Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmai Balaikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui R. O. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo V. O., institucijos teikiančios byloje išvadas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės ir Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių sutarimu nuspręsta, kad dukrų E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas dukrų išlaikymui kas mėnesį teiks po 115 Eur nuo 2015 m. kovo 1 d. iki dukrų pilnametystės. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys atmesti. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 115 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti po 250 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 150 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

Išlaikymas priteistas po 115 Eur, (duomenys neskelbtini) esant 4 metų amžiaus, kai tuo tarpu dabar (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esant 1 metų amžiaus, kai tuo tarpu dabar (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikams augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo ne(duomenys neskelbtini) pakanka vaikų poreikiams patenkinti. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius.

Dėl poreikių pagrįstumo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui ir pateikė skaičiavimus, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 500 Eur. Ieškinyje detalizuoja šias išlaidas mėnesiui: dukrų maitinimui po 100 Eur, dukrai (duomenys neskelbtini) kišenpinigių mokykloje pavalgyti 60 Eur; išlaidos būstui po 60 Eur; aprangai ir avalynei po 80 Eur; išlaidos mokyklai ir lavinimo priemonėms po 50 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai, gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms po 45 Eur; išlaidos higienai po 30 Eur; išlaidos laisvalaikiui po 40 Eur; telefono išlaidos mėnesiui 5 Eur; šventėms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir pan.) po 20 Eur; automobilio kuro išlaidos 30 Eur; nenumatytos išlaidos 10 Eur. Bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintas išlaidas, nurodo, kad E. O. mėnesio išlaidos: išlaidos būstui-būsto paskola, Telia, šiukšlės, buhalterė, Litesko, dujos, elektra 60 Eur; maistas ir buitinės priemonės 100 Eur; drabužiai, avalynė 80 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai, kraujo tyrimai 45 Eur; maitinimas mokyklos valgykloje 63 Eur; šokių būrelis „Šok su Sidona“ 40 Eur; 1 mėnesio mokestis už šokių pamokas 23 Eur; koncertiniai rūbai 80 Eur; koncertai per metus 120 Eur; telefonas 5 Eur; vežiojimas į mokyklą, būrelius 20 Eur; (duomenys neskelbtini) gyvūnėlis 10 Eur; laisvalaikis (gimtadieniai, susitikimai su draugais) 40 Eur; nenumatytos išlaidos: mokyklos uniforma 100 Eur, mokyklos pratybos 40 Eur, mokyklos spektakliai 20 Eur, Kalėdos mokykloje 25 Eur, ekskursijos su klase 50 Eur, viso 500 Eur; M. O. mėnesio išlaidos: išlaidos būstui-būsto paskola, Telia, šiukšlės, buhalterė, Litesko, dujos, elektra 60 Eur; maistas ir buitinės priemonės 100 Eur; drabužiai, avalynė 80 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai, kraujo tyrimai 45 Eur; darželis 61 Eur; šokių būrelis (duomenys neskelbtini) 29 Eur, koncertiniai rūbai 60 Eur, šokių bateliai 20 Eur, dalyvio mokestis 27 Eur; anglų kalbos būrelis 11 Eur; popchoro būrelis (duomenys neskelbtini) 36 Eur; vežiojimas į mokyklą, būrelius 20 Eur; laisvalaikis (gimtadieniai, susitikimai su draugais) 40 Eur; nenumatytos išlaidos: darželyje spektakliai 30 Eur, pratybos į grupę 10 Eur, Kalėdos darželyje 25 Eur, ekskursijos su grupe 20 Eur, viso 500 Eur.

Atsakovo atstovė nesutinka su ieškovės nurodytoms išlaidomis, jos manymu šios išlaidos nepagrįstais padidintos, apimančios ne tik būtinąsias, tačiau visas įmanomas vaikų išlaidas. Teismas su tokia išvada sutinka iš dalies.

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir maisto kainas, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) yra alergiška, ieškovės nurodyta 100 Eur suma maistui ir buitinėms priemonėms, laikytina pagrįsta, be to įvertinti ir pateikti kvitai (b. l. 41-46); bylos duomenys patvirtina, kad E. O. mokosi (duomenys neskelbtini), už prailgintą dienos grupę sumokėta 98,02 Eur (b. l. 12); M. O. lanko (duomenys neskelbtini), mėnesio mokestis už vaiko išlaikymą 61,20 Eur (b. l. 13), todėl vertintina, kad ieškovės nurodyta suma (duomenys neskelbtini) maitinimui mokykloje po 60 Eur, 61,20 Eur (duomenys neskelbtini) darželiui yra pagrįstos, nes kaip nurodė ieškovė ji ne visada atostogauja, todėl (duomenys neskelbtini) tenka ir vasarą lankyti darželį, o (duomenys neskelbtini) skiriamus dienpinigius maistui minusuoti liepos ir rugpjūčio mėnesiams, kai ji nelanko mokyklos nėra pagrindo, nes vaikams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir taip tenka didesnė vaikų materialinio aprūpinimo dalis, kurios objektyviai negalima suskaičiuoti, nes byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, atsakovas su dukromis nebendrauja, jų nelanko, todėl pagrįsta pripažintina šiems poreikiams suma po 60 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad M. O. lanko šokių būrelį (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo mėn., mėnesio įmoka 20 Eur, koncertiniai rūbai per metus kainuoja 60 Eur, šokių bateliai 20 Eur, dalyvio mokestis už festivalius po 9 Eur (b. l. 11), M. O. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. lanko R. B. popchoro (duomenys neskelbtini) vadovės papildomo ugdymo pamokas, pamokų kaina 25 Eur, dažnai dalyvauja renginiuose, kur reikia mokėti dalyvio mokestį, tėvai savo kaštais siuva ugdytiniams koncertinius drabužėlius (b. l. 131), E. O. lanko šokių studiją „Šok su Sidona“, pamokų kaina mėnesiui 23 Eur, 2 kartus per metus reikalingi koncertiniai rūbai 80 Eur, 5-6 kartus vyksta į koncertus, išlaidos už kelionę ir dalyvio mokestis 100-120 Eur (b. l. 131), kas leidžia teismui vertinti, kad ieškovės nurodyta suma po 80 Eur aprangai ir avalynei yra pagrįsta, tuo labiau, kad ieškovė nurodė, kad vyresniosios dukros išaugti drabužiai ir avalynė jaunesniajai dukrai netinka. Dukroms gyvenant su ieškove, ieškovei tenka ir būsto suteikimo ir išlaikymo išlaidos, todėl atmestini atsakovo atstovės argumentai kaip nepagrįsti, kad būsto paskolos dalis negali būti priskaičiuojama prie vaikų poreikių. Ieškovė nurodo, kad kiekvienai dukrai tenkanti išlaidų dalis yra po 60 Eur kas mėnesį, pateikia sąskaitas už šildymą (b. l. 21-32), kurios vidutiniškai kas mėnesį sudaro 53 Eur, o įvertinus, kad bute gyvena ieškovė su dviem dukromis, vienai dukrai tenkanti išlaidų dalis už šildymą yra 18 Eur+11Eur vidutiniškai paskolos dalis (b. l. 15)+6 Eur už Telia namų paslaugas (b. l. 20, 97-100)+12Eur už paslaugas gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Rūta“ (b. l. 33)+6Eur už elektrą ir dujas(b. l. 35)+6Eur už šiukšles (b. l. 34, 40), taigi ieškovės nurodyta šių išlaidų dalis yra pagrįsta. Ieškovė nurodo, kad išlaidos sveikatai po 45 Eur, nes vaikai serga, (duomenys neskelbtini) migrena, (duomenys neskelbtini) yra alergiška, reikia daryti mokamus tyrimus, pirkti papildus, skiepai. Įvertinus tai, kad apie dukrų sveikatą nėra pateikta medicininių išrašų, iš kurių tiksliai būtų galima nustatyti vaikams reikalingų vaistų kainas, duomenų apie mokamus kraujo tyrimus ar skiepus, nepateikta, ši suma mažintina iki po 25 Eur; ieškovė prašo priteisti mokyklai ir lavinimo priemonėms po 50 Eur išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti (rinkliavos mokykloje, vadovėliai, sąsiuviniai, dailės, fizinio lavinimo užsiėmimams ir kitoms būtinoms priemonėms įsigyti) ir laisvalaikiui po 40 Eur, į bylą pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) lankomą šokių būrelį, kurio mėnesio kaina 23 Eur, (duomenys neskelbtini) - 23 Eur, popchorą – 25 Eur, į bylą pateikta 2019 m. liepos 9 d. pažyma, kad M. O. lankė (duomenys neskelbtini) organizuojamas anglų kalbos pamokėles nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ir pagal sutartį A. O. mokėjo 11 Eur per mėnesį (b. l. 13), tačiau įvertinus tai, kad ieškinys teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 12 d., šios išlaidos nevertintinos kaip būtinos, įvertinus tai, kad vaikams reikalingos ugdymo priemonės, būreliai, būtina nueiti į kiną, įvairios ekskursijos, gimtadieniai, pripažintina, kad atsižvelgiant į abiejų dukrų amžių ir realius poreikius, laikytina, kad po 60 Eur dukrų ugdymui, lavinimui ir laisvalaikiui, yra protinga suma, nes duomenų apie rinkliavas mokykloje, nepateikta, į šią sumą teismas įskaičiuoja ir 5 Eur už telefoną (duomenys neskelbtini); ieškovės nurodyta suma po 30 Eur higienos prekėms, kirpyklai, atsižvelgiant į dukrų amžių ir pateiktus kvitus mažintina iki 25 Eur; papildomai po 20 Eur gimtadieniams ir šventėms, nėra pagrindo priteisti, nes teismo vertinimu po 60 Eur laisvalaikiui yra pagrįsta ir protinga suma atsižvelgiant į vaikų amžių; po 20 Eur mėnesiui kurui, patikslinus ieškovei šią sumą, įvertinus kuro kainas, vaikų vežimą į būrelius, mokyklą, laisvalaikio išvykas, laikytina pagrįsta, nes duomenų, kad atsakovas vaikus vežiotų nėra, atsakovo atstovė nurodė, kad vaikus vežioja atsakovo tėvai, tačiau šios aplinkybės neįrodytos; nenumatytoms išlaidoms priteisti po 10 Eur, nėra pagrindo, nes ieškovė pateikė detalią vaikams būtinų išlaidų ir poreikių analizę, patikslinus ir prie nesuplanuotų išlaidų, priskyrus uniformas ir kt., toks detalizavimas laikytinas pertekliniu; (duomenys neskelbtini) gyvūnėliui 10 Eur priteisti nėra pagrindo papildomai, šios išlaidos priskirtinos prie laisvalaikio.

