- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-518-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15491-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Liskando investicija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liskando investicija“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Elektrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Liskando investicija“ 1266,70 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestį ir šešių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovei nutraukus šalių sudarytą 2013 m. lapkričio 20 d. sutartį su vėlesniais sutarties pakeitimais (sutarties pratęsimo sąlygomis), ieškovė paskaičiavo atsakovei sutarties nutraukimo mokestį, iš viso 1399,11 Eur, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdama 72,41 Eur, todėl liko skolinga 1266,70 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės UAB „Liskando investicija“ 1266,70 Eur sutarties nutraukimo mokestį, šešių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 1266,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja UAB ,,Liskando investicija“ padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovę sugrąžinti atsakovei 2109,57 Eur, kuriuos atsakovė yra sumokėjusi ieškovei pagal byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo baigta nagrinėti analogiška byla Nr. e3K-3-318-469/2018 pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį ūkininkui K. B., kurioje UAB „Elektrum Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko K. B. 9495,85 Eur mokestį dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 9495,85 Eur sutarties nutraukimo mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą pakeitė – sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą mokestį iki 72,40 Eur ir nurodė, kad 6 procentų metinės palūkanos priteisiamos nuo 72,40 Eur sumos. Byloje teisės taikymo ir aiškinimo aspektais pasisakė kasacinis teismas, kuris konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą šalių elektros pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo (bendradarbiavimo pasiūlymo) sąlygą dėl pradinės sutarties 5.4 sąlygos pakeitimo pripažinti siurprizine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.186 straipsnio pagrindu. Teismas paliko galioti ieškovei nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad UAB „Elektrum Lietuva“ bylos, iškeltos UAB „Liskando investicija“ ir ūkininkui K. B. savo faktinėmis aplinkybėmis identiškos. Tiek ūkininkas, tiek UAB „Liskando investicija“ sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas. Netgi šių sutarčių punktų numeracija ir jų turinys yra identiški. Tiek ūkininkas, tiek UAB „Liskando investicija“, gindamiesi nuo ieškinio savo poziciją grindė iš esmės vienodomis aplinkybėmis – kad ieškovė buvo nesąžininga, kad ieškovė ir atsakovai sutarties keitimo etape buvo nelygiavertėje padėtyje, kad ieškovė nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis ir tinkamai neatskleidė savo valios nustatyti išankstinio produkto nutraukimo mokestį, kad atsakovai negalėjo tikėtis sutarties nutraukimo mokesčio pakeitimo išankstiniu produkto nutraukimo mokesčiu, kuris daug kartų didesnis už sutarties nutraukimo mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas UAB „Elektrum Lietuva“ UAB „Liskando Investicija“ įvykdytą elektros pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo sąlygą dėl pradinės sutarties 5.4 sąlygos pakeitimo pripažinti siurprizine ir negaliojančia CK 6.186 straipsnio pagrindu – lygiai taip, kaip analogiškos sutarties analogiška sąlyga yra įvertinta 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta byloje UAB „Elektrum Lietuva“ prieš ūkininką K. B., bylos Nr. e3K-3-318-469/2018. Pažymėjo, jog teisingumo principo ir nurodytų išaiškinimų neatitinka situacija, kuomet nuo to paties elektros tiekėjo pagal tokias pačias standartines elektros tiekimo sutarties sąlygas, iniciavus analogišką sutarties keitimą elektroniniu paštu, yra nukentėję keletas asmenų, tačiau tik vienam yra pavykę apsiginti, kai ginčo santykis galiausiai buvo tinkamai kvalifikuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Nurodė, kad bylinėdamasi su ieškove pareiškėja negalėjo žinoti, kad analogišku kitu atveju Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatuos analogiškų atsakovo veiksmų ir ieškovės primestos elektros pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo neteisėtumą, analogišką pakeitimo sąlygą pripažinti siurprizine ir negaliojančia CK 6.186 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.186 straipsnio pagrindu, kaip pamatiniu, atsakovė gynėsi nuo ieškovės ieškinio. Atsakovės nuomone, paaiškėjus nurodytoms naujoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad nurodyta materialinės teisės norma galėjo būti pažeista pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinį atsakovei, o apeliacinės instancijos teismui jį palikus galioti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Elektrum Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė prašymą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės prašymas pateiktas nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo, t. y. nesant naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis atsakovė laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria buvo išnagrinėta analogiška byla pagal UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį ūkininkui K. B., ir priimtas ieškovei nepalankus, o atsakovui palankus sprendimas. Atsakovės prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka suformuotos teismų praktikos reikalavimų bylose dėl proceso atnaujinimo, nes minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis dar neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi bylą išnagrinėjo jau apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria remiasi atsakovė kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe siekdama atnaujinti procesą, atsirado tik po 2 metų po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovė, siekdama atnaujinti procesą, minėta nutartimi remiasi kaip precedentu, kuris, atsakovės manymu, turėtų būti taikomas ir atsakovės atvejui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje, anksčiau išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, nes ji priimta praėjus 2 metams po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovė taip pat laiko, kad prašymas atnaujinti procesą remiantis precedentu kitoje byloje, išnagrinėtoje anksčiau, gali būti reiškiamas tik kitu teisiniu pagrindu, o ne atsakovės nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Galimybę atnaujinti procesą tokiu atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, tačiau atsakovės atvejui jis netaikytinas, kadangi ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Liskando investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis atsakovė laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, kuria buvo išnagrinėta analogiška byla pagal UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį ūkininkui K. B. Teismas pažymėjo, jog minėtos teismo nutarties priėmimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pateikiamą naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, aiškinimą. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro tik tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys ne tik teisiniai, bet ir faktiniai argumentai. Teismas pabrėžė, jog po peržiūrimo proceso atnaujinimo tvarka sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika, visų pirma, nėra faktinė bylos aplinkybė – atitinkami teismo sprendimo priėmimo metu objektyviai egzistavę faktai, galintys būti ieškovo reikalavimo ar atsakovo atsikirtimo į pareikštą reikalavimą faktiniu pagrindu taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 3 p., ji nėra įrodinėjimo dalykas ir neturi įtakos teismo sprendimo faktiniams argumentams, o gali įtakoti išimtinai tik teisinę teismo sprendimo argumentaciją. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad po bylos išnagrinėjimo suformuota pasikeitusi teismų praktika nėra faktinė aplinkybė, sprendė, kad ji negali būti laikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to.
8. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta po teismo sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Liskando investicija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 pagal UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį UAB „Liskando investicija“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nauja aplinkybe, kaip pagrindu bylos atnaujinimui, atsakovė laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, kuri nelaikytina pagrindu bylos atnaujinimui. Naujai paaiškėjusia aplinkybe, kaip pagrindu bylos procesui atnaujinti, atsakovė laiko tą aplinkybę, kad UAB „Elektrum Lietuva“ tipinės elektros pirkimo–pardavimo sutarties, kurią elektros vartotojai sudarydavo prisijungimo būdu, tipinio 5.4. punkto keitimo sąlyga, pagal kurią sutarties nutraukimo mokestis buvo keičiamas išankstinio produkto nutraukimo mokesčiu yra niekinė ir negaliojanti. Taigi, ne pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kaip tokia, o joje naujai konstatuota aplinkybė apie niekinį UAB „Elektrum Lietuva“ tipinės elektros pirkimo–pardavimo standartiškai elektros vartotojams taikomą keitimo sąlygos pobūdį, laikytina pagrindu atnaujinti bylą, kurią UAB „Elektrum Lietuva“ iškėlė UAB „Liskando investicija“. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, formaliai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto įtvirtintą teisės normą, nukrypo nuo pagrindinio proceso atnaujinimo instituto tikslo ir aktualios teismų praktikos šioje srityje.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Po peržiūrimo proceso atnaujinimo tvarka sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika nėra faktinė bylos aplinkybė – atitinkami teismo sprendimo priėmimo metu objektyviai egzistavę faktai, galintys būti ieškovo reikalavimo ar atsakovo atsikirtimo į pareikštą reikalavimą faktiniu pagrindu taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ji nėra įrodinėjimo dalykas ir neturi įtakos teismo sprendimo faktiniams argumentams, o gali įtakoti išimtinai tik teisinę teismo sprendimo argumentaciją. Kadangi po bylos išnagrinėjimo suformuota pasikeitusi teismų praktika nėra faktinė aplinkybė, ji negali būti laikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to.
10.2. Atsakovo nurodomos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka suformuotos teismų praktikos bei įstatymo reikalavimų, t. y. aplinkybės (minėta 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bei joje naujai suformuota praktika) dar neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, nes byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi bylą išnagrinėjo jau apeliacine tvarka. LAT nutartis, kuria remiasi atsakovė kaip neva naujai paaiškėjusia aplinkybe siekdama atnaujinti procesą, atsirado tik po 2 metų po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės ir neegzistavo nagrinėjant bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
4. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
6. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Liskando investicija“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, civilinės bylos Nr. e2-22013-905/2016. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės UAB „Liskando investicija“ 1266,70 Eur sutarties nutraukimo mokestį, šešių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 1266,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 30 d. buvo gautas pareiškėjos UAB „Liskando investicija“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja iš esmės nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta po teismo sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo. Pareiškėja UAB „Liskando investicija“, nesutikdama su minėta 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
7. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
8. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
9. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, ir joje naujai konstatuotą aplinkybę apie niekinį UAB „Elektrum Lietuva“ tipinės elektros pirkimo– pardavimo standartiškai elektros vartotojams taikomos keitimo sąlygos pobūdį. Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju akivaizdu, jog apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir joje naujai suformuota praktika, kurią pareiškėja laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, buvo priimta tik 2018 m. rugsėjo 4 d., tuo tarpu procesinis sprendimas siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 8 d. (įsiteisėjo 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismui minėtą sprendimą palikus nepakeistą). Taigi, aplinkybės, kurias pareiškėja laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-22013-905/2016 ir priimant sprendimą neegzistavo, o tai reiškia, kad jos neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali tapti teisiniai faktai, faktinio pobūdžio aplinkybės, t. y gyvenimo faktai, sudarantys įrodinėjimo dalyką byloje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog po bylos išnagrinėjimo suformuota pasikeitusi teismų praktika nėra faktinė aplinkybė, todėl ji negali būti laikoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to.
12. Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtinas aukščiau išdėstytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai teismo sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas.
13. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovės pateiktos 2019 m. vasario 7 d. PVM Sąskaitos–faktūros Nr. 1902-5 bei 2019 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias ji prašo priteisti iš pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš pareiškėjos UAB „Liskando investicija“ ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ naudai 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Liskando investicija“ (j. a. k. 163739094) ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ (j. a. k. 301506046) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.