Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės UAB „Euro kapitalo fondas“ atstovui advokatui S. Č., atsakovės D. D. atstovui E. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Euro kapitalo fondas“ ieškinį atsakovei D. D., tretieji asmenys UAB „Savas kiemas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, dėl dalies nuostolių, padarytų taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 32 325,18 Eur nuostolių, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2011-09-23 paskolos sutartį Nr. 11-00368EUR kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė ieškovei 488 010 Eur kreditą iki 2013-09-20 už 8 procentus metinių palūkanų. Pagal minėtos dienos susitarimą ieškovė įsipareigojo per 12 mėnesių pastatyti ir įkeisti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ namą ant žemės sklypų ir pastatytus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-363-243/2013 2011-12-13 nutartimi tenkino iš dalies atsakovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo: sustabdė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-25 įsakymą Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5523/0002:251, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“. Dėl minėtos priežasties Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsisakė išduoti pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. 2012-08-22 kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Euro kapitalo fondas“ sudarė susitarimą dėl grąžinimo tvarkaraščio pakeitimo, pagal kurį buvo atidėtas paskolos dalių grąžinimas iki 2013-08-20 ir 2013-09-20. Minėtos pažymos ieškovei buvo išduotos 2013-02-14 ir 2014-02-15. Ieškovė pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-363-243/2013 D. D. skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-03 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neteisėto skundo ir pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių nebuvo išduotos pažymos, kad statinys statomas be esminių nukrypimų, dėl šios priežasties pastatyti pastatai negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų neįregistravus, pastatų nebuvo galima parduoti. Ieškovės vykdytas verslo projektas buvo sustabdytas nuo 2012-02-10, kada Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsisakė išduoti minėtas pažymas, iki 2013-02-14, kada minėtos pažymos buvo išduotos. Minėtu laikotarpiu ieškovei pagal 2011-09-23 paskolos sutartį Nr. 11-00368EUR buvo priskaičiuota 32 325,18 Eur palūkanų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų minėtos palūkanos laikytinos ieškovės nuostoliais, kuriuos atlyginti privalo atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, 2015-07-01 pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 68 202,71 Eur nuostolių, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą ieškinio sumą, be anksčiau nurodytos sumos, sudarė 35 877,53 Eur suma, kurią ieškovė laiko nuostoliais, atsiradusiais dėl statybos darbų taisymo. Ieškovė nurodė, kad negavusi pažymų, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, todėl negalėdama įregistruoti pastatytų statinių Nekilnojamojo turto registre, negalėjo statomo nekilnojamojo turto įkeisti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, dėl to nebegavo tolesnio finansavimo ir dėl to sustojo statybos. Dėl gamtos poveikio dėl sustabdytos nepabaigtos statybos nebaigtiems statyti statiniams buvo padaryta žala, kurią reikėjo pašalinti remontuojant sugadintas statinių dalis. Dėl to ieškovės statybos darbų kaina išaugo 35 877,53 Eur suma. Jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų anksčiau minėtų veiksmų, ieškovė būtų galėjusi tęsti statybą, taip apsaugodama nebaigtus statyti statinius nuo išorinio poveikio; nebūtų patyrusi nuostolių.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (pradinį ir tikslintą), juo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai negali būti taikoma atsakomybė už jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administracinėje byloje, nes skundo administracinėje byloje atmetimas savaime negali reikšti, jog atsakovė veikė neteisėtai ir teikė neteisėtą prašymą (nevertinant subjektinės teisės), juo labiau jeigu teismų sprendimuose pripažįstama, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą administracinio valdymo aktą, padarė atitinkamus pažeidimus arba šiuo aktu patvirtinama tai, kas neatitinka faktinės situacijos. Minėtoje administracinėje byloje atsakovė ieškovei nereiškė jokių reikalavimų. Pažymėjo, kad atsakovė administracinėje byloje skundė Klaipėdos rajono savivaldybės įsakymą, kuriuo patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neatitiko specialiojo plano nustatytų sprendinių. Administracinis teismas pripažino, kad planavimo dokumentuose buvo padaryta klaidų, tačiau vertino, kad šios klaidos nenaikina plano galiojimo. Minėto skundo nebūtų, jei nebūtų atitinkamus įsakymus išdavusių asmenų aplaidumo, klaidų. Dėl to atsakovė negali būti atsakinga už minėtų asmenų padarytas klaidas. Mano, kad ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius dėl kito asmens, t. y. UAB „Savas kiemas“, negalėjimo atlikti atitinkamų veiksmų, susijusių su šio asmens turtu, t. y. turtu, kurio ieškovė nėra savininkė. Dėl to ieškovės reikalavimai pareikšti netinkamam asmeniui. Pažymėjo, kad atitinkamos pažymos, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, galėjo būti gautos po 2012-10-03, todėl palūkanų skaičiavimas atliktas neteisingai dėl neteisingo laikotarpio ir sumos, nuo kurios turėjo būti skaičiuojamos palūkanos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės bylinėjimasis dėl detaliojo plano negalėjo būti kliūtimi išduoti minėtas pažymas, nes jos buvo neišduotos ne dėl atsakovės bylinėjimosi, o dėl to, kad buvo nustatyta, jog statybos leidimai išduoti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente 1.07.02:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytų procedūrų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad negalėjimas įregistruoti nebaigtos statybos savaime nereiškia, kad turto savininkas, galėdamas ją įregistruoti, realiai būtų pardavinėjęs ir pardavęs nebaigtus statyti butus, ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė. Mano, kad ieškovė neįrodė gautų iš kredito įstaigos piniginių lėšų panaudojimo namų, nurodytų ieškinyje, statybai.Pasisakydama dėl ieškovės ieškinyje nurodytų nuostolių, patirtų dėl darbų taisymo, atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad statyboms vykdyti buvo reikalingos papildomos lėšos ir kad ji būtų kreipusis į kredito uniją dėl jų gavimo, o statinių neįregistravimas kliudė gauti papildomą kreditą, jei jis buvo reikalingas statybos darbams tęsti. Mano, kad ieškovės minėtus nuostolius lėmė atliktų atitinkamų darbų (langų montavimo ir t. t.) brokas.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (pradinį ir tikslintą), ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.Paaiškino, kad 2012 m. vasario 10 d. skyriaus sprendimui atsisakyti išduoti anksčiau minėtas pažymas įtakos turėjo ne vien vykęs teisminis ginčas dėl detaliojo plano ir statybos leidimų panaikinimo, bet ir pačios inspekcijos nustatyti pažeidimai, susiję su statybos leidimų išdavimu. Pažymos buvo išduotos po minėtų pažeidimų pašalinimo.Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (pradinį ir tikslintą), juo su ieškiniu sutiko.Daugiau atsiliepimų į ieškinį negauta.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir nurodė, jog patikslintame ieškinyje 1 p. dėstant faktines aplinkybes padarytas rašymo apsirikimas dėl paskolos datos, nes vietoje 2011-11-21 turi būti nurodyta paskolos išdavimo data –2011-09-23. Ieškovė mokėjo palūkanas nuo 2011-10-25. Pagal paskolos sutartį reikėjo įkeisti pastatytus namus, tačiau kai atsakovė paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Statybos inspekcija neišdavė pažymos dėl to, kad iškelta byla ir dėl to galbūt neteisėtai buvo išduotas statybos leidimas. Savivaldybės klaida dėl nepaskelbimo apie įsakymą dėl detaliojo plano keitimo buvo formalus dalykas, nes perrašyti statybos leidimą yra labai paprasta, tačiau to padaryti savivaldybė nebegalėjo dėl iškeltos bylos, nors savivaldybė dėjo visas pastangas šiai klaidai ištaisyti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų papildomai paaiškino, kad ieškovė negalėjo tęsti statybos darbų, nes nebuvo išduota atitinkama pažyma, nustačius, kad pažeista statybos leidimo išdavimo procedūra. Statybos leidimas vėliau buvo išduotas iš naujo. Teigė, kad pačios atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų trukdžiusios tęsti statybų, bet būtent dėl iškeltos administracinės bylos Statybos inspekcija negalėjo spręsti klausimo dėl minėtos pažymos išdavimo. Pažymėjo, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo statinių statybos baigtumas buvo 38 proc., jų tokios būklės negalima buvo įkeisti kredito įstaigai ir dėl to nebuvo gauta paskola tolesnei statybai. Paaiškino, kad statybos darbus teko taisyti dėl aplinkos poveikio. Patirtą žalą dėl statybų sustabdymo įrodinėja nuotraukomis iš interneto puslapyje www.google.lt esančio žemėlapio. Pabrėžė, kad atsakovės ginčo metu statiniai priklausė ieškovei. Dėl minėto ginčo ieškovė, negavusi paskolos tolesnei statybai, keitė verslo projektą. Atsakovės iškeltas ginčas trukdė vykdyti darbus iki 2012 m. gegužės mėn. Defektai įrodinėjami atliktų darbų aktu, langai buvo sudėti ir tai įrodo nuotraukos iš „Google“. Kitų statybos žurnalų ieškovė neturi. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė neįrodė atliktų statybos darbų ir finansavimo. Pažymėjo, kad pažyma, kuri leistų toliau vykdyti darbus, nebuvo išduota ne tik dėl atsakovės iškeltos bylos, bet ir dėl statybos dokumentų trūkumų. Mano, kad atsakovės iškelta byla statybos darbams netrukdė. Atsakovė užvedė bylą dėl to, kad buvo paskelbta dėl daugiabučio bendrabučio statybos. Atsakovė pamatė skelbimus laikraštyje dėl dviejų skirtingų detaliųjų planų tame pačiame sklype – 2011-02-19 ir 2011-02-25. Byloje nėra dokumentų, kada statybos buvo pradėtos, nes nėra statybos žurnalų. Ieškovė neįrodė, kad gauta paskola buvo panaudota būtent ieškinyje nurodytiems objektams statyti, neįrodė, kad ieškovei neužteko pinigų minėtų objektų statybai pabaigti. Pateiktuose statybos žurnaluose nėra duomenų apie defektų šalinimą. Yra duomenų, kad ieškovei teisme yra iškelta byla dėl pridėtinės vertės mokesčio, ir ši byla įrodo, jog visi asmenys, dalyvavę šio projekto statyboje, yra tarpusavyje susiję. Pateiktas defektų aktas yra visai dėl kito namo, nei kilo ginčas, t. y. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės. Tačiau šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo suvaržytos ieškovės turtinės teisės, o buvo administracinėje byloje sustabdytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-25 įsakymo vykdymas.Kasacinis teismas, aiškindamas civilinės atsakomybės ypatumus dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra pasisakęs, kad teismui sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Atsižvelgiant į šios civilinės atsakomybės prigimtį, atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimo aspektu vertintini ne tik nukentėjusiojo materialiniai teisiniai, bet ir procesiniai veiksmai (pvz., ar jis naudojosi procesine teise skųsti nutartį dėl atitinkamų priemonių taikymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010). Išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje konstatavo, kad teismas, taikydamas civilinę atsakomybę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonėmis administraciniame procese padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-12-13 nutartimi tenkino iš dalies atsakovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-25 įsakymą Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, esantį pridėtoje prie šios civilinės bylos administracinėje byloje(administracinės bylos t. 2, b. l. 198). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-07-26 sprendimu buvo iš dalies patenkintas atsakovės skundas ir panaikintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-25 įsakymo Nr. AV- 443 2.2 p., kita atsakovės skundo dalis buvo atmesta. Iš 2012-12-31 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nustatyta, jog tiek šios bylos atsakovės, tiek UAB ,,Savas kiemas“ apeliaciniai skundai buvo patenkinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo (administracinės bylos t. 3, b. l. 71) nurodant, jog nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti statinių, dėl kurių išduoti ginčijami statybos leidimai, projektinę dokumentaciją ir vertinti jos atitiktį detaliojo plano sprendiniams. Be to, šios nutarties 10 lape (administracinės bylos t. 3, b. l. 70) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės bylos atsakovas neturėjo pagrindo administraciniu aktu pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Todėl paminėtais teismų procesiniais sprendimais paneigta ieškovės pozicija, jog atsakovės veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo neteisėti, nors ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo atsakovės skundas administracinėje byloje buvo atmestas. Ieškovės nurodomos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos šios bylos nagrinėjimo pradžioje ir šios bylos nagrinėjimas iki Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-12-19 sprendimo administracinėje byloje vyko šios bylos atsakovės naudai. Bylos įrodymai ir ieškovės atstovo paaiškinimas įrodo, jog savivaldybė vykdydama detaliojo planavimo procedūrą, dėl kurios buvo iškelta administracinė byla, padarė techninę klaidą. Iš 2010-11-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašto ir 2010-10-10 UAB „Savas kiemas“ elektroninio laiško bei prie jo prisegto 2010-10-08 rašto su aiškinamuoju raštu matyti, kad D. D. buvo informuojama apie vienbučių / dvibučių mažaaukščių namų statytą. Detaliajam planui tvirtinti jau buvo perduotas kitas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba. Be to, ieškovės atstovas nurodo, jog savivaldybė įsakymo dėl detaliojo planavimo nepaskelbė spaudoje, todėl apie ginčijamą detalųjį planavimą buvo paskelbta vėliau ir savivaldybė išdavė naujus statybos leidimus, tačiau jau dėl iškeltos administracinės bylos nebegalėjo derinti projektų iš naujo. Šis paaiškinimas bei bylos įrodymai įrodo, jog dėl to paties detaliojo plano, pagal kurį buvo statomi šio ginčo statiniai, buvo priimti du Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai – 2011-02-19 Nr. AV- 387 ir 2011-02-25 Nr. AV-443. Pirmajame įsakyme žemės sklypo pobūdis buvo nustatytas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, o antrajame įsakyme – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučio statybos. 