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos yra 550 Eur (b. l. 10; 95), nuo sausio 1 d. kaip nurodė ieškovė jos pajamos bus 750 Eur, prie dukrų išlaikymo prisideda ieškovės tėtis vidutiniškai po 300 Eur per mėnesį, tai teisme nurodė tiek ieškovė, teik liudytojas H. N., kuriuo netikėti teismas neturi pagrindo, ieškovė gauna po 50 Eur už kiekvieną dukrą iš valstybės, kuriuos kaip nurodė teismui išleidžia dukrų poreikiams, atsakovo pervestus 4138,17 Eur ieškovė nurodė padėjusi dukrų mokslams, tačiau šie pinigai nevertinami kaip santaupos, nes atsakovui nevykdžius pareigos išlaikyti vaikus, šią pareigą ieškovė vykdė viena. Ieškovė turi automobilį (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2006-09-14; pirma registracija Lietuvoje 2016-03-01 (b. l. 82-83); asmenine nuosavybe priklausantį 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), už kurį mokama paskola (b. l. 86, 94, 97-100); santaupų neturi, kitų išlaikytinių taip pat.

Atsakovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 66); bylos iškėlimo teisme dirbo (duomenys neskelbtini), kaip nurodė jo atstovė 2019 m. spalio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas dirbo atsitiktinius pagalbinius darbus statybose, be darbo sutarties, atlyginimas buvo apie 1000 Eur, teismui nurodžius pateikti įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas, ir išaiškinus, kad nesant duomenų apie atsakovo pajams, abejonės dėl turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje atstovė nurodė, kad atsakovas grįžo į Lietuvą, dirba pagal verslo liudijimą statybos pagalbinius darbus, verslo liudijimas išduotas lapkričio, gruodžio mėnesiams (b. l. 128), atstovė nurodė - planuojamos pajamos apie 1000 Eur, tiksliai nurodyti negali, nes veikla dar tik prasidėjo, be to reikėjo investuoti į įrankius, nors įrodymų apie investicijas nepateikė, tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. posėdžio metu, padarius teismui pertrauką, nustatyta, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 133). Atsakovo sutuoktinei V. O. priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), įsigytas už paskolą iki santuokos su atsakovu (b. l. 67-68; 116), automobilis (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2008-08-18, registracijos dokumento išdavimo data 2018-03-01, pirmosios registracijos Lietuvoje data 2018-03-01 (b. l. 117), gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką (b. l. 119, 120). Atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. O. (b. l. 66); atsakovo sutuoktinė turi sūnų E. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68), kuriam V. O. teikia pagal 2019 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintą šalių taikų susitarimą po 160 Eur išlaikymą (b. l. 69-70); V. O. išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pajamų negavo nuo 2019-01-01 iki 2019-05-03 (b. l. 70). Atsakovo 3010,78 Eur skola už vaikų išlaikymą valstybei, išdėstyta iki 2020-07-28 po 87 Eur (b. l.125-127); pateikti vekseliai 4000 Eur suma, grąžinimo terminas 2021-08-18 (b. l. 128), tačiau vekseliai atsakovo nepasirašyti, kaip nurodė atstovė, pinigus skolino šeimos nariai, tiksliai nežinojo kaip surašyti dokumentus. Atsakovui 2015-01-23 suteiktas kreditas, kuris po santuokos nutraukimo liko jo asmeninė prievolė, likutis 2019-05-07 yra 8462,87 Eur (b. l. 18, 71); atsakovas 2016-05-10 sudarė vartojimo kredito sutartį 4270 Eur (b. l. 72); moka komunalinius mokesčius (b. l. 73-76).

