Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-384-589/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-15
Bylos Nr.: 2A-384-589/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-03406-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: R. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-384-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03406-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-488/2020 dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. G., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnametei D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo R. G. papildomai nuo priteisto išlaikymo turtu po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatytas materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai dydis nebeatitinka nepilnametės poreikių, todėl prašė padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai, priteisiant periodines kasmėnesines išmokas.

3. Pažymėjo, kad dukra yra keturiolikos metų amžiaus. Išlaikymo priteisimo metu, dukra buvo ketverių metų amžiaus. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas ir priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai turtu, praėjo dešimt metų, išaugo nepilnametės poreikiai ugdymui, lavinimui, maistui, drabužiams ir avalynei, laisvalaikiui, sveikatos užtikrinimui. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos aštuntą klasę, lanko Dailės mokyklą. Dukros priežiūros išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Dukra serga bronchine astma, todėl jai reikalingos medicininės procedūros, reabilitacija sanatorijoje, jai yra nustatytas žemas hemoglobino lygis, ji yra stebima gydytojo hematologo, gydytojo endokrinologo stebima dėl skydliaukės pakitimų, gydytojas kardiologas stebi dukrą dėl vieno neužsidarančio vožtuvo.

4. Paaiškino, kad dukros poreikiai maistui, būstui, lavinimui, drabužiams ir avalynei, sveikatai ir laisvalaikiui, higienai sudaro apie 500 Eur kas mėnesį. Kas mėnesį maistui yra skiriama apie 180 Eur. Vaiko poreikiai į gyvenamąjį būstą sudaro būsto apstatymo ir išlaikymo išlaidos – 50 Eur kas mėnesį. Ugdymo išlaidas sudaro išlaidos ugdymo priemonėms įgyti, papildomiems lavinimo poreikiams užtikrinti, pažinimui plėsti, taip pat rinkliavos, renkamos mokymo įstaigoje, mokestis už lankomą Dailės mokyklą, papildomos korepetitoriaus paslaugos – 80 Eur kas mėnesį. Vidutinės vaiko sveikatos ir higienos išlaidos sudaro apie 50 Eur kas mėnesį. Vaiko poreikiai drabužiams ir avalynei, užtikrinantys laisvalaikiui, ugdymui, sportui, šventėms ir renginiams tinkamą vaiko savijautą ir savęs vertinimą sudaro 80 Eur per mėnesį. Per mėnesį poilsiui ir laisvalaikiui skiriama 30 Eur. Mobiliojo ryšio išlaidos, internetinio ryšio išlaidos sudaro 20 Eur per mėnesį. Transporto išlaidos sudaro10 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-755/2009 nustatytą nepilnametės D. R. (buvusios G.), gimusios (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kartu su išlaikymu, priteistu nekilnojamuoju turtu – 50/100 dalių buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisė papildomai iš R. G. nepilnametės dukros išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. R..

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas reikalingas 500 Eur mėnesinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamo ir protingo dydžio. Sprendė, jog ieškovė išlaikymo dydį pagrindė pridėtais įrodymais, o atsakovas išlaikymo dydžio neginčijo.

7. Pažymėjo, kad po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Nurodė, kad pasikeitė vaiko amžius, kadangi išlaikymo priteisimo momentu vaikas buvo ketverių metų amžiaus, o dabar yra keturiolikos. Be to, nepilnametis vaikas papildomai lanko dailės mokyklą, liaudies šokių grupę, papildomai lavinamas, lankant kultūrinius renginius, keliaujant. Jam yra reikalingos papildomos mokymosi priemonės tiek pagrindinėje, tiek Dailės mokykloje. Pažymėjo, jog vaikui augant atsiranda didesnis maisto, aprangos, higieninių priemonių poreikis, papildomos išlaidos transportui, internetui, telefonui.

8. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikui atsirado anksčiau nenustatytos sveikatos problemos, kurių priežiūrai ir gydymui reikalingos papildomos lėšos, perkant vaistus bei reabilitacija (bronchinė astma, kardiologiniai ir endokrinologiniai sutrikimai). Nepilnametis vaikas yra draudžiamas investiciniu gyvybės draudimu. Jis gyvena bute, už kurio eksploatavimą mokami mokesčiai.

