Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui S. Š., jo atstovei advokatei Astai Jakštienei, trečiajam asmeniui A. U. Ž., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo S. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei M. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo, tretieji asmenys A. U. Ž., D. D., K. Ž., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė M. Š. 2015-10-19 pateiktu ir 2015-10-23 priimtu bei 2016-05-02, 2017-06-22 ir 2017-11-14 patikslintu ieškiniu prašo:

- nutraukti jos ir atsakovo S. Š. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- nustatyti dukros M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

-priteisti iš atsakovo S. Š. nepilnametei dukrai M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2017-11-14 iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, ir suteikiant ieškovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui;

- padalinti santuokoje įgytą registruotą turtą – priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, 1500 Eur vertės, priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gamybos, 2100 Eur vertės;

- padalinti santuokoje įgytą neregistruotiną 1575 Eur vertės kilnojamą turtą: priteisti ieškovei 200 Eur vertės šaldytuvą Elektrolux, 15 Eur vertės miegamojo lovą, 100 Eur vertės žoliapjovę, 300 Eur vandens filtravimo sistemą, viso kilnojamo turto už 615 Eur; priteisti atsakovui 200 Eur vertės dulkių siurblį Zelmer, 700 Eur vertės televizorių LG Panasonic, 10 Eur vertės televizorių Samsung (įsigytas 1996 m.), 5 Eur vertės video grotuvą Samsung (įsigytas 1996 m.),20 Eur vertės skalbimo mašiną Gorenje, 10 Eur vertės sofą lovą, 5 Eur vertės veidrodį, 10 Eur spintą, viso kilnojamo turto už 960 Eur.

- priteisti atsakovui iš ieškovės 1932,10 Eur piniginę kompensaciją.

Nurodo, kad šalys ilgą laiką nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tarp šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę ir jų atkurti nebeįmanoma. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes po bendro 19 metų gyvenimo tarp šalių nebeliko tarpusavio pagarbos ir bendrų interesų. Santuokoje šalims gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) L. Š., šiuo metu jau yra pilnametė, ir (duomenys neskelbtini) M. Š.. Ieškovę ir dukrą sieja stiprus dvasinis ryšys, ieškovė gali jai užtikrinti tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, todėl dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Šalys dalintino nekilnojamojo turto gyvendamos kartu neįgijo. Nuo pat santuokos pradžios šalys gyveno ieškovės motinai priklausančiame kambaryje su bendra virtuve. Keturių asmenų šeimos gyvenimo sąlygos ankštame kambaryje buvo itin sunkios, tačiau šeima jokių finansinių galimybių pasigerinti gyvenimo (būsto) sąlygas neturėjo. Gyveno iš atsakovo atlyginimo, iš kurio iki 2002 m. buvo išskaičiuojama didelė dalis išlaikymo (alimentų) kitiems atsakovo vaikams iš ankstesnių santuokų. Ieškovė iki santuokos gyveno (duomenys neskelbtini). Jai kaip kaimo gyventojai 1994-01-27 Sendvario apylinkės tarybos sprendimu buvo suteiktas 0,30 ha ariamos žemės sklypas, kurį ji įsigijo 1996-12-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi už jai asmeniškai suteiktas valstybines vienkartines išmokas. Šis ieškovei asmeniškai paskirtas ir asmeninėmis valstybinėmis išmokomis apmokėtas ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas vėliau buvo sujungtas su kitu ieškovei mamos 2003-07-24 padovanotu ir asmeninės nuosavybės teise priklausiusiu greta esančiu 0,80 ha žemės sklypu. 2006-02-14 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ieškovei buvo leista pakeisti 1,1334 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios teritorijos ir padalinti jį į 11 sklypų. Šiuo įsakymu ieškovė buvo įpareigota parengti magistralinio vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų sklypų techninius projektus ir įrengti juos savo lėšomis iki sklypų užstatymo pradžios. Šie reikalavimai nebuvo tinkamai įvykdyti. Dalis inžinerinių tinklų buvo įvesti ir apmokėti ne sutuoktinių bendromis lėšomis, bet tik iš ieškovės pasiskolintų lėšų. Tam ieškovė pasikolino 20000 Lt - iš mamos A. U. Ž. 7000 Lt ir iš brolio K. Ž. 13000 Lt. Šios skolos dar nėra grąžintos. Dėl neįvykdytų įsipareigojimų dėl inžinerinių tinklų įrengimo ieškovei buvo iškeltos civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo, nes šiuos tinklus įsirengė naujieji žemės savininkai. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimu, įsiteisėjusiu 2014-11-28, ir 2014-09-15 sprendimu, įsiteisėjusiu 2015-02-19, iš ieškovės buvo priteistos skolos, susijusios su tinklų įvedimu. Antstoliams pradėjus priverstinį išieškojimą pagal nurodytus sprendimus šios skolos buvo padengtos ieškovės sesers D. D. paskolintomis 7984,58 Eur lėšomis. Skola seseriai nėra grąžinta. Dalį iš 11 suformuotų žemės sklypų ieškovė 2006-2007 m. pardavė: 2006-04-14 pirkimo pardavimo sutartimi parduotas 0,1183 ha žemės sklypas A. K. už 130000 Lt, 2006-04-03 pirkimo pardavimo sutartimi parduotas 0,1136 ha žemės sklypas D. S. už 132000 Lt, 2007-08-17 pirkimo pardavimo sutartimi parduotas 0,1124 ha žemės sklypas K. S. už 200000 Lt. Pagal sutartis buvo mokama grynais pinigais, sudarytose notarinėse pirkimo pardavimo sutartyse neatsispindėjo realios pardavimo kainos. Iš pardavus sklypus gautų lėšų (duomenys neskelbtini), buvo statomas gyvenamasis namas, kuriame gyvena šalių šeima, bei ūkinis pastatas. Statyba pradėta tik gavus pinigus už parduotus žemės sklypus, nes sutuoktiniai jokių santaupų ir turto, iš kurio būtų galėję vykdyti statybas, neturėjo. Statyba vyko tik iš lėšų, gautų už parduotą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Statybinės medžiagos, įvairūs matavimai ir projektai kainavo apie 232000 Lt. Statybos darbai buvo atliekami samdomų individualiai dirbančių statybininkų, kuriems už įvairiausius statybos darbus grynais pinigais buvo sumokėta apie 115000 Lt. Atsakovas retkartėmis pagal savo sugebėjimus prisidėdavo prie kai kurių statybos darbų. Ieškovė atsakovo atlikus darbus vertina 3000 Eur ir sutinka šią sumą atsakovui kompensuoti. Suformuoto 1,1334 ha ploto žemės sklypo naujo detalaus plano parengimui, siekiant pakeisti žemės paskirtį ir padalinti į atskirus namų valdos sklypus, ieškovė už geodezinių planų parengimą 2004-09-23 iš bendrų su sutuoktiniu lėšų sumokėjo 1250 Lt (362 Eur), todėl sutinka kompensuoti atsakovui 181 Eur. Nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) įgyti ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir vėliau sukurtas (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) ieškovės asmeninėmis lėšomis, pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovas savo arba bendromis sutuoktinių lėšomis kūrė ar gerino tiek žemės sklypus, tiek statinius, nes šie darbai vyko iš ieškovei asmeniškai priklausančių lėšų, o taip pat skolintų lėšų, kurių atsakovas nėra grąžinęs nei iš savo asmeninių, nei iš bendrų sutuoktinių lėšų. Santuokos metu buvo įgyti du Citroen automobiliai – ieškovės vardu 2002 m. 1500 Eur vertės, atsakovo vardu 2005m. 2100 Eur vertės, bei 1575 Eur vertės kilnojamojo turto. Ieškovei priteistina 300 Eur kompensacija dėl automobilių verčių skirtumo ir 172,5 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą. Atsakovas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-586/2012 buvo pripažintas kaltu padaręs LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir iš jo nukentėjusiajam D. S. priteista 51 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ši 5051 Lt suma ir 310,53 Lt vykdymo išlaidos, iš viso 5361,53 Lt (1552,8 Eur) buvo atlyginta iš bendrų šeimos lėšų, todėl ieškovei turi būti kompensuota 776,40 Eur. Sutuoktinių tarpusavio kompensacijų balansas sudarytų: ieškovės atsakovui kompensuotina suma 3181 Eur (3000+181), atsakovo ieškovei kompensuotina suma 1248,9 Eur (776,40+ 172,5+300). Atsakovui iš ieškovės priteistina 1932,1 Eur (3181-1248,9). Ieškovė, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui (inžineriniams tinklams įrengti) bei su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu susijusioms prievolėms įvykdyti, buvo priversta skolintis iš kreditorių mamos A. U. Ž. - 7000 Lt (2027,34 Eur), brolio K. Ž. - 13000 Lt (3765,06 Eur) ir sesers D. D. – 7984,58 Eur. Šios ieškovės prievolės, kaip susijusios su jos asmeninės nuosavybės kūrimu ir gerinimu, pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Pradiniu ieškiniu prašė priteisti dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, tačiau nuo bylos iškėlimo šalyje keitėsi ekonominė situacija, ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos, tuo pačiu ir išlaidos būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui. Dukters poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį. Atsakovas gauna didesnes pajamas nei ieškovė, jo turtinė padėtis yra geresnė, todėl jis turi didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. 2017-11-24 pateiktu patikslintu ieškiniu didina reikalavimą ir prašo priteisti dukrai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį (1 t., b.l. 3–8; 2 t., b.l. 2–9; 3 t., b.l. 173–177; 4 t., b.l. 32-33).

