- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-203-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- G. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016 iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. N., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 350 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kartu patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 5.17 - 5.18 punktuose buvo susitarta, kad šalių nepilnamečių vaikų A. N. ir J. N. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui mokės po 100 Eur kas mėnesį, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė, gyvendama su vaikais, pilnai juos išlaiko, rūpinasi ne tik jų būtinųjų poreikių patenkinimu, bet ir jų protiniu, doroviniu ir socialiniu vystymusi, vaikų ugdymo ir prasmingo laisvalaikio organizavimu. Atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliausiems vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovė prašė atsakovo geranoriškai prisidėti prie išaugusių vaikų poreikių, tačiau atsakovas atsisakė. Po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo šalyje pasikeitė ekonominė padėtis: žymiai pakilo visų paslaugų ir prekių kainos, mokesčiai, išaugo pragyvenimo lygis, padidėjo minimali mėnesinė alga, todėl vaikų tų pačių poreikių patenkinimui skiriama daugiau lėšų, nei prieš trejus metus. Be to, pasikeitė ir vaikų poreikiai, nes jie paaugo, šiuo metu dukrai yra (duomenys neskelbtini) m., o sūnui – (duomenys neskelbtini) m. Kiekvieno vaiko išlaikymui skiriama apie 700 Eur suma per mėnesį. Atsakovo finansinė padėtis yra gera, jis turi gerai apmokamą darbą ir pastovias pajamas, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir dalis žemės sklypo, turi transporto priemonę, todėl turi galimybę mokėti ieškinyje nurodytą išlaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Teigė, kad ieškovė nurodė nerealius ir neatitinkančius tikrovės vaikų poreikius. Kiekvienam vaikui maistui išleidžiama suma (300 Eur), kai jie valgo ir mokykloje, yra neadekvati įvertinus vaikų amžių. Tokia pinigų suma neišleidžiama net suaugusiojo maitinimui, todėl mažintina iki 100-150 Eur kiekvienam vaikui. Nenurodyta, kas sudaro sveikatos priežiūrai skiriamas 20 Eur kas mėnesį lėšas. Vaikai neturi chroniškų sveikatos problemų. Ieškovė nurodo, kad vaikų maisto papildams ir vitaminams per metus reikia 180 Eur. Esant vaikų visavertei mitybai, nėra poreikio leisti tiek daug lėšų vitaminams, todėl ši išlaidų suma mažintina iki 50 Eur. Nėra duomenų apie vaikų keliones ir stovyklas, todėl ieškovės nurodoma tam būtina 800 Eur suma per metus yra nepagrįsta. Atsakovas moka už sūnaus (duomenys neskelbtini) būrelį ir pats jį nuveža į užsiėmimus. Byloje nėra duomenų apie šalių vaikų specialius poreikius. Ieškovė neteisingai nurodo, kad orientacinis išlaikymo dydis 2020 m. yra 607 Eur per mėnesį. Šiuo metu padidinus MMA iki 607 Eur, gaunama darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius yra 427,24 Eur, todėl minimali orientacinė išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo vieno vaiko išlaikymui, galėtų būti 215 Eur. Atsakovas kurį laiką niekur nedirbo, jo pajamas sudarė lėšos iš atsitiktinių darbų, neseniai gavo verslo liudijimą. Šiuo metu darbų nėra daug, jo pajamos nedidelės ir nestabilios. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau gyvenamasis namas nebaigtas statyti (19 proc. baigtumas). Be to, atsakovas skolingas 34 704,60 Eur pagal 2008 m. birželio 30 d. kredito sutartį, mėnesio įmoka yra 173,42 Eur. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo, jo pajamos turi būti prilygintos minimalioms (t. y. 427,24 Eur), todėl jis negali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui daugiau nei 100 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016 nustatytą atsakovo mokamą nepilnamečiui J. N. išlaikymą, padidinant išlaikymą iki 210 Eur, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016 nustatytą atsakovo mokamą nepilnametei A. N. išlaikymą, padidinant atsakovo mokamą išlaikymą iki 210 Eur, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Skyrė ieškovę vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 462 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš atsakovo valstybei 59 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė, ir 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, iš viso 67,45 Eur. Priteisė iš ieškovės valstybei 10,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į tai, kad jie abu lanko mokyklą, kelis būrelius, turi teisę į turiningą laisvalaikį, įvertinęs, kad nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo praėjo 4 metai, sprendė, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau ne tokia apimtimi, kaip nurodė ieškovė. Teismo nuomone, harmoningos šalių vaikų asmenybės ugdymą ir visapusišką vystymąsi šiuo metu užtikrintų 480 Eur/mėn. (16,66 Eur mokymosi priemonėms, 24,16 Eur avalynei, 31,66 Eur aprangai, 60 Eur popamokinei veiklai ir būreliams, 30 Eur laisvalaikiui (kino teatras, teatras, kelionės ir kt.), 150 Eur maistui per mėn., 40 Eur būsto išlaidoms, telefonui, 5 Eur mobiliam telefonui, 10 Eur transporto išlaidoms, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 15 Eur higienos reikmenims, 10 Eur patalynei ir rankšluosčiams, 15 Eur kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui ir kt. technikos priemonėms, 50 Eur stovykloms ir atostogų išlaidoms). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vieno vaiko išlaikymui būtina 480 Eur suma, dalis šios sumos kompensuojama valstybės (60 Eur), padarė išvadą, kad tarp šalių turi būti skirstoma 420 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma. Pagal teismo apskaičiavimus, kiekvienas iš tėvų turi skirti vieno vaiko poreikiams 210 Eur sumą. Nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas posėdžio metu pripažino nedeklaruojantis visų pajamų, sutiko mokėti nežymiai mažesnę sumą, nei nurodė teismas, abejonės dėl jo realiai gaunamų pajamų aiškinamos nepilnamečių vaikų naudai. Teismas laikė, kad atsakovas pajėgus mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui šiek tiek didesnę, nei 200 Eur sumą. Teismo nuomone, būtinos vaikų vystymuisi sąlygos gali būti užtikrintos mažesne suma, nei nurodo ieškovė, jai tinkamai administruojant išlaidas vaikų maistui ir laisvalaikiui. Konstatavo, kad dalinis ieškinio tenkinimas nedraudžia ieškovei išleisti vaikų maitinimui, laisvalaikiui, kelionėms daugiau lėšų, nei nustatė teismas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai - pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. N. ir J. N. naudai priteistą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų naudai moka 350 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir nenuoseklus. Teismas, nustatydamas atsakovo teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų bylose dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir ginčui spręsti taikytinų kriterijų: neatsižvelgė į vaikų poreikius ir jiems skiriamas realias ieškovės išlaidas, kurias ji bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodė ir pagrindė.
Atsiliepimas
6.2 Atsakovas orientavosi vien tik į vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių užtikrinimą ir nurodė sutiksiantis vaikams mokėti valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos sumą „į rankas“ - apie 215 Eur. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl orientacinio vaiko išlaikymo dydžio, jam yra prilyginama valstybėje nustatyta minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių, o ne po jų, kaip teigia atsakovas. Nuo 2020 m. sausio mėnesio šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga 607 Eur, tai reiškia, kad 1/2 dalis sumos lygi 300 Eur, kuri yra artima ieškiniu prašomai nustatyti išlaikymo sumai (350 Eur).
Šalies argumentai
6.3 Išvadą teikianti institucija sutiko su ieškiniu, nes ieškovės prašoma suma vaikų išlaikymui atitinka nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus.
6.4 Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaikų poreikiai padidėjo mažiau, nei nurodė ieškovė. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis ne realiu vaikų poreikių padidėjimu, o prašomą priteisti sumą lygindamas su Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytu 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymu ir spręsdamas, jog naujai prašomas išlaikymo dydis per daug skiriasi nuo prieš tai nustatyto. Šio ginčo atveju vaikų poreikiams reikalinga suma turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į jų užimtumą, pakitusią gyvenimo situaciją ir faktiškai patiriamas išlaidas, o ne (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatytą itin mažą išlaikymo sumą. Šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, t. y. jiems patiems suderinus visas su santuokos nutraukimu kilsiančias pasekmes. Tai lėmė, kad ieškovė, siekdama kuo operatyvesnio ir taikesnio santuokos nutraukimo, darė itin didelį kompromisą nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu. Tuomet vaikams reikalingos lėšos buvo žymiai mažesnės. Manydama, kad didžiąją jų dalį sugebės suteikti pati, ieškovė sutiko su siūlomu itin mažu išlaikymu. Pasikeitus vaikų poreikiams ir atsakovui turint visas galimybes teikti juos atitinkantį racionalų išlaikymą, ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo ir pilna apimtimi, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė vaikų poreikių padidėjimo faktą.
6.5 Teismas, neatsižvelgė į vaiko poreikių maksimalaus užtikrinimo principą, nepagrįstai minimalizuodamas vaikų poreikius ir juos apribodamas iki fiziologinių poreikių patenkinimo. Byloje kilus pagrįstoms abejonėms dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties ir jo gaunamų pajamų, teismas atsisakė vertinti šias aplinkybes vaikų interesų naudai ir nelaikė, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismo argumentai apie teismo vaidmenį ginant ir apsaugant nepilnamečių vaikų interesus, prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą yra tik deklaratyvūs, teoriniai ir šioje byloje šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu iš esmės nepritaikyti.
6.6 Teismas pripažino, jog ieškovės pateiktose poreikių lentelėse nurodytos išlaidos mokymosi priemonėms, avalynei ir aprangai, popamokinei veiklai ir būreliams, būsto išlaidoms, mobiliam telefonui, transporto išlaidoms, higienos reikmenims, patalynei, rankšluosčiams, kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukams ir kt. technikos priemonėms bei sportiniam inventoriui yra pagrįstos, tačiau nepagrįstai nesutiko su sumomis, prašomomis priteisti maistui, sveikatos priežiūrai ir papildams bei vaistams, dienpinigiams, stovykloms, atostogoms ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų mėnesinės išlaidos maistui yra ne mažesnės kaip 300 Eur per mėnesį, šias išlaidas grindė kvitais, banko sąskaitos išrašais ir kvitų suvestine, kurie patvirtino ieškovės skiriamą 600 Eur bendrą mėnesinę sumą vaikų mitybos išlaidoms. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog 300 Eur suma vieno vaiko išlaidoms maistui yra akivaizdžiai neadekvati ir turėtų būti mažintina iki 100 - 150 Eur. Tokį atsikirtimą atsakovas grindė tuo, kad, kai šalys gyveno kartu, vaikai valgė iš bazės pirktą mėsą ir tai jiems tiko, kad 300 Eur per mėnesį maistui neišleidžia ir suaugęs žmogus. Teismas nusprendė sumažinti vienam vaikui per mėnesį skirtiną sumą iki 150 Eur, t.y. iki tiek, kiek sutiko mokėti atsakovas. Už 150 Eur gali būti užtikrinami tik patys minimaliausi poreikiai maistui, atsisakant pilnavertės mitybos. Skiriant tokią sumą vaiko/suaugusio maistui, tegalima vadovautis vienu maisto produkto pasirinkimo kriterijumi - jo pigumu. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad vien pietūs mokykloje kas mėnesį kainuoja atitinkamai kiekvienam vaikui po 62 ir 67 Eur. Kadangi tai tik vieno patiekalo per dieną kaina ir tik darbo dienomis, teismui pripažinimas pagrįsta 150 Eur mėnesinės sumą maistui reiškia, jog, atskaičius mokykliniam maitinimui skiriamas sumas, vaikams pamaitinti turėtų būti pakankami likę atitinkamai 88 ir 83 Eur, o tai reiškia, kad visi kiti patiekalai (vidutiniškai 30 pusryčių, 30 vakarienių, mažiausiai 30 užkandžių ir 8 pietūs savaitgaliais ir kitomis dienomis, papildomai vaikus pamaitinant po pamokų, turėtų kainuoti ne daugiau kaip po 0,50-0,70 Eur už vieną maisto porciją.