Taigi lyginant šalių turtinę padėtį po 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl išlaikymo savo nepilnametės dukroms dydžio, pažymint, kad atsakovo atstovės prašymas vertinti šalių turtinę padėtį nuo 2016 m. spalio 14 d., sprendimo nepagrįstas, nes išlaikymo dydis paliktas tas pats, ieškovės pajamos padidėjo, jos bylos nagrinėjimo metu yra 550 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. bus 750 Eur; nekilnojamo turto neįgijo; ieškovės vardu registruotas kitas automobilis, po 2015 m. sprendimo; atsakovas po 2015 m. sprendimo registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, neturi ir dabar; atsakovo pajamos jo atstovės teigimu siekia apie 1000 Eur, tai ir gi padidėjo, nes kaip matyti iš į bylą pateiktos 2019-09-11 nutarties, kuria atnaujintas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl vengimo vaikams teikti išlaikymą (b. l. 101-103), atsakovas 2016-09-20 atleistas iš darbo Alytaus pataisos namuose, dirba (duomenys neskelbtini) pavienius darbus, duomenų apie pajams nėra, o bylos nagrinėjimo metu atstovės teigimu – pajamos 1000 Eur. Tačiau teismas negali tiksliai įvertinti atsakovo pajamų, nes atstovė teismui atsakovo pajamų nepateikė nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei teismo posėdyje, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba be sutarties, todėl pajamas pagrindžiančių įrodymų nėra, na o pradėjus atsakovui veiklą pagal verslo liudijimą, pajamų nurodyti negali, nes veikla tik prasidėjo lapkričio mėnesį, be to reikalingos investicijos įrankiams, kaip minėta įrodymų apie patirtas išlaidas įrankių pirkimui, nepateikė. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo sutuoktinė nedirba, šalys turi bendrą sūnų, kuriam reikalingas išlaikymas, atsakovo sutuoktinė turi sūnų, kuriam teikia 160 Eur išlaikymą, atsakovas prisideda prie trečiojo asmens paskolos mokėjimo, komunalinių mokesčių, turi asmeninių įsipareigojimų, jis išlaiko šeimą, todėl prašomas išlaikymo dydis nepagrįstai apsunkintų atsakovo turtinę padėtų, be to valstybė moka vaikams po 50 Eur, o nuo 2020 m. sausio mėnesio – po 60 Eur, todėl šia suma turi būti mažinamas prašomas išlaikymas. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo išlaidas, kurios įvertinus atsakovo atstovės nurodytas 1000 Eur pajamas yra neproporcingos nurodytoms atsakovo pajamos (b. l. 73-75); be to trečiojo asmens vardu 2018-03-01 registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpi atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas gimus sūnui, 2016-05-10 paėmė vartojimo paskolą, nes šeimai trūko pinigų pragyvenimui, kas teismui kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ją galima nustatyti iš pateiktų įrodymų, ir kad jis turi neatskleistų pajamų šaltinių; be to iš bylos Nr. 2-3465-374/2016, kurioje buvo sprendžiamas išlaikymo sumažinimas, tretysis asmuo automobilio savo vardu nebuvo įregistravęs, gaudavo motinystės pašalpą (b. l. 72, 73). Teismas vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti ieškovės nurodytų sumų vaikų išlaikymui, nes jo pajamos yra nepakankamos, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nepagrįstai atsakovo atstovė nurodo, kad vaiko gimimas pablogino atsakovo turtinę padėtį, nes ši aplinkybė teismų praktikoje nėra siejama su turtinės padėties pablogėjimu, tačiau teismas atsižvelgia į tą faktinę aplinkybę, kad po 2015 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovui gimė dar vienas vaikas, todėl priteistas išlaikymas turi būti toks, kad atsakovas turėtų galimybę išlaikyti ir šį vaiką, dėl ko negali būti pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas. Atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė apie atsakovo turimą sūnų (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinės sūnų (duomenys neskelbtini) yra svarbi sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydį, tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikius, be to atsakovo sutuoktinė taip pat turi pareigą prisidėti prie savo vaikų išlaikymo, nes byloje nėra įrodymų apie jos sveikatos būklę, dėl kurios ji būdama jauno amžiaus negalėtų dirbti, o atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad dėl nekvalifikuoto darbo ji galėtų gauti tik 400 Eur, niekuo nepagrįsta, tik hipotetinio pobūdžio (CPK 178 str.). Be to teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Šiuo atveju atsakovas nurodydamas, kad 150 Eur yra pagrįsta suma, neįrodė, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas kiekvienai dukrai, o tai, kad trečiasis asmuo savo sūnui teikia 160 Eur išlaikymą, tai teismas pažymi, kad išlaikymo priteisimas yra kiekvieną kartą vertinamas individualiai.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius. Atsakovas yra įgijęs verslo liudijimą statybos darbams, šis sektorius rinkoje yra paklausus ir gerai apmokamas, kaip nurodė atstovė jis turi žinias ir įgūdžius, nuo 2016 m. tokius darbus dirbo (duomenys neskelbtini), kas teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi visas galimybes gauti didesnį atlygį, nes jis gali dirbti, pats atsakovas pasirinko gyvenimą Lietuvoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai, vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimas, nėra pagrindas mažinti teismo nustatytų vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo priteisimą, nes atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį, todėl ta aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos, turimi kreditoriniai įsipareigojimai, išlaikytinių skaičius, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindas mažinti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą), todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 215 Eur suma, tačiau priteistina suma kiekvienu atveju vertintina individualiai.