Atsakovas S. Š. 2016-06-17 pateiktu, pašalinus 2016-06-27 ir pakartotinai 2016-08-08 nutartimis nustatytus trūkumus, 2016-08-23 priimtu bei 2017-10-18 patikslintu priešieškiniu ieškovei M. Š. prašo:

- pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį turtą: 1) 0,1353 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 244 Eur; 2) 0,1017 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 184 Eur(procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje 1.2 punkte nurodyta klaidingai, patikslinta žodžiu, atsižvelgiant į 2.2 punktą); 3) 0,1012 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 183 Eur; 4) 2/5 dalis 0,0474 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 3250 Eur; 5) 0,00287 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 7113 Eur; 6) 0,0025 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 17 Eur; 7) statinius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 5120 Eur; 8) 0,1025 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 185 Eur; 9) 0,2698 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro nustatyta vertė - 45600 Eur; 10) statinius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų centro nurodyta bendra vertė - 64620 Eur.

- Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ dalį nurodyto turto. Esant teisiniam pagrindui, priteisti ieškovei 9 ir 10 punktuose nurodytą turtą, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 55110 Eur dydžio piniginę kompensaciją už šio bendro turto ½ dalį.

- Ieškovės ir atsakovo kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims A. U. Ž., K. Ž., D. D. pripažinti šalių santuokos metu atsiradusia bendra prievole bei ją padalinti lygiomis dalimis - po ½ skolų kiekvienai šaliai.

Nurodo, kad ieškovė pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose melagingai teigia, jog šalys santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto. Nesutinka, kad žemės sklypai ir viename iš jų sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. 0,30 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau sujungtas su dovanotu 0,80 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei padalintas į 11 mažesnių sklypų, įgytas 1996-12-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P 55/96-4005 pagrindu, t.y. jau po santuokos įregistravimo, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, santuokos metu šalys buvo aiškiai išreiškusios valią ginčo žemės sklypus laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tokią valią užfiksavo notarinėse žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse. Santuokos metu ieškovės vardu registruotas turtas, t.y. žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis sutuoktinių lėšomis, jėgomis ir darbu buvo iš esmės pagerinti atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, juos sujungiant į vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir padalijant į 11 atskirų nekilnojamojo turto vienetų. Žemės sklypai iki šiol prižiūrimi iš sutuoktinių bendrų lėšų, t.y. atsakovo lėšomis samdomas traktorius žolei pjauti, sklypams prižiūrėti ir pan. Viename iš 11 sklypų - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalys bendromis lėšomis, jėgomis ir darbu pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, jį įsirengė, apstatė baldais ir buitine technika bei jame šiuo metu gyvena. Statybos leidimas gyvenamojo namo statybai išduotas 2009-01-29, tačiau paruošiamieji darbai pradėti dar 2005 m. Iš sutuoktinių bendrų lėšų buvo išpilti namo pamatai. Jų įrengimas kainavo tik apie 300 Eur, nes sutuoktiniai mokėjo tik už medžiagas – žvyrą, cementą, akmenis, kuriais padėjo ieškovės tėvas. Pamatai išpilti savomis rankomis, nesamdant jokios technikos. Įrengus pamatus, įrengtas 4000 Lt (apie 1200 Eur) vertės vandens gręžinys, taip pat buvo iškastas šulinys, kurio įrengimas kainavo apie 6000 Lt (apie 1700 Eur). Jo paties ir giminaičių jėgomis buvo įrengtas namo rūsys. Atsakovas savo jėgomis klojo laminatą, mūrijo židinį, taisė statybininkų padarytą namo stogo broką, darė stogo pakalimus, kurie kainavo apie 25000 Lt (apie 7250 Eur). Ūkinis pastatas pastatytas iš bendrų šeimos lėšų, naudojant tik atsakovo darbo jėgą, taip pat šiek tiek padėjo atsakovo draugas. Namas buvo užbaigtas statyti ir įrengtas 2007 m. pabaigoje. Po statybų iš bendrų šeimos lėšų nusisamdęs „Bobcat“ traktoriuką aplink gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą išlygino žemę, pasodino žolę bei atliko kitus darbus. Iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad už statybines medžiagas, matavimus ir kt. buvo sumokėta apie 281905,26 Lt (apie 82000 Eur). Pagal notarines žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ieškovė gavo tik 116000 Lt (apie 33000 Eur). Iš šių pinigų, dar atskaičius 30000 Lt (apie 9000 Eur) sumokėtos baudos už neparduotą sklypą, likusios 86000 Lt (apie 25000 Eur) sumos nepakako gyvenamajam namui su ūkiniu pastatu pastatyti ir jį visiškai įrengti. Tuo labiau, kad statant gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą ieškovė niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas sukurtas šalių santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų ir jų bendru darbu, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė ilgą laiką nedirbo, buvo vaikų priežiūros atostogose, studijavo. Visi veiksmai dėl žemės sklypų sujungimo ir padalijimo atlikti santuokos metu iš atsakovo darbo užmokesčio bei kitų jo pajamų, t.y. iš bendrų lėšų. Notarinėmis žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimis ieškovė ir atsakovas, kaip pardavėjai, buvo įsipareigoję parengti žemės sklypų magistralinius vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus. Jie prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Žemės sklypų pirkėjams kreipusis į teismą su ieškiniais, suskubta iš esmės šalinti sutarties pažeidimus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Inžinerinių tinklų žemės sklypuose įrengimui ieškovė ir atsakovas iš ieškovės brolio K. Ž. bendrai pasiskolino 13000 Lt (apie 4000 Eur), ką patvirtina kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas 2013-11-19 skolos raštelis. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad dalis inžinerinių tinklų žemės sklypuose buvo įvesti ir apmokėti tik iš ieškovės pasiskolintų lėšų, kurios iki šiol nėra grąžintos. Kanalizacija žemės sklype buvo įvesta tik po bylinėjimosi su žemės sklypus įsigijusiais asmenimis ir už kanalizacijos įvedimą iš bendrų šeimos lėšų sumokėta apie 25000 Lt (apie 7000 Eur). Ieškovė, melagingai savo motinai buvo nurodžiusi, kad su sutuoktiniu neturi lėšų tokiems inžineriniams tinklams įrengti, papildomai 2013-07-10 pasiskolino 5000 Lt (apie 1400 Eur). Santuokos metu iš UAB „Klaipėdos Komprojektas“ sutuoktinių bendromis lėšomis buvo užsakytas ir parengtas vandentiekio projektas, kuris kainavo 17025,74 Lt (apie 5000 Eur), tačiau šis projektas taip ir liko nepanaudotas. Taip pat sutuoktinių bendromis lėšomis buvo įrengta apie 200 metrų kelio iki atidalintų žemės sklypų. Visi teismai, kuriuose iš ieškovės buvo reikalaujama atlyginti nuostolius dėl įpareigojimų nevykdymo, vyko iš sutuoktinių bendrų lėšų. Jiems buvo išleista mažiausiai 100000 Lt (apie 30000 Eur) sutuoktinių bendrų lėšų. Iš sutuoktinių bendrų lėšų taip pat buvo apmokėtos teismo išlaidos žyminiam mokesčiui, antstolio išlaidoms, turto vertinimui ir pan. (3 t., b.l. 22–30; 4 t., b.l. 11–12).

Trečiasis asmuo D. D. su patikslintu ieškiniu sutinka, su patikslintu priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad asmeniškai savo seseriai M. Š. 2015 m. dalimis paskolino 7984,58 Eur, kad ji, kaip detaliojo plano organizatorė, galėtų įvykdyti teismo pripažintus įsipareigojimus. Sesuo pinigų neturėjo, antstoliai rengėsi parduoti iš varžytinių jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypus. Dalį pinigų paskolino grynais, dalį pervedė tiesiogiai antstolei. S. Š. skolinimęsi nedalyvavo, į kalbas nėjo. Jos suteikta paskola yra asmeninė sesers prievolė. Sesuo yra grąžinusi apie 1100 Eur, nepadengta apie 7000 Eur. Namą sesuo pradėjo statytis pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius sklypus. Namo statybos darbus daugiausia darė samdomi darbuotojai, visą organizacinį darbą reguliavo sesuo. Ieškovė su atsakovu ir jos tėčio pagalba išsipylė pamatus, betonavo juodgrindes name ir dėjo laminato dangą, darė pakalimus pagal stogą, pasistatė pamatus ūkiniam pastatui, patys pasimūrijo pagrindą blokelių mūrui, užsidengė ūkinio pastato stogą. Kadangi tuo pačiu namą statėsi ir pati, jos viena su kita dalindavosi patirtimi, rekomenduodavo arba ne darbininkų brigadas. Stogdengiai, kurie uždengė jos namo stogą, vėliau ėjo taisyti sesers namo stogo broką. Namo statyba galėjo kainuoti apie 200000 Eur. Realu, kad pusę sumos sudaro darbai, pusę medžiagos.

Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pagarsino ir patvirtino pateiktą išvadą, kad reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo atitinka vaiko interesus.

Liudytojas K. Ž. (ieškovės tėvas) parodė, kad Šimkevičiai neturėjo kur gyventi ir 10 metų gyveno jų bute su bendra virtuve. Vaikams nebuvo kur ruošti pamokas, visi 4 miegojo vienoje lovoje. Nuo pat vestuvių dienos Š. visada skolinosi, tai mašinai, tai dar kam nors. Pasigailėję jų, padovanojo dukrai 80 arų žemės, kad parduotų ir turėtų lėšų pasistatyti savo būstą, kad galėtų pilnavertiškai gyventi. Pardavus 3 sklypus, jie gavo apie 300000 Lt ir pradėjo statybas. Statybos vyko apie 20 mėnesių, neskaičiuojant žiemos sezonų, dirbant maždaug 3 dienas per savaitę. Kadangi yra diplomuotas apdailininkas, padėjo prie statybos darbų. Darbavosi su S. ir M. S. Š. maišė skiedinį, skaldė akmenis, atnešdavo ką reikia, dengė ūkinio pastato stogą. Jie padarė tik namo pamatus, kitus statybos darbus atidavė statybos specialistams. Vieną dieną buvo atėjęs padėti S. Š. brolis ir jo paties sūnus. Namą įrengė samdomi žmonės. Ūkinį pastatą pastatė jie su S. ir M. Visi statybos darbai baigėsi, kai baigėsi už sklypus gauti pinigai. Nuo įsikėlimo į namą atsakovas nepajudino nė piršto, netgi pyko, kai jis jį ragino ką nors daryti. Namas yra pastatytas ant 26 arų žemės. Šiame sklype buvo tik išlyginta žemė, pasodintos jų dovanotos tujos, iš miško parvežti keli berželiai, papilta skalda. Daugiau tame sklype neatlikta jokių pagerinimų, nėra nei tvoros, nei trinkelių. Jo žiniomis M. elektros ir komunikacijų įvedimui skolinosi iš brolio, sesers ir jų pačių.

Liudytojas I. S. parodė, kad yra buvęs ieškovės sesers D. D. sugyventinis, Š. šeimą žino daugiau nei 20 metų, visas šventes sutikdavo kartu. Š. namą pradėjo statytis apie 2003 - 2005 m. Panašiu metu, bet truputį vėliau, jis su M. seserimi taip pat pradėjo namo statybas, dažnai tarpusavyje konsultavosi dėl statybos darbų. Grižęs iš darbo S. Š. eidavo prie statybų, pats su kastuvu išsikasė pamatus, skaldė akmenis, viską darė savo rankomis, nesamdė jokios technikos. S. Š. taip pat pylė grindis, paruošė sienas, lubas, mūrijo židinį, dalinai atliko elektros, santechnikos paruošiamuosius darbus, kasė nusodinimo šulinius, iš silikatinių plytų mūrijo sienas, pastatė ūkinį, dengė ūkinio stogą, taisė samdytų darbininkų padarytą gyvenamojo namo stogo broką, sutvarkė teritoriją aplink namą - pasodino iš miško parvežtus berželius, ruošė žemę daržams, prižiūrėdavo aplinką, pjovė žolę, tvarkė kelią ir kt. M. tėvai jį laikė pavyzdžiu, kad daug ką sugeba pastatyti savo rankomis. Šiek tiek prie statybos darbų prisidėjo M. ir jos tėvas. Tėvas dėl sveikatos fiziškai dirbti daug negalėjo, buvo daugiau kaip patariamasis balsas. Statyboms buvo leidžiami bendri šeimos pinigai. Už parduotą žemę gauti pinigai ir S. Š. uždirbti pinigai buvo sudėti kartu ir susimaišė, todėl buvo bendri. Pamatai buvo pradėti pilti anksčiau, nei parduota žemė, jiems didelių investicijų nereikėjo. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis formino vaikystės draugai, žemės sklypų kainos tada augo valandomis, 1 aras tuo metu kainavo apie 25000 Lt. Š. už tris parduotus sklypus turėjo gauti apie 700000 Lt. Tos lėšos buvo panaudotos namo statybai bei savoms reikmėms. Statybos metu S. gaudavo apie 5000 Lt atlyginimą. D. D. M. ir S. šeimai paskolino jam priklausančias lėšas, apie dalį paskolintų pinigų jis nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė M. Š.(iki santuokos sudarymo Ž.) ir atsakovas S. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1129 (1 t., b.l. 34). Atsakovui tai trečia santuoka. Santuokoje jiems gimė dvi dukros: (duomenys neskelbtini) L. Š. (šiuo metu jau pilnametė), (duomenys neskelbtini) M. Š. (šiuo metu 17 metų) (1 t., b.l. 33).

M. Ž. (po santuokos sudarymo Š.) Sendvario apylinkės tarybos 1994-01-27 sprendimu Nr. 1 buvo suteiktas 0,30 ha ariamos žemės sklypas (duomenys neskelbtini). M. Ž. 1995-03-10 pateikė Sendvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą leisti išsipirkti šį žemės sklypą apmokant investiciniais čekiais. Tą pačią dieną išduota pažyma, kad M. Ž. turi teisę iš valstybės pirkti 0,30 ha asmeninio ūkio žemės. M. Ž. Klaipėdos rajono Žemėtvarkos tarnyba 1995-06-21 išdavė mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta išankstiniam apmokėjimui įsigijamos žemės kaina 901 Lt pinigine išraiška arba 23 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ar kitomis tikslinėmis kompensacijomis (investiciniais čekiais). Iš M. Ž. nebalansinės sąskaitos tą pačią dieną 1995-06-21 nurašyta 23 Lt (investiciniais čekiais) už žemę Kaimo žemės reformos fondui. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P 55/96-4005, pagal kurią M. Š. (iki santuokos Ž.) įgijo nuosavybės teises į 0,30 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 1996-12-24 (2 t., b.l. 12, 14; 4 t., b.l. 24-30).

M. Š. pagal 2003-07-24 dovanojimo sutartį Nr. NPG-3800 iš mamos A. U. Ž. įgijo 0,80 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (2 t., b.l. 13; 3 t., b.l. 128-130).

Detalaus planavimo, kurio organizatorė ir vykdytoja buvo M. Š., procese M. Š. privatizuotas 0,30 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai padovanotas 0,80 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sujungti į vieną (po patikslintų matavimų) 1,1334 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2003-12-05 iki 2006-03-30 buvo įregistruotas kaip asmeninė M. Š. nuosavybė (1 t., b.l. 165-166). Klaipėdos apskrities viršininko 2006-02-14 įsakymu Nr. 13.6.-639 patvirtintas M. Š. nuosavybės teise valdomo šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalinimas į 11 sklypų pagal parengtą ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T11-353 patvirtintą detalųjį planą, pakeičiant padalintų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) (8 sklypai) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos (3 sklypai). Tuo pačiu įsakymu M. Š. įpareigota parengti magistralinio vandentiekio, fekalinės kanalizacijos, gatvių apšvietimo tinklų bei kelio iki planuojamų žemės sklypų techninius projektus ir įrengti juos savo lėšomis iki namų valdų žemės sklypų užstatymo pastatais pradžios (1 t., b.l. 55-58, 115-118, 167-170). Tokiu būdu, detaliojo planavimo procese, suformuota ir 2006-03-30 Nekilnojamojo turto registre įregistruota 11 (8 gyvenamosios teritorijos ir 3 inžinerinės infrastruktūros teritorijos) žemės sklypų (1 t., b.l. 165-166).

