- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-91-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33199-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Liuda Uckienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- Vilniaus taupomoji kasa
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3 punkte atsakovo vienašališkai nurodytą nuostatą bei pripažinti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL vartojimo sutartimi; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.13 punkte skaičiuojamus delspinigius nuo 73 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5,47 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti ar sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.5 punkte skaičiuojamas palūkanas nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.18 punkte skaičiuojamas palūkanas (procesines palūkanas) nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 procentų pagal įstatymų reikalavimus. Taip pat prašė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, prašymą dalyje dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą.
5. Nurodė, kad ginčo sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis, todėl yra pagrindas ginčą vertinti atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką ir pagal CPK 83 str. 1 d. nuostatas ieškovas galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą. Pažymėjo, kad ieškovas turi finansinių problemų, o tai apsunkina jo kaip vartotojo pažeistų teisių gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą už 2019 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už pareikštą ieškinį 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą už 2019 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas A. C. prašė panaikinti arba iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
9. Nurodė, kad teismas galėjo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą. Paaiškino, kad ginčo sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis, todėl yra pagrindas ginčą vertinti atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką ir pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą. Teigė, kad ieškovo finansinė padėtis sunki, todėl ir ateityje ieškovas tikėtinai neturės galimybės sukaupti reikiamos sumos žyminiam mokesčiui sumokėti. Pažymėjo, kad kitose bylose ieškovui teikiama nemoka teisinė pagalba. Atkreipė dėmesį, jog ieškinys buvo pareikštas bankrutavusiai įmonei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi teismui suteikta teisė, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra.
13. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad byloje esantys įrodymai gali leisti daryti išvadą, jog apelianto turtinė padėtis laikytina sudėtinga.
16. Nagrinėjamoje byloje atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad konkrečiu atveju žyminio mokesčio atidėjimas, o ne atleidimas nuo žyminio mokesčio, yra racionalus, pagrįstas ir teisingas, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, jog ieškovo turtinė padėtis ateityje nepasikeis (nepagerės).
17. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą ir už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.