9. Pažymėjo, kad ieškovė yra 55 proc. darbinga. Ieškovė turi nuolatinį darbą, jos gaunamos pajamos sudaro 643,89 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė gauna 115,12 Eur netekto darbingumo pensiją ir vaiko pinigus. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 50/100 vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis yra skirta nepilnametės išlaikymui, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas yra 25 proc. darbingas. Atsakovo gaunamas pajamas kiekvieną mėnesį sudaro 179,41 Eur netekto darbingumo pensija, atskaičius vykdomos skolos atskaitymą. 2019 m. kovo 25 d. atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 2 d. jam buvo išmokėtas 350 Eur atlyginimas. Nurodė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas dėl sveikatos būklės niekur nedirba, yra išlaikomas sutuoktinės, gyvena jai priklausančiame bute. Nekilnojamojo turto, registruoto atsakovo vardu, nėra. Atsakovui nuosavybės teise priklauso priekaba SKIF, 1982 m. gamybos, bei vandens transporto priemonė. 2015 metais atsakovas buvo įsiregistravęs, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, tačiau šiuo metu jokios veiklos nevykdo ir iš to pajamų negauna.

10. Akcentavo, kad išlaikymas turtu nepilnametei buvo priteistas abiejų tėvų bendru susitarimu. Ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui priteisto turto nepanaudoja. Bute, kurio dalis yra priteista nepilnametės išlaikymui, gyvena ieškovės pilnametis sūnus. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena kitame bute. Pažymėjo, kad ieškovė nesiima jokių priemonių, kad nepilnametės turtas jos išlaikymui teiktų lėšas.

11. Sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė. Jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo. Atsakovui galimybę gauti didesnes pajamas apriboja jam nustatytas 25 proc. darbingumas, kuris pateisina mažesnį atsakovo pajamų gavimą. Konstatavo, jog proporcingai gaunamoms pajamoms, atsakovui priklauso mažesnė prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą dalis Atsižvelgdamas į pakitusius nepilnametės poreikius dėl amžiaus ir sveikatos problemų, darė išvadą, kad turėtų būti teikiamas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12. Ieškovė L. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naudą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi – pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-755/2009 priteisto iš R. G. dukrai D. R. išlaikymo dydį ir papildomai prie išlaikymo turtu priteisti dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamas periodinės išmokas, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos ir tęsiant iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti L. R..

13. Nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, nesutinka. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192, 3.201 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio nuostatas, nepilnai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, bylos duomenis dėl atsakovo turtinės padėties ir darbingumo, nevertino nepilnamečio vaiko prioritetinių interesų atžvilgiu, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

14. Pažymi, jog remiantis CK 3.201 straipsniu teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kaip pagrindą keisti priteisto materialinio išlaikymo dydį, teismas nurodė iš esmės pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius (amžiaus pasikeitimas, naujų poreikių, susijusių su vaiko amžiumi ir sveikata, atsiradimas) ir pan., tačiau neteisingai konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ieškovė turi prie dukros išlaikymo prisidėti daugiau proporcingai gaunamoms pajamoms. Ieškovė, nepriklausomai nuo nustatyto nedarbingumo lygio, dirba pilnu krūviu, o iki šiol, siekdama patenkinti nepilnametės dukros poreikius, dirba didesniu nei vieno etato darbo krūviu (1,5 etato). Visos ieškovės pastangos yra nukreiptos, siekiant sukurti maksimaliai nepilnametės dukros poreikius užtikrinančią materialinę gerovę, kad dukrai būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, patenkinti dukros sveikatos poreikiai, lavinimo poreikiai, papildomo lavinimo poreikiai, laisvalaikis, visavertė ir sveika mityba.

15. Akcentuoja, kad atsakovas nors yra darbingas 25 proc., kiekvieną mėnesį į rankas gauna 190 Eur netekto darbingumo pensiją, nesiima jokių priemonių gauti papildomų pajamų. Atsakovo pajamos neapsiriboja netekto darbingumo pensija, jis, kaip nurodė teismo posėdžio metu, gali dirbti ir užsidirbti papildomai, tačiau pasak atsakovo jis neranda papildomo darbo, darbo rinkoje yra nepatrauklus dėl savo turimo neįgalumo.

16. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi netektą darbingumą, abu iš dalies yra darbingi, abiejų sveikatos būklė leidžia dirbti, todėl abu vienodai turi prisidėti prie dukros išlaikymo. Iš dalies darbingas asmuo negali perkelti savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką kitam tėvui ar motinai. Dalinis atsakovo darbingumas patvirtina aplinkybes, kad atsakovas, būdamas vidutinio amžiaus vyras, gali dirbti bent iš dalies ir užsidirbti pajamas, iš kurių galėtų teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.

