- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1557-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33199-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Ieškovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- Baltic debt management
- Atsakovas
- BKU "Vilniaus taupomoji kasa"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovaujamai bankroto administratorės J. K., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų UAB „Baltic debt management“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti paskolos specialiosios dalies 2.3. punkte atsakovo vienašališkai nurodytą fiktyvi ir melagingą nuostatą ir pripažinti paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL vartojimo sutartimi; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.13. punkte skaičiuojamus delspinigius nuo 73 procentų metinių palūkanų (0,2 proc. x 365 dienos) iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5,47 procentų metinių palūkanų (0,015 proc. x 365 dienos) pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti ar sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.5. punkte skaičiuojamas palūkanas nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 procentų metinių palūkanų pagal įstatymų reikalavimus; panaikinti arba sumažinti paskolos specialiosios dalies 2.18. punkte skaičiuojamas palūkanas (procesines palūkanas) nuo 19 procentų metinių palūkanų iki 2,50 procentų metinių palūkanų pagal protingumo ir sąžiningumo principus arba iki 5 pagal įstatymų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas apeliacinis skundas, kuriuo ieškovas prašo teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atidėjo ieškovui A. C. žyminio mokesčio mokėjimą paduodant apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nagrinėjamoje byloje buvo ne kartą atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. balandžio 29 d. nutartimis, todėl ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą tenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir patenkinti ieškovo ieškinio apeliacinio skundo prašymo reikalavimus pilna apimtimi: atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba atidėti iš esmės sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios ginčo bylos išnagrinėjimo pabaigos, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.
6. Nurodo, kad nutartyje pirmosios instancijos teismas neišsprendė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Nutartis naikintina ir klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, arba ir išspręstinas klausimas iš esmės. Ieškovas pateikė byloje duomenis, kurių pagrindu buvo galima atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ar iš esmės sumažinti mokėtiną žyminio mokesčio sumą) už apeliacinį skundą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo finansinė ir turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. finansinė ir turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia jo ieškinio padavimo metu, todėl jis teismui pateikė motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vertinant jo turtinę padėtį, turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad dėl banko ir antstolio bei buto pirkėjo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovas patyrė labai didelį psichologinį stresą, nuostolius ir dėl to turėjo sveikatos, darbinių ir finansinių problemų, todėl dėl sunkios moralinės ir finansinės padėties ieškovas negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Ieškovas turi finansinių problemų, ir tai iš esmės apsunkina jo pažeistų teisių gynybą nagrinėjamoje ginčo byloje. Teismas iš ieškovo byloje pateiktų argumentų ir duomenų visumos gali pagrįstai nustatyti esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ieškovo finansinė padėtis yra labai sunki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia dalyje, kurioje teismas neatleido jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi teismui suteikta teisė, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atidėjo ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad konkrečiu atveju žyminio mokesčio atidėjimas, o ne atleidimas nuo žyminio mokesčio, yra racionalus, pagrįstas ir teisingas, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, jog ieškovo turtinė padėtis ateityje nepasikeis (nepagerės). Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi atidėjo ieškovui A. C. žyminio mokesčio mokėjimą už 2019 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą, ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-91-232/2020. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nutarta atidėti ieškovui A. C. žyminio mokesčio mokėjimą už 2020 m. vasario 13 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties. Ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-494-934/2020. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarta atidėti ieškovui A. C. žyminio mokesčio mokėjimą už 2020 m. balandžio 23 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-891-258/2020. Visomis šiomis nutartimis nutarta, jog pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra, yra pagrindas jam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ankstesnėse nutartyse ieškovui buvo ne kartą atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, pagrįstai ir šį kartą atidėjo ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas, atidėdamas žyminio mokesčio mokėjimą, pagrįstai vadovavosi ankstesnėmis teismų nutartimis. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, kas rodo, jog pagrindo pakartotinai spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nėra.
11. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamų teismo nutarčių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.