- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2-650-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00087-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dokipa investicijos“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dokipa investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“, (INVEGA) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dokipa investicijos“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“, (INVEGA), kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Dokipa investicijos“ priteisti 126 966,75 Eur skolą, 535,02 Eur palūkanas, 410,53 Eur delspinigius iki sutarties nutraukimo ir 5 383,39 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 133 295,69 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, suformulavo teismui prašymą atleisti ją nuo pareigos mokėti už apeliacinį skundą 1 975 Eur žyminį mokestį arba atidėti 1 975 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovės veikla sutriko, paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos. Atsakovė įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, jai buvo taikomos su pandemija susijusios valstybės mokestinės pagalbos priemonės, kadangi pagrindinė apeliantės veikla, už kurią yra gaunamos pajamos, yra nekilnojamojo turto nuoma. Nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galiojusi ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos yra atšaukta, tačiau veikla iki šiol pilnai nėra atsinaujinusi. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas bei sąskaitos yra areštuotas vykdomąsias bylas vykdančių antstolių. Dėl šių priežasčių atsakovė negali sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
5. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo juridinį asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio. Aplinkybė, kad juridinis asmuo negali vykdyti turtinių prievolių ir padėtis negali pasikeisti teigiama linkme, reiškia, jog yra pagrindo manyti, kad atsakovas yra nemokus ir jam turėtų būti keliama bankroto byla. Tai sudaro savarankišką atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindą. Atsakovė taip pat nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė pateikia duomenis, kad Turto arešto aktų registre registruotas įmonės nekilnojamojo turto areštas. Be to, pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad antstolis ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nuo sąskaitos nurašo lėšas. Byloje nėra duomenų, ar areštuotas visas atsakovei priklausantis turtas, iš pateikto Turto arešto aktų registro išrašo to negalima nustatyti, nes areštuoto turto vertė yra didesnė už turto arešto mastą, kas gali reikšti, jog areštuotas ne visas turtas. Taip pat nėra duomenų, kad įmonė turi tik tą banko sąskaitą, kurios išrašą pateikė. Iš pateikto sąskaitos išrašo negalima spręsti, koks yra arešto mastas, ar atsakovė yra atsiskaičiusi, ar antstolio patvarkymas įvykdytas ne visa apimtimi. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad yra nurašomos didelės pinigų sumos, todėl negalima teigti, jog atsiskaitymas negalėjo įvykti. Teismui nepateiktas įmonės balansas, todėl jos turtinė padėtis šiai dienai nėra žinoma. Niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl pandemijos įtakos verslo eigai. Atsakovė gavo didelę paskolą veiklos vystymui, todėl į šios paskolos naudojimą taip pat turi būti atsižvelgiama.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui banko sąskaitos išrašą, kuris pagrindžia, kad atsakovė neturi realios galimybės disponuoti banko sąskaitomis; turto arešto aktą, kuris pagrindžia, jog atsakovės turtas yra areštuotas ir atsakovė negali laisvai ir nevaržomai juo disponuoti. Iš pateiktų atsakovės dokumentų matyti, kad visos sąskaitos ir visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o tai pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
6.2. Pagrindinė bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, iš kurios bendrovė gauna pagrindines apyvartines veiklos lėšas. Pandemijos laikotarpiu iš esmės sutriko bendrovės atsiskaitymai, kadangi su didžiąją dalimi nuomininkų dėl susidariusios situacijos buvo sudaryti susitarimai dėl mokamo nuomos mokesčio atidėjimo / sumažinimo, kas iš esmės lėmė apyvartinių lėšų trūkumą.
6.3. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui teikia papildomus įrodymus: valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą apie nekilnojamąjį turtą, įregistruotą bendrovės vardu, nekilnojamojo turto registre; Bendrovės banko sąskaitų duomenis; Bendrovės banko sąskaitų išrašus, bendrovės 2022 m. kovo 31 d. balansą, bendrovės 2022 m. kovo 31 d. pelno / nuostolių ataskaitą; VMI raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti jos teikiamus naujus įrodymus – VĮ Registrų centro išrašą apie bendrovės nekilnojamąjį turtą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre; bendrovės banko atsiskaitomųjų banko sąskaitų numerius (bendrovė banko sąskaitas turi šiuose bankuose: akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Šiaulių bankas, AB SEB, AS Citadele bankas, AB Mano bankas); atsakovės AS Citadele bako sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.; AB SEB atsakovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus apie rezervuotas lėšas; AB Šiaulių banko atsakovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus apie blokuotas lėšas; bendrovės 2022 m. kovo 31 d. balansą, bendrovės 2022 m. kovo 31 d. pelno / nuostolių ataskaitą; VMI 2020 m. balandžio mėn. raštą dėl prašymo. Iš atsakovės atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti, jog jos turtinė padėtis yra sunki, atsakovė neišgali sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, todėl šiuo atveju egzistuoja poreikis atleisti ją nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Taigi, atsakovės naujai teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir atsakovės atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis. Iš atsakovės teikiamų VĮ Registrų centro duomenų apie finansines ataskaitas matyti, kad jos buvo parengtos 2022 m. balandžio 10 d., tačiau patikrinus VĮ Registrų centre atsakovės įregistruotas finansines ataskaitas už 2022 m. nustatyta, jog atsakovė finansinių ataskaitų už 2022 m. VĮ Registrų centre nėra įregistravusi. VMI raštas dėl atsakovės prašymo atsakovei pateiktas 2020 m. balandžio mėn. Nors iš naujai pateiktų dokumentų matyti, kad visi šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes visi jie buvo parengti anksčiau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog, priėmus ieškovės naujai pateiktus įrodymus šioje proceso stadijoje, bylos nagrinėjimas bus nepagrįstai užvilkintas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priima atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, spręsdamas dėl atsakovės atskirojo skundo reikalavimų.
Dėl ginčo esmės
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo pareigos sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
11. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
13. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
14. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, jog artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio.
15. Pažymėtina, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria remiasi atsakovė šioje byloje prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši aplinkybė, kaip minėta, gali sudaryti pagrindą atleisti asmenį tik nuo dalies žyminio mokesčio. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl atsakovės prašymas atleisti ją nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio nėra pagrįstas.
16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė ir pagrindo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi. Įvertinus atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus duomenis apie jos turimą turtą ir įsipareigojimus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki ir lemia negalėjimą sumokėti žyminį mokestį. Iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2022 m. kovo 31 d. tarpinio balanso matyti, kad atsakovė turi 4 991 897 Eur vertės turtą. Šį turtą, kaip matyti iš balanso duomenų, sudaro 4 742 331 Eur vertės ilgalaikis turtas, 225 649 Eur vertės trumpalaikis turtas. Balanse užfiksuota, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 3 861 129 Eur (3 611 509 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, 249 620 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš atsakovės pateikto 2022 m. gegužės 12 d. turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad antstolių atsakovės areštuotas turtas – turto arešto mastas 309 289,30 Eur. Taigi, atsakovės turimo turto vertė yra pakankama tam, kad atsakovė galėtų sumokėti šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį.
17. Atsakovės pateiktas 2020 m. VMI raštas taip pat neįrodo, kad atsakovė 2022 m. patiria tokio pobūdžio veiklos sutrikimus, kurie lemtų negalėjimą sumokėti žyminį mokestį. Nors atsakovė pateikė duomenis, kad iš atsakovės turimų banko sąskaitų yra vykdomi lėšų nurašymai, tačiau šie įrodymai nepagrindžia, jog atsakovė neturi galimybių sumokėti 1 975 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Balanse užfiksuota, kad bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai yra 38 552 Eur vertės. Byloje nėra atsakovės kasos pajamų duomenų.
18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – teismas šiuo atveju tinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už jos teikiamą apeliacinį skundą. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovei nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi ieškovei nustatomas naujas terminas sumokėti 1 975 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dokipa investicijos“ terminą iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 975 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.