- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-640-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02667-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. O.
- Ieškovas
- A. O.
- Trečiasis asmuo
- V. O.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui R. O. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – V. O., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. O. (toliau – ieškovė) prašė teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1736-329/2015 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. O. (toliau – atsakovas) dukros E. O., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros M. O., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos, dukrų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatyti ieškovę, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu, iš atsakovo dukros E. O. ir dukros M. O. išlaikymui priteisė po 115 Eur iki dukrų pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo dienos praėjo daugiau nei keturi metai, vaikai žymiai paaugo, padidėjo jų poreikiai. Šiuo metu abiejų vaikų poreikiai yra apie 1 000 Eur per mėnesį: maitinimui – po 100 Eur, dukros E. O. kišenpinigiams mokykloje – 60 Eur per mėnesį, tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai – po 60 Eur, aprangai ir avalynei – po 80 Eur, ugdymo ir mokymo reikmėms – po 50 Eur, gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms – po 45 Eur, higienos prekėms – po 30 Eur, laisvalaikiui – apie 40 Eur, telefonui – 5 Eur, šventėms – po 20 Eur, automobilio kurui – po 30 Eur, nenumatytoms išlaidoms po 10 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės gaunamos pajamos yra 500 Eur per mėnesį, prie dukrų išlaikymo prisideda ieškovės tėvas. Atsakovas praktiškai neprisideda prie dukroms reikalingo išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas teigė, kad jo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir nustatytas išlaikymo vaikams dydis, iš esmės pablogėjo dėl trečio vaiko A. O. gimimo (duomenys neskelbtini). Po sūnaus gimimo atsakovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau teismas nusprendė palikti nustatytą išlaikymą. Atsakovo sutuoktinė V. O. šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Siekdamas gauti didesnes pajamas, atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją, tačiau ne visada sekėsi rasti gerai apmokamą darbą, todėl yra įsiskolinęs Vaikų išlaikymo fondui, buvo susikaupusi didelė skola ieškovei. 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovas ieškovei pervedė 4 138,17 Eur, padengdamas visą įsiskolinimą vaikams. Šias lėšas atsakovas pasiskolino iš privačių asmenų. Be įsiskolinimo vaikų išlaikymui fondui, atsakovas turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą dviem vaikams iki 250 Eur kiekvienam pažeistų atsakovo nepilnamečio vaiko A. O. interesus. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, neįvertino gaunamos vaikams pašalpos. Ieškovė vaikų poreikius nepagrįstai padidino, prašo priteisti išlaikymą, apimantį ne būtinąsias, tačiau visas įmanomas vaikų išlaidas. Vaikai yra mažo amžiaus ir jų poreikiams patenkinti pakanka po 300 Eur kiekvienam vaikui, iš kurių po 50 Eur šiuo metu skiria valstybė. Ieškovė didesne dalimi privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes turi mažiau išlaikytinių, jos turtinė padėtis yra geresnė.
4. Trečiasis asmuo V. O. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį. V. O. nurodė, kad atsakovas yra nepajėgus teikti prašomą išlaikymą vaikams, nes turi dar vieną vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. O. Iki vaikui sukako treji metai, V. O. augino vaiką ir negalėjo dirbti. V. O. asmeninės mėnesio prievolės yra 100 Eur kredito už būstą grąžinimas ir 160 Eur kito sūnaus E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas. V. O. taip pat turi pareigą prisidėti prie sūnaus A. O. išlaikymo (160 Eur/mėn). Būtinas išlaidas taip pat sudaro mokesčiai už butui suteiktus komunalinius patarnavimus ir šildymą, kuriuos ji dalinasi su atsakovu. Atsakovas prisideda prie kredito už butą grąžinimo, kadangi ji tokių lėšų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1736-329/2015 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečių dukrų E. O. ir M. O. išlaikymui, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukroms E. O. ir M. O. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei, priteisė iš atsakovo ieškovei 430 Eur atstovavimo išlaidas, priteisė iš ieškovės atsakovui 168 Eur atstovavimo išlaidas, priteisė iš atsakovo valstybei 80 Eur, atmetė kitą ieškinio dalį.