17. Mano, kad nepilnametės tėvų gaunamų pajamų proporcingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų pastangas ir siekį gauti kuo didesnes pajamas ar tokias pajamas, kurių pakaktų sau ir nepilnametei dukrai išlaikyti.

18. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė išlaikymui priteisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros išlaikymui nepanaudoja. Ieškovė, siekdama pagerinti nepilnametės dukros gyvenimo sąlygas, pakeitė dukros gyvenamąją vietą ir kartu su dukra išsikėlė gyventi į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors nuomos mokesčio ieškovė už dukros dalies buto nuomą negauna, bet savo sąskaita pagerino dukros gyvenimo sąlygas, suteikiant jai atskirą kambarį.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neakcentavo dukros sveikatos užtikrinimo išlaidų. Jai yra diagnozuotas dviburio vožtuvo prolapsas, bronchinė astma, alerginė sloga, autoimuninis tireoditas, gastritas, refliuksas. Dukra nuolat stebima medikų, itin dažnai serga. Jai skiriami medicininiai tyrimai yra mokami. Dukrai yra paskirta reabilitacija – ergoterapija, mankšta, baseinas, tačiau šios procedūros tik dalinai kompensuojamos, o kad užtikrinti jų poveikį, jas būtina papildomai pirkti. Be to, dukrai nustatyta vitamino D stoka, anemija, kuri gydoma nekompensuojamais vaistais.

20. Kadangi nepilnametės dukros poreikiai pakito iš esmės, mano, kad 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas turėtų būti keičiamas ir prie priteisto išlaikymo nekilnojamuoju turtu turi būti iš atsakovo priteistos periodinės kasmėnesinės išmokos po 200 Eur kas mėnesį.

21. Akcentuoja, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2019 m. buvo 20 700 Eur, taigi 50/100 dalių buto rinkos vertė 10 350 Eur, 2020 m. ši rinkos vertė – 23 400 Eur, o 50/100 dalių buto rinkos vertė 11 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis išlaikymo dydis, orientuotas į būtinų nepilnametės dukros poreikių patenkinimą, yra minimalios mėnesinės algos dydžio, tai atsakovo dalis išlaikymo prievolėje yra 200 Eur, todėl skaičiuojant periodinėmis išmokomis tai atitiktų ne daugiau kaip 58 mėnesius.

Šalies argumentai

22. Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

23. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių vaiko išlaikymo formos pakeitimą, taikymu. Nesutinka, kad iš skyrium gyvenančio tėvo, iš kurio jau buvo priteistas išlaikymas vaikui turtu, praėjus tam tikram laiko tarpui, dar gali būti papildomai priteistos ir kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, motyvuojant vien tik dėl amžiaus išaugusio vaiko poreikiais, nepaisant iš esmės pablogėjusios tėvo sveikatos būklės.

24. Nutraukiant santuoką ir susitariant, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui nustatomas turtu, atsakovas mano, kad jis turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad išlaikymas vaikui nustatytas iki jo pilnametystės. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas faktiškai revizavo Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą, t. y. iš naujo vertino ar perleidimas vaikui ½ dalies buto yra pakankamas jo išlaikymas.

25. Akcentuoja, kad ieškovė sutiko su tokia išlaikymo forma, tuo pačiu prisiimdama riziką, kad ateityje prie vaiko išlaikymo jai gali tekti prisidėti didesne dalimi. Be to, ieškovė negalėjo nepramanyti, kad vaikui augant, jo poreikiai taip pat didės.

26. Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje išlaikymo, priteisto turtu, pakeitimas kita išlaikymo forma paprastai siejamas su tokiais atvejais, kaip vaikui priteistas turtas sunaikinamas arba dėl kitos priežasties negali būti naudojamas vaiko poreikiams tenkinti. Vien tai, kad ieškovė (tas iš tėvų su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) persigalvoja ir laiko, jog ½ dalis buto yra nepakankamas išlaikymas vaikui, nesudaro pagrindo keisti išlaikymo formą.

Žemesnės instancijos teismas

27. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir atsakovas dėl savo nedarbingumo negali gauti didesnių pajamų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neįgaliu tapo po santuokos nutraukimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, nutraukdamas santuoką, laikė, kad ½ dalies buto perleidimas yra tinkamas išlaikymas vaikui iš darbingo tėvo.

28. Pažymi, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo turtinė tėvų padėtis. Nurodo, jog jo gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės nei minimali mėnesinė alga, todėl iš jų negali būti atskaitoma daugiau nei 85,61 Eur. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovės reikalavimas išlaikyti nepilnametį vaiką, yra pirmos eilės reikalavimas, kaip ir reikalavimas padengti išlaikymo dabar jau pilnamečiui vaikui skolą. Todėl antstolis turės proporcingai dalinti su kitais išieškotojais 85,61 Eur sumą. Išlaikymo skola kaupsis.

29. Nurodo, jog dėl savo sunkios negalios negalėjo pirmosios instancijos teismui prisiminti ir paaiškinti vienos aplinkybės, susijusios su ieškovės turtine padėtimi. Santuokos metu, ieškovė 2002-2003 m. Rusijos Federacijos teismuose pasiekė, kad jai būtų leista privatizuoti butą Sankt Peterburgo mieste. Ilgą laiką butą ieškovė nuomodavo, tačiau prieš keletą metų butą pardavė. Tas rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo turtinę padėtį. Prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad išsiaiškinti, ar ieškovė pripažįsta, ar neigia šią faktinę aplinkybę. Ieškovei nepripažįstant šios aplinkybės, atsakovas teiks prašymą gauti informaciją pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Atsiliepimas

30. Atsiliepime į atsakovo R. G. apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ji nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai revizavo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą. Pažymi, kad 2020 m. sausio 29 d. sprendimu yra ne keičiamas ir nerevizuojamas 2009 m. balandžio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimo, priimto 2009 m. balandžio 14 d. dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu, taigi atsakovui negalėjo atsirasti teisėtas lūkestis manyti, kad savo pareigą išlaikyti vaiką atsakovas yra įvykdęs.

Šalies argumentai

32. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad ji, neskųsdama 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, prisiėmė riziką, kad ateityje prie vaiko išlaikymo jai gali tekti prisidėti didesne dalimi. Vaiko išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į esamus ir realius vaiko poreikius, t.y. nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nėra vertinami vaiko ateities poreikiai. Pasikeitus vaiko poreikiams vaiko išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas.

33. Nurodo, jog nuo 2009 m. balandžio 14 d. priimto sprendimo išaugo ir pasikeitė dukros poreikiai. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ji mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos mokymosi vidurkis viršija 9 balus, ji siekia ir rengiasi medicinos studijoms, todėl ieškovė užtikrina visus dukros poreikius mokslui, papildomoms korepetitoriaus paslaugoms, dukros poreikius pažinimui plėsti, dalyvauti kultūriniame gyvenime.

34. Nurodo, jog nepilnametės dukros sveikatos užtikrinimo išlaidos taip pat ženkliai išaugo dėl diagnozuotų įvairių sveikatos sutrikimų. Esant silpnai dukros sveikatos būklei, ieškovė stengiasi sveikatos būklę kompensuoti subalansuota, sveika mityba.

35. Nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriuo atsakovas siūlo taikyti CK 6.286 straipsnio normą dėl žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą. Šios deliktinės civilinės atsakomybės normos negali būti taikomos nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo atveju.

36. Pažymi, jog ieškovei po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, taip pat buvo nustatytas 55 proc. darbingumas. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas neatima iš jų pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė turėdama dalinį darbingumą stengiasi dirbti, prisidėti prie dukros išlaikymo, tuo tarpu atsakovas, taip pat turėdamas dalinį nedarbingumą, dirba įvairius nelegalius darbus, gauna neoficialias pajamas. Pažymi, kad Užimtumo tarnyboje vykdomos įvairios programos, kuriose sudaromos sąlygos dirbti neįgaliesiems. Atsakovas nesinaudoja užimtumo tarnybos programomis, nesiekia gauti pajamų bei sąžiningai prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.

37. Atkreipia dėmesį, jog atsakovo įsiskolinimai kreditoriams nėra dideli, juos atsakovas baigia padengti, todėl esminės reikšmės, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, neturi.

38. Pažymi, kad kambarys bendrabučio tipo daugiabučiame name Sankt Peterburge buvo žinybinis butas, kuris 1997 m. žuvus ieškovės vyrui V. R., buvo atlaisvintas ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Lietuvą.

Atsiliepimas

39. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais tais pačiais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

41. Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant išsiaiškinti aplinkybę ar ieškovė pripažįsta, jog buvo privatizavusi butą Sank Peterburgo mieste, kuris vėliau buvo parduotas. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad kambarys bendrabučio tipo daugiabučiame name Sankt Peterburge buvo žinybinis butas, kuris, 1997 m. žuvus ieškovės vyrui, buvo atlaisvintas jai kartu su sūnumi išvykus gyventi į Lietuvą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmens apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

43. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtinais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

44. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus paaiškinimus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus bei faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos, byloje esantys faktiniai duomenys yra pakankami aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti konstatavimui, apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas yra aiškus, be to, apeliantas turėjo visas galimybes išsiaiškinti ieškovės poziciją dėl jos materialinės padėties nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu santuoka tarp R. G. ir L. R. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nutraukiant santuoką, R. G. ir L. R. susitarė, kad išlaikymas nepilnametei dukrai D. G., gimusiai 2005 m. birželio 1 d. yra suteikiamas turtu, t. y. priteisiant D. G. nuosavybėn 50/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

46. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

47. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

48. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu, gali pakeisti išlaikymo formą, tai yra parinkti išlaikymui naują būdą iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje – priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomos galios. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

50. Šiuo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo iš esmės pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius: vaiko amžiaus pasikeitimas, naujų poreikių, susijusių su vaiko amžiumi atsiradimas ir atsiradusios nepilnamečio vaiko sveikatos problemos. Nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau nei dešimt metų, šalių dukrai tuo metu buvo ketveri metai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Byloje nustatyta, kad apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametė dukra mokosi M. K. pagrindinėje mokykloje, jai yra penkiolika metų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti yra reikalinga 500 Eur suma per mėnesį. Pažymėtina, kad šalys neginčijo nustatyto išlaikymo dydžio.

51. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra ne tik pasikeitę vaiko poreikiai, bet ir šalių turtinė padėtis. Iš esamų byloje duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo nustatytas dalinis darbingumas. Ieškovei nuo 2014 m. lapkričio 6 d. nustatytas 55 proc. darbingumas, o atsakovui nuo 2017 m. lapkričio 15 d. nustatytas 25 proc. darbingumas. Darbingumo lygio pasikeitimas lėmė pasikeitusias šalių pajamas ir jų galimybes dirbti. Atsakovas gauna 265,13 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Iš netekto darbingumo pensijos yra išskaitomas 85,61 Eur įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius apie atsakovo gaunamas neoficialias pajamas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur. Ieškovė taip pat gauna 77,55 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Jo vardu yra registruota priekaba SKIF, 1982 m. gamybos, bei vandens transporto priemonė.

52. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.201 straipsnį pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Abiejų šalių turtinė padėtis keitėsi po teismo sprendimo priėmimo. Abi šalys tapo iš dalies nedarbingos po teismo sprendimo priėmimo. Vertinant byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, jų sveikatos būklę, turimą turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas gali dirbti ir gauti papildomų pajamų, reikalingų nepilnametės dukros išlaikymui, tačiau su šiais apeliantės argumentais negalima visiškai sutikti. Kaip jau buvo minėta, atsakovui yra nustatytas 25 proc. darbingumas, todėl jo galimybės dirbti ir gauti papildomas pajamas nepilnametės dukros išlaikymui, yra sumažėjusios. Atsakovas, gaudamas tik netekto darbingumo pensiją, neturės galimybės tinkamai vykdyti išlaikymo pareigos, jo išlaikymo įsiskolinimas tik didės. Priteisus ieškovės prašomą išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas neturėtų lėšų pragyvenimui.

54. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei ir nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena ieškovės sūnus, o pati ieškovė ir dukra gyvena dviejų kambarių bute. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra priteistas išlaikymas turtu, yra svarbu vertinti, ar šį turtą naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti, ar kitaip tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesiima jokių priemonių, kad nepilnametės dukros išlaikymui priteista buto dalis teiktų pajamas, reikalingas dukros išlaikymui. Pažymėtina, kad, nutraukiant santuoką, išlaikymas turtu buvo nustatytas šalių susitarimu.

55. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo galimybes teikti papildomai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, esant tokiai šalių turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pakeisti (padidinti) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatytą teikiamo išlaikymo formą (išlaikymą turtu). Dėl nurodyto atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, o ieškovės – apeliacinis skundas atmestinas. Tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimas naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetamas.

57. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

58. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 295,75 Eur pirmosios instancijos teisme ir 176 Eur apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei sudarė 9,50 Eur, kurios taip pat priteistinos iš ieškovės.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. R. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 471,75 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt penkis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 9,50 Eur (devynis eurus ir penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteistos valstybei antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai: Rita DambrauskaitėVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė