskolos sutartį. Atsakovas tuo tarpu įsteigė įmonę, kuri įgijo turtą (butą). Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas įmonės vardu už jo įmonei perduotas skolintas lėšas, turėtas kaip santaupas. Ieškovė taip pat 2020 m. paveldėjo turtą po tėvo mirties, tačiau bylos duomenys apie minėto turto vertę nesuponuoja manymo, kad minėtas turtas iš esmės pagerino ieškovės turtinę padėtį, nes paveldėto turto vertė lyginant su viso ieškovės turimo turto verte (atsakovas atsiliepime nurodė, kad dar 2011 m. pagal atliktą turto vertinimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė buvo apie 651 645 Eur) nėra didelė. Kita vertus, bylos duomenų visuma nesuponuoja manymo, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo įvykdymo iš esmės pagerėjo lyginant su ieškovės, nes kiekviena iš šalių po teismo sprendimo priėmimo įgijo turto, kurio esminio verčių skirtumo byloje nenustatyta.

35. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi teisinio darbo patirtį, prekybos užsienio valiutos, kriptovaliutos ir pan. patirtis, tačiau bylos duomenys nesuponuoja manymo, kad atsakovas po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo gavo ir šiuo metu gauna daug didesnes pajamas nei sprendimo metu. Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 31 d. – 2021 m. vasario 22 d. išrašo matyti, kad atsakovas gavo pajamas iš (duomenys neskelbtini), tačiau jos nepatvirtina iš esmės pagerėjusios atsakovo turtinės padėties. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad iki 2018 m. jo pajamos per mėnesį sudarė apie 850 Eur. 2020 sausio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akte nurodyta, kad M. K. rašo straipsnius, užsiima (duomenys neskelbtini), pajamos sudaro apie 503 Eur per mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018, 2019 metais atsakovas atlikdavo mokėjimus J. K. užsienio valiuta, tačiau minėti duomenys savaime nepatvirtina jo pastovių, didelių pajamų užsienio valiuta, kaip nurodo ieškovė, nes, kaip paaiškino atsakovas teismo posėdyje, pervedimai užsienio valiuta buvo atliekami, nes J. gyveno užsienyje. Ieškovė teigė, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovas keliavo į užsienio šalis. Byloje esantys įrodymai apie atsakovo keliones į (duomenys neskelbtini) taip pat savaime nepatvirtina jo iš esmės pagerėjusios turtinės padėties, nes, kaip nurodė atsakovas ir nepaneigė ieškovė, kelionė į (duomenys neskelbtini) buvo povestuvinė dovana, kitos kelionės nebuvo brangios, 2019 metais atsakovas su šeima nebuvo niekur išvykę ir ilsėjosi kaime. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų po teismo sprendimo priėmimo ji taip pat keliaudavo į užsienį, nors teigia, kad jos turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas siūlo jai investuoti į kriptovaliutų kasimą, tačiau ieškovės pateikti 2018 m. kovo mėnesio susirašinėjimai taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai nepatvirtina didelių atsakovo slepiamų pajamų, nes, kaip ir nurodo atsakovas žinutėje, būna, kad „bitkoinas nukrenta daug“, „dabar jo neapsimoka kasti“. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. gegužės 15 d. žinutėje (rašytoje iki bylos iškėlimo) atsakovas nurodo, kad „metai buvo prasti, nuo pernai metų, kai turėjau, daviau“. Minėtas susirašinėjimas iki bylos iškėlimo, kai santykiai tarp šalių nebuvo pablogėję, kai šalys bendraudavo bendro turto valdymo, vaikų klausimais, paneigia ieškovės argumentus, kad dėl turimų žinių ir patirties finansų rinkose atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, tačiau ji yra slepiama. Įtikinami atsakovo argumentai teismo posėdyje, kad turėdamas dideles pajamas ar sukaupęs daug turto jis 2020 m. nebūtų įsidarbinęs (duomenys neskelbtini).

36. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Mykolo Riomerio universitete įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, tačiau, kaip paaiškino teismo posėdyje jis jau 13 metų teisine veikla neužsiima. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis yra bedarbis, gauna pašalpą, lanko kursus Fitneso trenerio licencijai gauti. Atsakovo turimas išsilavinimas, darbinė patirtis, žinios finansų, teisės srityje sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis netgi lankydamas kursus, kurie, kaip paaiškino teismo posėdyje, užima apie 1 valandą per dieną, trenerio licenzijai gauti, galėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog šiuo metu jos pajamos yra mažesnės, nes pasikeitė jos klientų ratas – šiuo metu ieškovė teikia paslaugas tik fiziniams asmenims, kurie nėra pajėgūs mokėti didelio atlygio. Taigi, šalių paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, jog jų pajamos šiuo metu yra sumažėjusios dėl jų pačių pasirinkimo. Šalys bendrąja daline nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), bei kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“. Atsakovas teigė, kad minėtą butą ieškovė netiesiogiai (per tėvus) nuomoja, tačiau atsakovas taip pat turi teisę gauti pajamas iš minėto turto jį nuomojant. Atsakovas taip pat nurodė, kad tiek 2013 m. sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek 2018 m. mainų sutartis ieškovei tenkanti turto dalis (jos perleista turto dalis) buvo įvertintos neadekvačiomis kainomis, tačiau minėtų sutarčių (teismo sprendimo) nenuginčijus, atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad namo ir žemės sklypo kainą nurodė atsakovas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 1 d. notariškai patvirtintu pareiškimu atsakovas pranešė, jog ketina perleisti jam priklausančią ½ dalis namo ir žemės, esančių (duomenys neskelbtini), už 160 000 Eur, prašė informuoti apie ketinimą įgyti minėtą turtą už nurodytą kainą per vieną mėnesį. Taigi, atsakovui pasiūlius dalies namo perleidimo kainą, nėra pagrindo konstatuoti, kad mainų sutartyje nurodytos turto kainos buvo neadekvačios, dėl ko ieškovė gavo didesnę naudą iš sandorio nei atsakovas.

37. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad byloje neįrodytas kiekvienos iš šalių turtinės padėties esminis pasikeitimas (kaip teigia ieškovė - atsakovo turtinės padėties esminis pagerėjimas, o jos turtinės padėties esminis pablogėjimas), sudarantis pagrindą keisti teismo spendime nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CPK 178,185 straipsniai).

38. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą ir tuo pagrindu, kad išaugo vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Nuo 2013 m. T. K. amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, nacionalinė valiuta, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis (žr. palyginimui Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1614-324/2021). Aplinkybę, jog dėl pasikeitusios situacijos šalyje pragyvenimas yra brangesnis, pripažino atsakovas atsiliepime (2021 m. kovo 2 d. atsiliepimo 72 punktas). Todėl nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas spręsti dėl didesnio išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečio M. K. išlaikymui (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, CK 3.201 straipsniai).

39. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-203-324/2021).

40. Patiksliname ieškinyje ieškovė pateikė nepilnamečio T. K. bazinių poreikių per mėnesį išlaidų lentelę, kurioje nurodė, kad būtinos išlaidos vaiko poreikiams sudaro 870,51 Eur per mėnesį, iš kurių maistui - 404 Eur, būsto išlaidoms (išlaidos būsto remontui, komunalinėms paslaugoms, kurui, mobiliam telefonui) – 167,80 Eur, vaiko poreikiams, lavinimui (muzikos mokyklai, keramikos būreliui, sporto būreliui, knygoms, žurnalams, edukacinėms programoms, užsienio kalbų periodiniams egzaminams, žaislams ir žaidimams, naminių gyvūnų priežiūra, vasaros stovyklos) – 195 Eur, išlaidos vaiko sveikatai, higienai (odontologo paslaugos, vitaminai, sveikatos draudimas) – 103,71 Eur, išlaidos drabužiams, patalynei, rankšluosčiams sudaro apie 715 Eur per metus (59,59 Eur per mėnesį), mokesčiai už mokslą – 5 019 Eur į metus (418,25 Eur per mėnesį), išlaidos atostogoms, draugų gimtadieniams – 2 300 Eur (191,66 Eur per mėnesį). Taigi, ieškovės teigimu, bendros išlaidos nepilnamečio T. K. išlaikymui per mėnesį sudaro apie 1 540 Eur per mėnesį.

