- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-200-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01013-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo pakeisti 2004 m. kovo 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto iš atsakovo D. K. išlaikymo dydį nepilnametei dukrai I. K. ir priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K. po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymu skirtomis lėšomis disponuos dukters motina J. M. uzufrukto teise, išlaikymą padidinti nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia, o Vaikų išlaikymo fondo mokamas išlaikymas po 47,21 Eur neatitinka dukros poreikių. Dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti reikia skirti 380 Eur vaikui kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo jį tenkinti priteisiant iš atsakovo vaikui išlaikyti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur. Didesnio išlaikymo jis skirti negali, nes yra bedarbis, o ieškovė aktyviai neieško darbo, ji turi turto, bet jo neparduoda, užsiima individualia veikla, ne sykį buvo patraukta atsakomybėn dėl nelegalios veiklos. Atsakovas įsitikinęs, kad dukros visų poreikių patenkinimui pakanka 250 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b. l. 127-130).
Pakeitė 2004 m. kovo 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-068-03/2004 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017 m. kovo 6 d. iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos dukters motina J. M. uzufrukto teise.Priteisė iš atsakovo D. K. 320 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. M.. Priteisė iš atsakovo D. K. 74,68 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.
Teismas vertino šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę ir kt. ir nustatė, kad ieškovės darbingumo lygis 55 proc., ji nedirba, registruota darbo biržoje, augina tris nepilnamečius vaikus, gauna 87,65 Eur netekto darbingumo pensiją ir 165 Eur socialinę pašalpą, turi automobilį ir 2013 m. birželio 28 d. paveldėtą (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. esantį turtą – 1/12 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, 1/12 dalį 0,5300 ha žemės sklypo, 1/12 dalį 1,4000 ha žemės sklypo, 1/12 dalį 1,6500 ha žemės sklypo, 1/12 dalį 0,5700 ha žemės sklypo. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute Alytuje. Kauno apskrities VMI 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštas patvirtina, kad ieškovė individualia veikla neužsiima. Atsakovas nurodė, kad gyvena užsienyje ir šiuo metu yra bedarbis, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų apie turimą turtą ir kitus išlaikytinius, sveikatos būklę. Teismas nustatė, kad atsakovas turi du automobilius, o paveldėtą nekilnojamąjį turtą 2010 m. lapkričio 11 d. padovanojo D. K.. Nustatant priteistino išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas. Teismas atsižvelgė į LAT formuojamą vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Teismas nustatė, kad dukra turi padidintų poreikių dėl sveikatos būklės, todėl pripažino, kad I. K. būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas 400 Eur suma. Ieškovei tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių 36,20 Eur išlaikymo priteisimas iš tėvo beveik nekompensuoja. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad vaiko motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiam vaikui teisę į būstą, teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, gali skirti kas mėnesį po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo vaikui išlaikyti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (b. l. 141-144):
Žemesnės instancijos teismas
teismas nepagrįstai vadovaujasi ankstesne teismų praktika, kadangi vėlesnė teismų praktika įpareigoja ieškovę pagrįsti visą vaikui skirtą išlaikymą. Reikalavimas padidinti išlaikymą turi būti įrodytas. CK norma, numatanti vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertę, siejama su MMA, reglamentuoja išlaikymo iki gyvos galvos teisinius santykius, o ne išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
teismas nepagrįstai preziumavo abstrakčius vaiko poreikius ir neaiškiais kriterijais nustatė (priteisė) išlaikytiną sumą vaiko poreikiams tenkinti, priteisiant iš atsakovo po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir sprendė, kad nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. ieškovė nepagrindė jokiomis konkrečiomis sumomis.
teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. ir CPK 12 str., 178 str., 185 str. 1 d. nuostatas, kurias privalėjo taikyti arba/ir tinkamai taikyti, todėl teismo sprendimas yra keistinas. Teismas neišnagrinėjo šiai bylai svarbios aplinkybės (ar ieškovė tinkamai ieškojo darbo - nepaisant nustatyto darbingumo lygio, kokias objektyvias pastangas dėjo – siekiant susirasti tinkamą darbą), o tuo pačiu nenagrinėjo ir atsakovo atsiliepimo motyvų.
Atsiliepimas
teismas realiai nenustatinėjo galimos ieškovės turtinės padėties ir pačios ieškovės objektyvių pastangų ieškotis tinkamo darbo, kad būtų apsaugoti teisėti dukros poreikiai. Neišnagrinėjo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų arba paneigtų faktines išlaidas dėl gyvenamosios patalpos ir nuomos realaus fakto ir/ar poreikio būtinybės, kas neišvengiamai atsilieptų dėl teisėtų dukros poreikių dydžio nustatymo klausimo išsprendimo; aplinkybių dėl galimų perteklinių išlaidų, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė nepatikrintinas ir byloje objektyviai nenustatytinas išlaidas, susijusias su konkrečiais vaiko poreikiais.
Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovei iš atsakovo 200 Eur už advokatės pasaugas, surašant atsiliepimą apeliacinį skundą pagal 2017-11-21 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodomi šie argumentai (b. l. 151-155):
išlaikymo dydžio keitimo klausimą reglamentuoja CK 3.201 str. Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Išlaikymas dukrai buvo priteistas 2004-03-09 teismo sprendimu, t. y. prieš 13 metų, todėl neabejotina, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė dukters poreikiai ir priteista išlaikymo suma 36,20 Eur yra per maža ir negali garantuoti dukrai socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Dukra yra paauglė, turi padidintų sveikatos problemų dėl dantų, dažnai serga peršalimo ligomis, dėl ko nuolat patiriama gydymo išlaidų. Teismas pagrįstai nurodė, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog vaikui reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, jam tenka ir komunalinių mokesčių dalis, reikalingos higienos priemonės, lavinimosi reikmenys;
200 Eur dydžio išlaikymas vaikams priteistas atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją. Teismas nustatė ieškovės realią turtinę padėtį. Ieškovė neįgali, nustatytas tik 55 proc. darbingumas. Ieškovės bloga sveikatos būklė stipriai apriboja integraciją darbo rinkoje. Ieškovė registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka nemokama. Dėl didelės bedarbystės ir neįgalumo ieškovei pačiai susirasti darbo nepavyksta, ir darbo birža nepasiūlo jokio darbo, atitinkančio ieškovės darbingumo lygį. Ieškovė gauna 93,86 Eur netekto darbingumo pensiją ir 165 Eur socialinę pašalpą. Be dukters I. K. turiu dar dvi nepilnametes dukras. Yra išsituokusi. Su dukromis gyvena nuomojamame bute, už buto nuomą moka 58 Eur, taip pat apie 100 Eur už komunalinius mokesčius mėnesiui, o šildymo metu – apie 150 Eur. Po senelės mirties 2013 m. ieškovė paveldėjo dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, turtas tarp bendraturčių neatidalintas, nes geranoriškai bendraturčiai nesusitaria dėl jo atidalijimo. Namas yra apleistas ir negyvenamas. Ieškovės vardu registruotas 1990 m. laidos automobilis. Dukra I. gyvena su ieškove bute, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad dukra gyvena bendrabutyje ir nesinaudoja internetu ir nežiūri televizoriaus namuose.
Šalies argumentai
atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turimą turtą užsienyje, nors jau nemažai metų gyvena Škotijoje, o apeliaciniame skunde nurodo adresą Norvegijoje. Atsakovas teigė, kad yra bedarbis, tačiau teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė. Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, buvo paveldėjęs nekilnojamojo turto, kurį padovanojo savo motinai. Mano žiniomis, atsakovas neturi daugiau nepilnamečių išlaikytinių, yra sveikas ir dirbantis. Dukra I. buvo nuvykusi pas atsakovą į Škotiją pernai metais, matė, kad tėvas gerai gyvena, dirba, turi pinigų. Akivaizdu, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, slėpė ją, ir tai vertintina vaiko interesų naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Apeliacinio skundo esmė, - pirmosios instancijos teismas netaikė arba netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. ir CPK 12 str., 178 str., 185 str. 1 d. nuostata, nes neaiškiais kriterijais nustatė vaiko poreikius.
10. Nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 9 d. sprendimu dukrai I., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas išlaikymas po 125 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius ir minimalios mėnesinės algos dydį, 2004 m. kovo 9 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 200 Eur.
11. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
12. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę, dėl ko išlaikymo dydis turi būti padidintas, tačiau nesutariama iki kokio dydžio (apeliantas sutinka jį padidinti iki 120 Eur).
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovei tenka pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Taip pat sutiktina su tuo, jog minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tačiau, kaip jau minėta, paties apelianto nurodomoje kasacinio teismo nutartyje yra pasisakyta, kad „minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016) Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog „būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas“ bei nurodęs ir kitus priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus (pasikeitę vaiko poreikiai, vaiko sveikatos būklė, kasdienė vaiko priežiūra, tėvų turtinė padėtis), nepažeidė nei teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nustatymą, nei suformuotos teisminės praktikos.
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai abstrakčiai pasisakė apie vaiko poreikius, aiškiai nepasisakydamas apie konkrečias išlaidas, jų būtinumą. Tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas papildydamas pirmosios instancijos teismo motyvus pažymi, kad: pirma, vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 400 Eur, todėl išlaikymo padidinimas iki 200 Eur iš apelianto, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas) suma; antra, ieškovės nurodytų vaiko išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydžiai (mityba – 120 Eur, kišenpinigiai – 20 Eur, avalynė – 30 Eur, drabužiai – 50 Eur ir kt.) nėra aiškiai per dideli, priešingai galima vertinti, jog nurodytos išlaidos gali užtikrinti tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, į ieškovės nurodytas išlaidas nėra įtrauktos dukros dantų gydymo išlaidos, būrelių lankymo išlaidos ir kitos galimos išlaidos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dukros I. poreikiams tenkinti yra pagrįsta ir reikalinga 400 Eur suma.
16. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
17. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas gyvena užsienyje (ieškovė nurodo, jog Škotijoje, apeliantas skunde nurodo savo gyvenamąją vietą Norvegiją), Lietuvoje turto neturi, išlaikytinių neturi. Duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė, kas vertintina, kaip siekis neatskleisti savo turtinės padėties. Norvegija yra itin aukšto pragyvenimo lygio šalis, todėl apelianto pajamos šioje šalyje neabejotinai yra (gali būti) kelis kartus didesnės, negu asmuo jas gali gauti Lietuvoje, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog 200 Eur išlaikymo dukrai nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.
19. Apelianto argumentai, susiję su ieškovės turtine padėtimi, šiuo atveju, nėra reikšmingi, nors apeliantas tam skiria itin didelį dėmesį. Kaip matyti, išlaikymas tarp šalių yra paskirstytas lygiomis dalimis (po 200 Eur), ieškinio reikalavimas - išlaikymo priteisimas iš apelianto, o ne iš ieškovės (byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpina savo dukra), todėl apeliantas turėtų įrodinėti aplinkybes, susijusias su savo turtine padėtimi, o ne kelti abejones dėl ieškovės turtinės padėties (juo labiau, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai išsamiai nustatyta). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išsamiau pasisakyti, dėl ieškovės turtinės padėties ir šių aplinkybių įtakos išlaikymo dydžiui, netikslinga.
20. Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) (CPK 98 str.). Taip pat iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 3,61 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,61 Eur (tris eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.