Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-130-198/2016

2016 m. kovo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5210-812/2015 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. K., išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą dalyje, kuria priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir jų išlaikymui priteisti po 250 Eur periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino jos paaiškinimo, kad atsakovas nelegaliai verčiasi automobilių prekyba, dažnai šiuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgytą turtą savo vardu , jį registruoja savo tėvų vardu, kurie yra pensininkai ir gauna mažas pajamas. Teismas neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nuolat vyksta į Šveicariją, kad kelionės susijusios su jo sporto veikla, tačiau už kokias lėšas jis sportuoja, vyksta į kelionę, perka aprangą, pragyvena, neanalizavo ir nepadarė išvados, kad atsakovas turi realias galimybes gauti ir gauna didesnes pajamas nei minimalios, kurios leidžia teikti pakankamą išlaikymą savo vaikams. Todėl, ieškovės manymu, šioje byloje nenustatyta, kad vertinant apeliantės ir atsakovo turtinę padėtį vaikų išlaikymo aspektu, atsakovo D. K. turtinė padėtis yra geresnė, nei apeliantės I. R., kuri šiuo metu dirba pagal darbo sutartį. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, turėjo būti nustatyti šie reikšmingi faktai: vaikų poreikiai ir abiejų tėvų reali turtinė padėtis, jų gaunamos ar turimos pajamos, nes atsakovo D. K. turtinė padėtis ir gaunamos pajamos šiuo metu objektyviai jam leidžia teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei yra priteista minėtu teismo sprendimu.

Apeliaciniai skundai netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliaciniame skunde atsakovo išreikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, negali atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su apeliaciniais skundais apeliantai pateikė naujus įrodymus, kuriais yra grindžiami apeliacinių skundų argumentai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Apeliaciniais skundais ieškovė ir atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.

Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr.L2-1759-902/2012) priteisto materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui J. K. padidinus nuo 43,44 Eur (150 Lt) iki 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. K. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kurie iš esmės grindžiami argumentais dėl netinkamos tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių įvertinimu.

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal galimybes išlaiko nepilnamečius vaikus, betarpiškai dalyvauja vaikų gyvenime, ugdyme, tenkindamas vaikų materialinius poreikius, proporcingai savo turtinei padėčiai. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, kokie nepilnamečio J. K. poreikiai pasikeitė ir ar nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis, sudarantis pagrindą keisti priteisto išlaikymo dydį. Teismas taip pat nevertino ir neanalizavo nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Taip pat nurodo, jog abiejų tėvų turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, jog jie gali ir turi teikti vaikams po 145 Eur dydžio materialinį išlaikymą. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Jo nuomone, kad vaikų poreikiams patenkinti yra pakankama 75 Eur/mėn. vienam vaikui.

Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Tačiau, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o ieškovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nenustatė, kokie nepilnamečio J. K. poreikiai pasikeitė, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo priteisto išlaikymo J. K. momento ( 2012-02-01) pasikeitė sūnaus poreikiai, t.y. per laiko tarpą nuo išlaikymo priteisimo iki ieškinio pateikimo jie žymiai padidėjo, ieškovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, J. K. šiuo metu yra penkerių metų amžiaus, 2012-02-09 J. K. buvo 1,5 metų amžiaus. Jis lankė (duomenys neskelbtini) įsteigtą (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Be to, J. K. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai, patvirtina vaikui diagnozuotas ligas, įskaitant ir plokščiapėdystę, dėl kurios ieškovė patiria papildomas išlaidas ortopedinei avalynei, batų įdėklams. Vaikas dažnai serga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaidų nepilnamečio vaiko J. K. poreikiams tenkinti pasikeitimo. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai patiriamas išlaidas, vaiko maitinimui, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), už kurį reikia mokėti, pagrįstai sprendė, kad po teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui J. K. iš atsakovo, išaugo vaiko poreikiai, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių net gyvybiškai svarbių minimalių vaiko poreikių (CK 3.201 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės padidėjo dėl jo amžiaus, teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis ir tai sudaro pagrindą padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydį iki 145 Eur per mėnesį.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis. Nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ieškovės pateiktas konkrečias sąskaitas ir sumas skirtas vaikų maitinimui, būstui išlaikyti, vaikų sveikatos priežiūrai, vaikų lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, ikimokyklinio ugdymo mokesčiams, privalomoms pirkti ugdymo priemonėms ir kt. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaikų priežiūros ir ugdymo klausimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaikų išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos. Atsakovė patiria šias išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siekia atsiskaityti su kredito įstaiga už nuosavybės teise įgytą butą vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų periodiški susirgimai yra būdingi bet kokio amžiaus vaikams. Šiuo atveju ieškovės nurodytos vaikų sveikatos priežiūrai patiriamos išlaidos, vaikams sergant per metus iki 8 kartų, nuo 30 iki 90 Eur, kas vidutiniškai vienam vaikui per mėnesį sudaro 30 Eur, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad Jono ir M. K. išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų ikimokyklinį amžių, per mėnesį ieškovės nurodyta suma 290 Eur kiekvienam vaikui yra protingo dydžio ir pagrįsta. Tokia suma kolegijos nuomone yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas nesutiko su priteisto išlaikymo dydžiu, tačiau apeliantas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui pakaktų mažesnės išlaikymo sumos.

Apeliantas nurodo, kad nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, jog jie gali ir turi teikti vaikams po 145 Eur dydžio materialinį išlaikymą. Apelianto nuomone, ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. R. asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais (b.l. 4, 14) ir 2012 m. laidos automobilį N. Q.+2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). 2008-10-03 ieškovė sudarė su Nordea Bank FinlandPlc kredito sutartį, kuria buvo suteiktas ieškovei 18 535,68 Eur dydžio kreditas būsto įgijimui, kredito grąžinimo data – 2033 m., mėnesio kredito įmoka – 95,82 Eur (b.l. 15-17). Ieškovė, be nurodytų nepilnamečių vaikų, turi nepilnametį sūnų D. R., g. 1999-03-03 (b.l. 11), kuris, kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, gyvena su tėvu ir kuriam ieškovė teikia išlaikymą apie 70 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikams 45,60 Eur (b.l.6,7, 58,59), motinos parama 400 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovė nedirbo, išmokų iš VSDFV biudžeto negavo (b.l. 4). Nustatytos aplinkybės įrodo sunkią ieškovės finansinę padėtį, ieškovei vienai auginant mažamečius vaikus ir nedirbant. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos darbo sutarties matyti, kad apeliantė pagal terminuotą darbo sutartį 2015-10-23 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ( b.l. 121), jos darbo užmokestis minimalus. Todėl teismo vertinimu, tai iš esmės nekeičia ieškovės turtinės padėties. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 75,76), atsakovas pagal darbo sutartis nedirba, darbo užmokestis, pensijos, pašalpos, kompensacijos jam nėra mokamos (b.l. 72-73). Atsakovas teigė, kad jis gyvena visiškai išlaikomas tėvų, kurie ūkininkauja. Atsakovas nurodė, kad nedirba, nes sportuoja, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi galimybės išlaikyti vaikus. Ieškovė teigė, kad atsakovas dirba nelegaliai, verčiasi automobilių prekyba, dažnai šiuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgyjamą turtą savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas besąlygiškai negali remtis vien deklaratyvaus pobūdžio apeliantės paaiškinimais, kad atsakovas dirba nelegaliai, verčiasi automobilių prekyba, dažnai šiuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgyjamą turtą savo vardu. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalies pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o apeliantė savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas aiškina, kad jis nuolat vyksta į Šveicariją, kad kelionės susijusios su jo sporto veikla, tačiau už kokias lėšas jis sportuoja, vyksta į kelionę, perka aprangą, pragyvena, įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino šiuos atsakovo argumentus, kad jis, būdamas sveikas, sportuojantis, subrendęs žmogus, yra tėvų išlaikytinis ir neturi savo pajamų.

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Byloje nėra duomenų apie ribotą ieškovės ir atsakovo darbingumą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, M. K. yra jau treji metai, todėl sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra lygūs pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir privalo užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didės, ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, todėl nurodyta vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina suma, lygi pusei šiandieninių vaikų poreikių sumai. Kitą vaikų išlaikymui reikalingą sumą turi pareigą skirti ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nepadarė teisės aiškinimo ir taikymo, o taip pat ir įrodymų vertinimo klaidų, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 str. 1 d., 185 str.), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Atmesdamas apeliacinus skundus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.