- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2-813-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2892-794/2020, kuria A. C. ieškinys atsakovui V. G., tretiesiems asmenims „Swedbank“, akcinei bendrovei, Danske Bank A/S, antstoliui Vytautui Mitkui, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. A. C. pateikė ieškinį atsakovui V. G. bei tretiesiems asmenims Danske Bank A/S, „Swedbank“, AB ir antstoliui Vytautui Mitkui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 149 975 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi A. C. nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pateiktas ieškinys yra didelės apimties, tačiau jame nesuformuluotas ieškinio pagrindas, t. y. nėra tiksliai nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Minėtoje nutartyje teismas taip pat pabrėžė, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog A. C. su ieškinyje nurodytais asmenimis dalyvauja daugybėje kitų civilinių bylų ir nėra aišku, kodėl reikalavimai yra reiškiami naujoje byloje, o ne tikslinami kitose civilinėse bylose. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog A. C. yra atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato.
Šalies argumentai
3. 2020 m. kovo 25 d. A. C. pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Kartu su prašymu buvo pateiktas patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi A. C. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas konstatavo, jog A. C. nepateikė duomenų apie tai, jog yra atstovaujamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog A. C. neištaisė kitų teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nustatytų trūkumų – nenurodė ieškinio dalyko (suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui) bei ieškinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui).
7. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad įstatyme nėra numatyta, jog nesant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, asmenys būtų atleidžiami nuo žyminio mokesčio, o pateikto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo A. C. nepagrindė įrodymais.
8. Konstatavęs, kad ieškinį pateikęs asmuo nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. A. C. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2020 m. kovo 25 d. pakoreguotas ieškinys, 2020 m. kovo 17 d. prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kopija bei 2020 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakymo A. C. kopija. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. A. C. negalėjo sumokėti už ieškinį žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės ir finansinės padėties, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas nepateiktas dėl šalyje paskelbtos nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino.
8.2. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), skundžiama nutartis priimta neatsižvelgus į A. C. pateiktus ieškinio trūkumų šalinimo argumentus.
8.3. Teismas nepagrįstai pažymėjo, jog įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio.
8.4. Patikslintame prevenciniame ieškinyje A. C. nurodė esmines bylos aplinkybes (jų visumą) bei pateikė esminius faktus patvirtinančius įrodymus, teisingai nurodė visus byloje dalyvaujančius asmenis, pateikė savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės.
2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 16 d. gautas A. C. dokumentas, pavadintas prašymu prie atskirojo skundo.
3. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas A. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. 2020 m. rugpjūčio 19 d. A. C. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
3. 2020 m. rugpjūčio 6 d. gauto A. C. prašymo su priedais priėmimo klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, todėl plačiau dėl šio prašymo nepasisakoma.
4. Apeliacinės instancijos teismui A. C. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, datuojamus 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kartu su minėtais paaiškinimais A. C. taipogi pateikė naujus įrodymus.
5. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).
6. Analizuojamu atveju tiek 2020 m. balandžio 16 d., tiek 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose A. C. nurodė teikiąs naujus argumentus ir papildomus motyvus prie atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą draudžiama pildyti pasibaigus skundo pateikimo terminui, A. C. 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašytinius paaiškinimus kartu su juos pagrindžiančiais naujai pateiktais duomenimis atsisakoma priimti.
Dėl nagrinėjamo klausimo esmės
7. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas A. C. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
9. Ieškinį sudaro du privalomieji elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
10. Analizuojamu atveju A. C. tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje suformulavo du reikalavimus: 1) priteisti turtinės (149 975 Eur) bei neturtinės (5 000 Eur) žalos atlyginimą; 2) uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.
11. Pareikštame ieškinyje (taip pat ir patikslintame ieškinyje) A. C. itin išsamiai aprašė kitas teismines bylas, kuriose jis dalyvavo, išreiškė savo nuomonę dėl jose priimtų teismų sprendimų, nurodė, į kokias institucijas yra kreipęsis ir kokių atsakymų sulaukęs, taip pat plačiai išdėstė, jo (A. C.) nuomone, ginčui taikytinas teisės normas, teismų praktiką bei teisės doktrininius išaiškinimus. Nors pareikštas ieškinys ir patikslintas ieškinys yra didelės tekstinės apimties ir juose informacijos dėstymas gana komplikuotas, nepakankamai nuoseklus, tačiau iš pateiktų procesinių dokumentų turinio visgi yra aišku, jog prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą A. C. kildina iš to, jog iš varžytynių parduodant butą, esantį Vilniuje, Ulonų g. 1-120, buvo nurodyta neteisinga buto būklė, nebuvo atsižvelgta į A. C. padarytas investicijas butui pagerinti, dėl ko butas buvęs parduotas už pernelyg mažą kainą. Atitinkamai – prašomą priteisti neturtinę žalą A. C. kildina iš atsakovo esą neteisėtų veiksmų, siekiant perimti iš varžytynių įsigytą butą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. C. apskritai nenurodė (nesuformulavo) ieškinio dalyko bei ieškinio pagrindo.
12. A. C. taip pat yra pareiškęs reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Šis ieškovo reikalavimas bei jo pagrindas ieškinio pareiškime išdėstyti nepakankamai aiškiai. Viena vertus, A. C. teigia, jog iškeldinimo veiksmų uždraudimas turėtų užtikrinti galimą restitucijos taikymą kitoje civilinėje byloje, t. y. naujos civilinės bylos iškėlimu siekiama atlikti intervenciją į šiuo metu pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą bylą. Kita vertus, A. C. mini ir tai, jog iškeldinimas bei atsakovo atliekami veiksmai kelia pavojų A. C. ir jo šeimos narių sveikatai bei gyvybei dėl sukeliamos labai pavojingos ligos ir viruso užsikrėtimo rizikos. Esant tokiam reikalavimo dėl uždraudimo atlikti veiksmus neaiškumui bei šį reikalavimą pagrindžiančių motyvų dvilypumui, darytina išvada, jog iš tiesų nėra aiškios tokiu reikalavimu apibrėžtinos bylos ribos ir toks reikalavimas bei jo pagrindas turi būti tikslintini, o priešingu atveju – nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus, nedetalizavo (neišskyrė), kurio iš pareikštų reikalavimų dalykas ir pagrindas nėra aiškūs. Be to, CPK 136 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė išskirti ieškinyje pareikštus reikalavimus į atskiras bylas ir nagrinėti juos skyrium. Vadinasi, tuo atveju, kai bent vienas iš ieškinio reikalavimų, jo pagrindas bei ribos yra suformuluoti pakankamai aiškiai, vien dėl to, jog kiti ieškinio reikalavimai bei jų pagrindas yra neaiškūs, negalima daryti išvados, jog visas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
14. Be kita ko, 2020 m. kovo 18 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas įpareigojo A. C. pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl teisinės pagalbos A. C. teikimo arba sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius. Iš esamos medžiagos matyti, kad nors A. C. nurodė bylą vesiantis per valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį advokatą, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo jis iki apskųstos teismo nutarties priėmimo nepateikė. A. C. taip pat nėra pateikęs duomenų, kad būtų sumokėjęs žyminį mokestį už teikiamą ieškinį.
15. Tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje A. C. buvo pateikęs ir prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Nors apskųstos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pamini, jog nėra pagrindo tenkinti A. C. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje šis klausimas pirmosios instancijos teismo nėra išspręstas, t. y. teismas apskųsta nutartimi iš esmės nėra nei atmetęs, nei tenkinęs prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
16. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio bei neišanalizavęs kiekvieno iš reiškiamų ieškinio reikalavimų pagrindo bei dalyko, nepagrįstai darė išvadą, jog nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškinys grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
17. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apskųsta nutartis naikinama ir A. C. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti A. C. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.