- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-960-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33199-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltic debt management“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai bankroto administratorės Jurgitos Karalevičienės, dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic debt management“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. (toliau – ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – atsakovė), atstovaujamai bankroto administratorės Jurgitos Karalevičienės, kuriuo prašė: panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3 punkte atsakovo vienašališkai nurodytą fiktyvią ir melagingą nuostatą ir pripažinti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL vartojimo sutartimi; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.13 punkte skaičiuojamus delspinigius nuo 73 procentų metinių palūkanų (0,2 proc. x 365 dienos) iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus, arba iki 5,47 procentų metinių palūkanų (0,015 proc. x 365 dienos) pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.5 punkte skaičiuojamas palūkanas nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus, arba iki 5,00 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.18 punkte skaičiuojamas palūkanas (procesines palūkanas) nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus, arba iki 5,00 pagal įstatymų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1873-431/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas A. C. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 9 punktų pagrindais ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1873-431/2020 vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuriame, be kita ko, prašė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus (sumokėti 55 Eur žyminį mokestį).
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas neišnagrinėjo ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo ieškovui 55 Eur žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą sumokėjimą iki procesinio sprendimo dėl atskirojo skundo išnagrinėjimo priėmimo dienos. Nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atidėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimą iš esmės dėl to, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas buvo pateikęs naujus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius prašymą (prašymą dėl baudos skyrimo kitoje civilinėje byloje, keturis skelbimus iš portalo aruodas.lt, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ Nr. (8.1Mr) ATP-C-2022-07297). Ieškovas taip pat nurodė, kad neteikia jau byloje ieškovo pateiktų priedų (Registrų centro pažymos kopijos, išrašo iš AB „Swedbank“ sąskaitos kopijos, VMI pažymos apie ieškovo gautas pajamas ir turtą 2022 metais kopijos, pažymos iš darbdavio apie gaunamą darbo užmokestį, banko sąskaitų išrašų, pažymos iš darbdavio apie gaunamą darbo užmokestį), nes pareiškėjo turtinė ir finansinė padėtis nuo to momento (dokumentų pateikimo) nėra pasikeitusi, ir, ieškovo teigimu, tai patvirtina paskutinis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas kitoje byloje.
7.2. Byloje ieškovas yra pateikęs ne vieną iš esmės analogišką prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo su tapačiomis aplinkybėmis bei tapačiais įrodymais. Be to, ne kartą teismai pasisakė dėl tokių pareiškėjo prašymų nepagrįstumo, pareiškėjo elgesys teikiant iš esmės identiškus prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo teismų vertintas kaip piktnaudžiavimas suteiktomis procesinėmis teisėmis.
7.3. Pareiškėjas kaskart (ir šiuo atveju) savo sunkią finansinę padėtį įrodinėja pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus, dokumentu „Mano turtas“. Dokumentas „Mano turtas“ negali būti vertinamas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad pareiškėjas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nes iš dokumento turinio negalima identifikuoti kam jis buvo išduotas, be to, galimai tai yra neaktualūs duomenys. Ieškovas nėra pateikęs informacijos apie jo turimą kilnojamąjį turtą, šiuo metu turimas lėšas banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose, turimas transporto priemones (pateikta 2014 m. vasario 10 d. VĮ „Regitra“ pažyma šiuo atveju neatskleidžia aktualių duomenų) (DOK-186110; 2023-11-27). Ieškovas pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., ši pažyma vertintina kritiškai, nes ją išrašė ir pasirašė pats ieškovas. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją ir aktualią turtinę padėtį ir nustatyti, jog jis iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga šiuo atveju mokėtinam 55 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
7.4. Ieškovas pateikė naujus įrodymus (prašymą dėl baudos skyrimo kitoje civilinėje byloje, keturis skelbimus iš portalo aruodas.lt, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ Nr. (8.1Mr) ATP-C-2022-07297), kurie neleidžia visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrosios turtinės padėties ir nustatyti, jog jis iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti.
7.5. Šiuo atveju, vertinant ieškovo argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, nenustatyta pagrindų atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kaip jau nustatyta byloje, ieškovas nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog jis iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga 55 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
7.6. Pareiškėjas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“ Nr. (8.1Mr) ATP-C-2022-07297, kuris galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie ieškovo sunkią finansinę situaciją, tačiau šis sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-436-603/2022 dėl turtinės ir neturtinės žalos (prevencinis ieškinys), valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o ne šioje byloje. Pateiktas Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 7 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-00793, kuriuo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-111-603/2024 apskundimo, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, leidžia spręsti, kad ieškovas žino kaip realizuoti teisę būti visiškai (nemokant jokios dalies žyminio mokesčio, kaip to reikalauja CPK 84 straipsnis) atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
7.7. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 7 d. sprendime buvo vertinta ieškovo 2024 m. sausio 25 d. metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti už 2023 metų laikotarpį ir nustatyta, kad ieškovas nepilnamečių ir pilnamečių išlaikytinių neturi, jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, tačiau tokie duomenys į bylą ieškovo nėra pateikti. Ieškovas dirba, pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsispindi, kad ieškovas yra vyr. finansininkas (vyr. buhalteris) ir direktorius, nurodo, jog yra pardavęs nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė CPK 83 straipsnio 3 dalyje egzistuojančių aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą mokėjimo, tačiau įvertinus nedidelę viso mokėtino žyminio mokesčio sumą (55 Eur), byloje esančią medžiagą, rašytinius įrodymus, iš dalies pagrindžiančius ieškovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad ieškovo aktuali turtinė padėtis įvertinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 7 d. sprendime, kad ieškovas dirba ir byloje yra sumokėjęs 205 Eur žyminį mokestį (kurį, pasak ieškovo, yra pasiskolinęs), teismas daro išvadą, kad ieškovui šiuo metu gali būti sudėtinga sumokėti visą žyminį mokestį iš karto, tačiau bendra ieškovo turtinė padėtis leidžia jam per atitinkamą laikotarpį gauti (sukaupti) reikiamą pinigų sumą ir sumokėti visą žyminį mokestį už šį atskirąjį skundą ateityje.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį ir prašymą išnagrinėti iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas detaliai pasisakė dėl ankščiau byloje pateiktų įrodymų pagrįstumo, tačiau nepasisakė dėl byloje pateiktų naujų įrodymų pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis yra naikintina arba keistina. Be to, ieškovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o ne jį atidėti. Teismas, įvertinęs visumą naujų aplinkybių, turėjo ir teisę nuspręsti nuo kokios žyminio mokesčio dalies ieškovas galėjo būti atleistas ir kokią dalį jis turėjo galimybę sumokėti, tačiau tokio klausimo iš viso net nesprendė.
8.2. Dokumentas „Mano turtas“ galėjo būti vertinamas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad ieškovas neturėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nes iš dokumento turinio buvo galima labai aiškiai identifikuoti, kam jis buvo išduotas. Be to, ieškovas į bylą pateikė visą jo turimą paskutinę informaciją apie jo turimą kilnojamąjį turtą, tuo metu turimas lėšas banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose, turimas transporto priemones. Ieškovas taip pat pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už paskutinį aktualų laikotarpį (metus) nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., kuri neturėtų būti vertinama kritiškai, nes ją išrašė ir pasirašė pats ieškovas, kaip įmonės vadovas. Be to, tai patvirtino ir paskutinė VMI turto (pajamų) deklaracija.
8.3. Nors pareiškėjo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai buvo priimti kitoje byloje, tačiau jie galėjo ir turėjo sudaryti pagrindą spręsti apie pareiškėjo sunkią finansinę situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), todėl neteisėtai pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškovas nori būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą mokėjimo, ieškovas turi teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir šioje byloje. Pagal vėliausius įstatymo pakeitimus ieškovas gali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tik vienoje byloje, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 2020 m. birželio 26 d. Nr. XIII-3179 14 straipsnio 7 dalies nuostatas „pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
8.5. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo jau anksčiau byloje pateiktų dokumentų (Registrų centro pažymos kopijos, išrašo iš AB Swedbank sąskaitos kopijos, VMI pažymos apie ieškovo gautas pajamas ir turtą 2022 metais, pažymos iš darbdavio apie gaunamą darbo užmokestį, VGTPT 2023 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-23-T-07297, Registrų centro pažymos, bankų sąskaitų išrašų), nes ieškovo turtinė ir finansinė padėtis nuo to momento (tų dokumentų pateikimo) nėra pasikeitusi.
8.6. Aplinkybė, kad kitose bylose (civilinėse, administracinėse) ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimas jam buvo atidėtas, sudaro pagrindą spręsti, kad ir šioje byloje jis dėl savo sunkios turtinės padėties turėjo būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
8.7. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad per teismo nustatytą terminą tinkamai pašalinus nurodytą atskirojo skundo trūkumą, jis bus laikomas paduotu pradinio jo padavimo dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis), kadangi tokiu atveju teismas turėjo nustatyti ir kitą alternatyvą ieškovui – pateikti motyvuotą naują prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad apeliantas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės kartoja prašyme dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo jo mokėjimo pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti, t. y. didelę dalį atskirojo skundo sudaro perkeltas tekstas iš prašymo, išnagrinėto pirmosios instancijos teismo. Be to, didžioji dalis atskirojo skundo apskritai nėra susijusi su žyminio mokesčio mokėjimo klausimu, apeliantas skunde dėsto aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir kitose bylose priimtomis nutartimis ir sprendimais, kurie neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, pasisakė dėl apelianto nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu. Juolab, jog dėl analogiškų apelianto argumentų yra jau ne kartą šioje byloje pasisakęs tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš prašymo turinio matyti, kad apeliantas jį atleisti prašė nuo viso arba dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismui pačiam nustatant, kokią dalį jis turi galimybę sumokėti. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą iš dalies ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo.
14. Nors apeliantas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimo arba atidėti jo mokėjimą, visgi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtindamas, kad jis turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio (jo dalies) mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu.
15. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
16. Reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką.
17. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokios aplinkybės, kurioms esant į teismą besikreipiantis asmuo nėra saistomas pareigos sumokėti žyminį mokestį, yra išdėstytos CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje išvardyti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai yra skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), taip pat su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-859-464/2021).
18. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais, asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria remiasi apeliantas šioje byloje prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl apelianto prašymas atleisti jį nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio nėra pagrįstas.
19. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apelianto minima Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies norma, kurioje numatyta, jog pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka nustatytą turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas ir kuriam tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal šio įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnį, valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti išimtinai. Be to, apeliantas net nesikreipė į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo šioje byloje.
20. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-650-881/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1563-302/2015).
22. Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, toks prašymas teismo negali būti tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-464/2020).
23. Nors sutiktina su apeliantu, kad iš pateiktos VĮ Registrų centras tinklalapio skilties „Mano turtas“ momentinės ekrano kopijos matyti, kad ši informacija pateikta prisijungus vartotojui A. C., tačiau tuo pačiu matyti, jog ekrano kopija daryta 2021 m. gruodžio 2 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus, todėl ji neatspindi šiuo metu esančios finansinės padėties ir tikėtina, kad ji gali būti pasikeitusi. Tas pats pasisakytina ir apie kitus apelianto minimus įrodymus: VĮ „Regitra“ 2014 m. vasario 10 d. pažymą, išrašo iš AB Swedbank sąskaitos kopijas (laikotarpiai nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d.), VMI pažymas apie ieškovo gautas pajamas ir turtą 2021 metais, VGTPT 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-T-07297, Revolut banko sąskaitų išrašus (laikotarpiai nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugsėjo 26 d.), 2021 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) (darbovietės) pažymą, nors apeliantas tvirtina, kad nuo jų teikimo ši informacija nepakito, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių duomenų, t. y. prašymo teikimo dieną aktualių duomenų.
24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadai, jog ieškovas byloje nėra pateikęs įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją ir aktualią turtinę padėtį ir nustatyti, jog jis iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga šiuo atveju mokėtinam 55 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad kitose bylose buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi kiekvienoje byloje dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dėl jo atidėjimo yra sprendžiama individualiai pagal prašančio asmens prašymą, jame nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus bei prašymo teikimo metu esančią turtinę padėtį. Kaip minėta, pareiga pagrįsti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą tenka būtent prašančiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui, nuolat bylose teikiančiam prašymus atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, neabejotinai yra žinoma, kad toks prašymas turi būti pagrįstas, kad turi būti pateikti aktualūs turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, nes teismas kiekvienoje byloje tokį prašymą sprendžia individualiai ir tik pagal pateiktus įrodymus.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje alternatyviai nenustatė teisės pateikti pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymas nedraudžia ieškovui pakartotinai teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo. Ieškovas taip pat turi teisę pakartotinai teikti tokį prašymą, atitinkamai nurodydamas naujas, teismo dar neištirtas aplinkybes, bei pateikdamas naujus įrodymus (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2849-653/2021). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK nuostatos taip pat įpareigoja procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, jo mokėjimo atidėjimą ar atleidimą nuo jo mokėjimo, teisėtai ir pagrįstai ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki procesinio sprendimo dėl atskirojo skundo išnagrinėjimo priėmimo dienos. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti apelianto (ieškovo) A. C. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.