Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui V. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovei A. O., trečiajam asmeniui V. O., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Alytaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovės A. O. priešieškinį ieškovui R. O., trečiajam asmeniui V. O., išvadą teikiančioms institucijoms Marijampolės ir Alytaus savivaldybių administracijų Vaikų teisių apsaugos skyriams dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo V. O. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį ir vietą informuota tinkamai, gautas atsiliepimas ir prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 66-68).

Išvadą teikianti institucija Alytaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė išvadą bei prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 88-92, 98, 178).

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybė administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad nesutinka nei su ieškiniu, nei su priešieškiniu (b.l. 31-32, 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 8-10). Sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad R. O. įsipareigoja kiekvieną mėnesį teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. O. ir M. O. po 115 eurų nuo 2015-03-01 iki vaikų pilnametystės.

Ieškovas nurodo, kad nuo teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių momento iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu ieškovas prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo dydžio. Ieškovo nuomone, esminis pagrindas pateikti ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, yra ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, t.y. 2016-05-03 gimė sūnus A., kurį taip pat reikia išlaikyti (b.l.11). Ieškovas nurodo, kad gimus dar vienam vaikui, teikti išlaikymą po 115 Eur kas mėnesį dviems vaikams iš pirmos santuokos ieškovui yra per sunki našta ir teikti nustatyto dydžio išlaikymą yra nepajėgus. Ieškovas teigia, kad jo gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės, nei patiriamos išlaidos. Dėl slenkamo darbo grafiko ieškovui sunku susirasti papildomo darbo, šiuo metu nuo 2016-09-20 įsidarbino UAB „Transporto Marisa“, koks bus darbo užmokestis dar nežino, nes negavo nei vienos algos. Antroji sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, gauna 300 Eur motinystės pašalpą, ieškovo darbo užmokestis – 440 Eur. Ieškovas nurodo, kad šeima moka po 80 Eur kreditą, be to, šeimoje auga dar vienas ieškovo sutuoktinės sūnus Emilis, gim. 2007-08-23. Šeima paėmė vartojimo kreditą, kuriam grąžinti kas mėnesį moka po 93 Eur. Didžiąją dalį išlaidų sudaro kredito grąžinimo įmokos, mokesčiai už komunalines paslaugas. Ieškovo nuomone, tokia padėtis pažeidžia trečiojo vaiko interesus, nes didesnė dalis gaunamų pajamų tenka dviems vaikams iš pirmos santuokos. Prašo sumažinti išlaikymo dydį po 75 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Atsakovė A. O. su ieškiniu nesutinka. Ji nurodo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas pilnai netenkina mažamečių dukrų poreikių, nes atsakovė dar nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, pajamos – tik motinystės pašalpa – 193,96 Eur (b.l. 40), ieškovo mokamas išlaikymas – 230 Eur. Išlaikyti šeimą padeda atsakovės tėvas H. N. ir ieškovo motina I. L.. Atsakovė taip pat moka bankui kreditą kas mėnesį po 137,40 Eur (b.l. 39), vyresnioji dukra lanko darželį, už kurį mokestis kas mėnesį – vidutiniškai apie 40 Eur (b.l. 45). Atsakovė nurodo, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti būtinųjų išlaidų suma per mėnesį viršija 350 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovas išlaikymą mokėjo iki šių metų pavasario, mokėjimai nutrūko, nes ieškovas turėjo nedarbingumą, tačiau jokiais kitais būdais prie dukrų išlaikymo neprisidėjo. Atsakovės nuomone, ieškovas turėtų pasirūpinti geriau apmokamu arba papildomu darbu, kad galėtų išlaikyti visus tris vaikus vienodai. Atsakovės teigimu, vienam vaikui išlaikyti turėtų būti priteistas išlaikymas po 175 Eurus, o ne sumažintas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-385-324/2016).

Ieškovas kaip pagrindinį kriterijų, dėl ko turėtų būti sumažintas priteisto išlaikymo dydis, nurodo tai, kad gimė sūnus, kurio išlaikymui taip pat reikia skirti lėšų. Dėl priteisto išlaikymo dydžio ir ieškovo gaunamos minimalios algos, ieškovas neturi galimybės užtikrinti sūnui tinkamo išlaikymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Ieškovas teigia, kad neturi nekilnojamojo turto, gyvena su žmona jos bute, už kurį mokamas kreditas. Dėl darbo grafiko – 1 parą dirba, 3 laisvos – neturi galimybės susirasti kito darbo, kad galėtų didesne suma prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, ieškovo teigimu, turi sveikatos problemų – ligos, susiję su stuburu, todėl negali imtis bet kokių darbų. Ieškovas teigia, kad papildomo darbo ieško pagal skelbimus, skambina įvairiems darbdaviams, bet negauna darbo. Paskutiniu metu, t.y. rugsėjo 20 d. įsidarbino vienoje įmonėje, tačiau darbo užmokesčio dar negavo, be to, neįsitikinęs, ar dėl sveikatos galės dirbti šį darbą. Ieškovas neneigia pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau jo nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį ir sumažinti išlaikymo dydį. Ieškovo teigimu, pasikeitus aplinkybėms – padidėjus ieškovo gaunamoms pajamoms, jis didesne dalimi prisidės prie dukrų išlaikymo.

Teismas sutinka su atsakovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. nuo 2015-04-16, pasikeitė tik tai, kad atsakovo šeimoje 2016-05-03 gimė sūnus – atsakovo trečias vaikas. Nei darbo užmokestis, nei kitos aplinkybės (ieškovo liga, nedarbingumas ar kt.) nepasikeitė. Prie ieškovo trečiojo vaiko išlaikymo prisideda ir jo sutuoktinė – vaiko motina V. O.. V. O. teigimu, jos pajamos – apie 300 Eur per mėnesį (b.l. 66-68). V. O. teigia, kad 5 mėnesių vaiko išlaidos per mėnesį sudaro apie 430 Eur, tačiau šios sumos jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia. Tuo tarpu atsakovė A. O. nurodo, kad jos 2 ir 6 metų dukrų mėnesinės išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro apie 350 eurų. Atsakovė pateikia rašytinius įrodymus pagrindžiančius jos mėnesines išlaidas (b.l. 45, 48-54, 111-134). Iš esmės ir ieškovo, ir atsakovės gyvenimo sąlygos ir materialinė padėtis yra labai panašios: ir ieškovas, ir atsakovė moka kreditus už būstą, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinasi vaikų gyvenimo ir buities sąlygomis, maitinimu, sveikatos priežiūra ir vystymuisi. Skiriasi nebent tuo, kad ieškovo trečiasis vaikas auga pilnoje šeimoje, o ieškovo dvi dukros iš pirmos santuokos – tik su motina, atsakove A. O.. Trečiojo asmens V. O. motyvai dėl vaiko išlaikymo dydžio vertintini kritiškai, nes jie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, be to, V. O. yra ieškovo dabartinė sutuoktinė, t.y. suinteresuotas šios bylos baigtimi asmuo.

CK 3.201 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-130-198/2016).

Tokiu būdu, teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima keisti – šiuo atveju mažinti, priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovo pajamos nepasikeitė nuo išlaikymo priteisimo dienos, priešingai, nuo 2016-09-20, t.y. nuo ieškovo įsidarbinimo UAB „Transporto Marisa“ (b.l. 179-180), jos turėtų tik didėti. Todėl, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo nustatytas aplinkybes spręstina, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo padidinti priteisto išlaikymo sumą iki 175 Eur, nurodydama, kad vaikai auga, paaugo ir jų poreikiai, vaikų išlaikymui skiriama didesnė suma nei priteista.

Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis. Pažymėtina, kad šalių du nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaikų priežiūros ir ugdymo klausimais. Vaikų išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos. Atsakovė patiria šias išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siekia atsiskaityti su kredito įstaiga už nuosavybės teise įgytą butą vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis. Liudytojas H. N. patvirtino, kad jis skiria savo dukrai - atsakovei kas mėnesį piniginių lėšų kreditui už būstą sumokėti. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Atsakovės nurodyta suma vieno vaiko išlaikymui – 350 Eur per mėnesį yra pagrįsta, atitinkanti tokio amžiaus vaikams skirtiną būtinųjų poreikių tenkinimo sumą.

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Byloje nėra duomenų apie ribotą ieškovės ir atsakovo darbingumą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra lygūs pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir privalo užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didės, atsakovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Vaikų išlaikymui iš ieškovo priteista suma nėra lygi pusei šiandieninių vaikų poreikių sumai, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė priimant 2015-04-16 teismo sprendimą, su tuo sutiko. Todėl kitą vaikų išlaikymui reikalingą sumą turi pareigą skirti atsakovė. Kaip minėta, ieškovo pajamos per paskutinius metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nekito – nei kilo, nei mažėjo. Be to, atsakovė šiuo metu niekur nedirba – yra vaiko auginimo atostogose, tikėtina, ateityje taip pat dirbs ir galės didesne dalimi nei šiai dienai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Todėl, kaip pažymėta aukščiau, teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima keisti priteisto išlaikymo dydį – nei mažinti, nei didinti. Dėl šios priežasties priešieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai. Šis sprendimas neužkerta kelio šalims, iš esmės pasikeitus šiame sprendime nustatytoms aplinkybėms, dar kartą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bendra tvarka.

Šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.