2006-2007 m. trys gyvenamosios teritorijos žemės sklypai ir dalis vieno inžinerinės infrastruktūros sklypo parduoti (1 t., 59-82, 119-142; b.l. 2 t., b.l. 48-52, 53, 54-57, 58, 59-62, 64-67, 69-73):

0,1136 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2006-04-03 pirkimo pardavimo sutartį už 132000 Lt (kaina notarinėje sutartyje - 36000 Lt, 2006-01-06 preliminarioje sutartyje - 132000 Lt) ir 1/5 inžinerinės infrastruktūros sklypo pagal 2006-04-26 pirkimo pardavimo sutartį D. S.;

0,1183 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/5 inžinerinės infrastruktūros sklypo pagal 2006-04-14 pirkimo pardavimo sutartį už 130000 Lt (kaina notarinėje sutartyje - 38000 Lt, 2006-01-06 preliminarioje sutartyje - 140000 Lt) A. K.;

0,1124 hažemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007-08-17 pirkimo pardavimo sutartį už 200000 Lt (kaina notarinėje sutartyje - 20000 Lt) ir 1/5 inžinerinės infrastruktūros sklypo pagal 2007-08-30 pirkimo pardavimo sutartį K. S..

Dalis už parduotus žemės sklypus gautų lėšų kaip terminuoti indėliai M. Š. buvo laikomos banke (3 t., b.l. 92-93).

M. Š. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti (įregistravimo pagrindai: 1996-12-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 2003-07-24 dovanojimo sutartis, 2003-11-14 bei 2006-02-14 bei vienu atveju 2006-03-17 Apskrities viršininko įsakymai) likę aštuoni žemės sklypai (vienu atveju dalis skypo) (1 t., b.l. 11-32, 3 t., b.l. 151-154):

3. 0,1017 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiam sklypui 2015 m. spalio mėnesį vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš M. Š. buvo paskelbtos varžytinės 2 t., b.l.40),

6. 2/5 0,0474 ha (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 2013 m. pastatytais priklausiniais – vandentiekio bei buitinių nuotekų šalinimo tinklais atitinkamai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),

7. 0,0025 ha (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

8. 0,0287 ha (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ieškovės vardu registruotų 1-5 punktuose nurodytų gyvenamosios paskirties žemės klypų elektrifikuotas tik vienas žemės sklypas - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 155-156).

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. pabaigos iki 2008 m. pabaigos (per 3 metus) ūkio būdu pastatytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namo projektas parengtas 2008 m., statybos leidimas išduotas 2009 m., kadastro duomenys užfiksuoti atsakovo iniciatyva 2015 m. gruodžio mėnesį (t.y. po bylos iškėlimo). Statybinėms medžiagoms, įvairiems matavimams ir projektams (be statybos rangos darbų) išleista apie 232000 Lt (67192 Eur) (2 t., b.l. 96-195). Gyvenamasis namas pagal 2017-09-11 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-170911-0161 ir ūkinis pastatas su garažu pagal 2017-09-28 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 (t.y. bylos nagrinėjimo metu) įregistruoti M. Š. vardu. Registrų centro nurodyta gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 60700 Eur, ūkinio pastato su garažu vidutinė rinkos vertė 3920 Eur, bendra statinių vertė - 64620 Eur (1 t., b.l. 103-113, 143, 145-146, 147-149, 150-163; 3 t., b.l. 191–192).

S. Š. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

M. Š. vardu registruotas 2002 m. automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu registruotas 2005 m. automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys yra įgijusios kito kilnojamojo turto.

S. Š. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012-09-13, buvo nuteistas už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1 d., iš jo nukentėjusiajam priteista 51 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusiajam 5051 Lt suma ir 310,53 Lt vykdymo išlaidos, iš viso 5361 Lt (1552,65 Eur) suma, išieškota iš bendrų šeimos lėšų (2 t., b.l. 77-95).

A. U. Ž. 2013-07-10 paskolino dukrai M. Š. 7000 Lt (2027,34 Eur), iš jų 5000 Lt mokėjimo pavedimu ir 2000 Lt grynais pinigais, inžinerinių tinklų įrengimui iki 2017 m. (2 t., b.l. 25–26). Paskolos gražinimo terminas suėjęs, skola negrąžinta.

K. Ž. 2013-07-19 pagal skolos raštelį paskolino seseriai M. Š. ir S. Š. 13000 Lt (3765,06 Eur) su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis iki 2015-07-20. Skolos grąžinimo terminas suėjęs, skola negrąžinta (2 t., b.l. 27).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimu, įsiteisėjusiu 2014-11-28, iš M. Š. priteista 13000 Lt (3765,06 Eur) nuostolių už gręžinio įrengimą ir 7500 (2172,15 Eur) nuostolių už nuotekų valymo sistemos įrengimą bei 1016,31 Lt (294,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų D. S.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimu, įsiteisėjusiu 2015-02-19, iš M. Š. priteista po 2090,61 Lt (604 Eur) nuostolių atlyginimo D. S., K. S., V. F., viso 6271,82 Lt (1816,45 Eur) ir bylinėjimosi išlaidos po 817,33 Lt (236 Eur) K. S., V. F. bei 743,77 Lt (215 Eur) D. S. (2 t., 15-18, 19-24). Pagal šiuos sprendimus išduoti ir antstoliui vykdyti pateikti vykdomieji raštai, užvestos 4 vykdomosios bylos. Priverstinio išieškojimo vykdymo procese 2015 m. spalio mėnesį paskelbtas M. Š. turto – 0,1017 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimas iš varžytinių.

D. D. pagal 2015-10-24 skolos raštelį paskolino seseriai M. Š. 5500 Eur iki 2017-10-24, kuriuos M. Š. 2015-10-24 ir 2015-10-27 pervedė antstolei, bei pagal 2015-11-23 skolos raštelį paskolino 2484,58 Eur iki 2017-12-31, šią sumą per 3 kartus pervesdama priverstinį išieškojimą vykdančiai atstolei. Vykdomosios bylos 2015-12-01 patvarkymais užbaigtos pilnai jas įvykdžius. Skolų grąžinimo terminai D. D. suėję, negrąžinta 6884,58 Eur (2 t., b.l. 28-45).

S. Š. nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. išlaikymą abiems tuo metu nepilnametėms pradėjo teikti ir šiuo metu vienai nepilnametei dukrai teikia, pinigines lėšas (po 150 Eur kas mėnesį) pervesdamas į M. Š. sąskaitą (3 t., b.l. 144–146, 4 t., b.l. 49).

Šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2014 m. antros pusės – 2015 m.

S. Š. draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) per mėnesį vidutiniškai sudarė: nuo santuokos 1996 m. pabaigoje sudarymo iki namo statybos 2005 m. pabaigoje pradžios –apie 2412 Lt (699 Eur), statybos laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos – apie 3325 Lt (963 Eur), po statybos pabaigos 2008 m. pabaigoje iki bendro gyvenimo pabaigos 2014 m. – apie 2681 Lt (777 Eur), 2015 m. – apie 1146 Eur, 2016 m. – apie 1012 Eur (1 t., b.l. 176-179; 3 t., b.l. 61, 132). S. Š. pajamos 2014 m. vidutiniškai sudarė neatskaičius mokesčių apie 3854 Lt (1116 Eur), atskaičius mokesčius apie 2959 L t (857 Eur).

M. Š. draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) per mėnesį vidutiniškai sudarė: 1996 m. - 2004 m. – apie 1006 Lt (291 Eur), 2008 m. nuo birželio mėnesesio iki bendro gyvenimo pabaigos 2014 m. – apie 2526 Lt (732 Eur), 2015 m. – apie 879 Eur. M. Š. 2005 m. – 2008 m. iki birželio mėnesio, t.y. per visą statybų laikotarpį, nedirbo ir draudžiamųjų pajamų negavo (3 t., 63–67). M. Š. pajamos (atskaičius mokesčius) 2017 m. vidutiniškai sudarė 783 Eur (4 t., b.l. 34).

