- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2-649-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04575-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vestrus paslaugos“, Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nutarta apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-326-198/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Vestrus paslaugos“, Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“, išvada teikianti institucija – viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“, dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir pagrindo nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo instituto taikymo ir aiškinimo, apeliantei per nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškovei UAB „Vestrus“ pašalinti apeliacinio skundo trūkumus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl turtinės sąlygos nustatymo, paliko nepakeistą. Nustatė ieškovei UAB „Vestrus“ terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo turtinės sąlygos nustatymo.
2015 m. gruodžio 15 d., ieškovė UAB „Vestrus“ pateikė prašymą – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). Šį prašymą grindė sunkia turtine padėtimi. Nurodė, kad šiuo metu ieškovės veikla nuostolinga, įmonės pajamos šiais metais siekia vos 7 313 Eur, nuostoliai šiais finansiniais metais siekia 8 191 Eur, praėjusiais finansiniais metais nuostoliai siekė 10 262 Eur. Bendrovės pajamos mažos, bendrovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Nurodė, kad banko sąskaitos pagrindžia tai, jog ieškovės direktorius M. Š. ieškovei kiekvieną mėnesį pervedinėja savo asmenines lėšas, kad ieškovė galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas, sumokėti nuomą, mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nurodė, kad ieškovės vienintelės pajamos yra gaunamos iš teniso kortų nuomos, dėl kurių yra kilęs ginčas. Mano, kad išsprendus ginčą ieškovės veikla būtų atstatyta ir tikėtina, kad įmonės pajamos pradės augti. Ieškovė mano, kad ateityje turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Vestrus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-326-198/2015 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui - UAB „Vestrus“; atmetė ieškovės UAB „Vestrus“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą.
Teismas nustatė, kad ieškovė buvo įpareigota sumokėti už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo žyminį mokestį nuo prašomo priteisti (grąžinti) turto vertės: balansinės turto vertės - 456 048 Lt (132 080,63 Eur) arba rinkos vertės – 353 849 Lt (102 481,75 €), apskaičiuoto pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisyklę. Ieškovė iki Lietuvos apeliacinio teismo nustatyto termino (2015-12-15) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tai teismas sprendė, kad ieškovės už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1859 Eur nuo balansinės turto vertės ar 1637 Eur nuo rinkos vertės ( CPK 80 str.1d.1 p.).
Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Vestrus“ veikla nuostolinga – 2014 m. nuostoliai sudarė 10 262 €, 2015-10-31 dienai nuostoliai sudaro 8191 Eur. Praėjusiais finansiniais metais pardavimo pajamos sudarė 241 773 Eur, o 2015 metais pardavimo pajamos ženkliai sumažėjo, t. y. sudaro 7313 Eur. Ieškovė nurodė, kad vienintelis pajamų šaltinis – pajamos iš teniso kortų nuomos, dėl kurių kilęs ginčas. Iš ieškovės UAB „Vestrus“ sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo teismas nustatė, kad ieškovės direktorius M. Š. perveda lėšas įmonei, kad ji galėtų sumokėti įvairius mokesčius. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr.2-291-212/2015 pagal Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Vestrus“, UAB „Vestrus paslaugos“, Panevėžio teniso klubui, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų solidariai 391 500 Lt ir delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-326-198/2015. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus bei pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Tačiau teismas akcentavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą jos atžvilgiu, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Kadangi ieškovė savo galimybes sumokėti žyminį mokestį sieja su jai palankaus sprendimo priėmimu, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ir nepateikė jokių įrodymų, kad ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei teismas priimtų jai nepalankų sprendimą, tai teismas atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė UAB „Vestrus“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės UAB „Vestrus“ prašymą atidėti žyminį mokestį iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo nutarties (sprendimo) priėmimo ir priimti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu teikia duomenis, pagrindžiančius, jog ieškovė, net apeliacinės instancijos teismui priėmus nepalankią jai nutartį, turės galimybes sumokėti žyminį mokestį. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turi galimybę sutikti su atskiruoju skundu ir pasinaikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės UAB „Vestrus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto
Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 str. 3 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Kaip minėta, žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trūkumų ir toks trūkumas gali būti ištaisomas, taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėse bylose. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Tokiu atveju, kai šie trūkumai nepašalinami, teismas prašymą laiko nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.), tačiau negrąžina jo padavusiam asmeniui, o nustato terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 str. 2 d.). Taigi, jeigu teismui paduoto procesinio dokumento trūkumas yra nesumokėtas žyminis mokestis ir asmuo prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau net ir po teismo nutarties trūkumų šalinimo klausimu nepateikia tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų, tai nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti procesinį dokumentą, už kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Šiuo atveju teismas turi pakartotinai taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti asmeniui terminą, per kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Tokie pakartotinio trūkumų šalinimo instituto taikymo atvejai, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo principo (CPK 2 str.), turi būti išimtiniai ir taikomi atsižvelgiant į tai, ar asmuo, teikdamas teismui procesinį dokumentą ir šalindamas jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 str. 5 d.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010; 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1606/2013; 2014 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-820/2014).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio dalį. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi konstatavo pareigą primokėti žyminio mokesčio dalimi apeliacinį skundą, kuriuo pareikšti neturtinis ir turtinis reikalavimas. Ieškovei, pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje iš dalies sutiko su ieškovės atskirojo skundo argumentais, nurodydamas, kad sutinka, jog ieškovė žyminiu mokesčiu apmokėjo neturtinio pobūdžio reikalavimą, tačiau nurodė, kad ji neapmokėjo turtinio pobūdžio reikalavimo. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl įpareigojimo apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu už turtinio pobūdžio reikalavimus. Taigi iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą, turinio matyti, kad ieškovė iš esmės buvo įpareigota sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už turtinio pobūdžio reikalavimą. Tačiau ieškovė trūkstamos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo, o pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki byla iš esmės bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, taip pat prie prašymo pridėjo dokumentus, jos nuomone, pagrindžiančius šį prašymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės kartu su prašymu pateikti duomenys pagrindžia jos sunkią turtinę padėtį, tačiau nepagrindžia to, jog jos padėtis pagerės apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą (nutartį) (CPK 84 straipsnis). Apeliantė, atsižvelgusi į šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, kartu su atskiruoju skundu pateikė dokumentus, kurie, jos nuomone, pagrindžia tai, jog jos turtinė padėtis išsprendus bylą iš esmės apeliacine tvarka pagerės ir, net jei bus priimta jai nepalanki apeliacinės instancijos teismo nutartis, ji turės galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Atsižvelgus į apeliacinio teismo suformuotą praktiką, konstatuotina, kad apeliacinio skundo trūkumu būtų pagrindas laikyti aplinkybę, kai atmetus apeliacinį skundą padavusio asmens prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir teismui jį įpareigojus primokėti trūkstama žyminio mokesčio dalimi per nutartyje nustatytą terminą, trūkstama žyminio mokesčio dalis nebūtų sumokėta. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nenustatė termino žyminio mokesčio daliai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokiu atveju iš karto konstatuoti apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo fakto bei jį laikyti nepaduotu.
Dėl atskirojo skundo dalies atsisakymo
Apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, be pagrindo nenustatė termino žyminiam mokesčiui sumokėti ir iš karto konstatuoti apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimo fakto, pagrindžia ir Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės atsisakymas nuo dalies atskirojo skundo. Apeliantė šiuo savo procesiniu dokumentu prašo priimti ieškovės atsisakymą nuo skundo dalies - dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė ieškovės UAB „Vestrus“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą; atnaujinti praleistą procesinį terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti ir nustatyti naują procesini terminą šiam veiksmui atlikti - per 7 kalendorines dienas nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įteikimo dienos. Apeliantė nurodė, kad procesinės atskirojo skundo dalies atsisakymo pasekmės jai žinomos.
Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Remiantis CPK 308 straipsnio pirmąja dalimi, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti atskirojo skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos, tai yra, jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Atskirojo skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad ieškovės UAB „Vestrus“ atskirojo skundo dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus arba prieštarautų viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies, kuria prašyta panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, ir apeliacinį procesą dėl šios dalies nutraukia (CPK 338, 308 str.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė naujo termino žyminio mokesčio daliai sumokėti bei priėmus atsisakymą nuo dalies atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovės prašymą nustatyti naują terminą žyminiam mokesčio sumokėti (CPK 115 str. 2 d., 306 str. 3 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nutrauktinas, nustatant ieškovei naują terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 115 str. 2 d., 306 str. 3 d., 308 str. 2 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 306 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus“ atsisakymą nuo atskirojo skundo dalies dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, ir apeliacinį procesą dėl šios dalies nutraukti.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestrus“ terminą iki 2016 m. balandžio 12 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl Koncesijos sutarties nutraukimo turtinės sąlygos nustatymo.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui.