- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2-1217-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00160-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- I. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-1101-826/2018 pagal ieškovo I. S. (I. S.) ieškinį atsakovei D. D. dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, padalinimo ir kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini), I. S. ir D. D. bendrąja daline nuosavybe; padalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti D. D. asmeninės nuosavybės teise, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti I. S. asmeninės nuosavybės teise; priteisti I. S. iš D. D. 52 650 Eur už jai atitenkančią didesnę turto dalį.Atsakovė D. D. pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti nekilnojamą turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), su požeminiu garažu (1/13 dalimi patalpos) ir 1/60 dalimi žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline I. S. ir D. D. nuosavybe; pripažinti dalį nekilnojamo daikto – 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja daline I. S. ir D. D. nuosavybe; padalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – ieškovui I. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), požeminio garažo dalį (1/13 dalimi patalpos) ir 1/60 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei D. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. D. priešieškiniu taip pat prašė atleisti ją nuo dalies 2 029 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo. Nurodė, kad jos pajamos yra nedidelės, jas sudaro gaunamas darbo užmokestis (612 Eur) ir pajamos iš buto nuomos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-21 nutartimi nustatė atsakovei D. D. septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti 2 029,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, jog atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 190 700 Eur, atsakovė gauna ne tik darbo užmokestį, tačiau ir pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos. Be to, atsakovė atsiliepimu į ieškinį patvirtino, kad iš santaupų ji įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vedant bendrą ūkį su ieškovu buvo baigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o iš santaupų buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini).Taigi teismas, nenustatęs atsakovės sunkios finansinės padėties, jos prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė D. D. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovę D. D. nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo; teismui netenkinus atsakovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Atsakovės D. D., dirbančios (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 612 Eur. Taip pat ji gauna papildomas apie 220 Eur per mėnesį pajamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Atsakovei šiuo metu vienai tenka našta išlaikyti savo ir ieškovo nepilnametį sūnų K. S..Dėl D. D. šiuo metu gaunamų pajamų dydžio, sudarančio apie 830 Eur per mėnesį, turimo išlaikytinio, neišvengiamų objektyvių išlaidų savo ir vaiko pragyvenimui, taip pat jos bei vaiko gyvenamojo būsto išlaikymui, gaunamų mėnesinių pajamų atsakovei vos užtenka būtiniausiems jos ir vaiko poreikiams patenkinti. Taigi atsakovės turtinė padėtis nėra laikytina nei gera, nei labai gera.Atsakovė taip pat nesutinka, jog jos turimas nekilnojamas turtas (dėl kurio yra pareikšti ieškovo reikalavimai ir kuris yra areštuotas ieškovo prašymu taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones), kaip skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, sudaro pagrindą visiškai atmesti atsakovės D. D. prašymą. Šiuo metu atsakovės vardu yra registruotas dviejų kambarių, 53 kv. m. ploto butas, kuris prieš 20 m. D. D. buvo įgytas už tuo metu turėtas santaupas ir lėšas, gautas iš jai ir jos sutuoktiniui priklausiusio kito nekilnojamo turto pardavimo. Atsakovės vardu taip registruotas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). (dėl šio turto pareikšti ieškovo reikalavimai), atsakovei buvo padovanotas ir tik pabaigtas statyti bendrai ieškovo ir atsakovės iš banko pasiskolintomis lėšomis.Kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas turtas yra registruotas ieškovo I. S. vardu, dėl jo byloje yra kilęs ginčas ir savo teises į jį atsakovė bando apginti. Nors šiam turtui įsigyti anuomet buvo panaudotos bendros santaupos, tačiau jokių santaupų šiai dienai atsakovė D. D. jau senai nebeturi. Todėl visas šis turtas, dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, nerodo šiuo metu geros atsakovės D. D. turtinės padėties ir jos objektyvių galimybių sumokėti tokį didelį žyminį mokestį, kad įgyti teisinę galimybę apginti savo pažeidžiamas teises.Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimus savo esme analogiškiems ieškovo ir atsakovės reikalavimams, taikė iš esmės skirtingus ieškinio kainos apskaičiavimo principus – priėmė ieškovo ieškinį pastarajam apmokėjus tik pusę ginčo turto vertės žyminį mokestį, o atsakovę įpareigojo sumokėti viso ginčo turto vertės žyminį mokestį. Toks teismo nenuoseklumas iš esmės pažeidžia ginčo šalių lygiateisiškumą. Jeigu, teismo vertinimu, ieškovo I. S. pateikti ieškinio reikalavimai apmokėti tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu (nuo pusės ginčo turto vertės), atsakovei turėjo būti taikytas analogiškas įpareigojimas – primokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą ne nuo 180 533 Eur, o nuo 90 266 Eur sumos, kuris iš viso sudarytų 1 579 Eur (trūkstama suma – 1 279 Eur).Ieškovas I. S. atsiliepime prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Ieškovas I. S. sūnaus išlaikymui 2017 m. gruodžio mėnesį pervedė atsakovei 1 800 Eur už 2017 metus. Atsakovė 2015-10-24 skolos rašteliu M. Š. paskolino 5 500 Eur (skolos grąžinimo terminas – 2017-10-24), o 2015-11-23 skolos rašteliu – 2 484,58 Eur (skolos grąžinimo terminas – 2017-12-31). Taigi atsakovė disponuoja grynųjų pinigų sumomis, kurios nėra jos banko sąskaitose.Atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, naudojasi profesionalaus atstovo paslaugomis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jos finansinė padėtis tokia bloga, kad ji nepajėgtų susimokėti žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo
Apeliantė D. D. pareikštu priešieškiniu, be kita ko, prašė ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šį procesinį klausimą skundžiama nutartimi ir išsprendė pirmosios instancijos teismas. Apeliacijos paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų, atliekant konkretų procesinį veiksmą, ištaisymas, o ne to veiksmo atlikimas už pirmosios instancijos teismą. Įstatymas net neleidžia grįsti skundo aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.), t. y. patikrinimas, ar teismas pagal jam pateiktus įrodymus padarė teisingą išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis neteikia prielaidų jos atleidimui nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantė atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba, šio prašymo netenkinus, atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Toks apeliantės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo neatitinka apeliacijos esmės ir paskirties, nes tokio prašymo ji nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjusi žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apeliantės D. D. prašymo dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, juolab kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.3 d.) institutai yra skirtingi, skirtingos jų įrodinėjimo bei taikymo sąlygos ir pagrindai.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo
Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio sumokėjimo grindžia aplinkybėmis, kurios, apeliantės įsitikinimu, sudaro pagrindą jos prašymui patenkinti. Apeliantės teigimu, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 612 Eur, taip pat gauna papildomas apie 220 Eur per mėnesį pajamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, iš gaunamų pajamų turi išlaikyti ir nepilnametį vaiką. Priešieškinyje ji yra nurodžiusi, kad kito turto ar pajamų neturi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vien šios aplinkybės, susijusios su kasmėnesinių pajamų dydžiu, nepakankamos CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymui. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d., 178 str.). Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų/vykdytinų prievolių santykį. Tokiu atveju vien gaunamo darbo užmokesčio ar deklaruojamų kaip gautų nuomos pajamų dydis savaime nelemia vertinimo, kad asmuo iš tiesų neišgali sumokėti valstybei žyminio mokesčio. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą/turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Apeliantė tokių duomenų, išskyrus jau aptartą informaciją apie gaunamas pajamas, pareigą išlaikyti vaiką bei byloje esančius duomenis apie dalintiną tarp šalių turtą, nėra pateikusi. Prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos, kaip matyti iš su atsiliepimu pateikto išrašo iš banko sąskaitos ir mokėjimo nurodymo, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, prisideda ir ieškovas.Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO bei viešųjų VĮ Registrų centro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad apeliantei, be jos pačios nurodytų 832 Eur per mėnesį gaunamų pajamų, nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu), esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-941/2018 (įsiteisėjo 2018-05-24) ieškovės M. Š. prievolės apeliantei D. D. pagal 2015-10-24 ir 2015-11-23 skolos raštelius buvo pripažintos jos asmeninėmis prievolėmis, atitinkamai, 5 500 Eur ir 2 484,58 Eur sumoms. Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1111-524/2017 (įsiteisėjo 2017-10-12) apeliantei D. D. iš UAB ,,Euro kapitalo fondas“ priteista 1 568 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vien jau šis turimo turto, prievolių ir išlaidų balansas teikia pagrindą abejoti apeliantės teiginiais apie tikrąsias jos turimas/gaunamas pinigines lėšas, kuriomis ji gali disponuoti, ir paneigiantis jos argumentus dėl itin sunkios finansinės padėties, neišgalėjimo susimokėti viso žyminio mokesčio valstybei. Labiau tikėtinas yra teismui neatskleidžiamas santaupų buvimo faktas, leidęs apeliantei skolinti pinigines lėšas kitiems asmenims, naudotis apmokama teisine pagalba tiek šioje, tiek kitose civilinėse bylose. Kaip nurodyta šioje nutartyje pirmiau, žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal apeliantės (ne)pateiktus duomenis teisingai išsprendė jos prašymą, neatleidęs apeliantės nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo bei nustatęs terminą šiam priešieškinio trūkumui pašalinti. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018-09-27 (įskaitytinai) šiam priešieškinio trūkumui ištaisyti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skundo argumentai dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dydžio nelemia nei apeliantės procesinių teisių pažeidimo konstatavimo, nei šalių procesinės lygybės principo pažeidimo. Žyminis mokestis mokamas pagal ieškinio sumą, pačios šalies nurodomą ieškinyje (priešieškinyje). Ši suma apskaičiuojama CPK 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo žyminį mokestį pagal savo ieškinyje nurodytą ieškinio sumą, atitinkamai, apeliantė, jau žinodama, kokią ieškinio sumą yra nurodęs ieškovas, savo priešieškinyje pati apskaičiavo ieškinio sumą pagal jos pareikštus reikalavimus, ir ji pati, o ne teismas nurodė mokėtino žyminio mokesčio dydį. Tokioje situacijoje spręsti, kad teismas nepagrįstai (ar netinkamai) apskaičiavo apeliantei mokėtino žyminio mokesčio dydį, kai tą padarė pati apeliantė, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantė per nustatytą naują terminą šalindama ieškinio trūkumus gali patikslinti ir savo reikalavimus ir/ar priešieškinio sumą, jei mano, jog pateiktame priešieškinyje suklydo ją apskaičiuodama. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, įvertinęs kiekvienai iš šalių priteistino turto vertę, galutiniu procesiniu sprendimu galės visiškai tiksliai apskaičiuoti valstybei mokėtiną žyminį mokestį ir nuspręsti dėl jo nepriemokos priteisimo arba, priešingai, permokos grąžinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei D. D. terminą iki 2018 m. rugsėjo 27 d. (įskaitytinai) priešieškinio trūkumui, nurodytam Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje, pašalinti.