2011-07-12 priimtas įsakymas dėl pirmojo, t. y. 2011-02-19, įsakymo panaikinimo. 2011-09-07, t. y. faktiškai po pusmečio, paskelbiama ir apie 2011-02-19 detaliojo plano, ir apie 2011-02-25 plano patvirtinimą, abiem atvejais nurodant tą patį žemės sklypo naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos. 2011-09-10 spaudoje paskelbiamas kitas skelbimas, kuriame nurodoma, kad 2011-02-25 įsakymu patvirtintas žemės sklypo pobūdis jau yra ne vienbučių ir dvibučių, o daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Administracinė byla įrodo, jog atsakovės skundas buvo priimtas tik 2011-10-28 nutartimi (administracinės bylos t. 1, b. l. 40), o laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2011-12-13, todėl savivaldybės institucija turėjo galimybę suderinti projektus, nes iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog savivaldybės klaida buvo tik formali. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 str. redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01, nustatė, jog patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl nuo paskelbimo spaudoje 2011-09-10 iki administracinės bylos iškėlimo 2011-10-28, o vėliau iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2011-12-13 savivaldybės institucija turėjo galimybę ištaisyti ieškovės nurodytas formalias klaidas. Įvertinus paminėtus įrodymus darytina išvada, jog atsakovės veiksmai nebuvo susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Ši garantuojama konstitucinė teisė į teisminę gynybą įgyvendinima bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (LR CPK 1 str.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis LR CPK 176–185 str., galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2007). Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje; šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Todėl atsižvelgiant į paminėtas nuostatas darytina išvada, kad aiškiai nepagrįsto šiuo atveju skundo pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, tačiau įvertinus šios nutarties 10 p. paminėtus motyvus, administracinės bylos teismų procesinius sprendimus negalima padaryti išvados, jog atsakovė neteisėtai, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis užvedė administracinę bylą. Administracinėje byloje atsakovė apskundė Klaipėdos rajono savivaldybės įsakymą, iš kurio turinio buvo matyti, kad patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neatitinka specialiojo plano nustatytų sprendinių, t. y. kad vietoje mažaaukščių namų (vieno ar dviejų butų namų) UAB „Savas kiemas“ buvo suteikta teisė statyti daugiabučius arba bendrabučio tipo namus. Atsakovė apskundė tokį sprendimą, manydama, kad 2011-02-25 įsakymu patvirtintas žemės sklypo pobūdis jau yra ne vienbučių ir dvibučių, o daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Toks įsakymas buvo priimtas ir paskelbtas, nors 2011-02-19, t. y. pirmajame, įsakyme žemės sklypo pobūdis buvo nustatytas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, todėl byloje neįrodyta, jog atsakovė piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą nutarties 12 p. nurodytais motyvais, atsisakė savo skundo ar atliko neteisėtus procesinius veiksmus, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis. Ieškovė nurodo, jog pasekmių jai kilo dėl to, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012-02-10 raštu Nr. 2D-2154(16.38) atsisakėtenkinti UAB „Savas kiemas“ prašymą išduoti pažymas apie statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (t. 1, b. l. 23). Pažymos buvo išduotos tik 2013-02-14. Dėl šios priežasties pastatyti pastatai negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų neįregistravus, pastatų nebuvo galima parduoti. Tačiau 2012-02-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštu įrodyta, jog prašomas pažymas atsisakyta išduoti vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2011-07-21 įsakymu Nr. IV-112 patvirtinto Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarkos aprašo 9.4 ir 9.1 punktais, nes kilo įtarimų, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir dokumentus tikrinantis pareigūnas kreipėsi su tarnybiniu pranešimu dėl jo galiojimo panaikinimo. Šiame rašte nurodyta, jog pažyma neišduota dėl to, jog buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente 1.07.02:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytų procedūrų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statybos leidimus išdavė nesant visų privalomų pridėti dokumentų, statinių projektų nepateikus tikrinti subjektams, privalėjusiems pagal kompetenciją patikrinti projektų atitiktį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytiems reikalavimams, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 7 d. Ieškovė neįrodė, jog paminėtos aplinkybės buvo susijusios teisiniu priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais iškeliant administracinę bylą ir joje taikant laikinąsias apsaugos priemones šios nutarties 11 p. motyvais.Byloje neįrodyta, jog atsakovė iškėlė administracinę bylą dėl atlygio, nes 2015-09-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 160) nėra pakankamas įrodymas paminėtai aplinkybei įrodyti, nes šiame protokole tik perrašyta dalis garso įrašo. 2017-08-28 teismo posėdyje buvo pridėtas prie bylos diskas su šiuo įrašu, teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi dėl šio įrašo padarymo datos, tačiau įrašo padarymo data nebuvo užfiksuota nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei pačiame įraše. Administracinė byla įrodo, jog atsakovė skundo neatsiėmė, todėl esant šioms aplinkybėms byloje neįrodyta, jog administracinę bylą atsakovė užvedė dėl atlygio. Byloje atlygio reikalavimas neįrodytas kaip atsakovės neteisėtas ar nusikalstamas veiksmas, todėl dėl šio ieškovės įrodinėjamo atsakovės veiksmo nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Byloje neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir pasekmių ieškovei nėra pagrindo priteisti prašomą žalą, kurią šioje byloje ieškovė nurodo kaip turėtas išlaidas mokant 32 325,18 Eur palūkanas per laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn., t. y. už tą laikotarpį, kada ieškovė kreipėsi dėl pažymos apie statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir jos negavo. Be to, prašo statybos darbų kaina išaugusios 35 877,53 Eur sumos, nes dėl gamtos poveikio dėl sustabdytos nepabaigtos statybos nebaigtiems statyti statiniams buvo padaryta žala, kurią reikėjo pašalinti remontuojant sugadintas statinių dalis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; kt.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, yra nurodžiusi, kad, naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs patirti nuostoliai, kurie atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; kt.). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiška turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio nei faktiškai asmens patirta žala dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomų nuostolių plačiai analizuoti nėra teisinio pagrindo, nes nėra įrodytos kitos paminėtos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinant įrodymus dėl ieškovei padarytos žalos pagrįstumo, darytina išvada, jog nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos, nes pati ieškovė nurodo, jog paėmė paskolą pagal paskolos sutartį, kurios 2.2 p. nustatė, jog paskolos galutinis grąžinimo terminas buvo 2013-09-20 (t. 1, b. l. 10). Ieškinio dalis dėl 32.325,18 Eur palūkanų per laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. mokėjimo nėra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovė 2012 m. kovo mėn. būtų padengusi paskolą ir nemokėjusi palūkanų. Nuostolių dalis dėl statybos darbų pabrangimo dėl trūkumų, atsiradusių dėl užsitęsusių statybų, taip pat nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais ir nėra įrodyta pakankamais įrodymais, jog ieškovės nurodoma žala atsirado dėl atsakovės veiksmų. Ieškovės nurodytos nuotraukos ir atliktų darbų aktas, raštas (t. 2, b. l. 47–53), statybos žurnalai neįrodo ieškovės įrodinėjamo žalos dydžio, nes nėra byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir šių darbų . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra šios srities profesionalė ir bylos medžiaga įrodo, jog ji ketino parduoti nebaigtus statyti objektus, t. y. net iki 50 procentų baigtumo, todėl vystydama tokio pobūdžio verslo planą privalėjo pasirūpinti nebaigtos statybos objektų apsauga nuo aplinkos poveikio.Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. atmetus ieškinį ieškovui atsiranda pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Atsakovės atstovas pateikė įrodymus, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1568 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl įvertinus paminėtas taisykles negalima padaryti išvados, jog jos yra per didelės, todėl priteistinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti D. D. iš UAB ,,Euro kapitalo fondas“ 1568 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.