6. Teismas, nurodęs, kad, vaikams augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti, konstatavo, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius. Atsižvelgęs į Lietuvos ekonominę situaciją, maisto kainas, įvertinęs aplinkybę, kad M. O. yra alergiška, teismas laikė pagrįsta ieškovės nurodytą 100 Eur sumą maistui ir buitinėms priemonėms. Byloje esant duomenims, kad E. O. mokosi (duomenys neskelbtini), už prailgintą dienos grupę sumokėta 98,02 Eur, M. O. lanko (duomenys neskelbtini), mėnesio mokestis už vaiko išlaikymą 61,2 Eur, teismas vertino, jog ieškovės nurodyta 60 Eur suma E. O. maitinimui mokykloje, 61,2 Eur suma M. O. darželiui yra pagrįstos. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta suma po 80 Eur aprangai ir avalynei yra pagrįsta, tuo labiau, kad ieškovė nurodė, jog vyresniosios dukros išaugti drabužiai ir avalynė netinka jaunesniajai dukrai. Teismas, nurodęs, kad, dukroms gyvenant su ieškove, ieškovei tenka būsto suteikimo ir išlaikymo išlaidos, atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atstovės argumentus, kad būsto paskolos dalis negali būti priskaičiuojama prie vaikų poreikių. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas pagrįstomis pripažino ieškovės nurodytas būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidas. Įvertinęs, kad apie dukrų sveikatą nėra pateikta medicininių išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti vaikams reikalingų vaistų kainas, nepateikta duomenų apie mokamus kraujo tyrimus ar skiepus, teismas išlaidų sveikatai sumą sumažino iki 25 Eur kiekvienai dukrai. Įvertinęs, kad vaikams reikalingos ugdymo priemonės, būreliai, būtina nueiti į kiną, įvairios ekskursijos, gimtadieniai, teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į abiejų dukrų amžių ir realius poreikius, laikytina, kad po 60 Eur dukrų ugdymui, lavinimui ir laisvalaikiui, yra protinga suma. Teismas pažymėjo, kad nepateikta duomenų apie rinkliavas mokykloje. Teismas į išlaidų dukrų ugdymui, lavinimui ir laisvalaikiui sumą įskaičiavo ir 5 Eur už telefoną E. O. Ieškovės nurodytą sumą po 30 Eur higienos prekėms, kirpyklai, atsižvelgdamas į dukrų amžių ir pateiktus kvitus, teismas sumažino iki 25 Eur. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti papildomai po 20 Eur gimtadieniams ir šventėms, nes, teismo vertinimu, po 60 Eur laisvalaikiui yra pagrįsta ir protinga suma atsižvelgiant į vaikų amžių. Teismas laikė pagrįsta suma po 20 Eur mėnesiui kurui, patikslinus ieškovei šią sumą, įvertinus kuro kainas, vaikų vežimą į būrelius, mokyklą, laisvalaikio išvykas. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovas vežiotų vaikus, atsakovo atstovė nurodė, kad vaikus vežioja atsakovo tėvai, tačiau šios aplinkybės neįrodytos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti po 10 Eur nenumatytoms išlaidoms, taip pat ir 10 Eur E. O. gyvūnėliui, nes pastarosios išlaidos priskirtinos prie išlaidų laisvalaikiui.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos yra 550 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovės pajamos bus 750 Eur, prie dukrų išlaikymo prisideda ieškovės tėvas vidutiniškai po 300 Eur per mėnesį, ieškovė gauna po 50 Eur už kiekvieną dukrą iš valstybės, kuriuos išleidžia dukrų poreikiams, atsakovo pervestus 4 138,17 Eur ieškovė nurodė padėjusi dukrų mokslams, šie pinigai nevertinami kaip santaupos, nes, atsakovui nevykdžius pareigos išlaikyti vaikus, šią pareigą vykdė viena ieškovė, ieškovė turi automobilį „VW Golf“, asmenine nuosavybe priklausantį trijų kambarių butą, už kurį mokama paskola, neturi santaupų, kitų išlaikytinių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, bylos iškėlimo teisme dirbo Vokietijoje, kaip nurodė jo atstovė 2019 m. spalio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas dirbo atsitiktinius pagalbinius darbus statybose be darbo sutarties, atlyginimas buvo apie 1 000 Eur, teismui nurodžius pateikti įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas, 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas grįžo į Lietuvą, dirba pagal verslo liudijimą statybos pagalbinius darbus, verslo liudijimas išduotas lapkričio, gruodžio mėnesiams, planuojamos pajamos apie 1 000 Eur, 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į Vokietiją. Atsakovo sutuoktinei V. O. priklauso dviejų kambarių butas, įsigytas už paskolą iki santuokos su atsakovu, automobilis „Mercedes-Benz C 220 CDI“, V. O. gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. O., atsakovo sutuoktinė turi sūnų E. D., kuriam pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintą šalių taikų susitarimą V. O. teikia po 160 Eur išlaikymą. Atsakovo 3 010,78 Eur skola už vaikų išlaikymą valstybei išdėstyta iki 2020 m. liepos 28 d. po 87 Eur, pateikti vekseliai 4 000 Eur sumai atsakovo nepasirašyti, kaip nurodė atsakovo atstovė, pinigus skolino šeimos nariai. Atsakovui 2015 m. sausio 23 d. suteiktas kreditas, kuris po santuokos nutraukimo liko jo asmeninė prievolė, 2019 m. gegužės 7 d. likutis yra 8 462,87 Eur, atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį 4 270 Eur sumai, moka komunalinius mokesčius.