6.7 Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada vaikų sveikatos priežiūrai skirti po 20 Eur/mėn. Su vaikų sveikata susijusios išlaidos yra kintamos ir priklausančios nuo įvairių faktorių (metų laiko, vaikų užimtumo ir praktikuojamų veiklų, visuomenėje vyraujančios padėties – ligų sezonų) ir kt., todėl šios išlaidos dažnai atsiranda staigiai, netikėtai ir pilną jų dydį sudėtinga numatyti iš anksto. Kadangi abu vaikai jau ilgą laiką gyvena su ieškove, ji, įvertinusi jų gyvenimo būdą, užimtumą bei polinkį į tam tikras sveikatos problemas, yra paskaičiavusi, jog vieno vaiko sveikatai per metus reikalinga 420 Eur suma (180 Eur per metus skiriant vitaminams, vaistams, maisto papildams ir 240 Eur skiriant sveikatos priežiūrai). Vaikai yra augantys ir aktyviai sportuojantys, jiems reguliariai perkamas vitaminas C (arba multivitaminų kompleksas), kokybiški žuvų taukai, magnio papildai. Vidutiniškai vitaminų dėžutė kainuoja apie 10-15 Eur, o vienos pakuotės vartojimo kursas trunka apie mėnesį, vidutinė žuvies taukų pakuotės kaina apie 7-10 Eur, magnio milteliai 6-10 Eur, vitaminas C 3-10 Eur. Be to, šalių vaikai serga tiek peršalimo, tiek sezoninėmis ligomis, kurioms gydyti, priklausomai nuo negalavimo, reikalingos įvairios medicininės prekės - pastilės gerklei, sirupai nuo kosulio, antibiotikai, vaistai nuo skausmo, priešuždegiminiai vaistai ir kt. Vaikai taip pat patiria įvairias traumas ir sumušimus, dėl ko reikia pirkti pleistrus, bintą ar dezinfekavimo priemones. Nuo 2020 m. kovo mėnesio vaikams yra perkamos vienkartinės apsauginės veido kaukės bei rankų dezinfekcinės priemonės. Teismo skaičiavimas, kad vaikų sveikatai prižiūrėti turėtų pakakti kas mėnesį po 20 Eur, yra nesuprantamas, kadangi pagal tokį skaičiavimą vaikams tektų rinktis, ar turėti reikalingus papildus, ar vaistus susirgus, ar vienkartines apsaugos priemones, nes visų jų įgyti nepavyktų.
Atsiliepimas
6.8 Teismas nepagrįstai sprendė, jog iš būtinų ir reikalingų vaiko vystymuisi lėšų išbrauktini dienpinigiai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad nesutinka su poreikių lentelėje nurodyta dienpinigių suma ar jos reikalingumu, todėl teismas šį vaikų poreikį pripažino netinkamu savo nuožiūra ir iniciatyva. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Būtent pastarąją funkciją atlieka ieškovės vaikams duodami dienpinigiai, kurie užtikrina vaikų galimybę savarankiškai patenkinti smulkius kasdieninius poreikius, pvz., mokykloje nusipirkti obuolį, bandelę ar vandens buteliuką, ar priešingai - nepirkti ir gautus dienpinigius taupyti, mokantis finansinės atsakomybės.
6.9 2018 m. rugsėjo 5 d. turizmo paslaugų sutartis, 2019 m. rugpjūčio 27 d. turizmo paslaugų sutartis, taip pat 2020 m. birželio 29 d. vaikų ir moksleivių užimtumo organizavimo švietimo ir paslaugų teikimo sutartis patvirtina, jog ieškovė deda visas pastangas suteikti vaikams kuo geresnes sąlygas ir plėsti jų akiratį, organizuodama turiningą laisvalaikį ir keliones. Nors atsakovas apie tokius ieškovės siekius žino, tačiau prie jų prisidėti nesutinka nurodydamas, jog vaikams užtenka Lietuvos pajūrio, į kurį pats vaikų niekada nėra nuvežęs. Nors atostogos Lietuvos pajūryje neabejotinai naudingos, ieškovė, įvertinusi savo ir atsakovo turtinę padėtį, laiko, jog ji suteikia galimybę vaikams pamatyti ir patirti šiek tiek daugiau, t. y. kartą per metus atostogauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat dažniau ir turiningiau atostogauti Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių teikė prioritetą atsakovo nuomonei ir išlaidų stovykloms ir atostogoms sumą sumažino iki 500 Eur metus (41 Eur per mėnesį). Atsakovas niekuomet nerodė intereso nepilnamečių vaikų laisvalaikio atžvilgiu, nesirūpino ir iki šiol nesirūpina jo turiningumu ir kokybe. Į pirmosios instancijos teismo klausimus dėl jo su vaikais leidžiamo laiko nurodė, kad pats su vaikais būna savo namuose, į kelionę su nakvyne su vaikais niekur nevažiuoja, filmų, koncertų nelanko, apie muziejus nieko konkretaus pasakyti taip pat negalėjo, teigė, jog, kai bendrauja su vaikais, tam skiriamos nedidelės išlaidos (“tik kavinė pavalgyti 30 Eur; kartais einame į miesto šventes, Kaziuko mugę“). Teismo pasirinkimas išlaidas atostogoms ir stovykloms nustatyti pagal atsakovo pasirinkimą, t.y. jas minimalizuojant, negali būti laikomas priimtinu įvertinus visuotinai pripažįstamą tėvų pareigą ugdyti visavertes asmenybes ir lavinti jų visapusiškumą.
6.10 Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų išlaidų 180 Eur per metus įgyti sportiniam inventoriui (dviračiui, teniso raketėms, kamuoliui ir kt.). Pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, tačiau vardindamas išlaidas, kurias pripažįsta pagrįstomis, jų neįtraukė ir atitinkamai nepriteisė šios sumos iš atsakovo. Nemotyvavus šios sprendimo dalies buvo pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą, Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. patvirtinti Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30).
6.11 Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad atsakovas savo tikrąsias pajamas slepia ir nemoka jam priklausančių mokesčių. Toks teismo sprendimas yra ne tik neteisingas ir nepagrįstas, tačiau ir prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams bei galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kadangi nustačius vaiko poreikių padidėjimą išlaikymo dydis turi būti nustatomas ne pagal vaiko tėvų pareiškimą, kokio dydžio išlaikymą jie gali (nori) teikti, o pagal jų realią turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys apie ieškovės turinę padėtį yra aiškūs ir patikimi, nėra ginčo dėl to, kad ji teikia pilną išlaikymą vaikams, didžiąja dalimi juos išlaikydama. Tuo tarpu vertinant atsakovo pajamas nėra jokių patikimų įrodymų, kurie galėtų jas visa apimtimi įrodyti ir pagrįsti. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis šioje byloje buvo galima nustatyti atsakovo gaunamų pajamų apytikrį dydį, buvo tik paties atsakovo paaiškinimai, jog jis vidutiniškai uždirba 1000 Eur, tačiau jie yra nepatikimi, neobjektyvūs ir keliantys pagrįstų abejonių, nes atsakovo elgesys nepilnamečių vaikų išlaikymo atžvilgiu visuomet buvo nesąžiningas ir pasyvus. Atsakovas pastaruosius ketverius metus turėdamas prievolę mokėti itin nedidelį išlaikymą, tik po 100 Eur kiekvienam iš vaikų, ją be antstolių įsikišimo vengė vykdyti. Net ir ieškovės prašomas jis niekuomet neprisidėjo prie papildomai atsiradusių vaikų poreikių tenkinimo. Tai patvirtina, kad atsakovas tik maža dalimi vykdo pareigą išlaikyti savo vaikus ir yra aiškiai suinteresuotas kuo palankesniu jam rezultatu, t. y. kad vaikų naudai iš jo priteistinas išlaikymas būtų kuo mažesnis. Tai lemia tiesioginį atsakovo suinteresuotumą nurodyti kuo mažesnes savo pajamas, todėl tik jo paties paaiškinimais grindžiama 1000 Eur per mėnesį suma yra visiškai nepatikimas įrodymas, neatspindintis tikrųjų pajamų, kurių, kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jis neskaičiuoja ir dėl to nežino.
6.12 Atsakovas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė svarbią ginčui aplinkybę, kad savo pajamų ir dydžio jis teisės aktų nustatyta tvarka neapskaito - jo pajamos yra neoficialios. Iš atsakovo paaiškinimų, jo į bylą pateiktų verslo liudijimų matyti, kad jis užsiima statybos baigimo apdailos ir valymo darbais. Atsakovas nurodė, kad jo veikloje apyvarta vykdoma grynaisiais pinigais, apskaitos žurnalas yra vedamas tik tada, kai išimamas verslo liudijimas, o jis išimamas tik tada, kai dirbama su užsakovais - įmonėmis, įprastai kelioms dienoms, kad oficialiai dirbant nebūtų paskirta VMI bauda, pvz., 2015 metais atsakovas oficialiai dirbo 11 dienų, 2016 metais 29 dienas, 2017-2018 metais atsakovas oficialiai nedirbo, verslo liudijimo neėmė, 2019 metais oficialiai dirbo iki 30 dienų. 2019 m. atsakovas daugiau kaip 11 mėnesių vertėsi nelegalia veikla, nemokėdamas mokesčių. 2020 m. vasario mėnesį atsakovas verslo liudijimą išsiėmė vienuolikai dienų ir per jas uždirbo 833 Eur. Vadinasi, jeigu būtų apskaitomas visas mėnuo, atsakovas būtų uždirbęs apie 2000 Eur. Tokiu būdu, nesielgdamas sąžiningai atsakovas gali pasirinkti, kokias įmokas jam įtraukti į apskaitos žurnalą, o kokių neįtraukti. Tai lemia, jog verslo liudijimai, pajamų žurnalas ir banko sąskaitos akivaizdžiai neatspindi tikrosios atsakovo finansinės padėties. Iš atsakovo asmeninės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. jis įnešė apie 3 000 Eur į SEB sąskaitą bei 2 450 Eur į Swedbank sąskaitą, iš viso apie 5 500 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. vykdant teismo sprendimą, atsakovas ieškovei dar sumokėjo 3 000 Eur. Tai pagrindžia, jog vien pernai atsakovas turėjo apie 10 000 Eur neapskaitytų pajamų. Iš atsakovo pridėtų sąskaitų matyti, kad jis į banko sąskaitas grynaisiais pinigais įneša konkrečią piniginę sumą, skirtą konkrečiai finansinei operacija atlikti, t. y. sumokėti išlaikymą, atlikti įmoką bankui už paskolą ir delspinigius ar antstoliui R. B. sumokėti už išieškomą skolą, todėl banko sąskaitos išrašuose neatsispindi nei tikroji atsakovo finansinė padėtis, nei jo realios išlaidos – juose nefiksuota jokių žmogui būdingų kasdienių išlaidų maistui, kurui, higienos prekėms, avalynei, aprangai, automobilio draudimo išlaidoms, kitoms įvairioms kasdienėms paslaugoms. Nurodytų duomenų visuma patvirtino faktą, kad atsakovas iš esmės slepia savo tikrąsias pajamas, o jo pozicija dėl jų yra itin nenuosekli ir prieštaringa. Minėtu būdu atsakovo vykdoma veikla ir neaiškūs bei itin dideli piniginiai įnašai į banko sąskaitas sudaro pagrįstą pagrindą įtarti atsakovą vykdant nusikalstamą veiklą ar bent jau sistemingą administracinį nužengimą. Tokia šešėlinė veikla ir pajamų slėpimas, ne tik nesudarant galimybės jas apytiksliai nustatyti, bet ir apskritai iš esmės vykdant nelegalią ūkinę veiklą, nemokant visuotinai privalomų mokesčių, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti vaikus. Priešingai, tokia atsakovo veikla ir esminis nesąžiningumas ją vykdant teismo turėjo būti vertinama kaip pagrindas priteisti iš jo maksimalų išlaikymą vaikams pagal vaikų poreikius, tačiau tai nebuvo padaryta.
6.13 Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus asmuo, kuris turi visas finansines galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, atitinkantį jo sugebėjimus ir kvalifikaciją, kad galėtų užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovui nuosavybės teise priklauso vertingas nekilnojamasis turtas gyvenamasis namas, kurio baigtumo procentas paskutinį kartą registruotas tik 2003 metais ir tikėtinai yra ženkliai didesnis, dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė.
6.14 Nustatant išlaikymo dydį teismo privalo būti vertinama ir tai, kad itin mažai prisideda prie vaikų auklėjimo, priežiūros, o prie išlaikymo prisideda tik 100 Eur, pats nurodė vaikus maitinantis tik tada, kai jie būna pas jį ir retkarčiais išleidžia 30 Eur kavinėje. Atsakovas teisme nurodė, jog pasiima vaikus kas antrą savaitgalį be nakvynių. Teikdamas vaikams išlaikymą tik po 100 Eur, atsakovas niekada jiems neperka aprangos, avalynės, medicininių reikmenų, nesirūpina jų produktyviu laisvalaikiu ir kitaip neprisideda prie jų poreikių. Visa vaikų priežiūros našta ir nuolatinis rūpestis jais ir visos pagrindinės išlaidos tenka ieškovei. Į šią aplinkybę teismas taip pat neatsižvelgė.
7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1 Nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis ieškovė padarė išvadą, kad jo pajamos yra 2 000 Eur. Tai, kad 2019 m. atsakovas į sąskaitą įnešė 5 450 Eur ir sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, negali patvirtinti ieškovės teiginio, jog vien 2019 m. atsakovas turėjo apie 10 000 Eur neapskaitytų pajamų. Šios lėšos buvo sutaupytos atsakovo per kelių metų laikotarpį ir skirtos atsiskaityti su ieškove pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016.
7.2 Aplinkybė, kad išsiimdamas verslo liudijimą atsakovas nurodydavo per 11 dienų uždirbęs 833 Eur, neleidžia daryti išvados, jog tuo atveju, jeigu būtų apskaitomas visas mėnuo, atsakovas būtų uždirbęs 2 000 Eur. Tai yra prielaidos, jokių duomenų apie atsakovo užimtumą, darbų įkainius ir sąnaudas ieškovė nepateikė. Jeigu jis iš tiesų uždirbtų ne mažiau kaip 2 000 Eur per mėn., kas Lietuvoje galėtų būti laikoma gana geromis pajamomis, atsakovo gyvenime matytųsi tam tikrų prabangos požymių, pvz., apynaujis automobilis, dažnos kelionės į užsienį ir pan. Šių požymių nėra, todėl ieškovė negalėjo pateikti tokių įrodymų. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. 1 ketvirtį statybų sektoriaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius sudarė 1 228,30 Eur, kas sudaro apytiksliai 750 Eur po mokesčių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodytos pajamos atitinka šalies rinkos situaciją, nėra duomenų, kurie leistų pagristai abejoti jo gaunamomis pajamomis, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai nustatė atsakovo vidutinių mėnesinių pajamų dydį 1000 Eur. Tokios pajamos pakankamos užtikrinti vaikų realių ir protingų poreikių tenkinimą ir atsakovo pragyvenimą, todėl nėra objektyvaus poreikio uždarbiauti užsienyje.
7.3 Ieškiniu buvo reikalaujama padidinti kiekvienam vaikui mokamą mėnesinį išlaikymą nuo 100 Eur iki 350 Eur. Teismas nurodė naujausią kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, todėl, sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Ieškovė gauna 60 Eur išmoką už kiekvieną vaiką, atitinkamai jos nurodyti vaikų poreikiai mažintini 60 Eur, dėl ko iš atsakovo priteistina suma mažintina 30 Eur. Ieškovė šią aplinkybę ignoruoja. Toks jos elgesys rodo nesąžiningumą, atskleidžia, kad reikalaujamos priteisti sumos tik iš dalies susijusios su realiais vaikų poreikiais, kad jomis siekiama asmeninės ekonominės naudos.
7.4 Nepagrįstas ieškovės teiginys apie orientacinio išlaikymo kriterijaus sąsajas su MMA iki mokesčių. Vertinant ieškovės argumentus dėl išlaidų vaikų maistui atsakovui sunku objektyviai ir motyvuotai į juos atsikirsti, kadangi tie argumentai pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais svarstymais. Vaikų mitybai turėtų pakakti apie 150 Eur/mėn. Racionaliai naudojant šiuos pinigus, jų turėtų būti pakankama užtikrinti visaverčio maisto racioną. Jeigu ieškovė, aprūpindama šeimą maistu, neprotingai išlaidauja ir, nesant objektyvaus poreikio, perka brangiausius maisto produktus, tai yra jos pasirinkimo teisė, tačiau išlaidavimo pasekmės neturėtų tekti atsakovui.
7.5 Ieškovė 2020 m. birželio 30 d. pateikė savo sąskaitos išrašą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir išrašo detalizavimą. Skiltyje „Išlaidos maistui" ieškovė per 11 mėn. nurodo patyrusi 1 841,14 Eur išlaidų, kas sudaro 167,38 Eur/mėn. Atsakovas pabrėžia, kad šios išlaidos apima tiek pačios ieškovės mitybos poreikius, tiek vaikų poreikius. Įvertinus išlaidas vaiku mitybai mokykloje ir ieškovės pateiktus įrodymus apie faktines išlaidas maistui darytina išvada, kad ieškovės ir vaikų (3 asmenų) išlaidos maistui sudaro apytiksliai 300 Eur per mėn. Teigdama, kad vieno vaiko mitybos išlaidos siekia 300 Eur/mėn., ieškovė prieštarauja savo pateiktiems įrodymams.
7.6 Ieškovė akcentuoja, kad itin rūpinasi visaverte vaikų mityba, tačiau lygiagrečiai teigia apie vaikams reikalingus vitaminus ir papildus. Jeigu asmuo gauna visavertę mitybą, nėra poreikio papildomai vartoti vitaminus ir kitus maisto papildus. Vienintelis vitaminas, kurio mūsų klimato zonoje gyvenantiems žmonėms paprastai trūksta, yra vitaminas D, tačiau visiems metams šiuo vitaminu galima apsirūpinti maždaug už 10 Eur. Jei ieškovė perka vaikams nereikalingus vitaminus ir papildus, atsakovas neturėtų patirti ieškovės neracionalaus išlaidavimo pasekmių.
7.7 Vertinant objektyvius duomenis aktualus ieškovės pateiktas sąskaitos išrašo detalizavimas, kurio skiltyje „Sveikata" ieškovė nurodo per 11 mėn. patyrusi 298,83 Eur išlaidų, kas sudaro 27,17 Eur/mėn. ieškovei ir vaikams (trims asmenims). Ieškovė nurodo, kad vien vaikų sveikatos priežiūrai reikia 70 Eur/mėn. (840 Eur metams), nors vaikai neturi jokių chroniškų sveikatos sutrikimų, kurie galėtų nulemti papildomas išlaidas.
7.8 Nesutinka su ieškovės argumentais dėl dienpinigių išlaidų. Dienpinigių paskirtis – vaikų maistui mokykloje. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad vaikai mokykloje valgo pietus ir bandelę, šios išlaidos priskirtinos vaikų mitybai. Kaip nurodo ieškovė, didžioji dalis dienpinigių yra naudojami ne su vaikų poreikiais susijusioms išlaidoms, o vaikų taupymui, taigi dienpinigiai nėra objektyviai reikalinga vaikų poreikių dalis. Tai pačios ieškovės sugalvotas poreikis, skirtas vaikų finansinės atsakomybės ugdymui, nors ieškovė nepateikia duomenų, kad gaunamų pinigų taupymas vaikystėje koreliuoja su finansine drausme suaugus. Atsakovas neturi pareigos prisidėti prie šių išlaidų.
Šalies argumentai
7.9 Ieškovė neteisingai nurodo, kad teismas sprendė apie vaikų poreikius atostogoms po 500 Eur per metus. Teismas nurodė, kad vaikams skirtina po 50 Eur/mėn. stovykloms ir atostogų išlaidoms, kas sudaro 600 Eur per metus, o ne 500 Eur. Nustatant išlaidas vaikų laisvalaikiui, atostogoms ir kelionėms, turi būti atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį ir teismo vidinį įsitikinimą, kiek pinigų turėtų būti skiriama šiai išlaidų grupei. Įvertinus šalių gaunamas pajamas ir įsipareigojimus, 600 Eur per metus vaikų atostogoms ir stovykloms yra pakankama.
7.10 Popamokinei veiklai ir būreliams teismas priteisė abiem vaikams 459 Eur daugiau nei ieškovė pateikė įrodymų, kas sudaro 38,25 Eur/mėn. Nors būreliams ir popamokinei veiklai buvo priteistos perteklinės sumos, jas galima priskirti sportiniam inventoriui - 30 Eur/mėn. abiem vaikams (dėl šių išlaidų grupės teismas nepasisakė), o 8 Eur/mėn. likutį panaudoti ten, kur, ieškovės nuomone, vaikams labiausiai reikia, pvz. atostogoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas nepilnamečiams šalių vaikams ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
11. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14504-896/2016 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, šalių sutartas dydis – 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais ir padidėjusiomis paslaugų, prekių kainomis bei minimaliu darbo užmokesčiu. Atsakovas neginčija, kad 2016 m. šalių sutarta vaikų išlaikymo suma yra per maža, tačiau šalys nesutinka dėl vaikų išlaikymo dydžio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 350 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingą sumą, atsakovas sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių tuomet neįrodinėjo ir geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.
13. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
16. Nesutiktina su apeliante, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl orientacinio vaiko išlaikymo dydžio jam yra prilyginama valstybėje nustatyta minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje Nr. e3K-3-495-1075/2020 nurodė, kad „orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 447 Eur“.
17. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik ribotos tėvų finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
18. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2016 m. nuo sausio iki birželio mėn. sudarė 350 Eur, nuo 2016 m. liepos mėn. 380 Eur, nuo 2018 m. 400 Eur, 2019 m. 555 Eur (nuo 2019 m. pasikeitus mokestinei sistemai, minimali alga, atskaičius mokesčius buvo 396 Eur), 2020 m. 607 Eur (arba atskaičius mokesčius 447 Eur), o 2021 m. 642 Eur (arba atskaičius mokesčius 467 Eur).
19. Nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, jų dukrai tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metai, sūnui – (duomenys neskelbtini) metai. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Byloje nustatyta, kad apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu šalių dukra A. N. mokosi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje, sūnus – tos pačios progimnazijos 3 klasėje, t. y. vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Kaip nurodyta nutarties 18 punkte, per šį laikotarpį pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis (padidėjo 28 proc.).
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma kiekvieno šalių vaiko išlaikymui yra 480 Eur, kad ieškovės skiriama vaikų išlaikymui suma turi būti mažinama, sumažinant išlaidas maistui iki protingos sumos (150 Eur), sveikatos (tarp jų – vaistų ir papildų) poreikiams skirtiną sumą iki 20 Eur per mėnesį. Iš poreikių sumos išbraukė 40 Eur dienpinigių sumą, kadangi šios išlaidos nėra būtinos vaikų vystymuisi, taip pat sumažino sumą, būtiną stovykloms, atostogoms, pramogoms iki 500 Eur per metus atsižvelgiant į tai, kad vasaros metu vaikai nelanko būrelių, jų poreikius užtikrintų viena kelionė per metus (po Lietuvą ar į užsienį).
21. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta iš dalies nepagrįstais.
22. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų, šalys, nesutardamos dėl vaikų poreikiams reikalingos sumos, iš esmės ginčijo vaikų maistui, dienpinigiams, atostogoms, sveikatinimui skiriamas lėšas. Ieškovės nuomone, vaikų maitinimui reikia 300 Eur per mėnesį, didesnės sumos vaikų maistui reikia todėl, kad perkama ekologiška mėsa, pieno produktai iš ūkininkų; atsakovo teigimu, vaikų maitinimui pakaktų iki 150 Eur per mėnesį, nes gyvenant santuokoje ekologiški maisto produktai nebūdavo perkami, pats atsakovas šeimai mėsą pirkdavo iš prekybos bazės. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta suma vaikų maistui laikytina pernelyg maža, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovė, tai reikštų, jog atskaičius mokykliniam maitinimui skiriamas sumas (vidutiniškai 65 Eur), vaikams pamaitinti namuose per mėnesį liktų 85 Eur suma, kas vėlgi reikštų, jog vieno maitinimo kaina (maitinant vaikus 4-5 kartus per dieną) nesiektų nei 1 Eur. Šalims nesutariant dėl vaikų maistui skiriamų lėšų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pakankama suma tokio amžiaus vaikams, neturint specialių mitybos poreikių, būtų 230 Eur. Gyvenimiškai įprasta, kad nepaisant vaikams teikiamo kokybiško maisto, jiems, ypač bręstantiems ir aktyviai sportuojantiems vaikams (šalių sūnus lanko krepšinio ir (duomenys neskelbtini) treniruotes, dukra – gatvės šokius), gali trūkti vitaminų, maisto papildų ar mineralinių medžiagų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrai vaikų sveikatinimui yra pakankama 20 Eur per mėnesį suma (per metus 240 Eur). Pažymėtina, kad su ieškiniu teiktoje vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog vitaminams, papildams, vaistams reikalinga 15 Eur, sveikatos priežiūrai 20 Eur per mėnesį, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nenurodė, kad, be vaikams perkamų vitaminų ir maisto papildų, pleistrų, binto ir skiepo nuo erkinio encefalito (šios išlaidos patiriamos tik pirmaisiais ir antraisiais skiepijimo metais, vėliau skiepas kartojamas tik kas 3-4 metus), ji patirtų dar kokių nors sveikatos priežiūros išlaidų. Sutiktina su ieškove, kad pandemijos metu ji patiria išlaidų apsauginėms veido kaukėms bei rankų dezinfekcinėms priemonėms, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną, šiuo metu vaikų ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, neformalus mokymas nevyksta, todėl karantino metu sumažėja su šiomis veiklomis susijusios išlaidos – nepatiriamos išlaidos, susijusios su vaikų maitinimu mokykloje, vaikų lankomų būrelių išlaidos ir pan., dėl sumažėjusios rizikos (apribotas socialinis gyvenimas, susitikimai su kitais namų ūkiais) susirgti įprastomis sezoninėmis ligomis sumažėja poreikis pirkti vaistus. Vertindama nurodytus faktorius teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog jie egzistuoja tik dabartiniu karantino laikotarpiu, t. y. nelaikytini formuojančiais vaikų poreikių sumažėjimą apskritai (CPK 185 straipsnis). Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš vaikų poreikiams reikalingų lėšų išbraukė 30 Eur dienpinigius. Nors ji nurodė, kad jos skiriami dienpinigiai užtikrina vaikų galimybę savarankiškai patenkinti smulkius kasdieninius poreikius, teikdama paaiškinimus teisme pažymėjo, kad sūnus skiriamus pinigus išleidžia saldumynams ir gėrimams, o dukra – žurnalams. Įvertinus tai, kad šalių vaikams atskirai skiriamos lėšos maistui mokykloje, po pamokų jie maitinasi namuose ir pas ieškovės mamą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios išlaidos (sūnaus perkamiems saldumynams ir gėrimams bei dukters perkamiems žurnalams) nėra būtinos.
23. Įvertinęs ieškovės nurodytas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas (maistui, aprangai ir avalynei, būreliams, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, būsto išlaikymui, telefonui, transportui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmenims, patalynei, rankšluosčiams, kompiuteriui, muzikiniam centui, ausinukui ir kt. technikos priemonėms, sportiniam inventoriui, stovykloms, atostogoms), atsižvelgęs į vaikų amžių, jų lankomus užsiėmimus, šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį, kitas nutarties 22 punkte paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiekvienam šalių vaikui jo poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikalinga 500 Eur išlaikymo suma.
24. Dėl teismų praktikos sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo klausimu nėra naujausia.
25. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nedeklaruoja visų pajamų, o abejonės dėl jo realiai gaunamų pajamų aiškinamos nepilnamečių vaikų naudai, sprendė, kad abu tėvai turi galimybes vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl blogesnės, lyginant su ieškove, atsakovo turtinės padėties.
28. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sąskaitos išrašo duomenimis yra 1300-1500 Eur. Ieškovei priklauso transporto priemonė BMW, dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuomoja butą (duomenys neskelbtini) už 210 Eur. 2018 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė gavo iš savo motinos kaip dovaną 39 000 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos mėnesio pajamos yra apie 1700 Eur. Be to, ieškovė gauna išmokas iš valstybės už vaikus (2019 m.-100 Eur, 2020 m. – 120 Eur).
29. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas ir kiemo statiniai, 686/2425 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota. Atsakovas dirba statybininku, kartais – pagal verslo liudijimus, turi prievolę AB „Swedbank“ pagal 2008 m. birželio 30 d. kredito sutartį, paskolos likutis 2020 m. sausio 7 d. duomenimis yra 34 704,60 Eur. Atsakovas nurodo, kad kas mėnesį vidutiniškai uždirba apie 1000 Eur. Šiuos atsakovo paaiškinimus patvirtina į bylą pateikti 2020 m. duomenys apie atsakovo deklaruotas pajamas, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ne visos jo pajamos yra deklaruotos (2020 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:29:23 – 1:30:38), jis pats tiksliai negali nurodyti savo pajamų, kadangi neveda apskaitos. Tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo ir kiemo statinių baigtumas yra 19 proc., taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie blogesnę atsakovo turtinę padėtį, kadangi atsakovas patvirtino, jog šiame name gyvenama 11 metų; be kai kurių statybos darbų (mūrijimo ir pan.), namą jis pasistatė savo rankomis, jį ketina parduoti, taigi Nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys (įskaitant ir turto vertę) neatspindi tikrųjų duomenų.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
31. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo tėvų turtinę padėtį, nes vertino tik objektyvius kriterijus. Atsakovui slepiant savo pajamas ir neteikiant realių duomenų apie savo turtą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie geresnę ieškovės turtinę padėtį. Vien aplinkybė, kad atsakovas neskaičiuoja savo pajamų, leidžia daryti išvadą, jog pajamų jis gauna daugiau, nei būtina atsakovo išlaidoms. Susilaukdamas vaikų, atsakovas prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės pajamos iš tiesų būtų nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, jis galėtų dirbti kitą geriau apmokamą darbą, tačiau vietoje to atsakovas nepagrįstai kaltina išlaidavimu ir asmeninės naudos siekimu ieškovę bei siekia, kad jo vaikai būtų maitinami ir ugdomi pačiomis pigiausiomis sąnaudomis. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, todėl tai, kad jis neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą. Vertindamas šias reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgęs prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus lygiomis dalimis prisidėti prie visos vaikų poreikių sumos (500 Eur), jos nemažinant valstybės mokama išmokų suma, kadangi atsakovo turtinė padėtis vaikų poreikius leidžia tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams, o ne šiuo atveju nesąžiningai besielgiančio atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti.
32. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečių vaikų poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistą išlaikymą iki 250 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur už ieškinio parengimą, 50 Eur už advokatės pasirengimą bylos nagrinėjimui, 400 Eur už advokatės paslaugas, atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose, iš viso 1050 Eur. Ieškovės nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 7, 8.12 punktuose nustatyto dydžio. Patenkinus ieškinį 60 proc. ((250-100)/(350-100)*100), ieškovei iš atsakovo priteistinos 630 Eur (1050 Eur x 60 proc.) atstovavimo išlaidos. Atsakovas nepateikė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas jų nepaskirsto.
35. Už šioje byloje pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 135 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur (135 Eur x 60 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
36. Valstybė turėjo 19,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai: valstybei iš ieškovės priteistina 7,68 Eur (19,20 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – 11,52 Eur (19,20 Eur x 56 proc.) išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 92,52 Eur suma (81 Eur + 11,52 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jis advokatui sumokėjo 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1398,5). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (29 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 429,55 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
38. Už šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 76 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22 Eur (76 Eur x 29 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliacinio teismo patirtų pašto išlaidų suma (2,80 Eur) yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš šalių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimą, iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikas priteistą išlaikymą padidinant iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį, iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinant iki 630 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų), iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 92,52 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 52 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 429,55 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo yra atleista ieškovė D. N.. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.