Atsakovo atstovė prašo mažinti vaikams teikiamą išlaikymą, atsižvelgiant į valstybės mokamus vaiko pinigus. Tėvų pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra asmeninė pareiga, kuri negali būti perleista kitiems asmenims, įskaitant ir valstybei, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomą priteisti sumą, valstybės mokamais vaiko pinigais, nes šie pinigai skiriami vaiku.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad 115 Eur suma buvo priteista beveik prieš 4,5 metų, šalių vaikai paaugo ir pradėjo lankyti mokyklą, darželį, taigi didesnių išlaidų reikia vaikų mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, o ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Atsakovui nepateikus įrodymų apie jo uždirbtas pajamas (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo nuo 2016 m., duomenų apie dabar gaunamas 1000 Eur pajamas, visos abejonės dėl turtinės jo padėties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vertintinos vaikų naudai, šalių dukrų išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Tai, kad ieškovė gauna pastovias pajamas, turi 2 išlaikytinius, nėra vertinama, kad ji galėtų prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, nes atsakovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė, neatskleisdamas savo gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą, darželį ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, šalių turtinę padėtį, atsakovo turimus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, ieškovės nurodytus ir teismo iš dalies pripažintais nurodytus poreikius pagrįstais (430 Eur kiekvienai dukrai), ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam iš vaikų po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, ir toks priteistas išlaikymas iš atsakovo nepažeis jo ir jo kito išlaikytinio teisių; be to gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 72 Eur (215Eur-115Eur*2vaik.*12mėn.*3proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d.6 p., 93 str. 2d., 96 str.1 d.). Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 86 proc. Byloje susidarė 9,16 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, iš atsakovo priteistina 86 proc. šių išlaidų, t. y. 8 Eur (CPK 92 str., 93 str., 96 str.), viso 80 Eur. Iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes jai tenkanti dalis mažesnė nei valstybės nustatyta 3 Eur suma.

Ieškovė prašo priteisti 500 Eur (b. l. 146) už atstovavimą, šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo 430 Eur (86 proc.). Atsakovas prašo priteisti 700 Eur už advokato išlaidas, pateikia rašytinius įrodymus, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai, kuri yra 24 proc., tai yra 168 Eur.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1736-329/2015 iš atsakovo R. O. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečių dukrų E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukroms E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 12 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.