8. Teismas sprendė, kad, palyginus šalių turtinę padėtį po (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl išlaikymo savo nepilnametėms dukroms dydžio, pažymėdamas, kad atsakovo atstovės prašymas vertinti šalių turtinę padėtį nuo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo yra nepagrįstas, nes išlaikymo dydis šiuo sprendimu paliktas tas pats, ieškovės pajamos padidėjo, bylos nagrinėjimo metu jos yra 550 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. bus 750 Eur, nekilnojamojo turto neįgijo, ieškovės vardu registruotas kitas automobilis, atsakovas po (duomenys neskelbtini) sprendimo neturėjo registruoto nekilnojamojo turto, neturi ir dabar, atsakovo pajamos, jo atstovės teigimu, siekia apie 1 000 Eur, taigi padidėjo. Teismas pažymėjo, kad jis negali tiksliai įvertinti atsakovo pajamų, nes atsakovo atstovė teismui nepateikė įrodymų dėl atsakovo pajamų, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba Vokietijoje be sutarties, todėl nėra pajamas pagrindžiančių įrodymų, atsakovui pradėjus vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą, negalėjo nurodyti pajamų, nes veikla prasidėjo lapkričio mėnesį, reikalingos investicijos įrankiams, nors nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas įrankiams pirkti. Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo išlaidas, kurios, įvertinus atsakovo atstovės nurodytas 1 000 Eur pajamas, yra neproporcingos nurodytoms atsakovo pajamoms, be to, trečiojo asmens vardu 2018 m. kovo 1 d. įregistruotas automobilis „Mercedes-Benz C 220 CDI“, nors atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas, gimus sūnui, 2016 m. gegužės 10 d. paėmė vartojimo paskolą, nes šeimai trūko pinigų pragyvenimui. Nurodytos aplinkybės teismui sukėlė abejones, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ją galima nustatyti iš pateiktų įrodymų, jis turi neatskleistų pajamų šaltinių.
9. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovė nepagrįstai nurodo, jog vaiko gimimas pablogino atsakovo turtinę padėtį, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nėra siejama su turtinės padėties pablogėjimu. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė apie atsakovo turimą sūnų A. O. ir sutuoktinės sūnų E. D. yra svarbi sprendžiant dėl priteisiamo išlaikymo dydžio, tačiau pažymėjo ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie sūnaus A. O. poreikius, be to, atsakovo sutuoktinė taip pat turi pareigą prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, byloje nėra įrodymų apie jos sveikatos būklę, dėl kurios ji, būdama jauno amžiaus, negalėtų dirbti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nurodydamas, jog 150 Eur yra pagrįsta suma, neįrodė, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas kiekvienai dukrai. Teismas sprendė, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius, atsakovas yra įgijęs verslo liudijimą statybos darbams, šis sektorius rinkoje yra paklausus ir gerai apmokamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi visas galimybes gauti didesnį atlygį, nes jis gali dirbti, pats pasirinko gyvenimą Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai, vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimas nesudaro pagrindo mažinti vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo priteisimą, nes atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį. Teismas nurodė, kad orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiam vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dydžiu šiuo metu yra laikoma 215 Eur suma, tačiau priteistina suma kiekvienu atveju vertintina individualiai. Teismas sprendė, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra asmeninė pareiga, kuri negali būti perleista kitiems asmenims, įskaitant ir valstybei, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomą priteisti sumą valstybės mokamais vaiko pinigais, nes šie pinigai skiriami vaikui.
10. Teismas konstatavo, kad 115 Eur suma buvo priteista beveik prieš 4,5 metų, šalių vaikai paaugo ir pradėjo lankyti mokyklą, darželį, todėl reikia didesnių išlaidų vaikų mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui nepateikus įrodymų apie jo uždirbtas pajamas Vokietijoje, duomenų apie dabar gaunamas 1 000 Eur pajamas, visos abejonės dėl jo turtinės padėties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), vertintinos vaikų naudai, šalių dukrų išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Aplinkybių, kad ieškovė gauna pastovias pajamas, turi du išlaikytinius, teismas nevertino kaip sudarančių pagrindą spręsti, jog ieškovė galėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsižvelgęs į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą, darželį, lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, šalių turtinę padėtį, atsakovo turimus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, teismo pripažintus iš dalies pagrįstais ieškovės nurodytus vaikų poreikius (430 Eur kiekvienai dukrai), teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6384-985/2019 ir padidinti vaikams E. O. ir M. O. iš atsakovo priteistą išlaikymą, priteisiant išlaikymą nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki vaikų pilnametystės po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, paskirstant išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė neįrodė pakitusių vaikų poreikių dydžio. Vaikų poreikiai iš esmės liko tokie patys, jie dėl vaikų amžiaus pakito nežymiai, todėl išlaikymas turėjo būti padidintas po 35 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
1.2. Teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose. Teismas privalėjo vadovautis CK 3.201 straipsniu, nustatančiu išlaikymo dydžio pakeitimą, o ne išlaikymo vaikams priteisimą, vertinti įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikių padidėjimą, įrodymus apie vaikų tėvų pakitusią turtinę padėtį, valstybės mokamą išmoką vaikams, atsakovo trečio vaiko poreikius ir teisę gauti iš atsakovo išlaikymą (CK 3.198 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nurodė, kad vadovaujasi CK 3.201 straipsnio norma, tačiau nekonkretizavo, kuria jos dalimi, nenustatė pagrindo, įtvirtinto materialinės teisės normoje, suponuojančio išlaikymo didinimą. Teismas neanalizavo, nevertino ir nenustatė, ar yra pagrindas (pagrindai) padidinti vaikams priteistą išlaikymą ir jeigu yra, privalėjo tokį pagrindą nurodyti, o ne apsiriboti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, išvardijimu. Teismo motyvai sprendimo dalyje dėl išlaikymo vaikams padidinimo pagrįstumo vertintini kaip bylos esmės neatskleidimas.
1.4. Teismas vertino ir analizavo vaikų poreikius, tačiau nelygino, kuo jie pasikeitė nuo to laiko, kada buvo nustatytas tinkamas išlaikymas vaikams.
1.5. Teismas, vertindamas vaikams patiriamas išlaidas, nebuvo objektyvus.
1.6. Teismas nors ir vertino, kad vieno vaiko išlaidos, kurių paskaičiavimą pateikė ieškovė, nėra visiškai pagrįstos, tačiau, nustatydamas vaikams reikalingą išlaikymo dydį, nesirėmė aplinkybe, kad visų išlaidų ieškovė nepagrindė objektyviais įrodymais. Analizuodamas įrodymus, teismas jų neapibendrino ir nenurodė konkrečios pinigų sumos, kurią būtina skirti vienam vaikui per mėnesį vaiko būtinoms išlaidoms padengti, taip pat faktinių aplinkybių, pagrindžiančių vaikų poreikių padidėjimą. Vaikų poreikiai buvo peržiūrėti 2016 metais, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams sumažinimo, o ieškovė – dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Šioje byloje privalėjo būti sprendžiamas klausimas, kiek jie pakito nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (ieškinio data) ir padidės ateityje. Per dvejus metus vaikai paaugo nežymiai ir jų poreikiai pakito nežymiai.
1.7. Neįvertinta, kad dalis ieškovės pateiktų ir teismo pripažintų pagrįstais paskaičiavimų apie patiriamas išlaidas vaikams yra menamo pobūdžio, deklaratyvūs. Nepagrįsta, kad kiekvieną mėnesį reikia pirkti drabužius ir avalynę, šiems poreikiams išleisti po 80 Eur kiekvienam vaikui. Koncertiniai drabužiai yra ne perkami, o nuomojami arba perkami padėvėti. Vaikams mokykloje ir darželyje yra suteikiamos mokymosi priemonės. Gydymas vaikams yra nemokamas, o papildai ir vitaminai nesudaro teismo nustatytos 25 Eur/mėn. sumos kiekvienam vaikui. Ieškovė nepateikė tokių išlaidų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Šventėms, gimtadieniams, nenumatytoms išlaidoms, kinui ir teatrui ieškovė nurodė išlaidas, kurios dydis viršija suaugusio asmens poreikius. Teismas nevertino, kad šie ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra ne būtinieji, o pertekliniai.
1.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikų poreikiams reikia priskirti ieškovės mokamą kreditą bankui už jos asmeninį būstą. Prievolė bankui yra asmeninė ieškovės prievolė ir negali būti perkelta vaikams.
1.9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaikams skiriamos valstybės lėšos neturi būti įskaičiuotos į vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Valstybės išmokos vaikams yra tikslinės, todėl šios išmokos turi būti įvertintos kaip dalį vaikų poreikių tenkinančios lėšos.
1.10. Vertindamas vaikų poreikių padidėjimą, teismas be pagrindo jį siejo su minimalia mėnesine alga.
1.11. Teismas neobjektyviai įvertino įrodymus, nustatydamas, kad abiejų tėvų prievolė teikti teismo nustatytą išlaikymą vaikams yra lygi. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės blogesnė nei ieškovės, todėl teismas privalėjo vertinti tėvų proporcijas prievolėje. Atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatytas išlaikymo vaikams dydis, iš esmės pablogėjo. Trečiam vaikui išlaikyti atsakovas privalo skirti išlaikymą, ne mažesnį kaip ir kitiems vaikams. Atsakovas neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, transporto priemonės. Atsakovas yra įsiskolinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui. Atsakovas yra skolingas 4 000 Eur savo šeimos nariams I. L. ir P. A. Atsakovui 2015 m. sausio 23 d. yra suteiktas kreditas, kuris po santuokos nutraukimo liko asmenine prievole, 2019 m. gegužės 7 d. kredito likutis yra 8 462,87 Eur. 2016 m. gegužės 10 d. atsakovas sudarė vartojimo sutartį, kuria jam buvo suteiktas 4 270 Eur kreditas. Atsakovas privalo prisidėti prie sutuoktinei priklausančio buto išlaikymo, kuriame gyvena, taip pat kredito už būstą bankui grąžinimo.
1.12. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas be pagrindo konstatavo, kad nėra duomenų apie atsakovo pajamas, atsakovas jas slepia. Teismas objektyviai neįvertino pateikto įrodymo – 2019 metų atsakovo vardu išduoto verslo liudijimo, pagal kurį atsakovas vykdo statybos darbus ir gauna pajamas. Teismo išvadą, kad atsakovas slepia pajamas, paneigia aplinkybė, kad už 2019 metų laikotarpį atsakovas pajamas deklaruos iki 2020 m. gegužės 1 d., todėl teismo reikalaujamas dokumentas apie pajamas negalėjo būti pateiktas. Atsakovas sąžiningai teigė, kad jo pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį.
1.13. Teismas nepagrįstai atsakovo turtinę padėtį siejo su faktu, kad atsakovas yra išsideklaravęs iš Lietuvos. Atsakovas dirbo atsitiktinius darbus Vokietijoje, tačiau savo gyvenamąja vieta procesiniuose dokumentuose nurodė Alytaus miestą, kur nuolat gyvena su savo šeima. Gyvenamosios vietos deklaravimas negali būti vertinamas kaip atsakovo pajamų slėpimas, nes gyvenamosios vietos deklaravimas nesietinas su įrodymu apie gaunamas pajamas, o nuolatinė asmens gyvenamoji vieta ne visada sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta (CK 2.12 straipsnis).
1.14. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovas turi galimybes gauti didesnį darbo užmokestį. Atsakovo nurodytas 1 000 Eur darbo užmokestis beveik du kartus viršija nustatytą minimalią mėnesinę algą. Tai reiškia, kad atsakovas deda dideles pastangas, siekdamas gauti 1 000 Eur per mėnesį pajamas, išlaikyti save ir tris vaikus, atiduoti skolas.
1.15. Teismas neįvertino atsakovo sutuoktinės V. O. sunkios turtinės padėties. V. O. šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Ji turi du išlaikomus asmenis ir kreditą, paimtą butui įsigyti.
1.16. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis), objektyviai neįvertino ieškovės turtinės padėties pasikeitimo: ieškovė įsigijo brangų nekilnojamąjį turtą, automobilį, turi santaupų, neturi finansinių įsipareigojimų, išskyrus kreditą butui. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes ieškovė turi du išlaikytinius, o atsakovas – tris, ieškovės pajamos padidėjo iki 750 Eur/mėn., ieškovė iš atsakovo gavo daugiau kaip 4 000 Eur, kuriuos ji nurodė taupanti. Dėl to ieškovė privalo didesne dalimi prisidėti prie padidėjusių vaikų poreikių.
1.17. Teismas nevertino, kad priteistas išlaikymo iš atsakovo dydis pažeidė sūnaus A. O. teisę gauti jam reikalingą išlaikymą. Vykdant teismo sprendimą ir mokant priteistą išlaikymą, atsakovui pakaktų pinigų tik jo paties išlaikymui ir verslo išlaidoms padengti, tačiau nepakaktų lėšų teikti analogišką išlaikymą sūnui A. O., vykdyti prievoles kreditoriams.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo prašymas išlaikymą padidinti kiekvienam vaikui po 35 Eur kas mėnesį savaime reiškia, kad vaikų poreikiai pasikeitė, bet pasikeitė ne iš esmės. Tą konstatuoja teismas.
2.2. Aplinkybė, kad teismas duomenis vertina kitaip nei atsakovas, neleidžia teigti, kad teismas buvo neobjektyvus.
Atsiliepimas
2.3. Priešingai nei atsakovas, ieškovė pateikė teismui visus tuo metu įmanomus įrodymus ir paaiškinimus.
13. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl šalių nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Atsakovas (apeliantas) pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, motyvuodamas tuo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovei buvo išsiųsti apelianto pateikti įrodymai susipažinti ir nuomonei dėl jų priėmimo pareikšti. Ieškovė nepareiškė nuomonės dėl apelianto pateiktų įrodymo prijungimo prie bylos.
17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), be to, apelianto prašymas rašytas, pateiktas įrodymas gautas jau po teismo sprendimo priėmimo, jis buvo išsiųstas ieškovei, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktą įrodymą priima.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių sutarimu nuspręsta, kad dukrų E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas dukrų išlaikymui kas mėnesį teiks po 115 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. iki dukrų pilnametystės.
19. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad R. O. 2016 metais kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iki 75 Eur, A. O. priešieškinyje prašė išlaikymo dydį padidinti iki 175 Eur. 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
20. 2019 m. rugpjūčio 12 d. A. O. kreipėsi į teismą, prašydama nepilnamečiams vaikams priteisto po 115 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį pakeisti priteisiant po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 150 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
21. Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė pakitusių vaikų poreikių dydžio; sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose; teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikų poreikiams reikia priskirti ieškovės mokamą kreditą bankui už jos asmeninį būstą; nepagrįstai konstatavo, kad vaikams skiriamos valstybės lėšos neturi būti įskaičiuotos į vaikams reikalingo išlaikymo dydį; vertindamas vaikų poreikių padidėjimą, teismas be pagrindo jį siejo su minimalia mėnesine alga; neobjektyviai įvertino įrodymus, nustatydamas, kad abiejų tėvų prievolė teikti teismo nustatytą išlaikymą vaikams yra lygi (pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės blogesnė nei ieškovės); netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį; nevertino atsakovo sutuoktinės V. O. sunkios turtinės padėties.
22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
23. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).
24. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
25. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nenustatė pagrindo vaikų išlaikymo dydžiui padidinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteistą vaikų išlaikymo dydžio pakeitimą siejo su vaikų poreikių pasikeitimu. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš apeliacinio skundo spręstina, jog ir pats apeliantas sutinka, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę, kadangi sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 150 Eur.
26. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
27. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktas skaičiuotes, kvitus, pažymas ir kt.), sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 430 Eur suma, kurią siejo su minimalia mėnesine alga.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, ką, beje, nurodo ir pats apeliantas, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vaikų poreikiams patenkinti, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes, ir pasinaudojo teise vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, susijusius su vaikų poreikių nustatymu. Kadangi teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, apeliacinio teismo vertinimu, nustatyta 430 Eur suma yra pagrįsta. Apelianto teiginiai, kad vaikams išlaikyti pakankama 300 Eur suma (vienam vaikui), niekuo nepagrįsti. Pastebėtina, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog vaikų poreikiams tenkinti reikalinga po 500 Eur suma, tačiau teismas ieškovės paskaičiuotą sumą vaikų poreikiams tenkinti sumažino 70 Eur suma.
31. Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamai įvertintos jo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pateiktam įrodymų vertinimui.
32. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
33. Apeliantas savo turtinės padėties pablogėjimą sieja su trečiojo vaiko gimimu, prievolių turėjimu.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvas, prisiimdamas papildomus įsipareigojimus, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios finansinės padėties. Atsakovui nepateikus duomenų apie jo gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo turtinę padėtį vertino vaikų naudai. Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad apeliantas deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje, neparodo jo gaunamų pajamų. Byloje tik pats apeliantas nurodęs, jog jo pajamos yra apie 1 000 Eur.
36. Nesutiktina su apelianto teiginiais, susijusiais su trečiojo asmens turtu, turtine padėtimi ir jos vertinimu. Sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus nagrinėjama tėvų turtinė padėtis. Nors apeliantas akcentuoja sunkią trečiojo asmens V. O. materialinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jos vardu 2018 m. kovo 1 d. įgytas ir registruotas automobilis „Mercedes Benz C 220 CDI“, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. O tai leidžia manyti, jog apelianto ir jos sutuoktinės padėtis yra geresnė nei ją apibūdina apeliantas.
37. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo pareiga yra imperatyvi. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
38. Apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
39. Sutiktina su apelianto argumentais dėl valstybės skiriamų lėšų įskaitymo į vaikams reikalingo išlaikymo dydį.
40. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio (redakcija, galiojusi teismo procesinio sprendimo priėmimo metu) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio redakcijoje nurodyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
41. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
42. Kadangi nuo 2020 m. sausio mėnesio vaikui skiriama 60 Eur išmoka, todėl šia suma mažintinas teismo nustatytas 430 Eur išlaikymo dydis (430 Eur – 60 Eur = 370 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro po 185 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas po 215 Eur mažintinas iki 185 Eur.
43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Kadangi sumažinamas pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis (ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 74 procentais), atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteista 72 Eur žyminio mokesčio suma mažintina iki 50,4 Eur (185 Eur – 115 Eur x 12 mėnesių x 2 vaikai x 3 procentai). Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 9,16 Eur, iš atsakovo priteistina 74 procentai, t. y. 6,78 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo priteista 8 Eur suma mažintina iki 6,78 Eur (CPK 92, 93, 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovo priteista valstybei 80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 57,18 Eur.
46. Ieškovė prašė priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 430 Eur. Ši suma mažintina iki 370 Eur (500 Eur x 74 procentai).
47. Atsakovas prašė priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 168 Eur. Priteista suma padidintina iki 182 Eur (700 Eur x 26 procentai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ir bylos baigties
48. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 215 Eur mažinant iki 185 Eur.
49. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (46 procentais), iš dalies tenkintinas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnis). Apeliantas sumokėjo 47 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytos sumos. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 46 procentais, apeliantui iš ieškovės priteistina 21,62 Eur žyminio mokesčio ir 230 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 251,62 Eur.
50. Valstybė apeliacinėje instancijoje siunčiant procesinius dokumentus turėjo 8,42 Eur išlaidas, kurios valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukroms E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 185 Eur;
priteistą iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 430 Eur atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 370 Eur;.
priteistą iš ieškovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 168 Eur atstovavimo išlaidų sumą padidinti iki 182 Eur;
priteistą iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 80 Eur sumą sumažinti iki 57,18 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliantui R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 251,62 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.