Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria ieškovas buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl laidavimo sutarties ir kreditavimo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. L., M. B., D. S. ir E. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį bei atleidimo nuo jo mokėjimo pagrindus.

pripažinti negaliojančia 2005 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartį Nr. 1874, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo AB DnB NORD banko;pripažinti negaliojančiu 2007 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. 8455/1, sudarytą tarp atsakovo kredito davėjo AB DnB NORD banko ir trečiųjų asmenų kredito gavėjų M. B., D. S., E. S. dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. kredito linijos sutarties Nr. 8455 sąlygų pakeitimo ir papildymo dalyje dėl ieškovo R. L. sutikimo dėl šio susitarimo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius prastą atsakovo turtinę padėtį, nes visas atsakovo turtas areštuotas, jis gauna apie 4 500 Lt mėnesines pajamas, jo žmona yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovas turi išlaikyti sutuoktinę ir tris nepilnamečius vaikus, dėl ko yra nepajėgus sumokėti 7 600 Lt žyminio mokesčio dalies bei surinkti tokio dydžio sumos per teismo nurodytą 14 dienų terminą;pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, turi būti vertinami ne tik duomenys apie jo turtinę padėtį, bet ir kiti duomenys bei atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą ir ginamą interesą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nevertino paties ginčo pobūdžio bei galimo teismo sprendimo rezultato, dėl ko nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tenkinus ieškinį ieškovas neįgaus turtinės naudos, o tik bus atleistas nuo prievolės laiduoti už kitus asmenis. Be to, ieškovui ginčijami sandoriai yra akivaizdžiai nenaudingi; ekspertizė patvirtino, kad ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti;teismas užkirto kelią ieškovui pateikti apeliacinį skundą ir tokiu būdu suvaržė ieškovo teisę į teisminę gynybą;teismas nepagrįstai laikė, jog mokėtinas žyminis mokestis sudaro 42 000 Lt, nes vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 punktu žyminis mokestis negali viršyti 30 000 Lt;teismas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio 4/5 dalį, nes ji sudaro 8 400, o ne 8 600 kaip nurodė teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens, besikreipiančio į teismą dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, pareiga sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose numatyti žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinius, dydžiai, kurie skiriasi, priklausomai nuo ieškiniu reiškiamo materialinio reikalavimo rūšies, teisenos bei proceso formos. Bylose, kuriose ieškinio teisenos tvarka vyksta turtinio pobūdžio ginčai, skaičiuojamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis negali viršyti 30 000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, šis maksimalus dydis kaip ir bet kuris kitas fiksuoto dydžio žyminis mokestis yra indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-315/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė žyminio mokesčio maksimalų dydį apibrėžiančias taisykles, skundžiamoje nutartyje nustatęs, jog už šioje byloje vykstantį turtinį ginčą turi būti sumokėtas indeksuotas maksimalaus dydžio žyminis mokestis.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kuriais ieškovas įrodinėja egzistuojant jo atleidimo nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Vadovaujantis šiais reikalavimais, prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas bei prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, įpareigojančio šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį ir jo finansines perspektyvas teismas sprendžia, įvertinęs fizinio asmens ir jo sutuoktinio turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei vertybinių popierių vertę; lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimą; taip pat darbo užmokestį, dividendus ir kitokio pobūdžio pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus, bei pajamas, numatomas gauti netolimoje ateityje. Kaip teisingai nurodo atskirajame skunde ieškovas, įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjo galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pakankamos jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovo R. L. einamaisiais metais kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis (netto) sudarė nuo 4 247,21 Lt iki 5 376,20 Lt (b.l. 202, t. 3). Lietuvos apeliaciniam teismui patikrinus Sodros duomenų bazėje skelbiamus duomenis apie ieškovo sutuoktinei A. L. išmokėtas išmokas, nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė praeitais metais kas mėnesį gaudavo 2 056,88 Lt dydžio motinystės pašalpą, o šiais metais gauna 1 256,40 Lt dydžio motinystės pašalpą (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turi 3 nepilnamečius vaikus bei ieškovo turtui yra pritaikytas areštas, darytina išvada, kad ieškovo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis, kuomet jie kas mėnesį gauna apie 5 800 Lt pajamų, sudaro pagrindą atleisti ieškovą nuo dalies 43 000 Lt dydžio mokėtino žyminio mokesčio. Sprendžiant nuo kokio dydžio dalies žyminio mokėjimo ieškovą atleisti, svarbu įvertinti tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 42 000 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas (b.l. 35-36, t. 1), kas reiškia, jog ieškovas, būdamas sąžiningu proceso dalyviu bei elgdamasis kaip bet kuris kitas pakankamai atidus žmogus (bonus pater familias) analogiškoje situacijoje, turėjo iki teismo sprendimo priėmimo kas mėnesį atidėti atitinkamą sumą, skirtą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 7 str. 2 d., 95 str.). Įvertinus tai, jog bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje truko ilgiau nei trejus metus, o ieškovas pateikė apeliaciją dėl galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl ko šis teismo sprendimas (įskaitant ir dalyje dėl žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, priteisimo iš ieškovo) nėra įsiteisėjęs, darytina išvada, kad ieškovo ir jo sutuoktinės šiuo metu gaunamos pajamos bei per 3 metų laikotarpį gautos pajamos yra pakankamos 4/5 žyminio mokesčio daliai, mokėtinai už apeliacinį skundą, sumokėti. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepakankami ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog jo turtinė padėtis yra tokia prasta, kad jis turėtų būti atleistas nuo beveik viso mokėtino žyminio mokesčio (CPK 12 str. ir 178 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti ir tie atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja egzistuojant pagrindą atleisti jį nuo beveik viso mokėtino žyminio mokesčio vien dėl to, jog ieškinio tenkinimo atveju jis neįgis jokio turto. Pažymėtina, kad tiek ieškinio reikalavimas dėl konkretaus turto (lėšų) įgijimo, tiek ieškinio reikalavimas dėl atleidimo nuo konkretaus dydžio prievolės vykdymo laikytini turtiniais reikalavimas, nes tokių ieškinių tenkinimas tiesiogiai įtakos ieškovo turtinę padėtį, dėl ko ir buvo paskaičiuotas žyminis mokestis vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 4 dalimi. Be to, šiuo ieškiniu nesiekiama apginti viešo intereso ar eliminuoti grėsmes visuomenei ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje vykstantis turtinio pobūdžio ginčas, liečiantis tik privačius asmenis, pats savaime nėra laikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą atleisti ieškovą nuo beveik viso žyminio mokesčio (CPK 12 str. ir 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, skaičiuodamas 4/5 dalis mokėtino žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą 43 000 Lt dydžio mokėtino žyminio mokesčio 1/5 dalis (nuo kurios mokėjimo ieškovas nebuvo atleistas) sudaro 8 600 Lt (43 000 Lt/5). Ieškovui pateikus į bylą įrodymą, jog jis sumokėjo 1 000 Lt iš mokėtinos 8 600 Lt dydžio dalies, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 7 600 Lt.

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad vienas iš žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslų yra apriboti galimybę pareiškėjams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, teikiant nepagrįstus reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., 80 str. 1 d., 95 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo pareiga sumokėti žyminį mokestį neturėtų būti suprantama kaip galimybė pareiškėjui patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata pareiškėjui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, nustatant ieškovui R. L. terminą iki 2014 m. birželio 5 d. sumokėti 7 600 Lt žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui R. L. terminą iki 2014 m. birželio 5 d. sumokėti 7 600 Lt žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.