Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. B. ieškiniu teismo prašė padidinti nepilnamečiam sūnui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus, jaunuolis), iš atsakovo G. B. (toliau – ir atsakovas) Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2647-374/2006 priteistą išlaikymo dydį nuo 86,88 Eur (300 Lt) iki 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Teismas vertino, kad A. B. išlaikymui apytiksliai reikalinga 680 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.5. Iš atsakovo priteistas padidintas išlaikymas nuo ieškinio pateikimo 2020 m. lapkričio 13 d. Teismo sprendimas priimtas 2021 m. spalio 13 d., bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, todėl pakeisto dydžio išlaikymo taikymas nuo ieškinio pateikimo momento nėra sąžiningas. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, modifikuojama asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, o šio pakeitimo pagrindas - naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2647-374/2006 patvirtinta šalių sudaryta sutartimi dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė dėl 86,88 Eur (300 Lt) atsakovo per mėnesį mokamo nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio iki jo pilnametystės. Byloje nėra ginčo, kad šalių žodiniu susitarimu atsakovas nuo 2020 m. gegužės mėn. šalių sūnui moka 150 Eur išlaikymą.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

16. Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

17. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip penkiolika metų. Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo dveji metai, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui daugiau kaip septyniolika metų. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021m. rugsėjo 14 d. pažyma patvirtina, kad jis 2021/2022 m. metais mokosi gimnazijos III klasėje, mokslas yra mokamas, metinis mokestis 100 Eur. 2021 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, susidarė 100 Eur įsiskolinimas už A. B. mokslus (2020-2021 m. m.). (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 6 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad vaikinui nustatyta dominuojanti alerginė astma, miopija (trumparegystė).

21. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį (penkiolikos metų) pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, nacionalinė valiuta, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo 500 Lt (arba 144,81 Eur), 2021 m. - 642 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 468 Eur), taigi jis padidėjo daugiau kaip tris kartus. Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių 2006 m. sulygtas išlaikymo dydis ir atsakovo nuo 2020 m. gegužės mėn. teikiamas 150 Eur išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas net ir būtiniausiems septyniolikmečio poreikiams patenkinti.

22. Atsakovas nesutinka su sūnaus maitinimui reikalingomis 200 Eur lėšomis ir abejoja dėl aprangai ir avalynei reikalingų išlaidų (100 Eur), tačiau paminėtina, kad jis, teikdamas duomenis apie savo šešiametės dukters išlaidas, nurodė, jog dukros aprangai ir avalynei skiriama 115 Eur, o maistui namuose, mergaitei lankant darželį, 150 Eur. Akivaizdu, kad nesant duomenų apie specialiuosius šešiametės poreikius, septyniolikos metų jaunuoliui tiek maistui, tiek aprangai ir avalynei išleidžiama žymiai daugiau. Svarbi ir visuotinai žinoma aplinkybė apie 2022 metais dėl infliacijos išaugusias maisto produktų bei įvairių paslaugų kainas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Šalių sūnui apranga ir avalynė perkama iš suaugusiųjų skyriaus, o tai kainuoja irgi daugiau, nei vaikų rūbai ir avalynė. Šiai išvadai neturi esminės reikšmės apelianto nurodyti nežymūs neatitikimai tarp ieškovės paaiškinimų 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje ir medicinos pažymoje nurodytų duomenų apie sūnaus ūgį ir svorį. Tai, kad karantino metu šalių sūnus mokėsi nuotoliniu būdu, irgi nereiškia, kad jo maitinimui mokykloje skiriamos 2-3 Eur išlaidos nebuvo papildomai patiriamos maitinimui namuose. Ieškovės pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad ji patiria 50 Eur nuomos išlaidas. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog būsto išlaikymo išlaidos šaltuoju (šildymo) sezonu (kuris įprastai Lietuvoje tęsiasi 7 mėnesius) sudaro 300-350 Eur, o šiltuoju sezonu – 150 Eur. Tai, kad ieškovė nepateikė komunalines išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nereiškia, jog tokių išlaidų ji apskritai nepatiria. Paminėtina, kad trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) teismo posėdžio metu patvirtino, jog jų šeimos būsto (3 kambarių) išlaikymo išlaidos šaltuoju sezonu sudaro virš 300 Eur, o šiltuoju sezonu iki 200 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės nurodytos šalių sūnaus būstui ir jo išlaikymui patiriamos išlaidos (100 Eur), vertinant protingumo principu, nėra pernelyg užaukštintos ar neadekvačios. Be kita ko, atsakovas ir nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę atskirų poreikių išlaikymo sumą, nei nurodė ieškovė.

23. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytos būreliams reikalingos išlaidos (20 Eur/mėn.) nėra patiriamos, kadangi sūnus lanko nemokamas gitaros pamokas.

24. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos galimybės tenkinti saviraiškos poreikius pasirinktos krypties būreliuose, kitose papildomo ugdymo studijose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. vasario 4 d. išvadoje Nr. 12SD-615 nurodė, kad skyriaus specialistai 2021 m. vasario 3 d. bendravo su A. B. jo gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant jo atstovams pagal įstatymą. A. B. pasakojo, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje. A. B. nurodė, kad jis kartu su mama gyveno (duomenys neskelbtini) apie 10 metų nuo tada, kai jam buvo 4 metai, į Lietuvą grįžo užpernai. A. B. pasakojo, kad adaptuotis naujoje vietoje ir mokykloje jam sekėsi normaliai, jis turi daug draugų, tačiau jam reikalingos matematikos ir lietuvių kalbos papildomos pamokos. A. B. pasakojo, kad, be matematikos ir lietuvių kalbos privačių pamokų, jis lanko privačias gitaros pamokas, nori lankyti teatrą. Taigi nepaisant to, kad jaunuolis lanko nemokamas gitaros pamokas, jo papildomam ugdymui išlaidos yra patiriamos dėl specifinių aplinkybių. Vien ugdymas privačioje mokykloje per metus kainuoja 100 Eur. Tai, kad mokslas privačioje mokykloje nebuvo derintas su atsakovu, nepaneigia tokių išlaidų pagrįstumo (be kita ko, byloje nustatyta, kad atsakovo bendravimas su sūnumi yra nutrūkęs, atsakovas yra rašęs jam keletą žinučių, tačiau šis neatsakė, todėl atsakovas, nemėgindamas ieškoti kitokio ryšio su vaiku, nutarė, kad sūnus su juo nenori bendrauti).

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 680 Eur suma.

Dėl šalių turtinės padėties

26. Atmestinas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi.

27. Visų pirma pažymėtina, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ne vertindamas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pagrindą, o spręsdamas dėl šalių turtinės padėties, kadangi, kaip minėta nutarties 17 punkte, ieškovė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškė motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais.

28. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis su sutuoktine V. B. augina nepilnametę dukrą. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, atskaičius mokesčius gauna apie 720 Eur atlyginimą, kiekvieną mėnesį jam mokami dienpinigiai, kurių suma svyruoja nuo 600 Eur iki 1629 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). (2005 m. rugsėjo 2 d. vertinimo duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė 8370 Eur), atsakovas kas mėnesį moka kredito įmokas. Jo sutuoktinės vardu registruotos dvi transporto priemonės: VW GOLF ir VW SHARAN. Atsakovas pateikė dukters G. B. mėnesio poreikių skaičiuotę, kurioje nurodyta, jog dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos per mėnesį sudaro apie 531 Eur.

29. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė, be sūnaus A. B., augina dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovė yra sudariusi santuoką su K. B., tačiau yra pradėtas jų skyrybų procesas. Ieškovė kartu su vaikais gyvena nuomojamame 85 m² bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sutuoktiniu K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 12 d. masinio Registrų centro vertinimo duomenimis, vidutinė rinkos vertė 23 773 Eur (22 200 + 406 + 220 + 179 + 197 + 188 + 383)); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (2019 m. gruodžio 20 d. masinio Registrų centro vertinimo duomenimis, jo vidutinė rinkos vertė 356 Eur); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 12 d. masinio Registrų centro vertinimo duomenimis, jo vidutinė rinkos vertė 22 500 Eur), transporto priemonę „LEXUS“. Ieškovės ir jos sutuoktinio byla dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės dar nėra išnagrinėta, todėl nekilnojamasis turtas nepadalintas. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, kokia nekilnojamojo turto dalis, išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, atiteks ieškovei ir kokia bus jos turtinė padėtis. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius gauna apie 697-712 Eur atlyginimą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės mėnesio pajamos atskaičius mokesčius apytiksliai 807,20 Eur – ieškovė 111,20 Eur išmoką gauna už vieną vaiką, t. y. už 3 vaikus ji gauna 333,60 Eur (tai ji patvirtino 2021 m. teismo posėdyje). Tačiau šis netikslumas nepaneigia teismo padarytos išvados, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su atsakovo, yra blogesnė, nes: 1) ieškovė turi tris išlaikytinius, atsakovas du; 2) atsakovas, įskaitant jam mokamus dienpinigius už darbą komandiruotėse, gauna didesnį darbo užmokestį (byloje nėra įrodymų apie komandiruotėse jo patiriamas išlaidas); 3) šalių turtinė padėtis pagal jų turimą turtą yra panaši.

30. Įvertinus tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo tėvų vaiko išlaikymo lygių dalių principo ieškovės naudai ir iš atsakovo priteisė 310 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B. Byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad atsakovas turi galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ypač reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi visiškai nebendrauja, taigi nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų išlaidų, papildomai prie jo išlaikymo išlaidų neprisideda, gimtadienio ir kitų švenčių proga jo nesveikina, dovanų nedovanoja. Taigi, iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jo drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sūnus beveik suaugęs (pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini)), todėl kartu gyvenanti ieškovė faktiškai patiria ne mažamečio, o faktiškai suaugusio asmens kasdienio išlaikymo išlaidas, o atsakovo pareiga CK 3.192 straipsnio pagrindu netrukus pasibaigs.

Dėl teismo sprendimu padidintos išlaikymo prievolės pradžios momento

31. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

32. Atsakovas pagrįstai teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

33. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Taigi, pirmosios instancijos teismas padidintą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui pagrįstai priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 13 d.), o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

35. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tinkamai nustatė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei šių kriterijų pusiausvyrą, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teismui, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

38. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 2,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi šios išlaidos neviršija minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), jos iš atsakovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.