Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsakovui P. D. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. D. dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį. Teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. gautas P. D. (toliau – atsakovas) apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, kuriuo prašoma minėtą sprendimą panaikinti, atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pasirašyti apeliacinį skundą arba atsiųsti paštu Kauno apygardos teismui pasirašytą apeliacinį skundą, arba pateikti apeliacinį skundą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Taip pat nustatė atsakovui terminą prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo gaunamą darbo užmokestį ar gaunamas pašalpas, taip pat banko sąskaitos išrašą su istorija.

3. Teismas nustatė, kad atsakovas apeliacinį skundą pateikė elektroniniu paštu. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teikti į bylą elektroninius procesinius dokumentus siunčiant juos teismui elektroniniu paštu. Atsakovas, siekdamas teismui pateikti elektroninius dokumentus, tai turi daryti prisijungęs prie „Liteko VEP“ posistemio ir tapęs jos vartotoju.

4. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat reiškia prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti įrodymai – valstybės įmonės „Regitra“ išrašas, atsakovo banko sąskaitos išrašas, neatskleidžia tikrosios atsakovo turtinės padėties. Nors atsakovas teigia, kad nekilnojamojo turto neturi, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų. Nesant įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį – duomenų apie nekilnojamąjį turtą, jo darbo užmokestį ar gaunamas pašalpas, taip pat nesant pateikto banko sąskaitos išrašo su istorija, konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, neįmanoma.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir apeliacinį skundą priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Praktika, kai bylos šalys ir pats teismas šalims siunčia dokumentus elektroniniu paštu yra susiklosčiusi ir vykdoma jau kelis metus. Taip yra dėl to, kad „Liteko VEP“ sistema ne visuomet veikia, dažnai būna įvairūs sistemos gedimai, o pateikiant dokumentą elektroniniu paštu tas pats tikslas yra pasiekiamas, kadangi siunčiamas dokumentas adresatą (teismą) pasiekia. Apeliacinio skundo išsiuntimas elektroniniu paštu turėto būti laikomas tinkamu dokumento išsiuntimu naudojantis elektroninių ryšio priemonėmis. Priešingas teismo vertinimas šiuo atveju būtų pernelyg formalus ir nepagristai užkirto kelią pateikti teismui dokumentus.

5.2. Visi esminiai dokumentai apie atsakovo finansinę padėtį teismui pateikti. Vienas dokumentas, kuris per klaidą nebuvo išsiųstas teismui – išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, todėl šis dokumentas pridedamas prie šio skundo. Visi esminiai dokumentai apie atsakovo turtinę padėtį (apie nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas) yra byloje ir jų pakanka išspręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Reikalavimas pateikti papildomus dokumentus perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde atsakovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai – apeliacinio skundo pateikimas elektroniniu paštu ir duomenų apie atsakovo turtinę padėtį trūkumas, nėra pagrįsti, todėl nutartis turi būti panaikinta ir apeliacinis skundas priimtas.

Dėl apeliacinio skundo pateikimo būdų

8. Atsakovas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo pateikė elektroniniu paštu. Kauno apygardos teismas ieškovui nustatė terminą tinkamai pasirašyti ir įstatyme nustatytu būdu pateikti apeliacinį skundą. Atsakovas mano, kad teismas pernelyg formaliai vadovavosi nustatyta tvarka, kadangi dėl procesinių dokumentų pateikimo sistemos trukdžių galimas ir kitoks procesinių dokumentų pateikimas, be to, tokia praktika vyrauja jau kelis metus.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę, asmuo privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir apeliacinis skundas.

10. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį, elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnio nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

11. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019).

12. Taigi, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ar savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo būdai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Šiame Apraše nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir „Liteko VEP“) posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto tinklalapyje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie „Liteko VEP“ posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę dviem būdais: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5 punktas).

13. Apibendrinus pasakytina, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teikti į bylą elektroninius procesinius dokumentus siunčiant juos teismui elektroniniu paštu.

14. Papildomai pažymėtina, kad atsakovui yra žinomi šioje nutartyje jau minėti tinkami procesinių dokumentų pateikimo teismui būdai – atsakovas, naudodamasis „Liteko VEP“ posistemiu pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, šiuo būdu taip pat pateikė ir prieštaravimus dėl teismo įsakymo, be to, šioje byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą atsakovas pateikė paštu (popierine forma).

15. Dėl minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad elektroniniu paštu Kauno apygardos teismui pateiktas atsakovo apeliacinis skundas neatitinka Aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą įpareigojo pateikti teismui tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą.

Prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo trukumai

16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai – VĮ „Regitra“ išrašas, atsakovo banko sąskaitos išrašas, neatskleidžia tikrosios atsakovo turtinės padėties. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad visi esminiai dokumentai apie atsakovo finansinę padėtį teismui pateikti, o dokumentas, kuris per klaidą nebuvo išsiųstas teismui – išrašas iš Nekilnojamojo turto registro – pridedamas prie skundo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra asmenys, nurodyti CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir kiti asmenys įstatymuose numatytais atvejais. Ieškovas, pagal byloje esančius duomenis, nepatenka tarp asmenų, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas turi teisę prašyti jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalies) arba atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Tačiau, abiem minėtais atvejais, tokio pobūdžio procesiniai prašymai turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodymais.

18. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

19. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, įrodantys, kad jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; kt.).

20. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, teismui pateikė VĮ „Regitra“ duomenis apie turėtą transporto priemonę, kuri 2014 m. rugsėjo 30 d. išregistruota, taip pat pateikė „Swedbank“, AB išrašą apie atsakovo lėšų banko sąskaitoje likutį 2020 m. rugsėjo 9 d. (9,27 Eur). Su atskiruoju skundu atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad nekilnojamojo turto neturi.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pateikė nepakankamus duomenis apie savo finansinę padėtį, kad teismas galėtų objektyviai įvertinti pagrindą atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, tačiau atsakovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas patvirtina tik 2020 m. rugsėjo 9 d. sąskaitoje buvusių lėšų likutį. Nėra galimybės įvertinti atsakovo gaunamas pajamas, išgryninamų pinigų kiekį, turimų įsipareigojimų apimtis. Atsakovas turėtų pateikti teismui bent 3 paskutinių mėnesių banko sąskaitos išrašą, kad būtų galima įvertinti jo finansinę padėtį ne tik prašymo pateikimo metu, tačiau ir ankstesniu laikotarpiu, kadangi, kaip jau minėta, įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa asmens turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu.

22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2020 m. birželio 1 d. atsakovas dirba UAB „J.“. Atsakovas turėtų nurodyti ir pagrįsti kokio dydžio darbo užmokestį gauna, kad teismas galėtų įvertinti atsakovo galimybes sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

23. Atleisti nuo žymios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo asmenį yra pagrindas, jam įrodžius blogą turtinę padėtį, tačiau objektyvių ir išsamių duomenų nepateikimas neleidžia teismui įvertinti prašančio asmens turtinės padėties, o asmens turtinės padėties neatskleidimas ar netinkamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus apie jo gaunamą darbo užmokestį ar gaunamas pašalpas, taip pat banko sąskaitos išrašą su istorija.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais pakeisti ir panaikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).

26. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui P.D. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pasirašyti byloje 2020 m. rugsėjo 14 d. apeliacinį skundą (teisme užregistruotas 2020 m. rugsėjo 15 d.) arba atsiųsti paštu Kauno apygardos teismui jo pasirašytą apeliacinį skundą, arba pateikti apeliacinį skundą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų („Liteko VEP“) posistemiu.

Nustatyti atsakovui P. D. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį ar gaunamas pašalpas, taip pat banko sąskaitos išrašą su istorija.