Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovams N. B., K. B., tretysis asmuo Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė I. D., dėl buto dovanojimo sutarties panaikinimo ir 347.000 Lt kompensacijos priteisimo bei 30.000 Lt perduotų pagal pasaugos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2001 m. spalio 26 d. ieškovas N. L. dovanojo savo dukrai N. B. asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,05 kv. m. bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 14).

2004 m. gruodžio 29 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė N. B. pardavė dovanotąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Vilmesta“ (I t., b.l. 16-18).

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovai N. B. ir K. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi įsigiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72.79 kv.m. bendro ploto.

Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

Pagal CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (LAT CBS kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2005).

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ruošėsi sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Priešingai, tretysis asmuo notarė Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė I. D. paaiškino, kad siūlė N. L. pagalvoti dėl testamento sudarymo, bet dovanotojas išreiškė valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį, pateikė VĮ „Registrų centras“ pažymą (ją užsakant įrašomas jos užsakymo tikslas, t.y. koks bus sudarytas sandoris; nurodė, kad išaiškino šalims sutarties esmę, pati vertė sutartį (I t., b.l. 50; II t., b.l. b.l. 43-49). Ieškovo argumentą, jog jis nemokėjo lietuvių kalbos, yra beraštis, o sutartis jam nebuvo išversta į rusų kalbą, paneigia ne tik trečiojo asmens (notarės) paaiškinimai prisiekus, bet ir ta aplinkybė, jog ieškovas pats nurodė, kad iki pensijos ėjo pareigas teisėtvarkos srityje (milicijoje), darytina išvada, jog ieškovas, dirbdamas šioje srityje turėjo mokėti lietuvių kalbą. Liudytojai P. K., G. K., S. P., A. T., N. T., D. K., K. D., A. Z., Ž. Š. nepatvirtino ieškovo teiginio, jog jis su atsakovais siekė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atvirkščiai, liudytojai nurodė, jog ieškovas kalbėjo apie dukrai dovanotą butą (I t., b.l. 194-208). Pažymėtina, kad visi nurodyti liudytojai apie sutarties sudarymo aplinkybes sužinojo ne tiesiogiai, bet iš ieškovo pasakojimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta jam suklydus.

Ieškovas taip pat nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovų apgaulės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (LAT CBS kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001, 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas.

Pagal CK 1.91 str. 5 d. apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo, kitų esminių aplinkybių. Taigi pagal nurodytą materialiosios teisės normą sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tada, jeigu atsakovų konkretūs veiksmai (neveikimas) sudarė apgaulės turinį. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas, įrodinėdamas, kad sandoris buvo sudarytas apgaule, teigia, kad atsakovai siekė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes 2006 metų lapkričio mėnesį Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą parduoti butą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pažymos buto pardavimui išdavimo, taip pat nepateikė jokių kitų šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovai gi paaiškino, kad dovanotąjį butą pardavė, nes jis buvo prastos būklės, nurodė, kad į naują butą daug investavo, nesiruošia jo parduoti (I t., b.l. 194-208). Kitokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo argumentus dėl sandorio sudarymo apgaule, išskyrus paties ieškovo samprotavimus, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CPK 6.472 str. 4 d. nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

Ieškovas teismo posėdyje 2008-04-03 nurodė, kad atsakovai iš buto jį pradėjo varyti kai jis persikraustė į naują butą, 2005 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais (I t., b.l. 194-208). Darytina išvada, kad nuo šios datos ieškovas sužinojo apie neva jo atžvilgiu daromus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir nuo šios datos prasidėjo vienerių metų terminas ieškiniui dėl dovanojimo panaikinimo pareikšti. Ieškinys teismui paduotas 2007 m. kovo 14 d., praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 6.472 str. 4 d.).

Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, reikia atsižvelgti į tai, kokios priežastys sutrukdė laiku pareikšti ieškinį, ar šios priežastys svarbios, kokia jų trukmė, taip pat taikomi individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LR CPK 78 str. 1 d.). Iš ieškovo pateiktų medicininių dokumentų darytina išvada, kad ieškovas 2005 – 2006 metais sirgo chroniškomis ligomis, kurios, sprendžiant iš 2006-10-31 medicinos dokumentų išrašo (II t., b.l. 20) nebuvo paūmėjusios, atvirkščiai, ieškovo sveikata 2006 m. spalio mėn. buvo patenkinamos būklės, „tyrimai normos ribose“. Šie medicininiai įrašai neįrodo, kad ieškovas buvo tokios sveikatos būklės, jog negalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų subjektinių teisių gynimo nei pats, nei per atstovą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas pats nurodė, kad iki pensijos ėjo pareigas teisėtvarkos srityje (Vadovybės apsaugoje) (I t., b.l. 194-208), todėl teiginys, jog ieškovas neraštingas, nepagrįstas.

Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sutarčiai ginčyti LR CK 6.472 str. pagrindu, todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo (LR CK 1.131 str. 1 d.)

Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nors ir nurodė konkrečius atsakovų veiksmus, kurie, jo manymu, griežtai smerktini geros moralės požiūriu, tačiau nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Liudytojų P. K., G. K., S. P., A. T., N. T., D. K., K. D. parodymai nėra tiesioginiai, jie apie ieškovo ir atsakovų santykius sužinojo tik iš ieškovo pasakojimų (I t., b.l. 194-208). Kitokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, byloje nėra, todėl ieškinys, pareikštas LR CK 6.472 str. pagrindu, atmetamas ir kaip neįrodytas (LR CPK 178) str.)

Dėl pinigų perduotų pagal pasaugos sutartį priteisimo

CK 6.831 str. 1 d. numatyta, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija penkis tūkstančius litų.

Ieškovas pats teigia, jog rašytinė pasaugos sutartis nebuvo sudaryta, nes jam dukra ir žentas buvo artimiausi žmonės (I t., b.l. 79-82). Atsakovai neigia pinigų pagal pasaugos sutartį gavimą iš ieškovo. Jokių kitokių įrodymų, kad pinigai (30.000 Lt) buvo perduoti atsakovams, ieškovas teismui nepateikė. Iš teismui pateiktų AB SAMPO banko sąskaitų išrašų iš atsakovės N. B. sąskaitos matyti buvus pinigų judėjimą, kuris nepaneigia atsakovų tvirtinimo, jog tai buvo pinigų suma, likusi pardavus dovanotąjį butą, (duomenys neskelbtini), ir nupirkus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojo S. P. parodymai, jog ieškovas pasakojo dukrai perdavęs 30.000 Lt, šiuo atveju nėra leistinas įrodymas ((duomenys neskelbtini) str. 4 d., CK 6.831 str. 4 d.), juo labiau, kad pats liudytojas pinigų perdavimo fakto net nėra matęs. Nesant kitų leistinų įrodymų, reikalavimas priteisti iš atsakovų 30.000 Lt pagal pasaugos sutartį, nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo N. L. į valstybės pajamas priteisiama 3.585 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi iki sprendimo priėmimo (I t., b.l.2-3), ir 115,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso –3.701,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2007-04-20 nutartimi (I t., b.l. 34-35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 150 str., 263 str. 270 str.

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. L., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 3.585 Lt žyminio mokesčio ir 115,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 3.701,00 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus vieną Lt).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2007-04-20 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.