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktiniai daugiau kaip 3 metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, vien santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas tęsiasi 2,5 metų ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Termino susitaikymui skyrimas netikslingas. Santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis vaikais ir visa šeima bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Šalys pripažįsta abipusę kaltę dėl santuokos iširimo. Abu sutuoktiniai šeimoje kilusių konfliktų nesistengė išspręsti taikiai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, t.y. abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nei vienas jų nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręsti bendro turto padalijimo klausimai (LR CK 3.59 str.). Nekilnojamasis turtas

Ieškovė nurodo, kad šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Jos vardu registruoti žemės sklypai, gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu bei inžinerinės komunikacijos (vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai) (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas. Atsakovas su tuo nesutinka ir prašo visą ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti šalims po ½ (tikėtina dėl techninės kaidos ydingai suformuotas reikalavimas dėl inžinerinių tinklų, nurodant tik vandentiekio tinklų unikalų numerį ir tik nuotekų šalinimo tinklų Registrų centro vertę).

Visi ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruoti žemės sklypai suformuoti detaliojo planavimo procese, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, sujungus ieškovės lengvatinėmis sąlygomis už asmeninius investicinius čekius privatizuotą 0,30 ha ir ieškovei jos mamos padovanotą 0,80 ha žemės skypus, po to sujungtą (po patikslintų matavimų) 1,1334 ha skypą padalinus į 11 sklypų, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios bei inžinerinės infrastruktūros paskirties. Detaliojo plano organizatorė ir vykdytoja buvo tik ieškovė. Dėl detaliojo planavimo procese prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su kvartalo inžinerinės infrastruktūros įrengimu, nevykdymo ar netinkamo vykdymo teismo sprendimais nuostoliai nurodytų trijų sklypų pirkėjams buvo priteisti ir išieškomi tik iš ieškovės, išeiškojimą nukreipiant į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Priteistos sumos ir priverstinio išieškojimo išlaidos apmokėtos ieškovės iš artimos giminaitės sesers pasiskolinų lėšų. Asmeniškai ieškovei iki santuokos priskirto 0,30 ha sklypo privatizavimo procesas pradėtas ir už jį atsiskaityta asmeniškai ieškovei skirtomis valstybinėmis išmokomis daugiau nei metus iki santuokos sudarymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų turėjęs teisę įgyti šį sklypą ir kaip nors dalyvavęs privatizavimo procese. Sklypas Registrų centre buvo įregistruotas tik ieškovės vardu. Tai, kad formaliai valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis (tikėtina valstybinėse institucijose užsitęsus reikalingiems atlikti veiksmams) sudaryta praėjus 1,5 mėnesio po šalių santuokos sudarymo, šio turto teisinio statuso nekeičia. Duomenų, kad asmeniškai ieškovei jos mamos padovanotas 0,80 žemės sklypas būtų buvęs perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nėra. Priešingai, tai paneigia šio turto teisinės registracijos duomenys Registrų centre ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Iš asmeninės nuosavybės turto (sujungiant ir padalinant) suformuoti nauji nekilnojamojo turto objektai nepakeičia ir išlieka tokio pat teisinio statuso.

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (LR CK 3.90 str. 1 d.). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu turto pagerinimu, kad vienam iš sutuoktinių priklausantį turtą būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esminis turto pagerinimas yra vertinamojo pobūdžio kriterijus, kuris kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai. Sprendžiant, ar pagerinimas esminis, atsižvelgiama į asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės atsižvelgiama tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015 ir kt).

Atsakovas reikalavimą dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotų žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe grindžia tuo, kad jie bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo iš esmės pagerinti atliekant kadastrinius matavimus, detalųjį planavimą, sujungiant ir padalinant, pakeičiant paskirtį, išlyginat žemę ir suformuojant privažiavimo kelią bei nuolat prižiūrint žemės sklypus (pjaunant žolę). Paties atsakovo paaiškinimais, jis atliko žemės sklypo, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, lyginimo darbus, pasėjo žolę ir prižiūrėjo teritoriją, kituose sklypuose žolę pjaudavo 2 kartus per metus. Privažiavimo kelias (žvyrkelis) buvo suformuotas iš vietoje jau buvusio statybinio laužo bei papildomai iš objektų, kuriuose dirbdavo, atsivežto statybinio laužo. Duomenų, kad būtų pirkęs žvyro ir kitų medžiagų, samdęs techniką keliui formuoti, nėra. Abiejų šalių paaiškinimais, jie prie kaimynų ant suformuoto keliuko įrengtos asfalto dangos neprisidėjo. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, apželdintas itin kukliai ir, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, iš miško parsivežtais berželiais bei ieškovės tėvų dovanotomis tujomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kiek dėl jo nurodytų veiksmų ir darbų patyrė išlaidų ir kaip tai įtakojo žemės sklypų vertę. Ieškovė pripažįsta, kad 2004 m. už žemės sklypų geodezinių planų parengimą iš bendrų su sutuoktiniu lėšų sumokėjo 1250 Lt (362 Eur), iš sutinka ½ šios sumos kompensuoti. Atsakovo nurodyti darbai ir veiksmai objektyviai bei ieškovės nurodytas finansinis prisidėjimas nepadidina žemės vertės taip esmingai, kad būtų pagrindas pripažinti ją bendrąja jungtine nuosavybe.

Iš vienuolikos suformuotų bei ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotų sklypų 2006-2007 m. trys gyvenamosios paskirties žemės sklypai ir dalis inžinerinės infrastruktūros sklypo, kuriame yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, buvo parduoti. Visose pirkimo pardavimo sutartyse pardavėjai yra abu sutuoktiniai ir atitinkamose sutarčių punktuose (4.1.1. arba 5.1.1.) pareiškia, kad parduodamas turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Nurodyti pareiškimai patys savaime turto teisinio statuso objektyviai nekeičia. Šių sutarčių turinys ir tai, kad galimai padarydami atitinkamus pareiškimus jose sutuoktiniai konkliudentiniais veiksmais susitaria pakeisti parduodamų skypų teisinį statusą iš asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės į jungtinę abiejų sutuoktinių nuosavybę, niekaip nekeičia ir neįtakoja likusių neparduotų ir ieškovės asmeninės nuosavybės teise įgytų bei įregistruotų žemės sklypų teisinio asmeninės nuosavybės statuso.

0,0474 ha (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2/5 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, 2013 m. buvo įrengti vandentiekio bei buitinių nuotekų šalinimo tinklai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie inžineriniai tinklai yra žemės sklypo priklausiniai ir kol kas niekur neveda. Inžineriniai tinklai įrengti pagal M. Š. sudarytą rangos sutartį, vykdant detaliuoju planu bei jo sprendiniais prisiimtus įsipareigojimus, už 18150 Lt (5257 Eur) (3 t., b.l. 139-143, 147-148, 149, 151-154). Inžinerinių tinklų įrengimas didžiąja dalimi finansuotas ieškovės iš artimųjų giminaičių (mamos ir brolio) pasiskolintomis lėšomis (2 t., b.l. 27). Atsakovas S. Š., kartu su ieškove M. Š., yra pasirašęs skolos ieškovės broliui K. Ž. raštelį, pagal kurį buvo paskolinta 13000 Lt. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad jokių paskolų neėmė ir kreditorių neturi. Pradiniu priešieškiniu reikšdamas reikalavimus dėl šio bei kito nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šios skolos nepripažino ir jos pripažinti solidaria ar nustatyti jam tenkančią skolos dalį neprašė. Teismo posėdyje paaiškino, kad apie jokias skolas nežinojo, nes visus finansinius reikalus tvarkė viena ieškovė. Tik ieškovei atsiliepimu pateikus atsikirtimus, patikslino priešieškinį, prašydamas priteisti jam ½ šios skolos, apie kurią, sprendžiant pagal paties procesiniuose dokumenuose ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, anksčiau nežinojo. Ieškovė nurodo, kad asmeniškai skolinosi iš brolio asmeninėms savo prievolėms ir įsipariegojimams vykdyti. Trečiasis asmuo ieškovės brolis K. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pinigus skolino seseriai, nors skolos raštelį pasirašė ir S. Š.. Skolindamas žinojo, kad pinigai bus panaudoti inžinerinių tinklų įrengimui žemės sklype, kurį šeima laiko asmenine ieškovės nuosavybe. Bylos aplinkybių kontekste, šiuo atveju S. Š. labiau laikytinas ne paskolos gavėju, bet paskolą gavusios sutuoktinės laiduotoju. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad inžineriniai tinklai yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ir inžineriniai tinklai į nutraukiant santuoką dalintino turto balansą netrauktini. Atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl žemės sklypų ir inžinerinių tinklų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir po ½ jų priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Konstatavus, kad pagerinimai nėra esminiai, sutuoktinis prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija aiškintina kaip sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimas, neleidžianti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (LAT 2013-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Šiuo atveju piniginės kompensacijos klausimas nespręstinas. Tačiau, bendrame bylos aplinkybių kontekste, nurodytas atsakovo prisidėjimas prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto formavimo ir priežiūros, įskaitant ir skolinimasį kartu ar laidavimą, vertintinas kaip indėlis ir veikla nukreipta siekiant sukurti ir vėliau išlaikyti bei pagerinti bendrąją jungtinę nuosavybę – šeimos gyvenamąjį būstą.

Ieškovė teigia, kad jos vardu įregistruoti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra jos asmeninė nuosavybė, nes buvo pastatyti iš lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius tris žemės sklypus. Pripažįsta, kad atsakovas prie statybų prisidėjo savo darbu ir sutinka jam už tai kompensuoti 3000 Eur. Nurodo, kad už parduotus sklypus buvo gauta grynais pinigais 462000 Lt, kurie buvo panaudoti projektavimui, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. Atsakovas nurodo, kad už parduotus sklypus buvo gautos notarinėse sutartyse nurodytos ženkliai mažesnės sumos, kurių neužteko namo statybai, ir namo statyba buvo finansuojama iš jo santaupų ir iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, kurių užteko ir pragyvenimui.

Šalys iki pasistatė namą, gyveno kukliai ieškovės mamai priklausančiame bute su bendra virtuve. Pirmieji statybos darbai pradėti gavus avansą už žemės sklypą pagal preliminarią sutartį, kuri vėliau dėl kainų kilimo buvo nutraukta sumokant netesybas. Ieškovės mamos paaiškinimais, kurių atsakovas neneigia, ji dukros šeimai 2005 m., t.y. statybų pradžios metais, skolino lėšas automobiliui. Šios aplinkybės rodo, kad sutuoktiniai jokių santaupų neturėjo. Atsakovo pajamos statybos laikotarpiu pagal tą laikmetį nebuvo mažos, tačiau objektyviai nebuvo pakankamos pragyventi 4 asmenų šeimai ir finansuoti statybai. Atsižvelgiant į 2006-01-06 preliminariomis sutartimis sutartas žemės sklypų kainas, sklypų pardavimo metu 2006-2007 m. buvusias realias rinkos kainas bei jų spartų augimą bei tai, kad ieškovei naudingiau buvo nutraukti 2005-02-10 sudarytą preliminarią sutartį, kuria sutarta sklypo kaina buvo 47000 Lt, sumokant dideles – 15000 Lt netesybas, nei jį parduoti už sutartą kainą (2 t., b.l. 74-76; 3 t., b.l. 88-89), akivaizdu, kad notarinėse skypų pirkimo pardavimo sutartyse nurodytos tikrovės neatitinkančios parduotų sklypų kainos. Ieškovės paaiškinimus apie žemės sklypų pardavimo kainas ir gautas pinigines lėšas patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai – duomenys apie terminuotus indėlius po sutarčių sudarymo (3 t., b.l. 92-93). Tai patvirtina ir atsakovo pusės liudytojo paaiškinimai, kad tuo metu sklypų kainos augo valandomis ir 1 aro kaina siekė net 25000 Lt. Duomenų apie sklypų pardavimo eigą, statybos pradžią ir eigą, statybinių medžiagų įsigijimo laiką, patvirtina ieškovės teiginius, kad namo ir ūkinio pastato statyba buvo finansuojama iš už parduotus sklypus gautų lėšų.

Ieškovė statybos laikotarpiu nedirbo. Keturių asmenų šeimą išlaikė atsakovas. Statyba buvo vykdoma ūkio būdu. Be samdomų darbininkų, abu sutuoktiniai pagal galimybes ir sugebėjimus dirbo siekdami bendro tikslo – susikurti (pasistatyti) būstą šeimai. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pastatyti 2005-2008 m. santuokoje, šalims vedant bendrą ūkį, apjungiant lėšas, jėgas ir darbą vienam tikslui. Šeima nuo 2008 m. pabaigos iki šiol bendrai šiuo turtu naudojasi. Turtas bylos nagrinėjimo metu, po daugkartinių teismo įpareigojimų, įregistruotas ieškovės vardu. Duomenų, kad turto sukūrimo laikotarpiu ir vėliau iki bendro gyvenimo pabaigos apie 2014 m. antrą pusę -2015 m. ir bylos 2015 m. pabaigoje iškėlimo, ieškovė būtų aiškiai išreiškusi valią šį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, nėra. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja nuosavybe (LR CK 1 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik LR CK numatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 1 d., 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus atsakovo dalyvavimą ir indėlį formuojant ir prižiūrint atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei vykdant asmenines prievoles, turint konkretų tikslą susikurti, pagerinti ir išlaikyti šeimos būstą, ir teisiniam reglamentavimui, santuokos metu bendromis lėšomis, jėgomis ir darbu pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Registrų centro nustatyta gyvenamojo ir ūkinio pastato bendra vertė 64620 Eur (3 t., b.l. 191–192). Abi šalys su tokia verte sutinka, kitų objektyvių duomenų apie turto vertę nepateikė.

Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pastatyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, namas pagal plotą ir patalpų išplanavimą yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, šalių santykiai įtempti ir konfliktiški. Ieškovė, turtą pripažinus bendrąja jungtine nuosavybe, kategoriškai nesutinka dėl jo padalinimo natūra. Atsakovas alternatyviu priešieškinio reikalavimu iš esmės sutinka, kad jam už jam priklausančią dalį būtų priteista kompensacija. Padalijus šį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Esant tokioms aplinkybėms, turtas - gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas natūra priteistini ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant ½ turto vertės dydžio – 32310 Eur kompensaciją.

Procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad santuokoje įgyti 2 automobiliai - M. Š. vardu registruotas 2002 m. automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. Š. vardu registruotas 2005 m. automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė nurodo, kad jai prašomo priteisti 2002 m. automobilio vertė 1500 Eur, atsakovui prašomo priteisti 2005 m. automobilio vertė 2100 Eur, todėl jai turi būti priteista 300 Eur kompensacija. Ieškovė nurodytoms automobilių vertėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsakovas sutinka su ieškovės siūlomu automobilių padalinimu, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis vertėmis bei prašoma priteisti kompensacija. Nurodo, kad skelbimų portalų duomenimis, automobilių vertė yra panaši – apie 1500 Eur, todėl santuokos metu įgyti automobiliai turėtų būti padalinti nepriteisiant kompensacijų nei vienai iš šalių. Atsakovas savo argumentams pagrįsti pateikė 3 skelbimus iš internetinio portalo www.autogidas.lt, apie parduodamus Citroen C5 markės automobilius, kuriuose 2003 m. automobilio kaina – 1550 Eur, 2004 m. automobilio kaina – 1250 Eur, 2005 m. automobilio kaina – 1499 Eur (3 t., b.l. 13-18). Automobiliai pagal skelbimus yra skirtingų kėbulo tipų, variklio darbinio tūrio, galios, kuro tipo, pavarų dėžės ir ridų. Akivaizdu, kad automobilio vertę apsprendžia ne tik gamybos metai, bet ir kiti parametrai. VĮ Regitra išrašai apie šalių vardu registruotas transporto priemones į bylą nėra pateikti. Duomenų, kokio tipo ir kokių techninių parametrų bei ridos yra šalių automobiliai, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams automobiliai laikytini lygiaverčiais – abiejų vertė po 1500 Eur. Ieškovei M. Š. priteistinas 1500 Eur 2002 m. automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. Š. priteistinas 1500 Eur 2005 m. automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant šalims viena kitai kompensacijų.

Ieškovė pateikia santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino kilnojamojo turto sąrašą: 1. dulkių siurblys Zelmer, vertė 200 Eur, 2. šaldytuvas Elektrolux, vertė 200 Eur vertės, 3. televizorius LG Panasonic, vertė 700 Eur, 4. televizorius Samsung (įsigytas 1996 m.), vertė 10 Eur, 5. video grotuvas Samsung (įsigytas 1996 m.), vertė 5 Eur, 6. skalbimo mašina Gorenje, vertė 20 Eur, 7. žoliapjovė, vertė100 Eur, 8. vandens filtravimo sistema, vertė 300 Eur, 9. miegamojo lova, vertė 15 Eur, 10. sofa lova, vertė 10 Eur, 11. veidrodis, vertė 5 Eur, 12. spinta, vertė 10 Eur vertė, bendra kilnojamojo turto vertė 1575 Lt. Prašo jai priteisti 2, 7, 8 ir 9 pozicijose nurodytą turtą – šaldytuvą, miegamojo lovą, žoliapjovę, vandens filtravimo sistemą, kurio bendra vertė 615 Eur. Kitą nurodytą 960 Eur turtą priteisti atsakovui, jai priteisiant 172,50 Eur kompensaciją. Atsakovas procesiniuose dokumentuose – atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintus ieškinius ir nagrinėjant bylą teisme iš esmės sutiko su ieškovės pasiūlytu kilnojamųjų daiktų padalinimo būdu. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į dalintino turto balansą neįtrautas 1000 Eur vertės virtuvinių spintelių komplektas, 300 Eur vertės skalbimo mašiną Elektrolux ir kiti daiktai. Tačiau daugiau įtrauktinų dalintinų daiktų nenurodė. Taip pat nurodė, kad į dalintiną turtą įtraukta skalbimo mašina Gorenje yra sugedusi, todėl bevertė. Dulkių siurblys Zelmer taip pat sugedęs, todėl jo vertė tik 20 Eur. Šaldytuvą Elektrolux vertina 300 Eur suma. Su kitomis daiktų vertėmis sutinka. Mano, kad į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą neturėtų būti įtraukiama konkrečiam namui pritaikyta ir neatskiriamai su gyvenamuoju namu susijusi 300 Eur vertės vandens filtravimo sistema. Daiktus siūlo padalinti ieškovės nurodytu būdu, papildomai ieškovei priteisiant į sąrašą neįtrauktą virtuvinių spintelių komplektą ir skalbimo mašiną Elektrolux, o jam atitinkamai piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę buitinio kilnojamojo turto vertę.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pripažino, kad skalbimo mašina Gorenje yra sugedusi, todėl gali būti išbraukta iš dalintino turto balanso. Taip pat pripažino, kad gyvenamajame name virtuvė yra įrengta visiškai. Neprieštaravo ir neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl virtuvinių spintelių ir skalbimo mašinos Eletrolux egzistavimo ir atsakovo nurodytų šio turto verčių bei siūlymo juos priteisti ieškovei. Sugedusi ir dėl to bevertė skalbimo mašina Gorenje išbrauktina iš dalintino turto. Atsakovo nurodyti daiktai – virtuvinės spintelės ir skalbimo mašina Elektrolux, įtrauktini į dalintiną turtą.

Šalys nurodo skirtingas šaldytuvo Elektrolux ir dulkių siurblio Zelmer vertes. Tačiau šalys nepateikė ir byloje objektyvių duomenų apie šio dalintino kilnojamojo turto vertę nėra. Nesant objektyvių duomenų, ginčytinos vertės daiktų vertė nustatytina pagal ieškovės ir atsakovo pateiktų vertinimų vidurkį ir laikytina, kad šaldytuvo Elektrolux vertė 250 Eur (200 Eur + 300 Eur / 2), dulkių siurblio Zelmer 110 Eur (200 Eur + 20 Eur / 2).

Taigi šalių paaiškinimais, pašalinus neaiškumus ir nesutarimus, dalintinas kilnojamasis turtas:

bendra dalintino kilnojamojo turto vertė 2815 Lt.

Ieškovei priteistinas 2, 6, 7, 8, 9, 13 pozicijose nurodytas turtas - 250 Eur vertės šaldytuvas Elektrolux, 300 Eur vertės skalbimo mašina Elektroliux, 100 Eur vertės žoliapjovė, 300 Eur vertės vandens filtravimo sistema, 15 Eur vertės miegamojo lova, 1000 Eur vertės virtuvinės spintelės, iš viso 1965 Eur vertės kilnojamojo turto.

Atsakovui priteistinas 1, 3, 4, 5, 10, 11, 12 pozicijose nurodytas turtas - 110 Eur vertės dulkių siurblys Zelmer, 700 Eur vertės televizorius LG Panasonic, 10 Eur vertės televizorius Samsung (įsigytas 1996 m.), 10 Eur vertės sofa lova, 5 Eur vertė veidrodis, 10 Eur vertės spinta, iš viso 850 Eur vertės kilnojamojo turto.

Atsakovui iš ieškovės už jai tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą priteistina 557,50 Eur (1965 Eur – 850 Eur / 2) kompensacija.

Jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo atlyginta žala, padaryto vieno sutuotinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (LR CK 3.115 str.). Iš atsakovo nuosprendžiu už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką nukentėjusiajam priteista žalos suma bei su jos išieškojimu susijusios vykdymo išlaidos, kurių bendra suma 5361 Lt (1552,65 Eur), apmokėta iš bendrų šeimos lėšų (2 t., b.l. 77-95). Atsakovo argumentai, kad žala buvo atlyginta asmeninėmis lėšomis iš jo darbo užmokesčio, prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams ir pozicijai kitais klausimais bei teisiniam bendrosios jungtinės nuosavybės reglamentavimui (LR CK 3.88 str. 1 d.), todėl atmestini. Ieškovei iš atsakovo priteistina 776,33 Eur kompensacija.

Atsakovas nurodo, kad ieškovei dėl detaliuoju planu prisiimtų įsipareigojimų įrengti inžinerinius tinklus nevykdymo iškeltose civilinėse bylosepatirta apie 100000 Lt (30000 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo padengtos iš bendrų šeimos lėšų. Pažymėtina, kad šiais argumentais atsakovas iš esmės pripažįsta ieškovės detaliuoju planu (taip pat pirkimo pardavimo sutartimis, kurių šalimi beje buvo ir atsakovas) prisiimtų įsipareigojimų įrengti inžinerinės infrastruktūros tinklus asmeninį pobūdį. Todėl reikšdamas reikalavimą dėl ½ įrengtų inžinerinių tinklų priteisimo, kuris anksčiau išdėstytais motyvais yra atmestas, yra nenuoseklus. Atsakovo nurodyta neva bendromis lėšomis apmokėtų bylinėjimosi išlaidų suma nereali ir neproporcinga ginčo sumoms, taip pat nesuderinama su kitais atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikiamais argumentais ir skaičiavimais. Suma grindžiama deklaratyviomis nuorodomis į rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius. Nei vienas atsakovo nurodytas išlaidas patvirtinantis rašytinis įrodymas nepateiktas, nors jis civilinėse bylose dalyvavo trečiuoju asmeniu ir turi teisę su jomis susipažinti bei gauti dokumentų kopijas. Be abejonės bylinėjimosi metu yra patiriamos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės į bylą kitais įrodinėjimo tiklais pateiktų teismų procesinių sprendimų šių išlaidų nustatyti neįmanoma. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų kokiomis lėšomis ieškovės (tose bylose atsakovės) jos buvo padengtos. Sprendimais priteistos sumos ieškovams bei sprendimų vykdymo išlaidos buvo apmokėtos M. Š. asmeniškai iš sesers paskolintomis lėšomis. Šalių šeimą materialiai ir finansiškai nuolat rėmė ieškovės tėvai, suteikdami būstą (iki buvo pastatytas namas) ir lėšų būtiniems daiktams (pavyzdžiui spintai dukroms) nusipirkti ir kt. (4 t., b.l. 50, 76). To atsakovas neneigia. Neatmestina ir net labai tikėtina, kad bylinėjimosi išlaidos galėjo būti apmokėtos tėvų ar kitų artimų giminaičių suteiktomis lėšomis, kaip nurodo ieškovė. Nesant jokių duomenų apie civilinėse bylose patirtas ir galimai bendromis lėšomis apmokėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir jokia atsakovui komensuotina suma nenustatinėtina.

Anksčiau išdėstytais motyvais bei skaičiavimais iš ieškovės atsakovui už jai atitenkančią atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį priteistina 32310 Eur (64620 Eur / 2) kompensacija, už jai tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą priteistina 557,50 Eur (1965 Eur – 850 Eur / 2) kompensacija, iš viso 32867,50 Eur. Ieškovei iš atsakovo už bendro turto sumažėjimą priteistina 776,33 Eur kompensacija. Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus – viena kitai mokėtinas kompensacijas, iš ieškovės M. Š. atsakovui S. Š. priteistina 32091,17 Eur kompensacija už jai atitenkančią atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ir didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Ieškovė asmeniniams įsipareigojimams ir prievolėms vykdyti vienasmeniškai, sutuoktiniui atsakovui nežinant, skolinosi lėšas iš mamos ir sesers. Skolintojos šias prievoles laiko asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Ieškovės brolis rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pinigines lėšas pagal skolos raštelį skolino ieškovei inžineriniams tinklams jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti ir sutinka, kad prievolė būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole. Nei šalys, nei pinigines lėšas paskolinęs trečiasis asmuo, reikalavimų dėl sutarties modifikavimo ar nuginčijimo nepareiškė. Jau minėta, kad bylos aplinkybių kontekste skolos raštelį su ieškovės broliu pasirašęs atsakovas labiau laikytinas ne paskolos gavėju, bet paskolą gavusios sutuoktinės laiduotoju. Skolinimasis lėšų kartu su sutuoktine jos prievolėms įvykdyti ar laidavimas už ją, jau yra įvertinti kaip indėlis į bendrą jungtinę veiklą - bendro būsto išsaugojimą, sprendžiant dėl nekilnojamojo turto (namo ir ūkinio pastato) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina kad ieškovės M. Š. prievolės A. U. Ž. pagal skolos raštelį dėl piniginių lėšų 2013-03-10 pervedimo ir perdavimo bei prievolės D. D. pagal 2015-10-24 ir 2015-11-23 skolos raštelius yra jos asmeninės prievolės, ieškovės M. Š. ir atsakovo S. Š. prievolės K. Ž. pagal 2013-07-19 skolos raštelį yra solidarios.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovės ir atsakovo dukra M. Š. yra 17 m. Ieškovė, atsakovas ir jų dukra visi kartu tebegyvena tame pačiame gyvenamajame name. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuolat bendrauja su savo dukra, palaiko glaudų ryšį ir ją rūpinasi. Mergaitė yra prisirišusi prie abiejų tėvų, tačiau yra išreiškusi norą, tėvų gyvenimo skyrium atveju, likti gyventi su mama. Tarp šalių ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nėra. Šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą teikdami proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.165 str., 3.192 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., nustatantis tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nenustato jokių išlaikymo ribų. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai ir kita. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ginčo dėl ieškovės nurodyto lėšų, reikalingų dukros poreikiams patenkinti, dydžio nėra. 400 Eur išlaikymo suma, atsiželgiant šalies ekonomiką, paauglei mergaitei yra protinga ir atitinkanti jos poreikius.

Atsakovas nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, t.y., iš emės nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, geranoriškai teikia ir sutinka toliau teikti dukrai išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad šios sumos nebepakanka, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo 2017-11-14. Ieškovas ir atsakovė abu dirba ir gauna gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. Ieškovės pajamos yra mažesnės, nei atsakovo. Tačiau ji turi nemažos vertės asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovo pajamos didesnės nei ieškovės, tačiau jis neturi nekilnojamojo turto, už ieškovei natūra tenkančią jo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį atsakovui priteista ne maža kompensacija. Abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų – ieškovė ženkliai daugiau asmeninių ir solidarių, atskovas kur kas mažiau ir tik solidarių. Šalių turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis ir abiems šalims lygiomis dalimis paskirstytina pareiga teikti dukrai reikalingą išlaikymą. Iš atsakovo S. Š. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos 2017-11-14 iki jos pilnametystės.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams bei tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.155 str., 3.156 str.). Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Šalys reikalavimų nustatyti skyrium gyvensiančio tėvo bendravimo su dukra tvarką nėra pareiškusios ir siūlymų dėl jos nėra pateikusios. Pagal šeimoje susiklosčiusią situaciją, šis klausimas nėra aktualus, todėl nespręstinas. Pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus poreikiui, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė sumokėjo 226,33 Eur žyminį mokestį, t.sk. 82 Eur už neturtinius reikalavimus ir 144,33 Eur už turtinius reikalavimus (2015-10-16 – 147 Eur 1 t., b.l. 35, 2016-04-29 – 54,33 Eur 2 t., b.l. 10, 2017-06-21 – 25 Eur 3 t., b.l. 178), patyrė 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b.l. 77-83) bei 170,66 Eur su nekilnojamojo turto (ginčo statinių (duomenys neskelbtini)) įregistravimu susijusių išlaidų (3 t., b.l. 166, 170). Ieškinio reikalavimai didžiąja dalimi patenkinti. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovo priteistina 80 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio ir patirtų teisinės pagalbos išlaidų - 861 Eur (181+680). Pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, iekovei iš atskovo priteistina 50 procentų su ginčo statinių įregistravimu susijusių išlaidų – 85 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 946 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Už priešieškinį, kurio preliminari suma sudarė 108702 Eur, mokėtinas 2245 Eur žyminis mokestis, atsakovas 2016-08-08 nutartimi nuo 1500 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleistas (3 t., b.l. 69-70). Už patikslintą priešieškinį, kurio suma pagal prašomą priteisti turto vertę 63258 Eur, mokėtinas 1899 Eur žyminis mokestis. Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 745 Eur žyminį mokestį (2016-06-13 – 31 Eur 3 t., b.l. 31, 2016-07-05 – 70 Eur 3 t., b.l. 60, 2016-08-16 – 644 Eur 3 t., b.l. 73), patyrė 1700 Eur teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b.l. 84-87), 13,69 Eur įrodymų rinkimo (duomenų iš VĮ Registrų centro gavimo) išlaidų (1 t., b.l. 172) ir 215,29 Eur nekilnojamojo turto (ginčo statinių (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bei kadastro duomenų bylos sudarymo išlaidų. Matematiškai skaičuojant patikslintas priešieškinis patenkintas apie 50 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad visų atsakovo prašytų priteisti žemės sklypų, išskyrus Panoramos g. 18, kur pastatyti ginčo statiniai, nurodytos rinkos kainos itin mažos ir akivaizdžiai neatitinka rinkos kainų, laikytina, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti apie 40 procentų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams atsakovui iš ieškovės priteistina 40 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio ir patirtų teisinės pagalbos bei įrodymų rinkimo išlaidų - 983 Eur (298+680+5). Pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovui iš ieškovės priteistina 50 procentų su ginčo statinių kadastriniais matavimais susijusių išlaidų – 108 Eur. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1091 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteistina 145 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuo kurio ieškovė atleista, atsižvelgiant į priteistą išlaikymo dydį, sudaro 72 Eur ir valstybei priteistinas iš atsakovo.

Pašto išlaidos byloje sudaro 24 Eur (1 t., b.l. 2). Atsižvelgiant į patenkintus bei atmestus reikalavimus, bylos eigą, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais šios išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis – po 12 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (ikisantuokinė pavardė Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 1129, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – Š., Š.

Nustatyti nepilnametės dukros M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama M. Š..

Priteisti iš atsakovo S. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2017-11-14 iki jos pilnametystės. Pavesti M. Š. dukros išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Pripažinti bendrąja jungtine ieškovės M. Š. ir atsakovo S. Š. nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei M. Š. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui kompensaciją.

Priteisti ieškovei M. Š. asmeninės nuosavybės teise 1500 Eur vertės 2002 m. automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 250 Eur vertės šaldytuvą Elektrolux, 300 Eur vertės skalbimo mašiną Elektrolux, 100 Eur vertės žoliapjovę, 300 Eur vertės vandens filtravimo sistemą, 15 Eur vertės miegamojo lovą, 1000 Eur vertės virtuvines spinteles, iš viso 3465 Eur vertės kilnojamojo turto.

Priteisti atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise 1500 Eur vertės 2005 m. automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 110 Eur vertės dulkių siurblį Zelmer, 700 Eur vertės televizorių LG Panasonic, 10 Eur vertės televizorių Samsung (įsigytas 1996 m.), 10 Eur vertės sofą lovą, 5 Eur vertės veidrodį, 10 Eur vertės spintą, iš viso 2350 Eur vertės kilnojamojo turto.

Priteisti iš ieškovės M. Š. atsakovui S. Š. 32091,17 Eur kompensaciją už jai atitenkančią atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ir didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Nustatyti, kad ieškovės M. Š. prievolės A. U. Ž. pagal skolos raštelį dėl piniginių lėšų 2013-03-10 pervedimo ir perdavimo yra jos asmeninės prievolės.

Nustatyti, kad ieškovės M. Š. prievolės D. D. pagal 2015-10-24 ir 2015-11-23 skolos raštelius yra jos asmeninės prievolės.

Nustatyti, kad ieškovės M. Š. ir atsakovo S. Š. prievolės K. Ž. pagal 2013-07-19 skolos raštelį yra solidarios.

Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. Š. 145 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. Š..

Priteisti iš ieškovės M. Š. 12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo S. Š. 84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.