Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. eB2-1076-855/2021 pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ nemokumo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo

6. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, taigi ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

7. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio / atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio arba atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus gali taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

8. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

9. Civilinio proceso teisės normos numato ir išimtis, kuomet žyminis mokestis už tam tikrus procesiniu veiksmus nemokamas. Tuo tikslu CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.

10. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašą nepatenka, todėl jai kilo pareigia už BUAB „GJ baldai“ nemokumo byloje pateiktą atskirąjį skundą sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytą 38 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 7 dalis).

11. Atskirai pasisakant dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindo pažymėtina, kad jis apeliantei netaikytinas, nes ji nėra bankrutuojantis ar restruktūrizuojamas asmuo. Vien dalyvavimas kreditoriaus statusu kito juridinio asmens nemokumo byloje, nesudaro pagrindo tokio asmens atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismų praktika patvirtina, kad teikiant atskirąjį skundą žyminį mokestį už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai, išskyrus dėl savo pačių pareikštų reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).

12. Atskirojo skundo argumentai, kad žyminis mokestis iš apeliantės negalėjo būti reikalaujamas, nes jos skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisiškai nepagrįsti. Nors CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, o CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais, tačiau tokio apeliantės nurodyto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindo teisinis reguliavimas nenustato.

13. Be to, atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kaip matyti, yra siejami su besikreipiančio į teismą asmens teisiniu statusu, kuris išreikštas asmeniniu poreikiu atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, jo finansine padėtimi, valdžios funkcijų vykdymu ir pan., o ne su procesinio dokumento, kuris bendra tvarka apmokestinamas žyminiu mokesčiu, turiniu, t. y. jame pateiktas faktiniais ar teisiniais argumentais, kurių pagrįstumas įvertinamas tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą. Procesinį sprendimą panaikinus dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą, yra grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau paduodant atitinkamą skundą visgi yra pareiga jį sumokėti.

Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrindų

14. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad žyminio mokesčio mokėjimas apeliantei pirmosios instancijos teismo iniciatyva turėjo būti atidėtas dėl jos sunkios finansinės padėties, kurią nulėmė šalyje paskelbtas karantinas.

15. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16. Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui pačiam tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį, todėl prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-343-241/2021).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu ne tik neteikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, bet nepateikė ir prašymo atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą. Kaip matyti iš procesinio teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos, asmuo, siekdamas pasinaudoti šia lengvata – žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu, visų pirma turi teismui pateikti motyvuotą prašymą, antra – tokį prašymą pagrįsti konkrečiais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti ne tik apie sunkią asmens finansinę padėtį, tačiau ir apie galimybę atidėtą žyminį mokestį sumokėti ateityje. Apeliantei neatlikus nei vieno iš nurodytų veiksmų, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, juo labiau, savo iniciatyva spręsti dėl žyminio mokesčio apeliantei atidėjimo reikalingumo ir (ar) reikalauti pateikti duomenis, kurie pagrįstų šios lengvatos taikymo pagrindus.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, nors atskirajame skunde apeliantė akcentuoja savo finansinės padėties sunkumą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nustatyto žyminio mokesčio dydis, kurį turi sumokėti apeliantė (juridinis asmuo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas reikšmingu ūkinę–komercinę veiklą vykdančiam bei pelno siekiančiam subjektui, atitinkamai, tokio dydžio žyminis mokestis objektyviai negali užkirsti kelią pasinaudoti apeliacijos teise.

19. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nustatydamas pareiga sumokėti žyminį mokestį įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015), be kita ko, ir bylose, kuriose dalyvavo ir prašė jai taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatą apeliantė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti procesinio dokumento – atskirojo skundo trūkumus.

21. Kadangi procesinis terminas apeliantei sumokėti žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties reikalavimams įvykdyti apeliantei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrove „Nekilnojamojo turto valdymas“ terminą iki 2021 m. liepos 19 d. įskaitytinai pašalinti atskirojo skundo trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartyje.