- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2-343-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03950-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- "Slaugutė", D. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-987-642/2020 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Slaugutė“ ir D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Slaugutė“ ir D. S. 35 162,10 Eur skolą, 10 914,90 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti bendrą skolos sumą (46 077 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu R. J. ieškinį atmetė. Ieškovas R. J. 2021 m. sausio 8 d. dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui R. J. terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius 915 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas sumokėjo 215 Eur žyminį mokestį ir 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies (700 Eur) mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovui R. J. terminą pašalinti nurodytus trūkumus – pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius 700 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2021 m. sausio 25 d. pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimą. Nurodė, kad šalyje paskelbus karantiną ir nevykstant teismo posėdžiams drastiškai sumažėjo gaunamos pajamos, kurios ir taip yra nepastovios ir nuolat kintančios. Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.3)-1450 ieškovui buvo skirta išmoka kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui. Atsakovams nuomojamos patalpos yra įkeistos. Ieškovas negavo didelės dalies pajamų iš atsakovų, ką būtų gavęs iš kito, sąžiningo nuomininko, tačiau privalėjo laiku bankams mokėti kreditą ir palūkanas. Nuomininkų veikla karantino laikotarpiu yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uždrausta ir jie jokios veiklos nevykdo, o, negaudami pajamų, nemoka ieškovui ir nuomos mokesčio. Nuomininkai taip pat nėra gavę žadėtų subsidijų iš valstybės už darbuotojų prastovas ir nuomą. Ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos yra įkeistos bankui. Dėl šioje byloje patiriamų išlaidų bei šalyje paskelbto karantino ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Dėl to viso žyminio mokesčio sumokėjimas tik padidins ieškovo išlaidas, atsiradusias dėl atsakovų kaltės, ženkliai pasunkins visos ieškovo šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui R. J. terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius 700 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimą.
8. Teismas nurodė, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju – būtinumą atidėti 700 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovas savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti yra pateikęs du Užimtumo tarnybos raštus apie išmokos (dydis nenurodytas) paskyrimą, duomenis apie akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko ir Luminor banko suteiktus kreditus, 2018 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus apie ieškovo daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
9. Iš viešųjų registrų duomenų teismas nustatė, kad ieškovas turi daiktines teises į 25 nekilnojamojo turto objektus, tris transporto priemones; ieškovas nuo 2002 m. birželio 13 d. verčiasi advokato praktika. Ieškovas nepateikė atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų, turto ir pajamų deklaracijos, kitų dokumentų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir būtų galima atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas prašyme atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą buvo nurodęs aplinkybes, patvirtinančias jo sunkią turtinę padėtį: šalyje paskelbus karantiną ir nevykstant teismo posėdžiams drastiškai sumažėjo jo gaunamos pajamos, Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.3)-1450 jam buvo skirta išmoka kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui. Apelianto nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dėl šiuo metu šalyje paskelbto karantino, visų nuomininkų veikla Vyriausybės nutarimu uždrausta, t. y. jie jokios veiklos nevykdo ir negaudami pajamų, nemoka nuomos mokesčio. Tuo tarpu ieškovas už patalpas privalo mokėti bankams kreditą ir palūkanas. Dėl šioje byloje patiriamų išlaidų bei šalyje paskelbto karantino ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Pasibaigus karantino laikotarpiui nuomininkai pradės mokėti nuompinigius ir bus reali galimybė sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio arba jis bus priteistas iš atsakovų. Teismas apelianto nurodytų aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į teismų praktikoje pripažįstamą ribojimų dėl šalyje paskelbto karantino įtaką gyventojų gaunamoms pajamoms ir jų finansinei padėčiai.
10.2. Teismų praktika patvirtina, kad globalinė pandemija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai taikant įvairius apribojimus viešojo ir privataus sektoriaus veiklai, ir iš to išplaukiantys finansiniai sunkumai yra svarbi aplinkybė, priimant sprendimą atidėti asmeniui dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismai šioje situacijoje turi lanksčiau taikyti civilinio proceso institutus, ypač tuos, kurie nulemia asmenų galimybes įgyvendinti savo interesų ir pažeistų teisių gynybą.
10.3. Teismo iš viešųjų registrų nustatytos aplinkybės apie apelianto turimą registruotą turtą bei vertimąsi advokato praktika, nepaneigia aplinkybių, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra itin prasta, o tuo labiau nepatvirtina, kad nėra pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Apelianto turimas turtas nėra tiek likvidus, kad būtų galima juo nedelsiant apmokėti žyminį mokestį, likvidus turtas yra įkeistas bankams, ir jį skubiai parduoti ar įkeisti nėra galimybių, o bankams kas mėnesį privaloma bendrai mokėti 2 485,72 Eur palūkanų, kas, negaunant pajamų iš nuomininkų, yra sudėtinga.
10.4. Teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytų aplinkybių, dėl iš esmės nevykstančių teismo posėdžių – per visą vasario mėnesį paskirti tik du teismo posėdžiai, kas įrodo, jog nėra gaunamos pajamos iš profesinės veiklos. Apeliantas negali pateikti duomenų apie savo pajamas iš profesinės veiklos, nes tai sudaro advokato paslaptį su klientu, turto ir pajamų deklaracija sudaroma tik gegužės pirmai dienai. Ieškovas augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Teismas, nepasisakęs dėl šių prašymo argumentų, formaliais motyvais, neatsižvelgdamas į šių dienų karantinines realijas, atmetė pateiktą prašymą, nukrypdamas nuo teismų praktikos, padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
10.5. Nutartyje nebuvo padarytos išvados, kad ieškovo turtinė padėtis yra tiek gera, kad jis neabejotinai turi galimybę sumokėti likusią 700 Eur žyminio mokesčio dalį, o konstatuota, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis šiuo metu nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir būtų galima atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Toks prašymo išsprendimas nėra tinkamas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus; nutarties formuluotė negali būti pagrindas kategoriškai atmesti prašymą, susijusį su atleidimu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatęs, kad galimai aktualūs duomenys nėra pateikti, nors teismo įsitikinimu turėjo būti pateikti, teismas turėjo įpareigoti ieškovą šalinti trūkumus – pateikiant į bylą atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, turto ir pajamų deklaracijas, kitus dokumentus. Nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, teismas turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo skundą priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas D. S. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti patirtas 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kritikuodamas nutartį, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina blogos ieškovo finansinės padėties.
11.2. Nors ieškovas remiasi tuo, kad jam Užimtumo tarnyba skyrė išmoką, nurodo, kad dėl patiriamų išlaidų šioje byloje jo turtinė padėti ženkliai pablogėjo, tačiau kiekvieno asmens gyvenime pajamų dydis tam tikrais laikotarpiais kinta. Fizinio asmens finansinė būklė nustatoma pagal kelis kriterijus, t. y., įvertinus visas aplinkybes, kurios charakterizuoja asmens finansinę padėtį. Asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi įrodyti, kad jis realiai neturi jokių pinigų šaltinių, kurie jam leistų sumokėti visą žyminio mokesčio sumą.
11.3. Žyminio mokesčio mokėjimo metu advokatų veikla buvo apribota iš dalies, tačiau ši aplinkybė negali būti kaip vienintelė ir lemianti žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą. Juo labiau, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. advokatai nelaikomi asmenimis, kuriems reikalinga parama.
11.4. Atsakovas pateikia viešoje erdvėje skelbiamą informaciją, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis apie jo vardu registruotą turtą ir pajamas sudarytame turtingiausių Klaipėdos miesto tarybos kandidatų sąraše apeliantas yra ketvirtas. Tai rodo, kad ieškovas yra veiklus asmuo, gaunantis įvairias pajamas, tačiau elgiasi nesąžiningai prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, neaptardamas visų savo pajamų, kurias gauna užimdamas pareigas ar vykdydamas individualią veiklą. Duomenis apie ieškovo turtinę padėtį teismas rinko iš viešojo registro duomenų bazės, kadangi ieškovas nepateikė tokių duomenų.
11.5. Šeimos vardu valdomų nekilnojamojo turto objektų skaičius parodo asmens turtinę padėtį, todėl ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad jo turtinė padėtis pripažintina sunkia. Apeliantas turėjo pareigą nurodyti gaunamas pajamas iš nuomos; klaidina teismą teigdamas, kad negauna nuomos mokesčio, kadangi nuomininkai nevykdo veiklos. Atsakovo pateikiami įrodymai (kvitas ir nuotraukos Facebook puslapio) patvirtina, kad ieškovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuomininkai vykdo veiklą ir teikia paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo bei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
13. Atsakovas D. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kvitų kopijas, tinklalapio kopiją, nuotraukas.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą).
15. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad naujais įrodymais atsakovas D. S. grindžia savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo dėl šių įrodymų priėmimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pridėti įrodymai nėra aktualūs sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties skundžiamos nutarties priėmimo metu – pateiktas 2019 metais publikuotas straipsnis, pateiktų nuotraukų darymo data nefiksuota, kvitai, pagal juose esančius duomenis, sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei nutarties 14 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovo naujai pateiktų įrodymų.
Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrindų
16. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip viena pagrindinių civilinio proceso teisių, yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
17. Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti šiomis lengvatomis, turi būti aktyvus, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius šios teisės tinkamą įgyvendinimą (CPK 12, 13 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-943/2021).
18. Viena iš žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų įtvirtinta CPK 84 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, kt.). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
19. Atsisakymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovas, teikdama apeliacinį skundą, nepridėjo pakankamai duomenų, pagrindžiančių sunkią jo turtinę padėtį ir galimybę dėl to atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja tuo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė klaidingas išvadas apie apelianto turtinę padėtį bei nesudarė galimybių pašalinti teismo įžvelgtus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto argumentai neteikia pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
20. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą (turėtą) to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018). Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).
21. Bylos duomenimis, apeliantas pirmiausia teikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kurio teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino, nurodęs, kad apeliantas nepateikė pakankamų duomenų (atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų, turto ir pajamų deklaracijos, duomenų apie bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą ir lėšas, be kita ko, sutuoktinio gaunamas pajamas, kitų dokumentų), pagrindžiančių jo turtinę padėtį. Tačiau apeliantas iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais teikė ir kitą prašymą – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimą. Prašymui pagrįsti apeliantas pateikė Užimtumo tarnybos raštus apie išmokos paskyrimą, tačiau nenurodė jos dydžio, duomenis apie AB SEB banko ir Luminor banko suteiktus kreditus, 2018 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus apie apelianto turimas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas iš teismui prieinamų registrų duomenų nustatė, kad ieškovas turi daiktines teises į 25 nekilnojamojo turto objektus, tris transporto priemones. Apeliantas šių duomenų teisingumo neginčija, tik nurodo, kad turimas turtas iš esmės nėra tiek likvidus, kad būtų galima juo nedelsiant apmokėti ieškovui tenkantį žyminį mokestį, o likvidus turtas yra įkeistas bankams, ir jį skubiai parduoti ar įkeisti nėra galimybių.
22. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad apeliantas verčiasi advokato profesine veikla, taigi yra teisininkas profesionalas, kuriam yra (turi būti) žinomas prašymui išspręsti aktualus įstatyminis reglamentavimas bei teismų praktika, kad prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo turi būti pagrįstas, pateikiant turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nustatęs aktualių duomenų nepateikimą teismas turėjo įpareigoti ieškovą pašalinti prašymo trūkumus.
23. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai tikrosios ieškovo turtinės padėties neatskleidžia, nes pagal paties apelianto selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją apelianto turtinę padėtį bei jo finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad jo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog apeliantas dabar nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundą visą žyminį mokestį, be to, vien šių duomenų pagrindu negalima nuspręsti dėl jo turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip, nei padarė pirmosios instancijos teismas, vertinti ieškovo pateiktus žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimui pagrįsti įrodymus jų (ne)pakankamumo aspektu. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti, deklaratyviai nurodydamas, kad pasibaigus karantino laikotarpiui nuomininkai pradės mokėti nuompinigius ir bus reali galimybė sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio arba jis bus priteistas iš atsakovų.
24. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys. Tačiau, vien ši aplinkybė savaime negali nulemti žyminio mokesčio lengvatų asmeniui taikymo, nes kaip teisingai nurodo ir pats apeliantas, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
25. Skundžiamos nutarties nepagrįstumą apeliantas deklaratyviai argumentuoja ir tuo, kad teismas neįvertino jo teiginių dėl iš esmės nevykstančių teismo posėdžių, rodančių, kad nėra gaunamos pajamos iš profesinės veiklos. Pažymėtina, kad teismo darbas karantino metu nenutrūko, teismo posėdžiai vyksta tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu; vien tai, kad apelianto, kaip atstovo vedamose bylose vasario mėnesiui paskirti tik du posėdžiai, savaime nelemia išvados apie drastišką gaunamų pajamų sumažėjimą, nepateikus palyginimui duomenų, apie ankstesnio laikotarpio posėdžių skaičių. Be to, apeliantas nepagrįstai iš profesinės veiklos gaunamas pajamas sieja tik su teismo posėdžių, kuriuose atstovauja, skaičiumi, nes advokato profesinė veikla neapsiriboja tik atstovavimu teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis negali pateikti duomenų apie savo pajamas iš profesinės veiklos, nes tai sudaro advokato paslaptį su klientu. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį esant pagrindui teismas turi teisę motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Teiginiams, kad apeliantas augina du nepilnamečius vaikus, pagrįsti apeliantas įrodymų taip pat nepateikė. Be to, šis faktas savaime neįrodo ieškovo sunkios turtinės padėties, dėl kurios jis neturėtų galimybės sumokėti žyminį mokestį. Duomenų nei apie savo, nei apie sutuoktinės gaunamas pajamas apeliantas taip pat nepateikė. Nurodoma aplinkybė, kad su juo neatsiskaito nuomininkai, pati savaime taip pat neleidžia daryti išvados dėl apelianto sunkios turtinės padėties. Ši aplinkybė galėtų būti vertinama tik kitų objektyvių duomenų kontekste.
26. Įvertinęs visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, padaryti negali. Atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra pagrindas, kai asmuo įrodo blogą turtinę padėtį, tačiau objektyvių ir išsamių duomenų nepateikimas neleidžia teismui įvertinti prašančio asmens turtinės padėties, o asmens turtinės padėties neatskleidimas ar netinkamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021).
27. Apelianto argumentų apie netinkamą įrodymų vertinimą kontekste, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad prašymą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Akivaizdu, kad ieškovas, savo atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl pateiktų įrodymų, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti kitokių, nei nustatė teismas, požymių ar faktų buvimo, spręsti dėl ieškovo teisių pažeidimo.
28. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30). Kita vertus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., R. T. prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., no. 18390/91, par. 29; V. de H. prieš Olandiją, 1994 m. balandžio 19 d., no. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016). Pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino įstatyminį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, esminius apelianto pateiktus įrodymus bei argumentus, paties teismo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir būtų galima atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Vien tai, kad teismas savo išvadų neformulavo apelianto norimu būdu ir nepasisakė dėl absoliučiai visų apelianto keltų klausimų, nelemia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais duomenimis bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą netenkintas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti likusią 700 Eur žyminio mokesčio dalį, teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
30. Procesinis terminas ieškovui sumokėti žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir žyminiam mokesčiui sumokėti ieškovui nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
31. Atsakovas D. S. atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo toje byloje rezultato.
33. Nagrinėjamu atveju išlaidas apeliaciniame procese atsakovas patyrė dėl tarpinės nutarties, kuria spręstas ieškovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas – netenkintas apelianto prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatytas terminas pateikti duomenis apie trūkstamo mokesčio sumokėjimą. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi apeliantui nustatomas naujas terminas ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus (sumokėti žyminį mokestį), taigi procesas dėl byloje nagrinėto šalių ginčo dar nepasibaigęs, todėl iki nebus aišku, kurios šalies naudai bus priimtas galutinis teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidos negali būti skirstomos.
34. Atsakovui išaiškintina, kad ieškovo apeliacinio skundo priėmimo atveju prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo jis galės pateikti kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą; ieškovui nepašalinus nustatytų trūkumų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas turėtų išspręsti nutartimi, kuria bus išspręstas apeliacinio skundo (ne)priėmimo klausimas (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui R. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties gavimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartyje.