- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-197-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33199-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas (pirm.)
- Ieškovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- UAB "Baltic debt management"
- Atsakovas
- Bankrutavusi Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 2.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-35694-433/2021 pagal ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriuo prašė: i) pratęsti terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą teismui vertinant, kad jis buvo praleistas; ii) atnaujinti procesą byloje CPK 365 straipsnio ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 punkto ir 9 punkto pagrindais ir peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą; iii) pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį visa apimtimi; iv) sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-14 sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2020-11-17 nutarties vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo; v) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-09 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2021-11-19 prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 209 Eur žyminį mokestį, išaiškindamas, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo prašymas dėl proceso atnaujinimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Teismas nurodė, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Ieškovas pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Už vėlesnius laikotarpius duomenų apie gaunamas pajamas ieškovas nepateikė, o iš teismui pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus teismas negali daryti išvadų apie 2021 metais gautų pajamų dydžius. Įrodymų apie turimą turtą teismui nepateikta.
Šalies argumentai
3. 2021-11-19 ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kartu pateikė 2020-02-27 VĮ Registrų centro išrašo kopiją, 2014-02-10 pažymą apie registruotas transporto priemones, Swedbank, AB banko sąskaitos išrašo nuo 2018-02-22 iki 2021-11-19 kopiją, 2019-11-19 pažymą iš darbdavio apie gaunamą darbo užmokestį. Nurodė, kad:
3.1. Teikia teismui naują prašymą ir naują pažymą apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. spalio mėn., taip pat naujus įrodymus apie turimą turtą ir naują banko sąskaitos išrašą teismui. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra minimalios. Sunki finansinė situacija susijusi ir su ginčo bylomis, kuriose dalyvauja. Dėl sunkios materialinės padėties ieškovas negali sumokėti žyminio mokesčio, o tai iš esmės apsunkina jo pažeistų teisių gynybą. Naujas Swedbank, AB banko sąskaitos išrašas parodo šiuo metu esančias areštuotas sumas.
3.2. Ieškovas nurodė, kad kitose civilinėse bylose buvo konstatuota jo sunki finansinė padėtis, todėl turi būti įvertinamos jo naujai nurodytos aplinkybės, kurių visuma gali ir turi būti iš naujo vertinamos teismo. Naujai pateiktas prašymas dėl žyminio mokesčio atleidimo gali būti tenkinamas, nes turi būti vertinamos naujai nurodytos ir dar nevertintos aplinkybės.
3.3. Teismas turėjo nustatyti ir kitą alternatyvą, t. y. kad ieškovas privalo arba sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už reikalavimus, arba pateikti motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Nustatytas terminas pašalinti trūkumus tik vienu būdu (tik sumokėti žyminį mokestį) neteisėtas, kadangi iš naujame prašyme pateiktų naujų aplinkybių visumos teismas gali ir turi nustatyti, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki.
3.4. Pareiga sumokėti žyminį mokestį neturi būti suprantama kaip galimybė ieškovui patirti papildomas išlaidas, sukeliančias jam rimtų finansinių nepatogumų, nes būtent žyminio mokesčio dydis neturi būti jam pagrindinė ir esminė priežastis nuspręsti, ar buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl jo jau stipriai pažeistos teisės ir įstatymo saugomo intereso gynimo, todėl teismas turi išnagrinėti ir įvertinti naujas (kitas) byloje dar nevertintas naujas aplinkybės (jų visumą) ir naujus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-26 nutartimi ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Teismas nutartimi atmetė ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už pateiktą prašymą. Teismas, atmesdamas prašymą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį.
4.2. 2021-11-19 ieškovas pateikė teismui naują prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
4.3. Nors teismas išaiškino, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai, tačiau ieškovas su prašymu nepateikė įrodymų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Su nauju prašymu ieškovas pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutartį panaikinti arba pakeisti ir patenkinti prašymą dėl trūkumų šalinimo iš dalies kitu nei nutartyje nurodytu pagrindu. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad su nauju prašymu ieškovas nepateikė įrodymų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas pateikė teismui naują prašymą ir naują pažymą apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. spalio mėn., taip pat pateikė naujus įrodymus apie turimą turtą ir naują banko sąskaitos išrašą teismui. Ieškovas teikė dokumentą „Mano turtas“, nes jis dėl sunkios finansinės situacijos ir areštuotų visų sąskaitų neturėjo galimybių užsisakyti ir sumokėti pavedimu VĮ Registrų centrui už kitokios formos pažymą.
5.2. Įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui teisę, taip pat ir pareigą visapusiškai, objektyviai ir pačiam surinkti aplinkybes, argumentus, įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl teismui kilus abejonėms dėl ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto jis galėjo pats kreiptis į registrus ir pasitikslinti.
