Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1149-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-17
Bylos Nr.: e2A-1149-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24334-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė, Diana Labokaitė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: M. J.
Trečiasis asmuo: notarė Z

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1149-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24334-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.4.4.5.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – notarė Z. K., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstine hipoteka prašomo apsunkinti turto vertė – 173 772 Eur, priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo suma – 201 924,35 Eur, hipotekos terminas: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo per teismo sprendime nustatytą terminą; santuoką tarp ieškovės R. J. (toliau – ieškovė) ir atsakovo M. J. (toliau – atsakovas), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 208, nutraukti dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokinį turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę santuokinio turto (automobilio) dalį; pripažinti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo 86 886 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ½ dalį; pripažinti 2012 m. gruodžio 10 d. sutartį, notarinio registro Nr. 7829, negaliojančia; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį santuokoje įgyto ir 2012 m. gruodžio 10 d. sutartimi padalinto turto – 23 169,6 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti lauko baldus ir sūpuokles, kurių vertė 250 Eur, išmokant ieškovei kompensaciją – 175 Eur; padalinti santuokoje įgytas pinigines lėšas – ieškovės 32 000 Lt (9 267,84 Eur), atsakovo 157 000 Lt (45 470,34 Eur), iš viso 54 738,18 Eur, išmokant ieškovei 18 101,25 Eur kompensaciją; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise MB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikį turtą (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai), sudarantį 40 986 Eur, ieškovei išmokant 20 493 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei ½ dalį už 2016 metus išmokėtų dividendų (45 000/2), sudarančių 22 500 Eur; priteisti ieškovei ½ dalį už 2017 metus išmokėtų dividendų (40 949/2), sudarančių 20 474,5 Eur; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 250 Eur vertės individualioje veikloje naudojamus įrankius, išmokant ieškovei 125 Eur kompensaciją; nustatyti V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką; priteisti dukrai V. J. iš atsakovo 320 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukra taps pilnametė; priteisti dukrai D. J. iš atsakovo 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukra taps pilnametė; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – Ž., atsakovui – J.; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu gimė dvi dukros. Šalys nuo 2017 m. lapkričio mėnesio negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, gyvena skyrium dėl atsakovo neištikimybės. Pageidavo, kad dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pagal ieškovės skaičiavimus dukros V. J. išlaikymui per mėnesį reikalinga 640 Eur suma, dukros D. J. išlaikymui – 500 Eur suma. Turto dalybų sutartis negaliojanti, nes sutartimi visas turtas atiteko išimtinai vienam sutuoktiniui, sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant ieškovės patiklumu, sveikatos būkle, neišaiškinus sutarties turinio. Automobilius nusipirko iš uždirbtų pinigų ir santaupų. Atsakovo argumentas, kad automobilis „BMW X6“ yra jo asmeninė nuosavybė, melagingas, nes 2012 m. balandžio 3 d. ieškovė savo vardu paėmė kreditą 50 000 Lt sumai. 2012 m. balandžio 4 d. 45 000 Lt suma buvo pervesta į atsakovo asmenines banko sąskaitas. Dar 4 000 Lt buvo išgryninti banke ir taip pat perduoti atsakovui. 2013 metais atsakovui ieškovės pervesta suma buvo investuota į automobilio pirkimą. Šalims gyvenant santuokoje gyvenamasis namas buvo pagerintas, nes buvo tvarkomas namo vidus, jo aplinka, nupirkti baldai.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė teismo šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 208, nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kuomet jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d.; nustatyti nepilnametės dukters V. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti nepilnametei dukrai V. J. iš ieškovės 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą; pripažinti lengvąjį automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise lauko baldus (stalą ir 6 kėdės), sūpuokles, kurių rinkos vertė 250 Eur, 4 633,92 Eur piniginių lėšų, esančių pas ieškovę; priteisti ieškovei automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur rinkos vertės, išmokant 2 500 Eur kompensaciją atsakovui už ½ dalį ieškovei tenkančio automobilio, dvigulę lovą, kurios rinkos vertė 100 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo 75 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto (lauko baldų ir sūpuoklių) dalį; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad santykiai su ieškove pablogėjo 2004 metais, jai pradėjus dirbti. Dukra V. J. gyvena su atsakovu. Dukters V. J. būtiniems poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga ne mažiau kaip po 400 Eur. 2013 metais atsakovas iš savo individualios įmonės nusipirko automobilį „BMW X6“ už savo asmenines lėšas, kurias gavo už 2012 m. lapkričio 29 d. parduotą asmeninį turtą – butą ir kurios jam priklausė pagal 2012 m. gruodžio 10 d. turto dalybų sutartį. Gyvenamąjį namą atsakovui padovanojo tėvai, jie namą pirko už savo lėšas. Atsakovas ir ieškovė neturėjo tokių santaupų. Deklaracija pildyta ieškovės, kaip valstybės tarnautojos, kurioje nurodyta, neva jis turi 157 000 Lt. Atsakovas šių pinigų neturi. Profesinės veiklos įrankiai naudojami veikloje ir nedalintini, be to, jie menkaverčiai. MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustabdyta penkeriems metams.

5. Trečiasis asmuo notarė Z. K. nesutiko su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia 2012 m. gruodžio 10 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutuoktiniai sutartyje neprivalo nurodyti nelygaus pasidalijimo motyvų. Ieškovė buvo notaro biure, susipažino su sutartimi, kuri yra aiški ir minimalios apimties, pasirašė visuose sutarties egzemplioriuose, registro knygoje, gavo sutarties egzempliorių, daug metų jos neginčijo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 208, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę Ž., atsakovui – J.; pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d.; nustatė nepilnametės dukters D. J. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė nepilnametės dukters V. J. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai D. J. išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. gruodžio 12 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisė iš ieškovės nepilnametei dukrai V. J. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo priešieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 10 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra D. J.: 1. Atsakovas bendrauja su dukra D. kas antrą savaitę, paimdamas dukrą ketvirtadienį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ar užklasinei veiklai ir atveždamas dukrą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Pirmasis atsakovo bendravimo su dukra laikotarpis yra pirmoji savaitė po sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2. Atsakovas bendrauja su dukra D. kiekvienais metais 30 kalendorinių dienų atostogų metu, išskaidant šį laiką po 15 dienų, ar kitaip, tačiau apie pasirinktą atostogų laiką pranešdamas ieškovei SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu prieš vieną mėnesį. Apie numatomą atostogų laiką, kuris šalių sutarimu nustatomas 30 dienų, ieškovė analogiškai praneša atsakovui SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu prieš vieną mėnesį. Esant atostogų laiko sutapimui, atostogas su vaikais praleidžia nurodytu laiku tas asmuo, kuris pirmiau pranešė kitai šaliai; 3. Atsakovas bendrauja su dukra D. nelyginiais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m., pasiimant dukrą D. iš gyvenamosios vietos dieną prieš šv. Velykas 12 val. ir bendrauja iki šv. Velykų 1-os dienos 18 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą. Tokiais metais šv. Velykų 2-ąją dieną dukra bendrauja su mama; 4. Lyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2020 m.) atsakovas bendrauja su dukra D. antrą šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos 10 val., parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5. Atsakovas bendrauja su dukra D. lyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2020 m.), Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Kalėdų 1-ąją dieną 15 val.; 6. Nelyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2019 m.), Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną dukra D. praleidžia su mama; 7. Nelyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2019 m.) atsakovas bendrauja su dukromis šv. Kalėdų 2-ą dieną, pasiimant skyrium gyvenančią dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Šiais metais Kūčių ir šv. Kalėdų 1-ąją dieną dukra bendrauja su mama; 8. Atsakovas bendrauja su dukra D. Naujų metų šventės metu, kas antri metai, pradedant bendrauti nuo 2019 m., pasiimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.; 9. Atsakovas bendrauja su dukra D. Tėvo dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; 10. Atsakovas bendrauja su dukra D. kas antri metai dukters gimtadienio dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.; 11. Dukters ligos atveju atsakovas turi tokias pačias teises slaugyti dukrą kaip ir ieškovė, ieškovė leidžia atsakovui dukters ligos atveju būti su dukra jos gyvenamosios vietos adresu arba atsakovo gyvenamosios vietos adresu; 12. Ieškovė skubiai – iki 30 min. bėgyje, praneša atsakovui apie dukrai iškviestą greitąją pagalbą, vietą, kurioje dukra tuo metu yra, iš anksto praneša apie dukters vizitus pas gydytojus ir gydymo įstaigas, suteikiant galimybę dukters tėvui dalyvauti gydymo įstaigose; 13. Abi šalys praneša viena kitai apie suplanuotas keliones su dukra į užsienį, o kelionėms su dukra į užsienį ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui, šalys turi gauti vienas kito rašytinį sutikimą; 14. Atsakovas, negalėdamas bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, prieš dvi dienas įspėja ieškovę SMS žinutėmis ar el. paštu apie negalėjimą bendrauti su vaiku, ir tokiu atveju nelaikoma, kad atsakovas pažeidė bendravimo tvarką; nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui asmeninės nuosavybės teise; priteisė ieškovei kilnojamąjį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; priteisė atsakovui kilnojamąjį turtą – automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės, lauko baldus ir sūpuokles 250 Eur vertės, dvigulę lovą 100 Eur vertės; priteisė iš atsakovo ieškovei 10 175 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį kilnojamąjį turtą, 18 101,25 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų, 20 136 Eur kompensaciją už atsakovo iš verslo ir individualios veiklos gautas pajamas, iš viso 48 412,25 Eur; priteisė iš ieškovės atsakovui 2 500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį kilnojamąjį turtą; atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis; priteisė iš ieškovės atsakovui 1 051,55 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 1 618,75 Eur žyminio mokesčio, 8,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 1 626,99 Eur; priteisė iš atsakovo valstybei 1 446,75 Eur žyminio mokesčio ir 8,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 1 454,99 Eur.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog nuo 2017 m. lapkričio 10 d. sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeiminių santykių, atskirai leidžia laisvalaikį. Teismas, konstatavęs, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, o santuokos iširimą sąlygojo skirtingi charakteriai, kitoks požiūris į gyvenimą, sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d.

8. Atsižvelgęs į mažą D. J. amžių, stiprų ryšį su motina, aplinkybę, kad nuo gimimo D. J. gyvena su motina, teismas padarė išvadą, kad D. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Įvertinęs V. J. amžių – (duomenys neskelbtini) metų, aplinkybę, kad šiuo metu ji gyvena su tėvu, yra išreiškusi tokį norą, teismas V. J. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos, ją nustatant teismo sprendimu, teismas nustatė atsakovo ir nepilnametės dukters D. J. bendravimo tvarką. Nesant ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir dukters V. J., atsižvelgęs į dukters V. J. amžių ((duomenys neskelbtini) metų), teismas nenustatė detalios bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir skyrium gyvenančios dukters V. J.

9. Nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio priteisimo dukters V. J. išlaikymui, teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą ir iš ieškovės priteisė išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters V. J. išlaikymui. Teismas nustatė, kad dukters D. J. išlaikymui per mėnesį reikalinga iš viso 500 Eur suma. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį (gera), sveikatos būklę (sveiki ir darbingi), dukters D. J. amžių ((duomenys neskelbtini) metai), poreikius (mergaitė lanko darželį, papildomas šokių pamokėles, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės), teismas sprendė, kad bendra 500 Eur suma vaikui, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinanti vaiko poreikius, mažesnio, kaip to siekia atsakovas, dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad vaiko poreikiai yra užtikrinami, todėl iš atsakovo dukters D. J. išlaikymui priteisė po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas sprendė, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas.

11. Teismas nustatė, kad automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 5 d. įsigijo M. J. IĮ iš UAB „Krasta Auto Kaunas“ už 265 000 Lt. Už automobilį apmokėta 2012 m. balandžio 4 d. 181 545,83 Lt mokėjimo nurodymu, 14 170 Eur grynaisiais pagal 2012 m. balandžio 4 d. kasos pajamų orderį ir 10 000 Eur grynaisiais pagal 2012 m. kovo 23 d. kasos pajamų orderį. Pagal 2012 m. balandžio 4 d. paskolos sutartį atsakovas paskolino M. J. IĮ 40 000 Lt. 2012 m. kovo 29 d. į ieškovės banko sąskaitą pervesta 50 000 Lt paskola (sutarties Nr. 12-015432-VA). Tą pačią dieną, t. y. 2012 m. kovo 29 d. ieškovė pervedė atsakovui 5 000 Lt, o 2012 m. balandžio 3 d – 40 000 Lt. 2012 m. balandžio 1 d. nuimti grynieji pinigai – 4 000 Lt, kuriuos, kaip teigia ieškovė, ji perdavė atsakovui. Ieškovės banko sąskaitoje esančią informaciją palyginęs su atsakovo pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 3 d. ieškovė atsakovui pervedė 40 000 Lt, kurie buvo gauti kaip paskola. 2012 m. balandžio 4 d. atsakovas paskolino M. J. IĮ 40 000 Lt. Pagal 2013 m. sausio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas iš M. J. IĮ nupirko ginčo automobilį už 90 000 Lt. Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad paskola Nr. 12-015432-VA nebuvo iškart grąžinta, o pagal grafiką kiekvieno mėnesio 3 dieną buvo nuskaitoma paskolos dalis ir palūkanos, duomenys apie paskutinį atskaitymą – 2015 m. gruodžio 7 d. Teismas vertino, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovės vardu gauta paskola buvo panaudota automobiliui „BMW X6“ įsigyti, automobilis iš M. J. IĮ įsigytas santuokos metu, atsakovas neįrodė, kad transporto priemonė įgyta išimtinai už jo asmenines lėšas, nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos į automobilį „BMW X6“, juo naudojasi, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant iš atsakovo pusės automobilio vertės kompensaciją. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės vertės – 25 000 Eur. Kadangi ieškovė prašė priteisti 10 000 Eur kompensaciją, teismas sprendė neturintis pagrindo didinti priteistinos kompensacijos dydžio, todėl tenkino ieškovės reikalavimą. Nesant ginčo tarp šalių, teismas ieškovei priteisė automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vidutinės rinkos vertės, iš jos atsakovui priteisiant 2 500 Eur kompensaciją.

12. Nesant ginčo tarp šalių, teismas atsakovui priteisė lauko baldus ir sūpuokles, 250 Eur vertės, ieškovei priteisiant 125 Eur kompensaciją. Teismas dvigulę lovą priteisė šaliai, gyvenančiai tame pačiame gyvenamajame name – atsakovui, iš jo ieškovei priteisiant 50 Eur kompensaciją. Nesant ginčo tarp šalių dėl ieškovės pasiimtų kilnojamųjų daiktų, dėl to nesant pareikštų reikalavimų, teismas dėl jų nepasisakė.

13. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 4 d. ieškovė yra užpildžiusi deklaraciją už 2016 metus, kurioje nurodė tokias turimas pinigines lėšas: viso piniginių lėšų – 189 000, gyventojo (ieškovės) piniginės lėšos – 32 000, sutuoktinio (atsakovo) – 157 000. Šalys teigė, jog piniginės lėšos nurodytos litais. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog ieškovė kaip 157 000 Lt sumą yra nurodžiusi jo asmenines lėšas, dėl kurių šalys sudarė 2012 m. gruodžio 10 d. turto dalybų sutartį, tačiau, kaip matyti iš ieškovės 2013 m. balandžio 29 d. pildytos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2012 metus, ieškovė tada nurodė, jog sutuoktinio piniginės lėšos ne banke – 247 000 Lt, t. y. žymiai didesnę pinigų sumą, nei deklaravo už 2016 metus. Teismas sprendė, kad, deklaraciją priėmus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, yra laikoma, jog ji yra teisinga ir galiojanti, kol nepanaikinta ar nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Tai, jog ieškovės deklaruotos sutuoktinio lėšos – 157 000 Lt neegzistavo, laikytina tik nepagrįstomis prielaidomis, kuriomis teismas neturi pagrindo vadovautis. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendroje atsakovo turimo turto ir lėšų masėje ginčijamos sumos sukaupimas yra visiškai tikėtinas, įvertinus atsakovo individualios veiklos pajamas, įsigyjamų transporto priemonių vertę, išlaidas pragyvenimui. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių poziciją ir paaiškinimus teismo posėdžių metu, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas yra sukaupęs pinigines lėšas – 45 470,34 Eur (157 000 Lt), tikėtina ir nepaneigta, teismas neturi pagrindo nesivadovauti deklaracija, todėl padalino sutuoktinių bendras lėšas – 54 738,18 Eur, ieškovei priteisiant 18 101,25 Eur kompensaciją iš atsakovo (54 738,18/2-9 267,84).

14. Įvertinęs atsakovo išdėstytus argumentus, VĮ Registrų centro pateiktą 2018 m. gruodžio 21 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 17 289 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 2 d. išsimokėtos pelno dalies. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 11 d. balanso nustatęs, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas sudaro 289 Eur (savininko įnašas), teismas jį padalino tarp šalių, ieškovei priteisiant ½ dalį savininko įnašo – 145 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m. lapkričio 10 d., o dividendai – yra dalis metinio pelno, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, teismas ieškovei priteisė 2 702 Eur kompensaciją – ½ dalį už 2016 metus atsakovo išmokėtus dividendus proporcingai laikotarpiui, kai 2017 metais šalys kartu jau negyveno.

15. Įvertinęs atsakovo profesinės veiklos specifiškumą, jo nurodytų įrankių pobūdį, paskirtį, jų vertę, (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamus įrankius teismas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto balansą.

16. Nustatęs, kad ieškovė buvo notaro biure, susipažino su sutartimi, kuri yra aiški ir minimalios apimties, pasirašė visuose sutarties egzemplioriuose, registro knygoje, nuo 2012 metų ieškovė sutarties neginčijo, o tokį reikalavimą pareiškė tik santuokos nutraukimo byloje, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2012 m. gruodžio 10 d. turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia.

17. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė CK įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis jos reikalavimų užtikrinimui teismas turėtų taikyti hipoteką, be to, ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti tik iš dalies. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju priverstinės hipotekos būtinumas nėra pagrįstas išskirtiniu ieškovės, kaip kreditorės, interesu, nėra duomenų, kad egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo dalis dėl hipotekos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nepagrįstai spręsta, kad nėra pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką. Yra visos sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui turėtų būti nustatyta priverstinė hipoteka: 1) pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimu patvirtintas ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 48 412,25 Eur kompensacijos išmokėjimo, t. y. kreditorinio reikalavimo; 2) ieškovė, kaip kreditorė, teismo prašė nustatyti priverstinę hipoteką; 3) egzistuoja CK įtvirtintinas priverstinės hipotekos atvejis – būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas ne kartą teigė, kad jo pajamos šiuo metu yra nedidelės, jis yra sustabdęs MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Atsakovas į bylą nepateikė finansinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę atsakovo finansinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl ieškovei yra nežinoma, ar atsakovas galės patenkinti teismo reikalavimą ir sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Be to, atsakovas nuo santuokos pradžios siekia apsaugoti išimtinai savo asmeninius finansinius interesus – buvo sudaryti sandoriai, kurių pasekoje visas santuokoje įgytas turtas buvo registruotas atsakovo vardu ir atiteko jam asmeniškai, buvo pasirašyta turto dalybų sutartis, pagal kurią santuokoje įgytos piniginės lėšos atiteko atsakovui. Taigi atsakovas galbūt gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, taip bandydamas išvengti prievolės sumokėti ieškovei kompensaciją.

1.2. Neteisingai nustatyta kompensacija už atsakovui atitenkantį automobilį „BMW X6“. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25 000 Eur, išmokant ieškovei 10 000 Eur kompensaciją, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 000 Eur. Nors ieškovė galbūt neteisingai suformulavo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, tačiau teismas turėjo būti aktyvus ir tinkamai išspręsti kompensacijos už sutuoktiniams atitenkantį turtą klausimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog nustačius automobilio „BMW X6“ 25 000 Eur vertę ir šalims su tuo sutikus, ieškovei turėjo būti priteista 12 500 Eur kompensacija, o nustačius automobilio „Alfa Romeo“ 5 000 Eur vertę, atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 2 500 Eur kompensacija. Ieškovė reikalavimą dėl 10 000 Eur kompensacijos suformulavo įvertinusi faktą, jog ši kompensacijos dalis ieškovei lieka įskaičius ieškovės atsakovui mokėtiną 2 500 Eur kompensacijos dalį. Dėl to ši teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista, nustatant, jog atsakovas išmoka ieškovei 12 500 Eur kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį „BMW X6“, ieškovė išmoka atsakovui 2 500 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį „Alfa Romeo“.

19. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d sprendimo dalis dėl nepilnametės dukters V. J. išlaikymo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo, priteisiant iš ieškovės nepilnametei dukrai V. J. išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo priešieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 10 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą, pripažįstant atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant sprendimo dalį dėl 18 101,25 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų priteisimo ieškovei iš atsakovo, sumažinant kompensaciją už atsakovui tenkantį kilnojamąjį turtą iki 175 Eur ir bendrą kompensacijos sumą sumažinant iki 15 677,08 Eur, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskiru prašymu atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Sprendžiant išlaikymo nepilnametei dukrai V. J. priteisimo klausimą, pažeistos CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2, 3 dalys, 263 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis. Teismas nepilnametei V. J. reikalingo išlaikymo dydį (200 Eur) nustatė iš esmės tik remdamasis aplinkybe, kad ieškovė neprieštaravo dėl prašomos priteisti sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Teismas ne tik nesirėmė minimaliosios mėnesinės algos dydžiu, bet netyrė, neįvertino aplinkybių, koks išlaikymas nepilnametei V. J. faktiškai reikalingas, ar minimaliems poreikiams tenkinti skirta laikino išlaikymo 200 Eur suma būtų pakankama jos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas, todėl, remiantis CPK 376 straipsnyje nurodytais pagrindais, teismas turėjo pareigą ex officio siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Šalims nepateikus duomenų apie nepilnametės V. J. būtinuosius poreikius, teismas privalėjo bent apklausti dėl to abi šalis, o esant reikalui ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus. Teismas abiejų nepilnamečių vaikų teisių ir interesų atžvilgiu buvo nenuoseklus. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo nepilnametei D. J., jis išsamiai išnagrinėjo mergaitės poreikius ir nustatė, jog jos poreikiams užtikrinti reikalinga 500 Eur per mėnesį suma, todėl iš atsakovo buvo priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnametės V. J., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, poreikiai dėl jos amžiaus yra objektyviai išaugę. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kad dėl sveikatos būklės V. J. praleido nemažai pamokų, atsakovas su ja lankėsi pas gydytojus, kol buvo išsiaiškinta negalavimų priežastis, V. J. lanko dainavimo pamokas, papildomai mokosi chemijos, papildomai mokysis matematikos. Nepilnametei V. J. būtina išlaikymo suma ir priteistinas išlaikymas turėtų būti ne mažesnis negu nepilnametei D. J., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė yra darbingo amžiaus, turi pastovų darbą, nuolatines pakankamai dideles pajamas, kilnojamojo turto ir piniginių santaupų. Po santuokos nutraukimo atsakovas su vyresniąja dukra lieka gyventi nuosavame gyvenamajame name, kuris reikalauja daugiau išlaikymo ir priežiūros lėšų, negu buto nuoma daugiabučiame name. Ieškovė turi sugyventinį, kuris turi pareigą prisidėti prie buto nuomos mokesčio. Atsakovas turi kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, tačiau atsakovo verslas pajamų nebeduoda (individualios įmonės veikla sustabdyta). Ieškovei neteigiant, jog ji nėra finansiškai pajėgi lygia dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, turi būti sprendžiama, kad ieškovė yra pajėgi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo tokia pačia suma kaip ir atsakovas.

2.2. Neteisėtai ir nepagrįstai įtraukus į dalintiną turtą automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį automobilį paskyrus atsakovui, ieškovei be pagrindo buvo priteista 10 000 Eur piniginė kompensacija. Ginčo automobilį savo reikmėms atsakovas įsigijo už asmenines lėšas. Automobilis „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu be nuorodos, kad yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2012 metais turėjo pakankamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių lėšų ir jas panaudojo šiam automobiliui įgyti (jam asmeninės nuosavybės teise priklausė 160 000 Lt piniginės lėšos pagal 2012 m. gruodžio 10 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalybų sutartį, į kurių sudėtį įėjo 110 000 Lt suma, gauta už parduotą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, dovanotos lėšos). Ieškovė ginčijo šią turto dalybų sutartį, prašydama ją pripažinti negaliojančia, tačiau teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą. 2013 m. sausio 4 d. atsakovas už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą grynaisiais pinigais turėjo 86 770,83 Lt, be to, jis turėjo kitų grynųjų pinigų, nurodytų 2012 m. gruodžio 10 d. turto dalybų sutartyje. 2013 m. sausio 4 d. atsakovas iš individualios įmonės pirko ginčo automobilį už 90 000 Lt ir sumokėjo grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį MAR serija Nr. 2570. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai vertino, kad ieškovės gauta paskola buvo panaudota automobiliui „BMW X6“ įsigyti. Ieškovės gautos paskolos lėšos – 40 000 Lt buvo panaudotos ne ginčo automobiliui įgyti, o perduotos atsakovui (pervesta į jo banko sąskaitą). Šalys nenurodė, kad buvo susitarusios šiuos pinigus panaudoti automobiliui pirkti. Atsakovas, disponuodamas lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitoje, suteikė paskolą M. J. IĮ. Įmonės gautos paskolos grąžinimas yra įrodytas Nr. 2012/01 ir 2012 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 06. Ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje šios grąžintos paskolos lėšos buvo panaudotos bendroms reikmėms ir nėra duomenų, kad jos buvo panaudotos sutuoktiniams perkant automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu iš banko paimta paskola buvo grąžinta bankui 2015 metais, šalims būnant santuokoje abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis (nėra įrodyta, jog ieškovė grąžino bankui paskolą savo asmeninėmis lėšomis). Teisine prasme nėra reikšminga, kaip iš atsakovo gautos paskolos lėšas panaudojo įmonė. Ginčo automobilį įmonė pardavė atsakovui tik 2013 m. sausio 4 d., todėl gali būti reikšminga tik tai, ar tuo momentu ieškovė kokiu nors būdu dalyvavo perkant automobilį. Nors ieškovė 2012 m. kovo 29 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 5 000 Lt, tačiau byloje nėra įrodyta, kad šios lėšos buvo paskolintos individualiai įmonei ar 2013 m. sausio 4 d. panaudotos automobiliui įgyti. Neįrodytas ieškovės teiginys, kad ji atsakovui perdavė ir 4 000 Eur grynaisiais pinigais. Teismas nepagrįstai atsakovo reikalavo įrodyti preziumuojamą pagal įstatymą faktą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Teismas nevertino, kad ieškovė nepaneigė viešame registre fiksuotos atsakovo asmeninės nuosavybės į automobilį prezumpcijos (CPK 185 straipsnis). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė jo asmeninės nuosavybės į automobilį atsiradimo pagrindo. Nustačius, kad M. J. individualiai įmonei atsakovas už ginčo automobilį sumokėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, gautas pagal turto pasidalijimo sutartį, konstatavus, kad atsakovas ginčo automobilį įregistravo asmeninės nuosavybės teise, buvo pagrindas konstatuoti, jog atsakovas aiškiai išreiškė valią turtą – automobilį įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnis 1 dalies 7 punktas). Ieškovė neįrodė, kad po turto pasidalijimo savo lėšomis prisidėjo prie ginčo turto įgijimo, taip pat neįrodė, kad automobilis buvo pirktas už bendras santuokines lėšas.

2.3. Nustatant bendrą sutuoktiniams priklausančio dalintino turto masę, neteisėtai ir nepagrįstai įtrauktos 157 000 Lt (45 470,34 Eur) piniginės lėšos, dėl to neteisingai paskaičiuotos ir priteistos kompensacinės sumos. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turi lėšas, ignoravo aplinkybę, kad bendram dalytinam turtui sukurti, jį valdyti, išlaikyti ir gauti pajamas buvo reikalingos išlaidos, po turto pasidalijimo sutarties sudarymo atsakovas turėjo asmeninių lėšų. Ieškovė neteikė paaiškinimų apie tai, iš kur ji ėmė duomenis pildydama deklaracijas, įrodymų, kuo ji galėtų pagrįsti, kad realiai tokios bendros lėšos egzistavo santuokiniams ryšiams nutrūkstant 2017 m. lapkričio 10 d. Ieškovė dalytino turto balansą grindė jos pačios pateiktomis metinėmis gyventojo (šeimos) turto deklaracijomis, o tai reiškia, kad duomenų šaltinis ir dokumento sudarytojas yra ji pati, o ne atsakovas, valstybės ar savivaldybių institucijos. Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją šiame dokumente pateikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos, bet asmuo; už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo, o ne deklaraciją priėmusi institucija. Teismas nepagrįstai teikė šiam dokumentui didesnę įrodomąją galią, nes toks įrodymas neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Ieškovės pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija turėjo būti tiriama ir vertinama kartu su kitais įrodymais CPK XIII skyriuje nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo daroma. Vien deklaracija negali būti laikoma pakankamu įrodymu nustatyti faktui, jog tokia pinigų suma buvo sukaupta ir egzistavo. Nebuvo tiriama aplinkybė apie piniginių lėšų faktinį buvimą santuokos pabaigoje. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo valdomas santuokines lėšas, išskyrus deklaraciją. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir tai nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas nesilaikė suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, neištyrė ieškovės pateiktoje metinėje asmens (šeimos) turto deklaracijoje nurodytos 157 000 Lt (45 470,34 Eur) sumos faktinio buvimo, šių pinigų nuosavybės rūšies, jų įgijimo ir valdymo.

Atsiliepimas

20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovas nepateikė vaiko poreikių lentelės, neanalizavo reikalingų išlaidų, nepateikė įrodymų, kokias išlaidas jis patiria išlaikydamas dukrą V. J. Atsakovas viso proceso metu teigė, jog dukrai V. J. yra reikalingas 200 Eur išlaikymas, suformulavo analogišką priešieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama ir 2019 metais, t. y. po to, kai buvo padidintas minimalus darbo užmokestis Lietuvoje, tačiau atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti didesnį nei 200 Eur išlaikymo dydį nepilnametei dukrai V. J., netikslino priešieškinio, bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodymų apie dukrai reikalingą išlaikymą. Tokiam išlaikymo dydžiui pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nebuvo įpareigotas nustatyti išlaikymą vadovaudamasis minimalia mėnesine alga, kadangi tai yra tik vertinamasis kriterijus, o būtiniausias vaikui reikalingas išlaidas turi nurodyti kartu su vaiku gyvenantys tėvai. Šioje proceso stadijoje atsakovas jokiomis leistinomis priemonėmis neįrodinėja pareikšto reikalavimo dėl didesnio išlaikymo dydžio priteisimo, tačiau deklaratyviai teigia, kad būtent teismas, o ne atsakovas turėjo imtis priemonių išlaikymo dydžiui įvertinti. Teismas vertino abiejų vaikų poreikius, juos pagrindžiančius įrodymus, abiejų šalių turtinę padėtį, ieškovei tenkančią didesnę naštą išlaikyti dukrą kartu nuomojantis būstą, kadangi ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Atsakovas pateikė žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, patvirtinančius dukrai V. J. skiriamą išlaikymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas netyrė ir nesiaiškino dukros V. J. poreikių. Ieškovė buvo pateikusi dukros V. J. poreikių lentelę, tačiau atsakovas su ja kategoriškai nesutiko, įrodinėjo, kad dukrai V. J. reikiama išlaikymo suma yra 200 Eur. Dukrai V. J. nustojus gyventi su ieškove, ieškovei nebebuvo žinomi dukros faktiniai poreikiai. Atsakovas yra laisvas pasirinkti, kokiame būste gyventi, kiek lėšų skirti būsto išlaikymui.

3.2. Atsakovas neįrodė, kad ginčo automobilį įsigijo iš savo asmeninių lėšų, neįrodė fakto, jog buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įsigyti automobilį asmeninėn nuosavybėn. Kadangi atsakovas automobilį naudojo ne tik savo asmeninėms ar darbo reikmėms, tačiau ir tenkino šeimos poreikius, ieškovei nebuvo žinoma, kad ginčo automobilis yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Įsigyjant automobilį atsakovais pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė, kad perka automobilį asmeninėn nuosavybėn. Tai reiškia, jog šalys automobilį įsigijo bendrosios nuosavybės teise. Tiek ieškovei priklausantis automobilis, tiek atsakovui priklausantis automobilis yra registruoti asmeniškai kiekvieno jų vardu, atsakovas nurodo, kad ieškovės vardu registruotas automobilis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovas pats pripažino ir nepaneigė fakto, kad ir jo vardu registruotas automobilis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nėra pateikęs VĮ „Regitra“ išrašo, kuriame būtų matyti, jog ginčo automobilis yra nurodytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad automobilis parduodamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, ieškovės turimais duomenimis, automobiliai VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nebūna registruojami abiejų sutuoktinių vardu. Ieškovė prisidėjo prie automobilio įsigijimo, kadangi tą patvirtina ieškovės paimta paskola (kuri šalių susitarimu buvo tikslinė – skirta automobiliui įsigyti, kuriuo naudojosi atsakovas). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent iš turėtų asmeninių lėšų santuokos metu buvo perkamas automobilis.

3.3. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, pareiškė reikalavimą padalinti 4 633,92 Eur piniginių lėšų, esančių pas ieškovę. Šį reikalavimą atsakovas suformavo remdamasis ieškovės pateikta 2016 metų metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Toje pačioje deklaracijoje taip pat buvo nurodyta, kad atsakovas valdo 157 000 Lt (45 470,34 Eur). Atsakovas šiuos duomenis vertina kaip neteisingus, nors visą bylos nagrinėjimo laiką neteikė informacijos, kokias lėšas jis valdo. Tai reiškia, jog atsakovas iš esmės visos bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktą 2016 metų deklaraciją laikė teisinga ir ja vadovavosi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad neturi deklaruotinų lėšų, tačiau atsakovui pateikus apeliacinį skundą paaiškėjo, jog atsakovo byloje duoti paaiškinimai ir atsikirtimai į ieškinį buvo melagingi, kadangi kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė jo užpildytas metines gyventojo deklaracijas nuo 2014 metų, kuriose jis nurodė deklaruotinas sumas. Atsakovas žinojo, kad ieškovė kiekvienais metais teikia duomenis apie savo šeimos turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau niekada dėl to nereiškė pretenzijų, sutiko su deklaruojamomis sumomis. Atsakovo teiginiai apeliaciniame skunde, jog jis turi kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, tačiau atsakovo verslas jokių pajamų nebeduoda (individualios įmonės veikla sustabdyta), patvirtina, kad atsakovas visada turėjo piniginių lėšų, kurias ieškovė deklaruodavo, kitu atveju būtų nesuprantama, iš kokių lėšų atsakovas dabar gyventų, jeigu atsakovo verslas sustabdytas, o iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra minimalios. Atsakovas turėjo galimybę pateikti turto deklaracijas pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nedarė.

21. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis, t. y. būtinumas užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus. Neteisingi ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nepateikė finansinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo dabartinę turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsakovas teismui yra pateikęs visus MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nuo 2007 metų iki 2019 metų, įrodančius atsakovo gautas pajamas, įmonės buhalterinę apskaitą, ieškovės prašymu buvo išreikalauti išrašai iš atsakovo banko sąskaitų, teismas išsireikalavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki teismo posėdžio dienos. Atsakovo siekis apsaugoti savo finansinius interesus, sudarant išimtinai tik teisėtus sandorius (ieškovė jų nenuginčijo), negali būti traktuojamas kaip atsakovo nesąžiningumas ar neteisėtas elgesys. Hipotekos nustatymas suvaržytų/pažeistų atsakovo teises ir interesus, nes ieškovei priteista 48 412,25 Eur suma, o priverstinę hipoteką prašoma nustatyti atsakovo nekilnojamajam turtui, kurio vertė 173 772 Eur.

4.2. Ieškovė, atstovaujama kvalifikuotos atstovės, tris kartus (2018 m. vasario 12 d., 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d.) tikslindama ieškinį, visuose ieškiniuose nurodė tokio paties dydžio kompensaciją (10 000 eurų) už atsakovui atitenkančią „didesniąją santuokinio turto (automobilio) dalį“. Atsižvelgiant į tai, jog šalys bylos nagrinėjimo procese dalyvavo lygiomis teisėmis, nebuvo teisinio pagrindo teismui veikti aktyviai ir padidinti priteistiną kompensaciją, kurios dabar prašo ieškovė.

22. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam šalių vaikui padidintas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) – dukra V. J. ir (duomenys neskelbtini) – dukra D. J.

26. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (atsakovo M. J.) kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

27. Atsakovas M. J. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovas. Ieškovė skundžia sprendimo dalį dėl kompensacijos už santuokoje įgytus automobilius priteisimo ir dėl atsisakymo tenkinti reikalavimą nustatyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo po 200 Eur ir dėl turto padalijimo (automobilio „BMW X6“ įtraukimo į dalintino turto masę, deklaruotų lėšų pripažinimo dalintinu turtu).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus, prašo jas priimti, nurodydamas, kad jas užpildė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019 m. kovo 18 d., todėl jų nebuvo galima pateikti bylos nagrinėjimo metu.

30. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apeliantų rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, t. y. turėjo teisę ir galimybę užpildyti jo teikiamas mokesčių deklaracijas ir jas pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato sąlygų naujai pateiktiems įrodymams priimti, todėl atsisako juos priimti ir jų nevertina.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32. Apeliantas atskirame prašyme prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad byla sudėtinga, pateikti šalių paaiškinimai yra prieštaringi, ieškovė atsiliepime nurodė neatitinkančių tikrovės aplinkybių bei argumentų.

33. Paprastai apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1dalis). CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, nepripažįsta, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad nėra būtinybės skirti žodinį nagrinėjimą vien dėl to, kad apeliantui būtų suteikta galimybė pateikti savo atsikirtimus ir paaiškinimus dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų. Esant būtinybei, apeliantas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios galėjo pateikti savo rašytinius paaiškinimus.

Dėl išlaikymo dukrai priteisimo

34. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo po 200 Eur nepilnametei dukrai V. priteisimo. Apelianto teigimu, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, pažeistos CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 376 straipsnio 2, 3 dalys, 263 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis.

35. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

36. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad teismas nepilnametei dukrai V. reikalingo išlaikymo dydį (200 Eur) nustatė iš esmės remdamasis tik aplinkybe, kad ieškovė neprieštaravo dėl prašomos priteisti sumos, tačiau netyrė, neįvertino aplinkybių, koks dukrai V. išlaikymo dydis yra reikalingas, ar 200 Eur suma pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, nors išsamiai išnagrinėjo dukros D. poreikius. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiais nesutinka.

37. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą teiginiui, kad tam, jog būtų priteistas tam tikras išlaikymo dydis, vienas iš tėvų, prašantis priteisti išlaikymo sumą, turi nurodyti vaiko poreikius ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus.

38. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė vaiko poreikių lentelės, neanalizavo dukros išlaikymui reikalingų išlaidų, nepateikė jokių įrodymų, kokias išlaidas jis patiria išlaikydamas dukrą V. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas proceso metu teigė, jog dukrai V. yra reikalingas 400 Eur (po 200 Eur iš abiejų tėvų) išlaikymas, tokį reikalavimą suformulavo priešieškinyje, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis būtinas užtikrinant vaiko pilnavertį vystymąsi, jo būtinųjų poreikių tenkinimą.

39. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuriame atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, analizuoja dukros V. poreikius ir sutinka dukros poreikiams patenkinti mokėti po 160 Eur.

40 Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nepilnametei dukrai V. išlaikymą, turėjo vadovautis nuo 2019-ųjų metų nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu.

41. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

42. Kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004. Vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). CK 6.461 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso išlaikymo vertę; šiuo atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, reguliuoja kitus, t. y. išlaikymo iki gyvos galvos, teisinius santykius, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

43. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dukroms priteisimo, vertino vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, išvadas padarė remdamasis ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais

44. Nesutiktina ir su apeliantu, kad nepilnametei dukrai V. reikalingas didesnis, nei priteistas išlaikymas dėl to, kad jis su dukra gyvena name, kuris reikalauja didesnių lėšų, nei buto nuoma daugiabučiame name. Šias aplinkybes atsakovas žinojo jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo, o tikėtina ir įvertino, reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

46. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.

47. Pažymėtina ir tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl sutuoktinių turto padalijimo

Dėl automobilio

48. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su sprendimo dalimi, kuria automobilis „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės bei 157 000 Lt (45 470,34 Eur) lėšos pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktos į dalintino turto masę, dėl ko neteisingai paskaičiuota ir ieškovei iš atsakovo priteista piniginė kompensacija.

49. Byloje ieškovė patikslintame ieškinyje prašė jai priteisti automobilį „Alfa Romeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti automobilį „BMW X6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jai priteisiant iš atsakovo 10 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas priešieškinyje prašė ieškovei priteisti automobilį „Alfa Romeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam priteisiant 2 500 Eur kompensaciją, automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, teigdamas, kad automobilį įsigijo iš asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą.

50. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

51. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

52. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad gal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

53. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

54. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

55. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Nors apeliantas, kaip jis teigia, disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau dėl jų nepasisakydama, kad automobilis buvo įsigytas santuokos metu, atsakovas neįrodė, jog ginčo automobilį įsigijo būtent iš savo asmeninių lėšų ir neįrodė fakto, jog buvo aiškiai išreikšta jo valia įsigyti automobilį asmeninėn nuosavybėn. Pritartina ieškovei, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis naudojosi ginčo automobiliu, nereiškia, kad tai yra asmeninė jo sutuoktinio nuosavybė.

56. Atmestini apelianto argumentai, kad automobilio registracija apelianto vardu įrodo ginčo automobilio priklausymą jam asmeniškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ginčo automobilis registruotas apelianto vardu, nepaneigia įstatyme numatytos prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors kitas santuokos metu įgytas automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu, ieškovė šiuo automobiliu naudojosi, tačiau dėl to apeliantui nekyla abejonių, jog tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas automobilis. Kartu pažymėtina, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ginčo automobilio, pripažindamas jį jungtine sutuoktinių nuosavybe, padarė iš įrodymų visumos, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis).

Dėl piniginių lėšų

58. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jo vardu deklaruotos piniginės lėšos (157 000 Lt, t. y. 45 470,34 Eur) laikytos bendromis sutuoktinių lėšomis ir padalintos tarp sutuoktinių. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl lėšų turėjimo ir priklausymo sutuoktiniams priėmė remdamasis ieškovės pateiktomis metinėmis gyventojo (šeimos) turto deklaracijomis, suteikdamas joms didesnę įrodomąją reikšmę, nors turėjo jas vertinti su kitais įrodymais, tirti, ar piniginės lėšos buvo santuokos pabaigoje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

59. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti gavimo.

60. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog gyventojų pajamų (turto) deklaracijos neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją šiame dokumente pateikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos, bet pajamas siekiantis pagrįsti asmuo; už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo, o ne deklaraciją priėmusi institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Dėl to gyventojų valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos deklaracijos vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, kuriems nesuteikiama didesnė įrodomoji galia (prima facie) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012).

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė ieškovė. Nors apeliantas teigia, kad deklaraciją, kuria rėmėsi teismas, ieškovė užpildė be atsakovo žinios, tačiau pats nurodė, kad ieškovė, kaip valstybės tarnautoja, kiekvienais metais turi pildyti metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl ieškovės deklaruojamų piniginių lėšų sumų, nors, žinodamas, kad sutuoktinė, pildydama šeimos pajamų deklaraciją, deklaruoja ir jo pajamas, turėjo galimybę įsitikinti pateikiamų duomenų teisingumu. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo visas galimybes pateikti turto deklaracijas pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė.

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, remdamasis ta pačia deklaracija, kurią ieškovas kritiškai vertina dėl jo vardu deklaruotų lėšų, priešieškinyje reikalavo padalinti kaip bendras sutuoktinių įgytas ieškovės vardu deklaruotas lėšas (4 633,92 Eur). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas jokių kitų duomenų į bylą neteikė, todėl pritartina ieškovei, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktą deklaraciją laikė teisinga ir ja vadovavosi.

63. Kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl piniginių lėšų realumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog bendram dalytinam turtui sukurti, jį valdyti, išlaikyti ir gauti pajamas reikalingos išlaidos. Pastebėtina, kad kaip bendrą sutuoktinių turtą atsakovas nurodo tik ieškovės vardu registruotą automobilį „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), dvigulę lovą 100 Eur vertės, lauko baldus (stalą, 6 kėdes) ir lauko sūpuokles 250 Eur vertės ir ieškovės vardu deklaruotas pinigines lėšas (9 267,84 Eur). Viso santuokoje įgyto bendro turto vertė, kaip nurodo atsakovas priešieškinyje, yra 13 410,84 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam atsakovo nurodytam turtui išlaikyti ir valdyti tikrai nereikalingos didelės išlaidos.

64. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog buvo deklaruotos šeimos, o ne asmeninės atsakovo, piniginės lėšos.

65. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Pažymėtina, kad dispozityviose bylose teismas neprivalo išreikalauti ar priversti šalį pateikti visus turimus įrodymus. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas. Bet kokiu atveju tai negali būti vertinama kaip teismo padarytas įrodymų rinkimo ar vertinimo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

66. Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kolegija nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

67. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priverstinės hipotekos nustatymo.

Dėl turto padalijimo

68. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 25 000 Eur, išmokant ieškovei 10 000 Eur kompensaciją; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 000Eur.

69. Atsakovas priešieškinyje prašė automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, priteisti jam lauko baldus (stalą ir 6 kėdes) bei sūpuoklę 250 Eur vertės, ieškovei priteisti automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės, atsakovui priteisiant 2 500 Eur kompensaciją, ieškovei priteisti dvigulę lovą 100 Eur vertės, ieškovei iš atsakovo – 75 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę lauko kilnojamojo turto dalį.

70. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei kilnojamąjį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės, atsakovui – kilnojamąjį turtą – automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės, lauko baldus ir sūpuokles 250 Eur vertės, dvigulę lovą 100 Eur vertės; priteisė iš atsakovo ieškovei 10 175 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį kilnojamąjį turtą; priteisti iš ieškovės atsakovui 2 500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį kilnojamąjį turtą.

71. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kompensaciją į santuokoje įgytą ir dalintiną turtą, t. y. kompensaciją už atsakovui atitenkantį automobilį „BMW X6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

72. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo, ji pripažįsta, jog galimai neteisingai suformulavo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, bet, anot apeliantės, teismas turėjo būti aktyvus ir tinkamai išspręsti kompensacijos už sutuoktiniams atitenkantį turtą klausimą.

73. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju spręsdamas turto padalijimo tarp sutuoktinių klausimą, teismas turėjo būti aktyvus.

74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

75. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuotos atstovės, ji tris kartus (2018 m. vasario 12 d., 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d.) tikslindama ieškinį, visuose ieškiniuose nurodė tokio paties dydžio (10 000 Eur) kompensaciją už jai atitenkančią didesniąją santuokinio turto (automobilio) dalį.

76. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog šalys bylos nagrinėjimo procese dalyvavo lygiomis teisėmis, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo veikti aktyviai ir padidinti priteistiną kompensaciją.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo

77. Siekiant užtikrinti ieškovės turtinius interesus (priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo suma 201 924,35 Eur) ieškovė prašė nustatyti priverstinę hipoteką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), kurių vertė 173 772 Eur.

78. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamajam turtui.

79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017 išaiškinęs, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.

80. Asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; kt.).

81. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustatyta duomenų, jog egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis. Vien aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas ir kad skolininkas turi turto, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą, jeigu priteisimas dėl pinigų išieškojimo nėra susijęs su Civiliniame kodekse nustatytu atveju, kuris būtų pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą. Kartu pastebėtina ir tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas tik iš dalies (ieškovei priteista iš atsakovo 48 412,25 Eur kompensacija), kas leidžia pripažinti, jog nustačius priverstinę hipoteką atsakovo turtui, kurio vertė 173 772 Eur, būtų suvaržytos atsakovo teisės ir interesai.

82. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Dėl bylos baigties

83. Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Kadangi šalių apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, šalims nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Diana LabokaitėVirginija LozoraitytėAlbina Rimdeikaitė