- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- 2-914/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Danutė Milašienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- N. B., K. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1273-262/2008 pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovams N. B. , K. B. , trečiajam asmeniui Vilniaus m. 6 notarų biuro notarei Ingai Daraškevičienei dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kompensacijos priteisimo bei 30 000 Lt, perduotų pagal pasaugos sutartį, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovams N. B. , K. B. , trečiajam asmeniui Vilniaus m. 6 notarų biuro notarei I. Daraškevičienei, prašydamas pripažinti negaliojančia 2001 m. spalio 26 d. buto dovanojimo sutartį, kuria N. L. padovanojo atsakovei N. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Krokuvos g. 44-2, Vilniuje, priteisti ieškovui N. L. iš atsakovų N. B. ir K. B. solidariai 347 000 Lt kompensaciją bei 30 000 Lt pagal pasaugos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo N. L. į valstybės pajamas 3 585 Lt žyminio mokesčio bei 115,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi.
Šalies argumentai
Ieškovas N. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Ieškovas nurodė, kad už apeliacinį skundą turėtų būti sumokėta 7 470 Lt, tačiau ieškovas yra pensininkas, gauna tik 750 Lt pensiją, turto, kurį galėtų realizuoti, neturi ir dėl sunkios finansinės padėties jis gali sumokėti tik 100 Lt žyminį mokestį, todėl nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies; atleido ieškovą N. L. nuo 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo ir atidėjo 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismas nurodė, kad CPK 83 straipsnio trečioji dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra pensininkas, per mėnesį gauna 750 Lt pensiją ir teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo sunkią turtinę padėtį, bei į tai, kad ieškovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, konstatavo, kad ieškovas atleistinas nuo 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo, tačiau ieškovas privalo sumokėti trūkstamą 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį. Teismas pažymėjo, kad CPK 84 straipsnyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl apeliantui (ieškovui) atidėtinas 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas N. L. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir 3 835 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismas priims sprendimą (nutartį), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant pareikštą prašymą. Apeliantas nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimas yra atidėtas, riboja ieškovo galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją ir taip ginti pažeistas teises, kadangi apeliantas ateityje nepajėgs sumokėti teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies. Apeliantas pažymi, kad skundžiama teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, kadangi teismas nepasisakė, kodėl konstatavęs ieškovo sunkią turtinę padėtį ir matydamas, kad perspektyvoje ieškovas nebus pajėgus sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, atidėjo didelės žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, o ne taikė atleidimo nuo šios dalies sumokėjimo institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai N. B. ir K. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų nuomone, teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta šalių procesinio lygiateisiškumo principu, siekiant ne tik garantuoti ieškovui jo teisę į teisminę gynybą, bet kartu ir apsaugoti atsakovus nuo galimo ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis. Atsakovai pažymi, kad atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo pakankamą turtinę padėtį įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pateikiant apeliacinį skundą, pagrindžia jo bendradarbiavimas su advokatu, o ne siekimas pasinaudoti teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 83 straipsnio trečioji dalis nustato, kad motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tai yra asmeniui būtų suteikta reali teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Pažymėtina, kad teismas turi teisę asmenį ne tik atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas N. L. , pateikdamas teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo, prašė teismą atleisti jį nuo 7 370 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo. Teismas tokį ieškovo prašymą tenkino iš dalies, atleisdamas ieškovą nuo 3 835 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kitos žyminio mokesčio dalies – 3 835 Lt – sumokėjimą atidedant iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą (nutartį).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimas yra atidėtas, riboja ieškovo galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, kadangi, apelianto teigimu, jis ateityje nepajėgs sumokėti teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies. Kaip jau minėta, teismas gali atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu asmuo įrodo, kad dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas N. L. , siekdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, pateikė teismui VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus pažymą apie gautas išmokas 2008 m. vasario 1 d.-2008 m. liepos 31 d. ir šios išmokos buvo 4 504,94 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ši pažyma nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas ateityje neturės galimybės sumokėti teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies, kadangi į bylą nepateikti įrodymai, jog atsakovas neturi piniginių lėšų ar kito turto, iš kurio gali gauti pajamų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjus iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, ieškovo apeliacinis skundas bus nagrinėjamas, ir tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus tenkintas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (taip pat ir žyminis mokestis) gali būti priteistos iš atsakovų. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad neatleidus ieškovo nuo 3 835 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, bus apribota ieškovo teisė į apeliaciją. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus į bylą duomenis pagrįstai atsisakė atleisti ieškovą nuo 7 370 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir pagrįstai 3 835 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.