5.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-813-330/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020-03-26 nutartį ir perdavė A. C. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismas nustatė, kad tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje A. C. buvo pateikęs ir prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Nors apskųstos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pamini, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje šis klausimas pirmosios instancijos teismo nėra išspręstas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neišanalizavo kiekvieno iš reiškiamų reikalavimų pagrindo bei dalyko, nepagrįstai darė išvadą, jog nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti.
5.4. Ieškovas buvo pateikęs naują prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nei nutarties motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje nutarties dalyje šis klausimas pirmosios instancijos teismo nėra išnagrinėtas (išspręstas). Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs naujo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio bei neišanalizavęs naujo prašymo reikalavimų pagrindo bei dalyko, ir nepasisakęs dėl naujų pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą.
5.5. Naujas prašymas dėl žyminio mokesčio atleidimo galėjo būti tenkinamas, nes turėjo būti vertinamos kitos byloje dar nevertintos naujos aplinkybės. Įstatymas nedraudžia pakartotinai teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo. Ieškovas, šalindamas nutartimi nurodytus trūkumus, taip pat turėjo teisę pakartotinai teikti tokį prašymą, nurodydamas naujas, teismo dar neištirtas, aplinkybes bei pateikdamas naujus įrodymus, o įstatymai nedraudė pakartotinai kreiptis su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimo atidėjimo, teikiant naujus įrodymus.
5.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-09 nutartyje turėjo būti nustatyta ir kita alternatyva – pateikti motyvuotą naują prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pateikiant ir naujus įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. 2021-11-09 nutartis paaiškėjus naujoms aplinkybėms turėjo būti pakeista arba pakoreguota, nes nutartimi nustatytas terminas pašalinti trūkumus tik vienu būdu – sumokėti žyminį mokestį, yra neteisėtas. Iš naujame prašyme pateiktų naujų aplinkybių visumos teismas galėjo ir turėjo nustatyti, kad ieškovo finansinė padėtis dėl ginčo bylų yra sunki.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutarties, kuria ieškovo A. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovas su atskiruoju skundu teikė naujus finansinę padėtį liudijančius įrodymus – VĮ Registrų centro savitarnos portalo duomenų apie Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą skiltyje ,,Mano turtas“ ekrano kopiją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-19 sprendimą Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
10. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
11. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad: i) VĮ Registrų centro savitarnos portalo duomenų apie Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą skiltyje ,,Mano turtas“ ekrano kopija galėjo būti teismui teikiama anksčiau; ii) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-19 sprendimas Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra siejamas su visai kita byla. Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą bei išdėstytas aplinkybes teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
13. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašydamas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio dalį atidėti, pirmosios instancijos teismui pateikė šiuos įrodymus:
13.1. Skaičiavimus (lenteles) apie turimas skolas (el. b. 3 t., b. l. 191-192).
13.2. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro savitarnos portalo skilties ,,Mano turtas“ išrašą (el. b. 3 t., b. l. 193).
13.3. Swedbank, AB banko sąskaitos išrašą nuo 2018-07-12 iki 2020-09-21, iš kurio matyti, kad nurodytu laikotarpiu sąskaitoms buvo taikomas areštas (el. b. 3 t., b. l. 194-195).
13.4. Elektroninės deklaravimo sistemos 2021-03-03 Pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 metus, kurioje nurodoma apie 2020 metais gautas 2 078,65 Eur pajamų (el. b. 3 t., b. l. 196-197).
13.5. Darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-12-09 Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurių matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. uždirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. 3 t., b. l. 198).
14. Šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus prašymo trūkumus, ieškovas pateikė teismui šiuos dokumentus:
14.1. Naujai suformuluotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (el. b. 4 t., b. l. 3-7).
14.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-02-27 išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio duomenų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005-09-01 iki 2018-02-21 priklausė ieškovui. Iš šio Nekilnojamojo turto išrašo duomenų taip pat matyti, kad turtas buvo parduotas iš varžytinių (el. b. 4 t., b. l. 8-10).
14.3. VĮ REGITRA 2014-02-10 Pažymą apie transporto priemones Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad transporto priemonių nėra įregistruota (el. b. 4 t., b. l. 11).
14.4. Swedbank, AB banko sąskaitos išrašą nuo 2018-02-22 iki 2021-11-19, iš kurio matyti, kad nurodytu laikotarpiu sąskaitoms buvo taikomas areštas (el. b. 4 t., b. l. 12-13).
14.5. Darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-19 Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. uždirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. 4 t., b. l. 14).
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
15. Teisė į pažeistų teisių gynybą – konstitucinė asmens teisė, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė (Konvencijos 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (inter alia, 2010-05-13, 2012-12-10, 2013-07-05 nutarimai); asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (inter alia, 2006-11-27, 2011-05-11 nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (2003-03-04, 2011-06-09 nutarimai).
16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena iš tokių sąlygų – įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
17. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
18. Vis dėl to asmens turtinė padėtis gali tiesiogiai lemti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį ir tai negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-302/2018). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).
19. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė teismo atleisti ji nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2021-11-09 nutartimi nustatė terminą iki 2021-11-19 sumokėti 209 Eur žyminį mokestį, išaiškindamas, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo prašymas dėl proceso atnaujinimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., tačiau už vėlesnius laikotarpius duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, pateikė pajamų mokesčio deklaracijas tik už 2020 metus, dėl ko teismas negali daryti išvadų apie 2021 metais gautų pajamų dydžius, be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie turimą turtą.
20. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
21. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/ 2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/ 2017). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178-179 straipsniai).
22. CPK 84 straipsnyje įtvirtinta teismo galimybė rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: i) sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini; ii) žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581-330/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas ir nurodė naujas faktines aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, grįsdamas prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo naujai nurodytų aplinkybių bei naujai pateiktų įrodymų CPK 83 straipsnio 3 dalies ir (ar) 84 straipsnio sąlygų taikymo kontekste.
24. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas dalies pateiktų įrodymų netinkamumą, neanalizavo kitų ieškovo nurodytų aplinkybių bei teiktų įrodymų nei spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies klausimą, nei žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, nesiaiškino, ar pateikti įrodymai sudaro pagrindą vertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią ir, ar tokia jo turtinė padėtis nėra trumpalaikė, ar jis turėtų galimybę žyminį mokestį susimokėti per ilgesnį laiko tarpą.
25. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad negalėjo būti nustatytas terminas pašalinti trūkumus tik vienu būdu – tik sumokėti žyminį mokestį. Ieškovui šalinant teismo nustatytus trūkumus ir pateikus naują procesinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo, teismas turėjo iš naujo vertinti tokį prašymą.
26. Šiame aplinkybių kontekste paminėtina tai, kad iš teismo 2021-11-09 nutarties turinio akivaizdu, jog ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio atidėjimo, suformuotas prašyme dėl proceso atnaujinimo, buvo netenkintas dėl to, kad teismui nepakako duomenų įvertinti ar apskritai egzistuoja pagrindas prašymui dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo dalies mokėjimo. Taigi sutiktina su ieškovo atskirojo skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismui pateikus naują prašymą bei naujus įrodymus, jie turėjo būti vertinami iš naujo.
27. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovui pateikus naują prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo dalies mokėjimo ir pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad šis prašymas negali būti tenkinamas, turėjo būti nustatomas naujas terminas ieškovui trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, tačiau negalėjo būti priimtas procesinis sprendimas prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu, nes nebuvo pašalinti 2021-11-09 nutartyje nustatyti trūkumai, kurie siejami su pradiniu prašymu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo. Netenkinus ieškovo patikslinto prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti susiformuoja jau kitokio pobūdžio procesinio dokumento trūkumas, kuris galėtų būti ištaisytas (pašalintas) ieškovui sumokant trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir taip išsaugant teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokiu atveju iš karto konstatuoti trūkumų nepašalinimo fakto bei procesinį dokumentą laikyti nepaduotu. Būtent tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-820/2014; 2016-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-649-196/2016; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-129-186/2018).
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nurodytina, kad: i) aplinkybė, kad 2021-11-26 nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas pamini, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies ar žyminio mokesčio atidėti, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje šis klausimas nėra išspręstas, yra netoleruotina. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-330/2020); ii) teiginiai, kad pirmosios instancijos teismui esant neaišku dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, teismas galėjo savarankiškai rinkti įrodymus, atmestini. Pareiga motyvuoti ir pagrįsti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo įstatyme įtvirtinta būtent to prašančiam asmeniui ir ji negali būti perkeliama klausimą nagrinėjančiam teismui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 84 straipsnis).
29. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas 2021-11-26 nutartimi nepagrįstai ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė naują prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo, pridėjo naujus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų teiktų įrodymų, o netenkindamas ieškovo patikslinto prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, nenustatė ieškovui naujo termino sumokėti žyminį mokestį, išsaugant teisę į teisminę gynybą.
30. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi prašymo priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), todėl panaikinus skundžiamą nutartį prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. C. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.