41. Sutiktina su atsakovo atstovu argumentu, kad, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (ieškovė paaiškino, kad jos mėnesio pajamos sudaro 1 000 Eur), minėtų išlaidų dydis yra neįtikinamas. Ieškovė nurodė, kad išlaikyti vaiką jai padeda mama, tačiau nekonkretizavo, kiek lėšų ji iš mamos gauna, kokiu pagrindu minėtos lėšos teikiamos – kaip paskola ar dovana. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi, vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovės išlaidos vaikui viršija jos pajamas suponuoja manymą, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra nerealios arba nepagrįstai didelės tėvų turtinės padėties prasme.

42. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos maistui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl kvitų pateikimas, kiek išlaidų skiriama maistui, nėra esminis kriterijus, padedantis nustatyti maisto pirkimui būtinas skirti išlaidas. Teismas neturi diskrecijos teisės nurodyti, koks maistas turėtų būti perkamas vaikui, koks maistas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir pan. Teismas vertina tik tai, ar vaikui maistui skiriama kas mėnesį suma yra protinga. Nors kiekvienu konkrečiu atveju reikiamos būtinos išlaidos įvertinamos konkrečioje byloje atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismų praktikoje įprastai panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos laikytinos apie 170 – 190 Eur per mėnesį. Nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo laikytina aplinkybė, kad ieškovė vyksta su vaiku pramogauti, apsipirkti, tačiau tokios kelionės, kaip ir vaiko paėmimas iš mokyklos, gali būti derinamas su pačios ieškovės poreikiais. Vaikas, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenamąją vietą, gali vykti ir visuomeniniu transportu. Todėl nėra pagrindo ieškovės nurodytus 60 Eur išlaidas automobilio remontui ir kurui priskirti prie būtinų vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovė teigė, berniukui nustatytas atopinis dermatitas, yra problemų su skydliauke. Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad vaikui yra konstatuoti sveikatos sutrikimai, kurių gydymui nuolat reikalingos priemonės, nekompensuojamos valstybės. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad masažus skiria poliklinikoje, ji išperka papildomai, tačiau byloje nėra konkrečių duomenų apie minėtų išlaidų būtinumą bei pastovumą. Įstatyme numatyta, kad teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), todėl atsiradus būtinoms papildomoms vaiko gydymo išlaidoms ir atsakovui atsisakius jas apmokėti, ieškovė galės vaiko teises ginti teismine tvarka. Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, protingomis laikytinos apie 20 Eur išlaidos transportui, 20-30 Eur išlaidos sveikatai, higienai kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaikui tenkanti būsto remonto ir priežiūros išlaidų dalis sudaro apie 50 Eur, tačiau jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad išlaidos būsto remontui nagrinėjamu atveju yra būtinos vaiko poreikių užtikrinimui. Analogiškai vertintini argumentai dėl išlaidų komunaliniams mokesčiams, kurios, ieškovės teigimu, vaikui tenkančiai daliai sudaro apie 40 Eur - jos nepagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet pačia esme, nes, sutiktina su atsakovo atstovu, ieškovei nuosavybės teise turint namą (apie 200 kv. m., 6 kambarių), jame gyvenant su vaiku ne visas ieškovės nurodomas namo išlaikymo išlaidas protinga būtų priskirti prie vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko lavinimo poreikiams sudaro apie 195 Eur per mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas buvo lavinimams nuolat ir įvairiapusiškai (lanko muzikos mokyklą, sporto, meninio lavinimo būrelius), tačiau kaip pripažino ieškovė teismo posėdyje vaiko ugdymo pobūdis nuolat keičiasi – įprastai lankomas vienas sporto ir vienas meninės/techninės paskirties būrelis. 2020 m. spalio 28 d. Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad T. K. lanko licėjų (500 Eur į mėnesį), Dvariono mokyklą (300 į metus), keramiką (20 Eur), badmintoną (40 Eur). 2022 m. kovo 16 d. pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistu metu T. K. nurodė, kad lanko muzikos mokyklą (klarneto specialybę), keramikos būrelį. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji moka 20 Eur į mėnesį už minėtą būrelį, įmoką Balio Dvariono muzikos mokykloje už pusmetį sudaro 125 Eur. Vaikas šiuo metu domisi žvejyba, ieškovė perka tam būtinus reikmenis (pvz. 2021 m. gegužės 1 d. 50 Eur mokėjimas už britkelių nuomą ir žvejybą), tačiau minėtos išlaidos nėra patiriamos kas mėnesį. Ieškovė su vaiku laiko šunį, patiria išlaidas jo išlaikymui (veterinarinėms paslaugos (pvz. 2021 m. gegužės 10 d. sumokėta 12,58 Eur, 2021 m. liepos 7 d. – 115 Eur, 2021 m. liepos 19 d. – 128,22 Eur, 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 14,58 Eur, 2021 m. rugpjūčio 30 d. sumokėta - 75,44 Eur ir pan.)). Tačiau ne visos vaiko pomėgių išlaidos privalo būti vertinamos kaip būtinos, nes kaip minėta, kiekvienas iš tėvų privalo teikti išlaikymą, kurio dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaiko žaislams ir žaidimams išleidžia apie 30 Eur, knygoms, žurnalams vaikams, - 10 Eur, maistui kavinėje - 30 Eur, dalyvavimui vasaros stovyklose – 25 Eur per mėnesį, užsienio kalbų periodiniams egzaminams – 25 Eur, išvykoms į užsienį – 1 000 Eur per metus, vasaros, atostogos poilsiui Lietuvoje – 300 Eur per metus, vaiko gimtadienio šventės organizavimui – 300 Eur (25 Eur per mėnesį), draugų gimtadieniams – 140 Eur per metus. Minėtų išlaidų dydis atsižvelgiant į duomenis apie šalių gaunamas pajamas laikytinas nelaikytinas protingu, o pačios išlaidos - būtinomis. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 70 Eur vaiko išmoką perveda T. asmeniniam naudojimui, tačiau minėtos lėšos pagrįstai gali būti skirtos dalies aukščiau ieškovės nurodytų išlaidų dengimui (maistui kavinėje, draugų gimtadieniams, žaislams ar žurnalams). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaikas lanko šuns dresūros pamokas ir moka 120 Eur už 8 užsiėmimus, tačiau minėtos išlaidos nebus nuolatinės. Ieškovė lentelėje nurodė, kad 43,71 Eur sudaro išlaidos vaiko sveikatos draudimui, tačiau tinkamai nepagrindė jų būtinumo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. ieškovė sudarė T. K. mokymosi (duomenys neskelbtini) sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad išlaidos Teodorui mokantis privačioje mokykloje sudaro apie 418 Eur per mėnesį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po santuokos nutraukimo sutarties patvirtinimo T. K. pradėjo mokytis privačioje gimnazijoje. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas buvo derintas su atsakovu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jam pritarė – jis 2017 m. liepos 23 d. žinutėje sutinka, kad Teodorui yra geriau tęsti mokslus privačioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. atsakovas pervedė vaiko mokslui privačioje gimnazijoje 500 Eur. Įvertinus, kad vaikas yra šiuo metu 15 metų amžiaus, lankoma mokykla jam patinka, manant, kad atsakovas pagal savo išsilavinimą, darbinę patirtį pagrįstai galėtų gauti didesnes pajamas nei šiuo metu gauna, išlaidos privačios gimnazijos lankymui priskirtinos prie pagrįstų vaiko išlaikymo išlaidų.

43. Taigi, ne visos ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui laikytinos būtinomis, pagrįstomis ir įrodytomis. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad poreikių lentelė pateikta, kai situacija buvo geresnė. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, byloje nėra įrodyta aplinkybė dėl specialių vaiko poreikių (sveikatos sutrikimų, kuriems būtinos pastovios išlaidos, nekompensuojamos valstybės). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

44. Todėl apibendrinant paminėtą, atsižvelgiant į duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, įprastas vaiko popamokines veiklas ir poreikius, konstatuotina, kad protingos išlaidos nepilnamečio Teodoro išlaikymui laikytinos apie 850 Eur per mėnesį (iš apie 170 - 190 Eur maistui, apie 418 Eur ugdymo privačioje gimnazijoje išlaidos, 20 Eur transportui, 70 Eur popamokinei ugdymo veiklai, 30 Eur komunalinėms išlaidoms, 30 Eur rūbams, avalynei, 20 - 30 Eur higienai, papildomos išlaidos sveikatai (vitaminai ir pan.), 60 Eur kitos išlaidos (žvejybai, augintino išlaikymui, poilsiui/stovykloms vasaros atostogų metu ir pan.)-(žr. palyginimui Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-141-324/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1614-324/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-384-589/2020).

45. 2013 m. sausio 14 d. sprendimu atsakovas įsipareigojo mokėti 115,48 Eur išlaikymą T. K. ir minėtą prievolę iki pilnametystės yra įvykdęs, todėl minėta suma turi būti mažinamas priteistinas išlaikymas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gauna išmoką vaikui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vėlesnėje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju konstatavus atsakovo prievolę dengti dalį vaiko išlaidų privačioje mokykloje, kurios nėra mažos, byloje nustačius, kad šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos nėra didelės, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra protinga ir pagrįsta mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį valstybės išmokos suma. Todėl remiantis paminėtu ir CK 3.201 straipsniu iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

46. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-448-894/2022).

47. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė neįrodinėjo, kad esminis vaiko poreikių pasikeitimas egzistavo 2016 m. gruodžio 31 d. Minėtą datą ieškovė nurodė kaip maksimalų galimą išlaikymo įsiskolinimo terminą (patikslinto 2021 m. gruodžio 22 d. patikslinto ieškinio DPK -78448 100 punktas). Iš ieškovės pateiktų žinučių matyti, kad 2017 gruodžio 17 d. ieškovė siūlo perskaičiuoti elementus, nurodo, kad abu vaikus išlaiko, 2018 m. birželio mėnesio, 2019 m. liepos mėnesio žinutėse ieškovė kelia išlaikymo Teodorui padidinimo klausimą, atsakovas į minėtą žinutę atsako, kad išlaikymui perleido dalį nekilnojamo turto, kurio kaina taip pat pakilo. Sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad paminėtos ieškovės žinutės yra abstrakčios, nepagrindžia konkretaus vaiko poreikių ar išlaidų jam esminio padidėjimo. Bylos duomenys (vaiko paaiškinimai vaiko teisių apsaugos specialistui, rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai) patvirtina, kad netgi suteikęs išlaikymą iki pilnametystės vienkartine suma, atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo (pirko kompiuterį, telefoną, reguliariai duodavo kišenpinigių (po 10-20 Eur) ir kt.). 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškinimuose ieškovė pripažino, kad 2018 m. atsakovas pervedė vaiko mokslui privačioje gimnazijoje 500 Eur. Byloje konstatavus pagrindą padidinti išlaikymą dėl šalyje iš esmės pasikeitusios ekonominės situacijos per laikotarpį nuo teismo spendimo priėmimo, nėra pagrindo konstatuoti ją buvus jau 2016 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, išlaikymas priteistinas (keistinas) nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra 2019 m. gruodžio 31 d.

48. Apibendrinat paminėtą, keistinas 2013 m. sausio 14 d. teismo sprendime numatytas išlaikymo nepilnamečiui T. K. dydis ir iš atsakovo nuo 2019 m. gruodžio 31 d. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui T. K. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.3, CK 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą uzufrukto teise valdo vaiko motina D. G. – K.. Išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą

Dėl išlaikymo priteisimo vienkartine suma ir hipotekos taikymo

49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika). Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: 1) ar vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų; 2) ar yra didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola; 3) ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).

50. Teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai, teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma. Minėta norma, atsižvelgiant į hipoteka suteikiamą kreditoriui privilegijuotą padėtį, į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, negali būti aiškinama plečiamai. Esant CK 4.178 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 60-67).

51. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų teikęs teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Apskritai, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomą atsakovo nesąžiningumą vaikų išlaikymo prievolės prasme. 2021 m. gruodžio 21 d. antstolio Irmanto Gaidelio pažymoje nurodyta, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. ir už gruodžio mėnesį M. K. turėjo sumokėti 4 140 Eur, išieškotoja gavo 3 884,40 Eur, išieškotina suma – 255,60 Eur. Atsakovas paaiškino, kad dalies nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatytų periodinių išlaikymo išlaidų nemokėjo, nes buvo įsitikinęs, kad priėmus sprendimą jo tokia prievolė pasibaigė. Teismui išaiškinus kitaip, laikinas išlaikymas sumokėtas.

52. Šioje byloje konstatuota, kad atsakovas pagal savo turimą išsilavinimą, darbinę patirtį, gali teikti didesnį išlaikymą. Minėta išvada bei byloje esantys įrodymai, kad atsakovas teikė nepilnamečiui sūnui teismo sprendimu bei nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatytą išlaikymą nedera su ieškovės argumentu, kad būtina priteisti išlaikymą vienkartine suma, nes kitaip jis nebus mokamas. Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės, tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodė – priešingai, ji teigė, kad atsakovas turi piniginių lėšų, iš kurių galėtų teikti didesnį išlaikymą. Vien tai, kad šioje byloje atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo nesuponuoja pagrindo priteisti išlaikymą vienkartine suma ar taikyti hipoteką atsakovo turtui. Pažymėtina, kad atsakovas neskundė 2021 m. birželio 2 d. spendimo, kuriuo buvo padidintas išlaikymas, atsiliepime ir teismo posėdyje sutiko su išlaikymo padidinimu, tik nesutiko su ieškovės nurodoma suma. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams, išlaikymo institutu neturi būti siekiama suteikti vaikui tam tikrą turtą. Vien aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas periodinėmis išmokomis ir kad skolininkas turi turto, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką. Kartu pastebėtina ir tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies (priteista po 275 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki pilnametystės, tai sudarytų apie 16 000 Eur, bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo 3 884, 40 Eur, o buto vertė pagal masinį vertinimą yra 56 800 Eur), o tai leidžia pripažinti, nustačius priverstinę hipoteką atsakovo turtui, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės ir interesai (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1149-221/2019).

53. Taigi, ieškovei neįrodžius atsakovo nesąžiningumo išlaikymo teikimo T. K. aspektu, aplinkybės, kad atsakovas negalėtų teikti priteisto dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, nenustačius esminio išlaikymo įsiskolinimo dydžio sprendimo priėmimo metu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vienkartine suma bei hipotekos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Ieškovė į bylą pateikė patirtų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 83 Eur žyminio mokesčio (2021 m. gruodžio 2 d. mokėjimas); 163,35 Eur antstolio paslaugoms apmokėti (2021 m. vasario 22 d. mokėjimas 72 Eur; 2022 m. kovo 8 d. mokėjimas 90,75 Eur); 605 Eur advokato pagalbos išlaidų už patikslinto ieškinio surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose (2022 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas); 605 Eur advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose, dokumentų rengimą (2021 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymas); 22 Eur už rašytinių duomenų gavimą iš VšĮ VUL Santaros klinikų (2021 m. kovo 8 d. mokėjimas); 16,92 Eur už rašytinių duomenų gavimą iš VšĮ VUL Santaros klinikų (2021 m. kovo 4 d. mokėjimas), iš viso ieškovė patyrė 1 495,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Atsakovas į bylą pateikė patirtų advokatų teisinės pagalbos paslaugų detalizacijas (sąskaitas) ir įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 605 Eur už advokatų atstovavimo išlaidų, kurias sudarė 1 000 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimas, prašymų dėl duomenų išreikalavimo rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose (2021 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitas); 1 000 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas, kitų prašymų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose (2021 m. kovo 4 d. pinigų priėmimo kvitas); 605 Eur už atstovavimą civilinėje byloje (2021 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitas).

56. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių advokato įkainių už teisinę pagalbą.

57. Teismas pažymi, kad apskaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vertina patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį. Laikytina, kad ieškovė iš esmės reiškė tris turtinius reikalavimus, t.y. 1) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimą už dukters J. K. išlaikymą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu 16 524,80 Eur sumoje; 2) priteisti iš atsakovo 5 618,63 Eur sumą, kurią atsakovas iš ieškovės gavo santuokos nutraukimo sutarties pagrindu dukters J. K. išlaikymui; 3) pakeisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui priteisiant po 800 Eur periodinėmis išmokomis; ir du neturtinius reikalavimus, t.y. 1) nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 2) steigti atsakovo turtui - butui (duomenys neskelbtini)priverstinį įkeitimą (hipoteką) patenkintai ieškinio sumai. Teismas laiko, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės buvo patenkintas, tuo tarpu reikalavimas dėl hipotekos steigimo atmestas, todėl teismas vertina tik patenkintų turtinių reikalavimų apimtį apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

58. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 16 524,80 Eur bei 5 618,63 Eur sumas (iš viso 22 143,43 Eur), teismas patenkino reikalavimą dalyje dėl 5 618,63 Eur skolos (25,4 procentų). Ieškovė taip pat prašė priteisti po 800 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismas priteisė išlaikymą po 275 Eur periodinėmis išmokomis (34,4 procentų), vadinasi, iš viso patenkintų ieškinio turtinių reikalavimų dalis sudaro 29,9 procentų (34,4 procentų + 25,4 procentų / 2).

59. Remianti patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 29,9 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 447,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 495,27 Eur * 29,9 procentų), tuo tarpu iš ieškovės atsakovui priteistina 70,1 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1 826,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 605 Eur * 70,1 procentų)-(CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

60. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ir priteisus išlaikymą po 275 Eur periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteistina 74 Eur žyminio mokesčio (275*12*3 procentai *75 procentų). Ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl 5 618,63 Eur negautų pajamų sumokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai papildomai priteistina 126 Eur žyminio mokesčio (5 618,63 Eur*3 procentai*75 procentų). Taigi, viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

61. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl iš šalių nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinį faktą, kad išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimu patvirtintą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė D. G. – K. yra įvykdžiusi dukters J. K. atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G. – K, a.k. (duomenys neskelbtini) 5 618,63 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai aštuoniolika eurų 63 ct).

Nustatyti tokią atsakovo M. K. bendravimo su nepilnamečiu T. K. tvarką:

atsakovas susitinka su sūnumi vaiko gimtadienio dieną (lapkričio 17 d.) ir praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute;

atsakovas susitinka su sūnumi vaiko vardadienio dieną (liepos 4 d.) ir praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute;

atsakovas susitinka su sūnumi šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir šv. Velykų proga ir praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute;

atsakovas susitinka su sūnumi Tėvo dienos proga ir praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute;

atsakovas susitinka su sūnumi atsakovo gimtadienio (rugpjūčio 9 d.) proga bei praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 3 valandas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant iš anksto su ieškove elektroniniu paštu arba sms žinute;

atsakovas privalo suderinti jo susitikimo su vaiku laiką ne anksčiau nei prieš dvi savaites iki susitikimo datos, nustatant bendravimo laiką prioritetas teikiamas vaiko interesui (jo per ieškovę ar tiesiogiai pasiūlytam laikui), nepilnamečiui T. K. sutikus aukščiau nurodyta kiekviena iš bendravimo dienų gali būti pakeista į šalia esančią dieną.

Pakeisti 2013 m. sausio 14 d. teismo sprendime numatytą išlaikymo nepilnamečiui T. K. dydį.

Priteisti iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gruodžio 31 d. išlaikymą nepilnamečiui T. K., gim. 2006 m. lapkričio 17 d. po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės jas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą uzufrukto teise valdo vaiko motina D. G. – K., išlaikymas turi būti sumokėtas iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G. – K., a.k. (duomenys neskelbtini) 447,08 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. G. – K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 826,10 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė