- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-448-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07781-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- R. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei R. D. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui E. M. (toliau ir – atsakovas), kuriuo prašė nuo kreipimosi į teismą dienos padidinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą atsakovo E. M. teikiamo išlaikymo dydį mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 170,00 Eur iki 300,00 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtinto šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sūnaus A. M. išlaikymui teikti išlaikymą po 170,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomos nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Šalys susitarė, kad atsakovas suteiks vaiko išlaikymą iš karto už 5 metus, sumokėdamas 10 200,00 Eur sumą ir šį įsipareigojimą įvykdė. Paaugus vaikui, išaugo vaiko poreikiai, pasikeitė ekonominė situacija, todėl 170,00 Eur išlaikymo suma netenkina net minimalių sūnaus poreikių. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra apie 1000,00 Eur, be sūnaus A. M. ji turi nepilnametę dukrą S. Č., kurios tėvas yra miręs, todėl ieškovei vienai tenka pareiga užtikrinti visus dukters poreikius. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas turi įgijęs daug nekilnojamojo turto objektų. Ieškovei nėra žinomos atsakovo pajamos, tačiau jos yra pakankamos, kad atsakovas būtų pajėgus įgyti gana didelį skaičių nekilnojamųjų daiktų ir juos išlaikyti. Atsakovas daug keliauja, užsiima (duomenys neskelbtini) sportu, dalyvauja varžybose. Tai rodo, kad atsakovas sūnui gali suteikti geresnes nei vidutinės gyvenimo sąlygas. Šalių sūnaus poreikiams užtikrinti reikia 652,00 Eur. Išlaidas vaiko poreikiams sudaro: 200 Eur/mėn. maistui; 30 Eur/mėn. kanceliarinės prekės, reikšmingos vaiko lavinimuisi; 120 Eur/mėn. papildomos pamokos vaiko paruošimui pirmai klasei; 40 Eur/mėn. aprangai; 30 Eur/mėn. stambiems žaislams (riedlentė, dviratis, paspirtukas, žaidimų kompiuteris); 30 Eur/mėn. vaistams, gydymui, vitaminams, imuninės sistemos stiprinimui, tyrimams, skiepams, odontologo paslaugoms; 30 Eur/mėn. higienos ir buitinėms reikmėms (skalbimo milteliams, skalbinių minkštikliams, šampūnui, muilui, dantų pastai, šepetukams, kremams, dezinfekcinėms priemonėms, apsauginėms kaukėms ir kt. reikmėms); 30 Eur/mėn. transportui (į ugdymo įstaigą, susitikimus, gydytojus, reabilitaciją, senelių lankymas); 12 Eur/mėn. kirpykla; 40 Eur/mėn. vasaros atostogos; 30 Eur/mėn. internetas, mobilusis telefonas, išmanioji televizija ir telefono paslaugų planas; 20 Eur/mėn. 1/3 komunalinių paslaugų dalis (bute gyvena ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais); 20 Eur/mėn. darželis; 30 Eur/mėn. vaiko aktyviam laisvalaikiui ir pramogoms (baseinai, kinas, žaidimų kambariai, parkai ir kt.); 20 Eur/mėn. vaiko gimtadienio šventė, kitos šventės, dovanos. Vertinant vaiko poreikius taip pat yra reikšminga, kad berniukas dažnai serga peršalimo ligomis (ir kaip taisyklė suserga po apsilankymo pas atsakovą), dėl ko yra poreikis dažnai lankytis gydymo įstaigose, vaikui yra būtina stiprinti imunitetą, vartoti papildus, lankyti baseiną, daug laiko leisti gryname ore, lankytis druskų kambariuose, atostogauti prie jūros, kas lemia didesnius vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi, jo sveikata, sergant jo neprižiūri, nebūna su sūnumi jam reabilituojantis. Vaikui pasiekus mokyklinio amžiaus ribą jo poreikiai yra ženkliai išaugę: vaikui augant reikia kiekvienais metais pirkti rūbus ir avalynę, pratybas, sąsiuvinius, kitas mokymosi priemones, duoti dienpinigių išlaidoms mokykloje; taip pat ilgainiui atsiranda brangesnių poreikių kaip telefonas, kompiuteris (poreikis užtikrinti nuotolinį mokymąsi), dviratis ir pan. Mokyklos lankymas teismų praktikoje yra sietinas su vaiko poreikių padidėjimu. Su amžiumi yra išaugę ir vaiko poreikiai žaislams ir pramogoms. Be to, Lietuvoje vyksta ženklus pragyvenimo lygio augimas, euro infliacija, ko pasekoje visos prekių ir paslaugų kainos ženkliai auga. Atitinkamai, prieš kelis metus priteistas išlaikymo dydis vien dėl pragyvenimo lygio pokyčių jau yra nepakankamas vaiko poreikiams užtikrinti. Vaiko poreikiams reikalinga 652,00 Eur suma mažintina 70,00 Eur mėnesine vaiko išmoka, todėl tėvams tenkanti vaiko išlaikymo suma sudaro 582,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis praktiškai nedalyvauja vaiko auginime ir priežiūroje, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma padidintina nuo 170,00 Eur iki 300,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. M. priešieškinyje nurodytomis sąlygomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo klausimai yra išspręsti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl 170,00 Eur išlaikymo teikimo vaikui nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymą už pirmus penkerius metus (10 200,00 Eur) atsakovas sumokėjo iš karto, todėl pareiga mokėti sūnui išlaikymą atsakovui atsiras tik nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Nepilnamečio sūnaus materialiniam išlaikymui skirtą pinigų sumą ieškovė panaudojo gerindama savo ir sūnaus gerbūvį, asmeninės nuosavybės teise įsigydama butą. Įvykdyta teismo nutartis negali būti keičiama. Taikos sutartimi nustatytas materialinio išlaikymo dydis negali būti keičiamas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad po 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes jis įsigijo nekilnojamojo turto. Pagrindinis atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iki taikos sutarties patvirtinimo. Po taikos sutarties patvirtinimo įsigijo tik 65,27 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,12000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėtas butas įsigytas iš lėšų, gautų pardavus kitą turėtą nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu ieškovė butą įsigijo po teismo nutarties priėmimo. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, darbas sezoninis, pajamos 2020 metais buvo minimalios. Atsakovas išlaikymą teikia ne tik sūnui A. M., bet ir dukrai iš santuokos su A. M.. Atsakovas prižiūri mamą, dėl ko nukenčia darbas, gaunamos pajamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sūnaus išlaikymui išleidžia 652,00 Eur. Ieškovė dar turi dukrą, kurios tėvas miręs. Todėl vaikų išlaikymui ji turėtų skirti 1304,00 Eur per mėnesį, nors jos pajamas sudaro 1000,00 Eur darbo užmokestis. Taip pat nepateikti įrodymai, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė. Nepateikti įrodymai, kad šalių sūnus nuolatos turi sveikatos problemų. Vaikui turint periodinių sveikatos problemų ieškovė turėtų teisę nebent į vienkartinių papildomų išlaidų gydymui kompensavimą, o ne teismo nutartimi patvirtinto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą. Kadangi šalys gyvena skirtinguose miestuose, atsakovas turi papildomų išlaidų pasiimdamas sūnų. Taip pat sūnui nuperka rūbų, avalynės, kitų reikalingų daiktų. Išlaikymą sūnui šalys turi teikti lygiomis dalimis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Net jei laikyti, kad priteistino materialinio išlaikymo kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga, tai ji atskaičius mokesčius yra 450,00 Eur. Be to, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nes ieškovė sudaro kliūtis jo bendravimui su sūnumi.
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. M. tvarką atsiliepime nurodytomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2021 m. spalio 19 d. sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka ir civilinės bylos dalis pagal atsakovo priešieškinį, kuriuo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus A. M. bendravimo tvarka, nutraukta bei panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus A. M. bendravimo tvarka).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. M. 300,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 11 d.) iki 2023 m. rugsėjo 1 d. mokant po 130,00 Eur, – nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki A. M. pilnametystės mokant po 300,00 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskyrė jo motiną R. D.. Valstybei iš atsakovo E. M. priteisė 35,00 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo E. M. ieškovei R. D. 1 210,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Grąžino atsakovui E. M. 2021 m. birželio 16 d. kvitu sumokėtą 56,25 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės R. D. ir atsakovo E. M. sūnus. Įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintoje taikos sutartyje (toliau – ir Taikos sutartis) nustatyta nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta su ieškove ir nustatytas atsakovo teikiamas 170,00 Eur nepilnamečiui sūnui A. M., (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, be to, šalys susitarė, kad atsakovas sumoka ieškovei išlaikymo poreikiams tenkinti 10 200,00 Eur, skaičiuojamų už pirmus 5 (penkerius) išlaikymo teikimo metus (60 mėn.) iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. Šalys patvirtino, jog 10 200,00 Eur pagal Taikos sutartį atsakovas sumokėjo. Ieškovė taip pat augina nepilnametę dukrą S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas R. Č. yra miręs; ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 000,00 Eur; ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovui nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) 0,1200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) butas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, 2 ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); 5) 232,87 kv. m. gamybinis pastatas, sargų namelis, esantys (duomenys neskelbtini); 6) 48/1900 lauko nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini); 7) 0,1668 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 8) 221,49 kv. m. gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2019 m. balandžio 1 d. verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą; atsakovas verčiasi pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (veiklos rūšis: specialieji statybos darbai (statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimo, betonavimo, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ir ardymas, dūmtraukių įrengimas), išskyrus pastatų ir kitų statinių apdailos ir remonto darbus (EVRK klasės 43.12; 43.91; įeina į ERVK klasę 43.99). Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimu nutraukta atsakovo ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) santuoka, nepilnametės dukters I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas nepilnametės dukters išlaikymas 101,24 Eur (350 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Teismas pažymėjo, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintos šalių taikos sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo (2021 m. gegužės 11 d) praėjo beveik 3 (treji) metai. Šiuo metu šalių nepilnamečiam sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, sūnus lanko mokyklą, o jo poreikiai dėl to yra išaugę. Nepilnamečiam vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Vaikui paaugus, padidėjo vaiko poreikiai maistui, ugdymui, aprangai, užklasinei veiklai, pramogoms ir kt. Be to, dėl ekonominių pokyčių šalyje, pasikeitė ir maisto produktų, drabužių, būsto, komunalinių ir kitų paslaugų kainos, kurios išaugo, o pasikeitusi ekonominė situacija padidino kainas, atitinkamai – padidėjo ir mėnesinė minimali alga (toliau – MMA).
9. Nurodė, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018, 15 punktas). Bylos nagrinėjimo metu (ir ieškinio pateikimo metu) 2021 m. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur, todėl ieškovės prašomas padidinti iš atsakovo iki 300,00 Eur išlaikymas vaikui, negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis bei reikalaujantis išsamaus pagrindimo. Pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga bus 730,00 Eur.
10. Nurodė, kad vertinant ieškovės turtinę padėtį yra reikšminga, kad su ja gyvena du nepilnamečiai vaikai, kas lemia, jog ieškovė patenkina didesnę vaikų poreikių dalį, kurie susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad nepilnametis sūnus dažnai serga peršalimo ligomis, dėl ko yra poreikis lankytis gydymo įstaigose, vaikui būtina stiprinti imunitetą, vartoti papildus, lankyti baseiną ir pan., kas lemia didesnius vaiko poreikius.
11. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovo vykdoma veikla šiuo metu yra paklausi, teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra darbingo amžiaus, gebantis dirbti, taip pat teismo posėdžio metu pripažino, kad dar verčiasi nekilnojamo turto pardavimu, perka turtą, jį parduoda, ir taip uždirba kokį tūkstantį eurų bei nuomoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti sūnui didesnį nei ankstesne taikos sutartimi sutartą išlaikymą, kuris atitinka ne tik būtinuosius vaiko poreikius – maistui, aprangai, transportui, ryšio priemonėms, būreliams, bet ir poreikius laisvalaikiui, lavinimui, socializacijai ir kt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog į išlaikymo dydį turi būti įskaičiuota valstybės skiriama suma (vaiko pinigai). Pažymėjo, kad valstybės skiriama suma kasmet yra kintanti, pasikeitus įstatyminei bazei jos gali nebelikti, o tėvų teisė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvams lieka iki jų pilnametystės ir ši pareiga negali būti perkeliama valstybei.
12. Nurodė, kad kiti išlaikomi asmenys yra svarbus faktorius, sprendžiant galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.198 straipsnis), tačiau tėvai turi prisiimti ir socialinę riziką dėl visų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik atsakovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
13. Teismas sutiko su ieškovės skaičiavimais, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga 682,00 Eur suma. Įvertinęs, kad 10 200,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas atsakovas pagal Taikos sutartį sumokėjo ieškovei, tenkino ieškovės reikalavimą padidinti Taikos sutartyje nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui A. M. nuo 170,00 Eur iki 300,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 11) iki 2023 m. rugsėjo 1 d. papildomai mokant 130,00 Eur išlaikymą, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokant 300,00 Eur išlaikymą.
14. Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovo priteistos 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui grąžinta žyminio mokesčio dalis, sudarius taikos sutartį priešieškinio dalyje.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą: 1.1. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. M. dydį ir priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M. 225,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2023 m. rugsėjo 1 d. mokant po 55,00 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki A. M. pilnametystės mokant po 225,00 EUR, išlaikymo sumą, kasmet ją indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskiriant jo motiną R. D.; 1.2. Bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 1 210,00 Eur iki 605,00 Eur. 2) Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti naują įrodymą, gautą po sprendimo priėmimo, 2022 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šalims 2017 metais nusprendus gyventi skyrium atsakovas sumokėjo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui už penkerius metus į priekį (10 200,00 Eur, t. y. po 170,00 Eur per mėnesį). Ieškovė pasižadėjo, kad tuos penkerius metus viena išlaikys nepilnametį sūnų iš savo asmeninių lėšų. Gautos lėšos buvo panaudotos būsto įsigijimui. Kreipdamasi į teismą dėl materialinio išlaikymo padidinimo, ieškovė nesilaiko šalių susitarimo.
1.2. Pagrindu pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį gali būti esminis tėvų turinės padėties pasikeitimas bei nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog po teismo nutarties priėmimo 2018 m. rugpjūčio 28 d., iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes jis įsigijo nekilnojamojo turto. Nurodo, kad pagrindinis atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki taikos sutarties patvirtinimo. Teismui buvo pateiktas 2007 m. spalio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1980- 105/2007, kuriuo buvo nutraukta atsakovo pirmoji santuoka su A. M. ir padalintas nekilnojamasis turtas, atsakovui atiteko visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, o jis buvusiai sutuoktinei sumokėjo 150 000,00 LT kompensaciją. Kitą nekilnojamąjį turtą įgijo iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo ir taikos sutarties patvirtinimo teisme. Po taikos sutarties patvirtinimo atsakovas 2021 m. sausio 8 d. įsigijo 0,1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 22 d. įsigijo 65,27 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020-2021 metais nekilnojamąjį turtą įsigijo iš lėšų, gautų pardavus kitą nekilnojamąjį turtą (2016 m. kovo 25 d. pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkinės paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) už 49 000,00 Eur, 2020 m. balandžio 3 d. pardavė 25,84 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) už 16 000,00 Eur, 2020 m. gegužės 27 d. pardavė 51,39 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 22 000,00 Eur. Pardavęs nekilnojamąjį turtą, atsakovas įsigijo didesnį ir erdvesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą kaime. Naujo nekilnojamojo turto įgijimas už lėšas, įgytas parduodant anksčiau turėtą turtą, nereiškia atsakovo materialinės padėties pagerėjimo po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo dienos.
1.3. Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas turi aštuonis nekilnojamojo turto objektus. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (0,1668 ha) yra pastatytas gyvenamasis namas ir tai yra vienas nekilnojamojo turto objektas. Pirmosios instancijos teismas atskiru nekilnojamojo turto objektu įvardina 48/1900 lauko nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai nėra atskiras nekilnojamojo turto objektas, o per klaidą ir neapsižiūrėjimą, sudarant nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, joje liko neįrašytas pagrindinio daikto priklausinys. Ši klaida jau yra ištaisyta ir nekilnojamojo turto savininkui padovanotas šio turto priklausinys, nes be pagrindinio objekto, priklausinys negali būti naudojamas pagal paskirtį (2022 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartis).
1.4. Neteisingai nurodyta, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 000,00 Eur. Teismui pateikti duomenys, jog 2020 m. atsakovas vidutiniškai uždirbo 850,00 Eur per mėnesį. Į šią sumą įeina pajamos, gaunamos pagal verslo liudijimą ir iš nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos gaunamos pajamos.
1.5. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad atsakovas turi teisinę pareigą teikti materialinį išlaikymą ne tik sūnui A. M., bet ir dukrai iš pirmos santuokos.
1.6. Dirbti papildomai atsakovas neturi galimybės, nes prižiūri motiną, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
1.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui išleidžia 682,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad tokią sumą išleidžia ir savo nepilnametės dukters išlaikymui, vadinasi, dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovei reikia turėti 1 360,00 Eur per mėnesį. Iš valstybės už abu vaikus ieškovė gauna 240,00 Eur, o pati uždirba apie 1 000,00 Eur. Materialinį išlaikymą sūnui atsakovas teikė tvirta pinigų suma už penkerius metus, kurią ieškovė išleido būsto įsigijimui. Tai pagal ieškovės pateiktą teismui paaiškinimą apie išleidžiamas sumas nepilnamečių vaikų išlaikymui, jai nepakanka viso darbo užmokesčio ir gaunamų pašalpų vaikams, nebekalbant apie tai, kad dar turi išsilaikyti ir ji pati.
1.8. Su ieškiniu pateikti čekiai, pavedimai nepatvirtina, kad maistas, vaistai pirkti nepilnamečio A. M. poreikių tenkinimui.
1.9. Nepagrįsta įrodymais teismo išvada, kad šalių nepilnametis sūnus yra linkęs sirgti peršalimo ligomis. Jeigu sūnus turi periodinių sveikatos problemų, tai ieškovė turėtų teisę į konkrečių papildomų išlaidų gydymui kompensavimą, o ne teismo nutartimi patvirtinto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą.
1.10. Teismas neanalizavo, kas sudaro ieškovės skolinius įsipareigojimus. Atsakovo teigimu nepagrįstai ieškovė dukrai nupirko brangų telefoną.
1.11. Šalys gyvena skirtinguose miestuose, todėl atsakovas patiria papildomas išlaidas pasiimdamas sūnų ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą. Kai sūnus būna pas atsakovą, jis sūnų išlaiko pilnai, kas sudaro papildomas išlaidas.
1.12. Spręsdamas dėl materialinio išlaikymo dydžio teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. be atskaitymų sudaro 730,00 Eur, o po mokesčių sudaro 520,00 Eur. Skaičiuojant materialinį išlaikymą, negalima orientuotis į minimalią mėnesinę algą iki atskaitymų, nes tokios pinigų sumos dirbantysis negauna.
1.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad į materialinio išlaikymo sumą neįskaičiuojama valstybės ar savivaldybės teikiama parama vaiko auginimui. Ieškovė nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui iš valstybės gauna 70,00 Eur. Nėra duomenų, kad ši pašalpa ateityje nebebus mokama. Iš 520,00 Eur išminusavus valstybės teikiamą išmoką 70,00 Eur, vaiko išlaikymui iš tėvų reikalinga suma sudaro 450,00 Eur, o tai reiškia, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti po 225,00 Eur materialinį išlaikymą per mėnesį.
1.14. Nepagrįsta teismo išvada, jog materialinio išlaikymo dydis turi būti pakeistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.
Atsiliepimas
1.15. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį, kurio atžvilgiu buvo patvirtinta taikos sutartis pagal priešieškinio reikalavimus. Ieškovė rengė atsiliepimą į priešieškinį, ją atstovavo advokatas, todėl, priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovei, jos turėjo būti sumažintos 1/2 dalimi dėl taikaus priešieškinio reikalavimų išsprendimo.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vaiko poreikiai yra išaugę. Mokyklos lankymas teismų praktikoje yra sietinas su vaiko poreikių padidėjimu. Be to, auga prekių, paslaugų kainos.
2.2. Atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto pardavimu, dirba pagal verslo liudijimus. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo veikla yra paklausi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl gali dirbti ir užsidirbti. Atitinkamai, atsakovo turtinė padėtis leidžia sūnui teikti didesnį išlaikymą nei tik minimalių poreikių patenkinimui.
2.3. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Šalių vaiko poreikiai sudaro 682,00 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
2.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Teismas tik nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, kad jis pajėgus teikti didesnį nei 170,00 Eur išlaikymą. Ši teismo išvada yra pagrįsta. Ieškovas turi gana daug nekilnojamojo turto, kuriuo disponuoja pajamoms gauti, turi paklausią specialybę iš kurios gauna pajamų. Nėra aišku, kokios yra realios atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos.
2.5. Atsakovas nepateikė įrodymų, kiek laiko užima motinos priežiūra. Tai, kad atsakovas gali užsiimti darbine veikla ir papildoma prekybos nekilnojamuoju turtu ir nuomos veikla, leidžia manyti, kad, jeigu atsakovas ir turi padėti mamai, pagalba nėra intensyvi ir imli laikui arba faktiškai pagalbą teikia kiti asmenys. Atsakovas taip pat nurodo, kad išlaiko (duomenys neskelbtini) metų dukrą iš kitos santuokos, tačiau byloje pateikė tik teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas, tačiau nepateikė duomenų, kad realiai tą išlaikymą moka.
2.6. Vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai ir įrodinėjimas tampa svarbus, kai šalis siekia prisiteisti ženkliai didesnį nei minimalų išlaikymą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas ženkliai nesiskiria nuo minimalaus išlaikymo dydžio, todėl atsakovo kritika, kad byloje nėra pateikta vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų neturi reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Ieškovės nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma nereiškia, kad ieškovė tokias sumas išleidžia vaiko poreikiams tenkinti.
2.7. Remiantis teismų praktika didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų, naujų įrodymų priėmimo
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
20. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartį, kuria E. M. padovanojo 12/475 dalis nuotekų šalinimo tinklų-lauko nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad pateiktas įrodymas susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu, o dėl naujai į bylą pateikto įrodymo ieškovė turėjo teisę pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl minėto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apelianto pateiktą įrodymą priima.
Dėl ginčo esmės
21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytas atsakovo E. M. teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M. dydis, jį padidinat nuo 170,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą – pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. M. dydį ir priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M. 225,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2023 m. rugsėjo 1 d. mokant po 55,00 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. iki A. M. pilnametystės mokant po 225,00 EUR, išlaikymo sumą, kasmet ją indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskiriant jo motiną R. D.. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nuo 1 210,00 Eur iki 605,00 Eur sumažinti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti sūnui teikiamo išlaikymo dydį jį padidinat nuo 170,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovė R. D. grindė esminiu sūnaus poreikių pasikeitimu (padidėjimu), kurį iš esmės įrodinėjo tuo, kad po 2018 m. rugpjūčio 28 d., kuomet teismo nutartimi buvo nustatytas atsakovo sūnui teiktino išlaikymo dydis, vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko padidėjo jo poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ieškinys buvo grindžiamas ir ekonominės situacijos pasikeitimu.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4285-607/2018 patvirtintos šalių taikos sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo (2021 m. gegužės 11 d.) praėjo beveik 3 (treji) metai. Šiuo metu šalių nepilnamečiam sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sūnus lanko mokyklą, o jo poreikiai dėl to yra išaugę. Vaikui paaugus, padidėjo vaiko poreikiai maistui, ugdymui, aprangai, užklasinei veiklai, pramogoms ir kt. Dėl ekonominių pokyčių šalyje išaugo maisto produktų, būtinųjų prekių ir paslaugų, būsto komunalinių kainos.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl vaiko amžiaus padidėję vaiko poreikiai, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei nustatyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi.
27. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
29. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 642,00 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 468,41 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. buvo pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui kasmėnesinėmis išmokomis po 300,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas teigdamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui išleidžia 682,00 Eur, nekonkretizavo kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, kokios sumos jo vertinimu pakanka sūnaus poreikiams tenkinti, t. y. nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis nei nurodė ieškovė, ar mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių vaikui priteistas išlaikymo dydis yra tik neženkliai didesnis, nei orientacinis dydis. Atitinkamai spręstina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog su ieškiniu pateikti čekiai, pavedimai nepatvirtina, kad maistas, vaistai pirkti nepilnamečio A. M. poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Įprastos gydymo išlaidos yra įskaičiuojamos į bendrą vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad spręsdamas dėl materialinio išlaikymo dydžio teismas neatsižvelgė į nustatytą minimalią mėnesinę algą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, nurodė, koks minimalios mėnesinės algos dydis buvo bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2021 metais. Teismas taip pat įvertino, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga didės ir bus 730,00 Eur. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį.
30. Kaip jau nurodyta, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo grindžiamas iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) šalių nepilnamečio sūnaus poreikiais. Skundžiamu sprendimu teismas nenustatė, kad išlaikymo dydis vaikui turi būti pakeistas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Šalių turtinė padėtis vertinta sprendžiant dėl šalių galimybės teikti nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį bei kokią dalį iš vaikui reikalingo išlaikymo dydžio turi teikti kiekvienas iš tėvų. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad po teismo nutarties priėmimo 2018 m. rugpjūčio 28 d., iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes jis įsigijo nekilnojamojo turto. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas teisiškai nereikšmingomis laiko apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su jam priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimo momentu.
31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).
32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
33. Nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su turimu nekilnojamuoju turtu, atsakovo gaunamomis pajamomis, galimybe dirbti, atsakovo išlaikomais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
34. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, bet ir atsakovo veiklą, pajamų šaltinius, amžių, galimybes dirbti. Įvertinus byloje pateiktus ir pirmosios instancijos teismo detaliai aptartus duomenis apie šalių turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, bei įvertinant tai, kad išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti sūnui didesnį nei ankstesne taikos sutartimi sutartą išlaikymą, kuris atitiktų ne tik būtinuosius vaiko poreikius – maistui, aprangai, transportui, ryšio priemonėms, būreliams, bet ir poreikius laisvalaikiui, lavinimui ir socializacijai ir kt.
35. Atsakovas neneigia, kad jam nuosavybės teise priklauso keletas nekilnojamojo turto objektų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas netinkamai nurodė atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų skaičių, nereiškia, kad nepagrįsta teismo išvada apie atsakovo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad 2022 m. sausio 14 d. atsakovas padovanojo vieną iš turėtų nekilnojamojo turto objektų (12/475 dalis nuotekų šalinimo tinklų-lauko nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir leidžia teikti sūnui 300,00 Eur dydžio išlaikymą.
36. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog atsakovas turi teisinę pareigą teikti materialinį išlaikymą ne tik sūnui A. M., bet ir dukrai iš pirmos santuokos. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiti išlaikomi asmenys yra svarbus faktorius, sprendžiant galimybes išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau tėvai turi prisiimti ir socialinę riziką dėl visų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas, susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė ir socialinę pareigą juos išlaikyti, t. y. prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Todėl spręstina, kad ši aplinkybė neeliminuoja atsakovo pareigos visiems vaikams suteikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
37. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas yra darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Atsakovas vykdo individualią veiklą – verčiasi nekilnojamo turto pardavimu, specialiaisiais statybos darbais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo vykdoma veikla rinkoje yra paklausi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantas neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis gauna nedideles pajamas, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Išvados, kad atsakovas gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui, nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, jog dirbti papildomai atsakovas neturi galimybės, nes prižiūri motiną, kuriai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Į nagrinėjamą bylą nėra pateikti duomenys, patvirtinantys kokia konkrečiai priežiūra reikalinga atsakovo motinai, bei kad tokią priežiūrą teikia tik atsakovas.
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad atsakovas patiria tam tikrų išlaidų, susijusių su bendravimu su vaiku. Pažymėtina, kad atsakovas, atvykdamas pas sūnų ar bendraudamas su juo kelionės metu, realizuoja savo teisę matytis su vaiku, palaikyti ryšį, todėl dėl bendravimo su vaiku patiriamos išlaidos negali būti pagrindu mažinti vaikui išlaikymą jo kasdienių poreikių tenkinimui. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo teikiama materialinė parama vaikui ir su tuo susiję jo patiriamos papildomos išlaidos yra reguliarios ir tokio masto, jog būtų galima konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės ar jos dalies vykdymą kiekvieną mėnesį. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, jog apelianto nurodytos aplinkybės apie bendravimo su sūnumi metu patiriamas papildomas išlaidas, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog išlaikymo suma šiuo metu nėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma turi būti didinama.
39. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, kad į materialinio išlaikymo suma neįskaičiuotina valstybės ar savivaldybės teikiama parama vaiko auginimui.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju byloje konstatavus, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti sūnui didesnį išlaikymą, kuris atitinka ne tik būtinuosius vaiko poreikius, teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju į išlaikymo dydį neturi būti įskaičiuota valstybės skiriama suma (vaiko pinigai).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas vertina, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
43. Atmestinas atsakovo argumentas, kad nepagrįsta teismo išvada, jog materialinio išlaikymo dydis turi būti pakeistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
44. Pagal kasacinio teismo praktiką tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
45. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Taigi, pirmosios instancijos teismas padidintą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui pagrįstai priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
46. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatyta išlaikymo forma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai, kad šalys susitarė, jog išlaikymo sumą už pirmus penkis išlaikymo teikimo metus atsakovas sumoka iš karto, nepaneigia, kad išlaikymas teikiamas periodinėmis išmokomis. Todėl šis susitarimas, esant pagrindams peržiūrėti išlaikymo dydį, neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
48. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovės patirtas 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) parengimas ir interesų atstovavimas pirmosios instancijos teisme (2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APV (duomenys neskelbtini) (DOK-152543 priedas)). Byloje nėra pateikta prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį pateikimą ar kitas su priešieškinio nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovei, jos turėjo būti sumažintos 1/2 dalimi dėl taikaus priešieškinio reikalavimų išsprendimo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktais duomenimis sudaro 726,00 Eur. Į bylą pateikta 2022 m. sausio 26 d. atstovavimo sutartis, pasirašyta tarp ieškovės ir advokato, 2022 m. sausio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas, išrašyta 726,00 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2022 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitas (dokumento DOK-13705 priedai). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.