- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-511-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33199-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl paskolos sutarties sąlygų modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštą atsakovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (ieškovas) A. C. (toliau – ir pareiškėjas arba ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020, kurioje 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmestas ieškovo A. C. ieškinys dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir/ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo, pareikštas atsakovei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai bankroto administratorės J. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic debt management “; 2) pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2449-862/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1873-431/2020 vykdymą iki šio prašymo išnagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas (ieškovas) A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuriame, be kita ko, prašė atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui (ieškovui) A. C. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus (sumokėti žyminį mokestį).
5. Nurodė, kad už atskirąjį skundą mokėtinas 55 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjas duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė, todėl teismas nustatė terminą sumokėti 55,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, CPK 115 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašė: 1) pratęsti atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties padavimo terminą ir galimų trūkumų pašalinimą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo pabaigos; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą arba atidėti iki bylos išnagrinėjimo; 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo.
6.2. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktas naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo pareiškėjas kitoje civilinėje byloje yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (VGTPT 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (8.1Mr) ATP-C-2022-07297), patvirtina, kad pareiškėjo materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo turėjo būti tenkinamas.
6.3. Ieškovas pateikė teismui papildomai naują pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., naujus įrodymus apie turimą turtą (nekilnojamąjį bei kilnojamąjį registruotiną turtą, registruotas transporto priemones ir t.t.). Pateiktas naujas dokumentas „MANO TURTAS“ gali būti vertinamas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad pareiškėjas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nes iš dokumento turinio galima identifikuoti kam jis buvo išduotas, be to matosi, kad tai yra aktualūs duomenys (išrašo apačioje užklausos data 2023 m. lapkričio 25 d.). Ieškovas pateikė teismui papildomai ir kitus įrodymus apie turimą nekilnojamąjį turtą (juridinio asmens akcijas, butus, žemės sklypus ir t.t.) ir dabartinę pareiškėjo turtinę padėtį, t. y. teismui pateikia naujus aktualius įrodymus, jog pareiškėjo vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis ar kilnojamasis registruotinas turtas ir aktualius duomenis apie darbo užmokestį bei likutį banko sąskaitoje (-ose).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
10. CPK 80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
11. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, žyminiam mokesčiui taikomą indeksą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog už atskirąjį skundą mokėtinas 55 Eur žyminis mokestis.
12. Pareiškėjas duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau pareiškėjas atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą. Nurodyto prašymo pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo, priėmė skundžiamą nutartį dėl trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad prašymą atleisti nuo žyminio mokesčiu pareiškėjas grindė ir nauju įrodymu, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo pareiškėjas kitoje civilinėje byloje yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą (jo netenkinus), pareiškėjui galėtų būti nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo trūkumų nustatymą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimo nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį ir pareiškėjo (ieškovo) A. C. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.