Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai bankroto administratorės J. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic debt management“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K 3 110 219/2019 19 dalį). Mano, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo netesybas sumažinti iki protingo dydžio – iki 0,05 procentų už kiekvieną dieną.

5. Kreditorius negali tikėtis už laikotarpį po kredito grąžinimo termino pabaigos gauti tokį pelną, kokį gautų iki minėto termino pabaigos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pateiktą 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Mano, kad ir šioje byloje kredito unija (atsakovas) negalėjo tikėtis už laikotarpį po kredito grąžinimo termino pabaigos gauti tokį pelną, kokį gautų iki minėto termino pabaigos.

6. Ieškovo ginčijami delspinigiai buvo atsakovo išieškomi antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą, vadinasi šioje byloje galėjo ir turėjo būti taikoma CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014). Kadangi ieškovo ginčijami delspinigiai buvo atsakovo išieškomi antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą pagal du vekselius ir vykdomąjį įrašą, vadinasi galėjo ir turėjo būti taikoma CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis.

7. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 29 punktas ir jame išdėstyta praktika), todėl ir šioje byloje turi būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 29 punktas ir jame išdėstyta praktika.

8. Nustačius, kad netesybos yra neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybas iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 54 punktas ir jame nurodyta praktika), todėl ir šioje byloje nustačius, kad netesybos yra neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybas iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią.

9. Ginčo kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis ir neprotingas, nes ieškovui už labai ilgą laiką paskaičiuotos netesybos, siekiančios net 73 proc. metinių palūkanų, ir palūkanos (ir procesinės palūkanos), siekiančios net 19 proc. metinių palūkanų. Reikalavimui dėl netesybų teismas turėjo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir skaičiuoti delspinigius tik už šešių mėnesių laikotarpį.

10. Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, yra būtinybė ištaisyti nagrinėjant šią bylą padarytas akivaizdžias klaidas ir įgyvendinti teisingumą, kadangi priimti sprendimai šioje atnaujintinoje byloje iš esmės prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai analogiškose bylose. Teismai, nagrinėdami šią bylą, rėmėsi tik vienu kitiems iš esmės prieštaraujančiu teiginiu, neparemtu jokiais įrodymais, kad ieškovas paskolą panaudojo įmonės veiklai, paskolos sutarties 2.3 punkte nurodyta paskolos paskirtimi „smulkiam verslui“, kuri, pasak ieškovo, atsakovės vienašališkai buvo nurodyta fiktyvi ir melaginga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.1. nors Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje ir buvo cituojama ankščiau suformuota teismų praktika, tačiau išvada, kad pareiškėjui šios aplinkybės turėjo/galėjo būti žinomos jau gerokai anksčiau nei 2023 m. rugpjūčio 4 d., yra nepagrįsta. Pareiškėjas nėra profesionalus teisininkas, todėl jis neturėjo ir galimybės ir profesinės pareigos sekti teismų praktiką. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje cituota teismų praktika turėjo būti žinoma ginčą nagrinėjusiems teismams.

18.2. Nors teismų praktikos pokyčius lemia objektyvi būtinybė ją keisti, o ne tai, kad teismas prieš tai klydo aiškindamas , tačiau teismų precedento kitimas turi būti laikomas ir kaip aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismų praktikos pokyčius lemia būtent klaidingas ir neteisingas įstatymų ir aiškinimas ir taikymas.

18.3. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turėjo būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti ieškovo teisių ir interesų pažeidimams. Buvo procesinės teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismų priimti sprendimai šioje atnaujintinoje byloje iš esmės prieštaravo kasacinio teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai analogiškose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

21. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

22. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas teismui pateikė: 1) el. failų sąrašą; 2) 2023 m. rugpjūčio 3 d. el. laišką, gautą iš el. pašto adreso vilijar50@gmail.com. El. laiškas gautas ir el. failai suformuoti 2023 m. rugpjūčio mėn., todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodė kokias bylai reikšmingas aplinkybes jis siekia pagrįsti šiais naujais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus.

23. Apeliacinės instancijos teisme 2014-03-18 gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. C. dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo c. b. Nr. e2-111-603/2024 apskundimo.

24. Atsižvelgus į naujai pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį matyti, jog apeliantas siekia papildyti atskirojo skundo pagrindą, tačiau nenurodė ir nepagrindė, kad šių paaiškinimų (nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų) negalėjo išdėstyti 2014-02-14 teismo rezoliucija priimtame atskirajame skunde. Naujai pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo esmės

25. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo procesiniuose dokumentuose esančių motyvų, matyti, jog esminė priežastis, dėl kurios pareiškėjas siekia atnaujinti procesą byloje – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-553-407/2023. Apeliantas pakitusią teismų praktiką vertina kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir teisės taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).

27. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali tapti teisiniai faktai, faktinio pobūdžio aplinkybės, t. y gyvenimo faktai, sudarantys įrodinėjimo dalyką byloje. Po bylos išnagrinėjimo suformuota pasikeitusi teismų praktika nėra faktinė aplinkybė, todėl ji negali būti laikoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-518-340/2019). Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nustatomos pateikiant naujus įrodymus dėl naujai paaiškėjusių faktų. Pareiškėjas nenurodo jokių naujai paaiškėjusių esminių faktų, prašymą grindžia tik, jo nuomone, pasikeitusia teismų praktika, todėl nėra pagrindo vertinti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

28. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) nenurodė jokių teisės normos taikymo klaidų. Kaip buvo nurodyta, teismų praktikos pokyčius lemia objektyvi būtinybė ją keisti, o ne tai, kad teismas prieš tai klydo aiškindamas teisės normas.

30. Pareiškėjas tai pat remiasi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad procesas taip pat gali būti atnaujinamas, kai yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Pareiškėjas nenurodo teismo sprendimo, nuosprendžio arba kitokio valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio akto, kuris būtų panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas ir kuris buvo pagrindas priimti sprendimą byloje.

31. Proceso atnaujinimo institutas neatlieka pakartotinės teismų sprendimų peržiūros funkcijos, o jis taikomas tik išimtinais atvejais ir įstatyme numatytomis sąlygomis. Pareiškėjas pasinaudojo teise į apeliaciją – pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. C. apeliacinį skundą, 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1873-431/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, atmestinas apelianto argumentas, kad pakitusi teismų praktika sudaro pagrindą pakartotinai peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, taikant proceso atnaujinimo institutą.

32. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl apelianto nurodyti nesutikimo argumentai su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjui jo nurodytos aplinkybės turėjo/galėjo būti žinomos gerokai anksčiau nei 2023 m. rugpjūčio 4 d., nėra teisiškai reikšmingi.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į pareiškimo motyvus, byloje esančius aktualius duomenis, proceso atnaujinimo pagrindus ir jų sąlygas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą – atsisakė tenkinti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, todėl jų nekartoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.