Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams antstolei Aistei Mikulėnienei, E. Š., tretiesiems asmenims L. M., S. Š., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Colemont draudimo brokeris“ ir Valstybinei įmonei Registrų centrui dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. M. 2017 m. kovo 7 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti antstolės Aistės Mikulėnienės 2017 m. vasario 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) ir taikyti restituciją (b. l. 2–7). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovo P. M. ieškinį atmetė; netenkino atsakovių antstolės A. Mikulėnienės ir E. Š. prašymo skirti ieškovui P. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisė iš P. M. 1 361,60 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, 1 004 Eur advokato pagalbos išlaidas antstolės A. Mikulėnienės naudai ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidas atsakovei E. Š. (b. l. 187–191). Ieškovas P. M. 2017 m. spalio 16 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-448-198/2017 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui P. M. terminą iki 2017 m. spalio 30 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, t. y. už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-448-198/2017, sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis 1 309 Eur (b. l. 193). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kadangi ieškinio suma 51 000 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 1 309 Eur .

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas P. M. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atidėti ieškovui P. M. terminą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (b. l. 196–197). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nuodytas asmenų sąrašas, kurie konkrečių kategorijų bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pateikdamas ieškinį ieškovas jau prašė atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį, o teismas ieškovo prašymą patenkino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki.Atsisakius teismui patenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, būtų apribota asmens teisė į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų; Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliantas ginčija visą sprendimą dėl turtinio ginčo, kurio dydis 51 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas žyminis mokestis, kurios dydis 1 309 Eur.Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmenų sąrašas, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, pateikiant ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė turtinį reikalavimą, kuris tiek pateikiant ieškinį, tiek apeliacinį skundą dėl priimto procesinio sprendimo turi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis). Apeliantas ir jo reikalavimai nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylų sąrašą, kuriose ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikiant ieškinį ir apeliacinį skundą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą būtų apribota apelianto procesinė teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą teismui nepateikė ir šį reikalavimą pareiškė tik apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Pagal CPK 84 straipsnį, asmens motyvuotu prašymu bei prie jo pridėtų įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pagrindu, teismas, įvertinęs asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi CPK aiškiai nustato asmens, siekiančio, kad žyminio mokesčio sumokėjimas būtų atidėtas, pareigą pateikti prašymą ir jo motyvus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) pirmos instancijos teismui kartu su procesiniu dokumentu, už kurį šis mokestis turi būti mokamas. Kaip jau minėta, tokio prašymo apeliantas teismui nebuvo pateikęs, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jam nustatė terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.Nors apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą atskirajame skunde, tačiau jį grindė viena aplinkybe, t. y. tuo, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi už paduotą ieškinį žyminio mokesčio sumokėjimas jau buvo apeliantui atidėtas, o jo turtinė padėtis įvertinta, todėl teismas turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti. Kaip jau minėta tokį prašymą apeliantas turi teikti pirmos instancijos teismui. Taip pat šiuo aspektu pažymėtina, kad vien tokia aplinkybė, jog pirmos instancijos teismo nutartimi už paduotą ieškinį žyminio mokesčio sumokėjimas jau buvo apeliantui atidėtas, nėra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo padavimas – atskiras savarankiškas procesinis veiksmas ir žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą klausimas sprendžiamas iš naujo. Tai sietina ir su tuo, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį apelianto turtinė bei finansinė padėtis gali iš esmės pakisti (pagerėti ar pablogėti). Teismas privalo tai patikrinti ir įvertinti. Vien apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad duomenys apie apelianto sunkią finansinę padėtį jau yra byloje ir buvo įvertinti teismo, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo už ieškinį klausimą, nesuteikia pagrindo vertinti, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia pati, kokia buvo ieškinio pateikimo teismui metu, juo labiau kai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos praėjo daugiau nei puse metų laiko.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti 1 309 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui P. M. naują terminą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarčiai įvykdyti – iki 2018 m. vasario 20 d. pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis apie 1 309 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.